Panevėžio apygardos teismo nutartis

1 S – 95 – 491 / 2015 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.2.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. kovo 3 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant :

prokurorei Vaidai Baranauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), 7 klasių išsislavinimo, Panevėžio „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos moksleivio, neteisto,

gynėjo advokato Arvydo Penelio skundą dėl 2015 m. vasario 20 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria įtariamajam švelnesnės kardomosios priemonės buvo pakeistos į suėmimą trims mėnesiams,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiama nutartimi apylinkės teismas įtariamajam K. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir atidavimą prižiūrėti motinai, pakeitė į suėmimą trims mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje jis gali daryti naujus labai sunkius, sunkius ar kitus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus.

Skunde nurodoma, kad įtariamajam akivaizdžiai reikalinga psichologinė pagalba, nes jis dar 2014 metų vasarą bandė žudytis. Aplinkybę, kodėl jis 2015-02-20 ieškojo ryšių su nukentėjusiąją, K. K. paaiškino 2015-02-20 teismo posėdžio metu nurodydamas, kad jis norėjo jos atsiprašyti. Tačiau vien šis faktas, t. y. siekis susitikti su nukentėjusiąja, negali būti pagrindas, leidžantis taikyti suėmimą, juo labiau kad įtariamasis ką tik sulaukė 15 metų amžiaus, yra mokinys, turi gyvenamąją vietą, o duomenų, kad jis ankščiau būtų vartojęs kokį nors smurtą, byloje nėra. Papildomai pažymima ir tai, jog įtariamajam buvo skirta dar viena kardomoji priemonė – atidavimas motinai prižiūrėti (BPK 138 str.), tačiau teismas nesiaiškino, kaip šios kardomosios priemonės laikomasi, kaip motina vertina savo sūnaus priežiūrą ir jo elgesį. Gynėjo vertinimu susidariusi situacija, t. y. suėmimo taikymas vien todėl, kad įtariamasis buvo susitikęs su nukentėjusiąja, neatitinka BPK 121 ir 122 str. nustatytų suėmimo taikymo pagrindų ir sąlygų, taip pat neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų bei Eurpos žmogaus teisių konvencijos 6 str. 1 d. nuostatų.

Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas prašo skundą tenkinti. Prokurorė prašo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Gynėjo skundas atmetamas.

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos matyti, kad K. K. pagal BK 178 str. 2 d. ir BK 22 str. 1 d. 149 str. 3 d. įtariamas tuo, kad :

1) 2014-10-16 laikotarpiu nuo 8.30 val. iki 14 val., tyrimu tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupe su D. M., K. K. pagrobtu raktu atsirakindami duris įsibrovė į gyvenamąją patalpą – D. K. butą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), g. (duomenys neskelbtini), iš kur slapta pagrobė jos turto už 9157,50 Lt (2652,19 eurų);

2) 2015-01-12 laikotarpiu nuo 7.50 iki 11.15 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), grasindamas panaudoti šaunamąjį ginklą nusivedė nepilnametę P. Č. į savo butą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), kur grasindamas prieš ją panaudoti fizinį smurtą, užlipdamas ant nukentėjusiosios ir varpa braukydamas nukentėjusiajai per lyties organus, pasikėsino ją išžaginti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes neįvyko erekcija.

Suėmimas kaip griežčiausia kardomoji priemonė gali būti paskirtas (bei jo terminas pratęstas), kai yra suėmimo skyrimo (ar termino pratęsimo) sąlygos, numatytos BPK 122 str. 7 ir 8 d., ir bent vienas iš BPK 122 str. 1 d. numatytų pagrindų. Svarstydamas šios kardomosios priemonės skyrimo (ar jos termino pratęsimo) klausimą, teismas nevertina byloje esančių įrodymų ir nesprendžia, ar įtariamasis yra kaltas, o tik patikrina, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir ar buvo pagrindas paskirti jam suėmimą. Patikrinus teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo skyrimo įtariamajam K. K. pagrįstumu ir teisėtumu, darytina išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų jį įtarti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Šie duomenys ? tai nukentėjusiųjų P. Č. ir D. K. parodymai, liudytojų N. Č., G. K., D. B., paties įtariamojo K. K. parodymai bei kiti byloje esantys duomenys.

Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties įtariamajam suėmimas paskirtas BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu, t. y. manant, jog būdamas nesuimtas įtariamasis gali daryti naujus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus. Su tokia Panevėžio miesto apylinkės teismo išvada aukštesnysis teismas sutinka.

Žinoma, įtariamasis yra nepilnametis, šiuo metu sulaukęs vos 15 metų amžiaus, o nusikaltimus galimai padarė būdamas tik 14 metų – tai aplinkybės, kurios verčia labai pamatuotai ir įdėmiai vertinti jam taikytinas kardomąsias priemones, stengiantis pačias griežčiausias iš jų skirti tik esant ypatingoms sąlygoms. Bylos duomenys rodo, kad K. K. įtariamas dviejų tyčinių nusikalstamų veikų padarymu. Vienas nusikaltimas yra apysunkis, o kitas ? sunkus, susijęs su asmens seksualinio apsisprendimo laisvės ir neliečiamumo pažeidimu. Už šias abi inkriminuojamas nusikalstamas veikas įstatymų leidėjas numatė žymiai griežtesnes, nei vienerių metų, laisvės atėmimo bausmes. Be to, matyti, kad 2014-10-23, po galimai įvykdyto pirmojo nusikaltimo, įtariamajam buvo paskirta kardomoji priemonė ? rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau jis 2015-01-12 galimai padarė naują, sunkesnę nusikalstamą veiką, dėl ko ikiteisminiai tyrimai buvo sujungti, o įtariamasis – sulaikytas ir suimtas. 2015-02-12 K. K. iš suėmimo buvo paleistas paskyrus jam švelnesnes kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei atidavimą prižiūrėti. Kartu įtariamasis buvo įpareigotas nebendrauti ir neieškoti ryšių su P. Č. ir N. Č.. Tačiau įtariamasis 2015-02-20, t. y. praėjus vos keletui dienų nuo jo paleidimo iš suėmimo (paleistas iš suėmimo 2015-02-12), vėl pažeidė jam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės ? rašytinio pasižadėjimo neišvykti, sąlygas ir susitiko su nukentėjusiąją P. Č., galimai reikalavo eiti su juo į jo namus, grasino nužudyti nukentėjusiosios mamą bei per kitus asmenis darė poveikį P. Č.. Šie duomenys užfiksuoti nukentėjusiosios P. Č. bei liudytojos G. K. apklausos protokoluose ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, paties susitikimo fakto neneigia ir įtariamasis. Papildomai pažymėtina ir tai, kad jis savo mokykloje yra charakterizuojamas neigiamai, kad įtariamajam ir jo mamai buvo siūlyta psichologinė pagalba, tačiau nepilnametis jos kategoriškai atsisakė. Šie duomenys ne tik neigiamai charakterizuoja įtariamąjį, tačiau ir akivaizdžiai patvirtina, kad jam taikytos švelnesnės kardomosios priemonės jam neturi įtakos, jos nepasiekė šioms priemonėms keliamų tikslų, kadangi įtariamasis abu kartus jas pažeidė. Matyti, kad įtariamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos vis sunkėja, o jis pats nesistengia tinkamai elgtis, todėl jis ir toliau gali daryti naujus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus bei mėginti daryti įtaką nukentėjusiajai. Tokiu būdu galima daryti išvadą, kad pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma, priešingai nei tvirtina gynėjas, neabejotinai rodo BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatyto suėmimo taikymo pagrindo egzitavimą, dėl ko skundžiama nutartimi K. K. suėmimas šiuo atveju pritaikytas pamatuotai ir visiškai pagrįstai. Tokios išvados nepaneigia ir gynėjo skunde nurodomos aplinkybės, jog įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mokosi, yra itin jauno amžiaus bei jam reikalinga psichologinė pagalba, juo labiau kad bylos duomenys rodo, kad anksčiau siūlytos psichologinės pagalbos įtariamasis kategoriškai atsisakė ir tam netgi priešinosi. Aukštesnysis teismas papildomai pažymi ir tai, kad aplinkybė, jog byloje nėra duomanų apie tai, kad K. K. anksčiau būtų vartojęs kokį nors smurtą, nepašalina nustatyto suėmimo taikymo pagrindo egzistavimo, o apylinkės teismas skundžiama nutartimi skyrė suėmimą įtariamajam remdamasis byloje esančių aplinkybių visetu, o ne iššimtinai tuo faktu, kad K. K. susisiekė su nukentėjusiąja bei galimai jai grasino.

Gynėjo skunde nurodomi argumentai, jog įtariamasis iš esmės laikėsi jam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės sąlygų, nes pažeidė tik vieną iš numatytų sąlygų, o apylinkės teismas nesiaiškino, kaip yra vykdoma kita K. K. paskirta kardomoji priemonė ? atidavimas prižiūrėti mamai, yra atmetami. Pirmiausia pažymėtina tai, kad pagal BPK 119 str. kardomųjų priemonių tikslai yra ne tik siekis užtikrinti, kad įtariamasis dalyvautų procese, tačiau ir siekis užtiktinti netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pirmiau aptartos aplinkybės leidžia neabejotinai tvirtinti, kad taikant suėmimą įtariamajam yra siekiama ir užtikrinti netrukdomą tyrimą bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Be to, reikšminga ir tai, kad įtariamasis buvo supažintintas su galimomis švelnesnių kardomųjų priemonių nesilaikymo teisinėmis pasekmėmis, t. y. kad nesilaikant šių sąlygų jam gali būti taikoma griežtesnė kardomoji priemonė, tačiau vis viena pažeidė jam nustatytas sąlygas. Kartu atmetamas ir skundo argumentas, jog priimant skundžiamą teismo nutartį nebuvo aiškintasi, kaip vykdoma kita įtariamajam paskirta kardomoji priemonė ? atidavimas prižiūrėti, kadangi pažeidus vieną iš skirtų švelnesnių kardomųjų priemonių nėra pagrindo nagrinėti ir to, kaip yra laikomasi kitos kardomosios priemonės, jie vienos iš jų pažeidimas jau leidžia spręsti klausimą dėl griežtesnės kardomosios priemonės taikymo. Be to, BPK 138 str. 1 d. numatyta, kad nepilnamečio įtariamojo atidavimas tėvams, rūpintojams arba kitiems finiams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, prižiūrėti yra kurio nors iš nurodytų asmenų rašytinis įsipareigojimas užtikrinti, kad nepilnametis įtariamasis deramai elgsis ir šaukiamas atvyks pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą. Taigi viena iš šios priemonės sąlygų yra sąlyga užtikrinti, kad nepilnametis elgsis deramai. Nagrinėjmu atveju aptartos aplinkybės, t. y. bandymas ieškoti kontaktų su nukentėjusiąja, ir netgi grasinimas jai, negali būti laikomi deramu ir tinkamu elgesiu.

Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog dabartinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, negalima, o šiuo atveju viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą, dėl ko nagrinėjamu atveju įtariamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo bei išlaikant pusiausvyrą tarp galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės taikymo. Įvertinus atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus taip pat daroma išvada, jog suėmimo trukmė atitinka BPK nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismas bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo.

Tokiu būdu skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, suėmimas K. K. šioje proceso stadijoje pagrįstai paskirtas BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu. Skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas

NUTARĖ:

Įtariamojo K. K. gynėjo advokato Arvydo Penelio skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.