- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-25
- Bylos Nr.
- 2A-670-590/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-11216-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ona Gasiulytė, Vidas Stankevičius (pran.), Natalja Cikoto
- Atsakovas
- J. Ž.
- Ieškovas
- BUAB „BALTICLINK“
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „BALTICLINK“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Forum regis“, ieškinį atsakovui J. Ž. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „BALTICLINK“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti ieškovui BUAB „BALTICLINK“ iš atsakovo J. Ž. 6 100 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2009-12-08 nutartimi iškėlė UAB „BALTICLINK“ bankroto bylą. Šios įmonės bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „Forum regis“. Nutartis dėl bankroto iškėlimo įsiteisėjo 2009-12-21. Įmonės administratorius, vykdydamas LR įmonių bankroto įstatymo įtvirtintus įpareigojimus, nustatė, jog 2009-02-06 UAB „BALTICLINK“, atstovaujama direktoriaus J. Ž. ir M. Ž. sudarė garažo pirkimo pardavimo sutartį Nr. 2-1556, pagal kurią UAB „BALTICLINK“ pardavė jai nuosavybės teise priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties pagrindu 2009-02-06 buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. LNK 001101. Bankroto administratorius nustatė, kad nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis vidutinė turto rinkos vertė buvo 21 100 Lt. Vidutinė rinkos vertė buvo nustatyta 2009-01-30, t. y. prieš pat sandorio sudarymą. Nepaisant nustatytos vertės, nekilnojamasis turtas buvo parduotas už 15 000 Lt, t. y. 6 100 Lt mažiau nei rinkos vertė. Ieškovo teigimu, įmonės vadovas, nusprendęs parduoti nekilnojamąjį turtą už mažesnę nei rinkos vertę, sudarė įmonei nenaudingą sandorį ir privalo atlyginti dėl to kilusią žalą. Pasak ieškovo, UAB „BALTICLINK“ vadovu sutarties sudarymo metu buvo atsakovas J. Ž., o garažo pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta su M. Ž., kuri nuo 2008-10-01 buvo UAB „BALTICLINK“ darbuotoja, todėl tai dar kartą patvirtina, kad sutarties kaina buvo nustatyta nepagrįstai ir, kad tokiais savo veiksmais J. Ž. pažeidė savo, kaip įmonės vadovo, pareigas. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo patirtą žalą, kuri lygi turto rinkos vertės ir turto pardavimo kainos skirtumui, t. y. 6 100 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas J. Ž. pateiktu atsiliepimu su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2009-02-06 buvo sudarytas garažo pirkimo-pardavimo sandoris ir garažas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas M. Ž.. Atsakovas nurodė, kad jis buvo ne tik UAB „BALTICLINK“ direktorius, bet ir vienas iš akcininkų, todėl atmestini ieškovo argumentai, jog bendrovės vadovas privalo veikti bendrovės akcininkų naudai ir nesudaryti nenaudingų sandorių. Pasak atsakovo, ieškovo teiginiai dėl to, kad nekilnojamasis turtas buvo parduotas už mažesnę kainą nei rinkos vertė, yra nepagrįsti, kadangi VĮ registras atlieka ne individualų nekilnojamojo turto įvertinimą, o nustato tik vidutinę rinkos kainą, kuri gali būti laikoma tik orientacine to turto verte ir galimai pardavimo kaina. Be to, atsakovas nurodė, kad ieškovas nepateikia jokių duomenų, ar minėtą garažą kas nors būtų pirkęs už rinkos kainą. Taip pat atsakovas atkreipė dėmesį, kad bendrovė savo nuosavybės teise turimą turtą gali parduoti bet kam, tame tarpe ir darbuotojui. Atsakovas teigė, kad jo veiksmuose nėra jokių neteisėtų veiksmų, žala bendrovei nebuvo padaryta, taip pat nėra ir atsakovo kaltės bei priežastinio ryšio, todėl ieškovo pareikštas ieškinys turi būti atmestas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-06-12 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo J. Ž. ieškovo BUAB „BALTICLINK“ naudai 5 500 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 5 500 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-12-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 720,48 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas, nustatęs, kad atsakovas J. Ž. sudarė įmonei priklausančio garažo pirkimo-pardavimo sutartį su savo dukra M. Ž., kuri buvo ir įmonės darbuotoja bei gyvena tuo pačiu adresu kaip ir buvo įsigytas garažas, tai yra Kareivių g. 19, sprendė, jog J. Ž., kaip įmonės vadovas, veikė aiškaus interesų konflikto tarp savo asmeninių bei įmonės interesų, situacijoje (CK 2.87 str. 3 d.), taip pat sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti lojalumo pareigos (CK 2.87 str. 2 d.), bei to paties straipsnio 4 dalyje numatytos pareigos nenaudoti juridinio asmens turto ar informacijos, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui, pažeidimą. Teismas nurodė, kad sudarydamas 2009-02-06 garažo pirkimo – pardavimo sutartį bei perduodamas šį turtą už mažesnę nei rinkos kainą, J. Ž. pažeidė savo, kaip įmonės vadovo, pareigą veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliu juridiniam asmeniui (CK 2.87 str. 1, 2 d.), todėl privalo atlyginti įmonei dėl šių veiksmų padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.). Atsakovo veiksmais padarytą žalą sudaro skirtumas tarp sandorio vertės ir turto rinkos vertės (CK 6.249 str. 1 d.). Padaryta žala teismas pripažino skirtumą tarp kvalifikuotų nekilnojamojo turto vertintojų nustatytos turto rinkos vertės (20 500 Lt) ir pardavimo kainos (15 000 Lt). Teismas konstatavo, kad šiuo atveju egzistuoja visos atsakovo, kaip ieškovo įmonės vadovo, civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė (CK 6.246-6.249 str.), todėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo tenkintino, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiant 5 500 Lt žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas J. Ž. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-06-12 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad šioje byloje remiamasi vien tik esančiu turto įvertinimu bei visiškai nėra analizuojamos tuo metu buvusios rinkos sąlygos dėl turto pardavimo, ar buvo įmanoma tą turtą parduoti už nurodytą rinkos kainą. Be to, atmestinas sprendime nurodytas teiginys, jog ieškovo pateikti turto vertintojai apžiūrėjo turtą, kadangi jie galėjo turtą apžiūrėti tik iš išorės, tai yra tik garažo vartus, tačiau į vidų nebuvo patekę. Todėl nebuvus šių aukščiau nurodytų aplinkybių analizės, negalima teigti, jog buvęs ieškovo UAB „BALTICLINK“ direktorius J. Ž. atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, kurių pasekoje ieškovas patyrė žalos. Pažymi, jog ieškovas taip pat turėjo įrodyti aplinkybę, jog garažą buvo galima parduoti už 21 100 Lt ar 20 500 Lt, kaip pateikta turto vertinimo ataskaitoje. Atsakovas neginčija, kad galimai to turto rinkos vertė tuo metu buvo tokia, kokia yra nurodyta ataskaitoje, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad kas nors ir šiuo metu tą turtą būtų pirkęs už ieškovo nurodytą turto vertę. Ieškovas privalėjo įrodyti aplinkybę, jog tikrai buvo galima tą turtą toje vietoje 2009 m. vasario mėnesį parduoti už ne mažesnę kaip 20 500 Lt kainą. Tokių įrodymų byloje nėra. Nesant tokių įrodymų, negalima teigti, jog yra priežastinis ryšys tarp atsakovo galimų neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos bendrovei. Nurodo, kad šiuo sandoriu įmonė siekė gauti papildomų piniginių lėšų apyvartinėms lėšoms, kad galėtų tęsti veiklą ir stengtis išsigelbėti nuo bankroto. Ieškovui bankroto byla buvo iškelta tik 2009-12-08, t. y. praėjus dešimt mėnesių nuo šio minimo sandorio sudarymo. Taigi, bendrovė dar dešimt mėnesių stengėsi veikti ir gyvuoti, todėl galimai tie gauti 15 000 Lt už garažo pardavimą padėjo bendrovei. Šių aplinkybių teismas nesiaiškino. Nurodo, kad garažas buvo pardavinėjamas ir kitiems asmenims, tačiau nebuvo atsiradusių potencialių pirkėjų, kurie būtų norėję įsigyti šį garažą. Atsakovui buvo visiškai nesvarbu, kam parduoti garažą, jo vienintelis noras buvo jį parduoti už galimai didžiausią kainą. Ilgą laiką nepavykus parduoti garažo, M. Ž. pasiūlė nusipirkti šį garažą už 15 000 Lt, todėl apsvarsčius šį pateiktą pasiūlymą buvo sutikta, kadangi jokių kitų realių pirkėjų tuo metu nebuvo. Todėl negalima sutikti su teismo padaryta išvada, jog atsakovas J. Ž. veikė interesų konflikto tarp asmeninių ir įmonės interesų situacijoje, ir kad atsakovas pažeidė savo lojalumo pareigas bendrovei. Turto rinkos vertė nėra pagrindinis argumentas, jog būtinai už tokią kainą ir reikia parduoti turtą. Turi būti žiūrima realiai į esančią situaciją rinkoje ir pagal ją žiūrima, ar yra potencialių ir galimų turto pirkėjų už atitinkamą kainą. Taigi, šios aplinkybės paneigia teismo padarytas išvadas, jog atsakovas J. Ž. pažeidė lojalumo pareigą bendrovei, kad veikė interesų konflikto savo asmeninių ir įmones interesų situacijoje. Nurodo, kad atsižvelgiant išdėstytas aplinkybes, negalima teigti, jog atsakovo J. Ž. veiksmuose yra kaltė, priežastinis ryšys, neteisėti veiksmai ir padaryta žala (CK 6.246 - 6.249 str.).
Atsiliepimas
Ieškovas BUAB „BALTICLINK“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-06-12 sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, jog atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą bei į tai, kad ginčo garažo turto vertė 2009-02-06 dienai šioje byloje yra nustatyta kvalifikuotų asmenų, nėra jokio teisinio pagrindo kvestionuoti nustatytąją turto rinkos vertę. Turto vertinimas buvo atliktas atsižvelgiant į kitus turto pardavimo sandorius, sudarytus 2009-02-06 dienai dėl analogiško nekilnojamojo turto, t. y. palyginus su kitomis garažų, esančių naujos statybos namuose, pardavimo kainomis. Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovo argumentai, kad garažas negalėjo būti parduotas už didesnę nei 15 000 Lt sumą. Nustatytoji turto rinkos vertė (20500 Lt) būtent ir nurodo tą kainą, kuri sandorio sudarymo metu buvo rinkos kaina, o tai reiškia, kad atsakovas J. Ž. nedėjo visų pastangų tam, kad įmonės turtas būtų parduotas už rinkos kainą, kad įmonė gautų kuo didesnes pajamas, tačiau garažą pardavė savo dukrai M. Ž. už kainą, kuri buvo 25 proc. mažesnė nei rinkos. Nurodo, kad atsakovas apeliaciniu skundu nenurodė jokių pagrįstų argumentų, dėl kurių Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-06-12 sprendimas galėtų būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Pirmosios instancijos teismas priėmė motyvuotą ir teisėtą sprendimą, atitinkantį tiek įstatyminį bendrovės vadovo atsakomybės reglamentavimą, tiek ir suformuotą teismų praktiką.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad 2009-12-08 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „BALTICLINK“ buvo iškelta bankroto byla. Įmonė faktiškai nemoki buvo jau 2008-12-31, jos turtas įvertintas 1 777 306 Lt, o per vienerius metus mokėtini įsipareigojimai 1 283 812 Lt, nuostoliai sudarė 27 441 815 (b. l. 94, 95). 2009-02-06 įmonės vadovas atsakovas J. Ž. sudarė įmonei priklausančio garažo pirkimo - pardavimo sutartį su savo dukra ir įmonės darbuotoja M. Ž. (b. l. 26, 92). Garažas buvo parduotas už 15000 Lt (b.l. 8-12). Pagal turto vertintojų, turinčių turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą, išvadą garažo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2009-02-06 buvo 20 500 Lt (b.l. 62-79). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvadomis, kad sudarydamas 2009-02-06 garažo pirkimo – pardavimo sutartį bei perduodamas šį turtą už mažesnę nei rinkos kainą, J. Ž. pažeidė savo, kaip įmonės vadovo, pareigą veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliu juridiniam asmeniui (CK 2.87 str. 1,2 d.), todėl privalo atlyginti įmonei dėl šių veiksmų padarytą 5500 Lt žalą (CK 2.87 str. 7 d.).
CPK 178 str. numato proceso šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių apeliacinio skundo argumentus, kad garažo pardavimo kaina buvo maksimali ir atitiko rinkos kainą, atsakovas ilgą laiką pardavinėjo garažą, tačiau neatsirado pirkėjų, todėl paminėti argumentai atmetami kaip neįrodyti.
Kolegija pažymi, kad teismas, priimdamas sprendimą, remiasi ne prielaidomis, bet proceso šalių įrodytomis faktinėmis aplinkybėmis ( CPK 270 str. 4 d. 1 p., 178 str. ). Todėl apeliacinės instancijos teismas kaip neturinčias reikšmės bylai atmeta apelianto nurodytas prielaidas, kad gauti 15000 Lt galimai padėjo bendrovei ir be minėtų pinigų bankroto byla įmonei galimai būtų iškelta anksčiau.
Apelianto argumentus, kad 15000 Lt garažo kainą lėmė nekilnojamojo turto krizė, paneigia turto retrospektyvinio turto rinkos vertės nustatymo pažymoje nurodyta 20500 rinkos vertė, kuri buvo nustatyta remiantis lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodu bei garažo pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta 21000 Lt vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2009-02-04 pažymą. Paminėti dokumentai patvirtina, kad net ir nekilnojamojo turto krizės laikotarpiu analogiško turto vidutinė rinkos kaina buvo gerokai didesnė nei 15000 Lt.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.