- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-08-25
- Bylos Nr.
- 2-420-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Vincas Verseckas (pran.), Kazys Kailiūnas
- Kategorijos
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Rimi Lietuva” atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pastarojo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 24 d. nutarties uždarosios akcinės bendrovės ,,Transalfa” (duomenys neskelbtini) bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartimi UAB ,,Transalfa” iškėlė bankroto bylą. 2004 m. lapkričio 19 d. nutartimi teismas patvirtino įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą.
Šalies argumentai
2005 m. balandžio 11 d. UAB ,,Rimi Lietuva” kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti 1 330 945 Lt kreditorinį reikalavimą.
2005 m. gegužės 13 d. UAB ,,Rimi Lietuva” pateikė teismui prašymą uždrausti UAB ,,Transalfa” administratoriui vykdyti 2005 m. birželio 1 d. leidinio ,,Valstybės žinios” priede ,,Informaciniai pranešimai” Nr.37 paskelbtą BUAB ,,Transalfa” nekilnojamojo turto - prekybos centro (duomenys neskelbtini)varžytynėse pardavimą. Nurodė, jog UAB ,,Transalfa” turto pardavimas iš varžytynių pažeidžia UAB ,,Rimi Lietuva” interesus, užkerta kelią į kreditorinio reikalavimo tinkamą patenkinimą, dalyvavimą bankroto procese. Pažymėjo, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeistos UAB ,,Rimi Lietuva” teisės, kadangi bendrovė pagal 2001 m. gruodžio 20 d. Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr.PC/001/V faktiškai naudojasi pastatu, kurį ketinama parduoti iš varžytynių, o naujasis savininkas, įsigijęs šį pastatą iš varžytinių, neturės pareigos tęsti nuomos teisinius santykius, todėl bus sutrikdyta bendrovės veikla. Be to UAB ,,Rimi Lietuva” į pastato remonto darbus investavo 1 330 945 Lt ir pastato pardavimas iš varžytynių atims iš įmonės galimybę reikalauti iš naujojo savininko, kaip sąžiningo įgijėjo, išlaidų atlyginimą. Pažymėjo, jog bankroto administratoriaus veiksmai yra neteisėti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2005 m. gegužės 24 d. nutartimi UAB ,,Rimi Lietuva” prašymo uždrausti UAB ,,Transalfa” administratoriui vykdyti įmonės turto pardavimą netenkino, motyvuodamas tuo, jog nėra įstatyminio pagrindo tenkinti šį prašymą, kadangi, įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, apribojimus disponuoti įmonės turtu gali nustatyti teismas (ĮBĮ 10 str. 7 d. 6 p.) kreditorių susirinkimo siūlymu (ĮBĮ 23 str. 6 p.), o atskiriems kreditoriams tokia teisė nesuteikta (ĮBĮ 21 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, jog nagrinėti kreditorių skundus dėl administratoriaus veiksmų yra taip pat kreditorių susirinkimo teisė (ĮBĮ 23 str. 3 p.).
Pareiškėjas UAB ,,Rimi Lietuva”, nesutikdamas su Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 24 d. nutartimi, padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti priimtą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – uždrausti BUAB ,,Transalfa” administratoriui vykdyti įmonės turto pardavimą iš varžytinių. Nurodė, jog įstatymai numato kiekvieno suinteresuoto asmens pažeistų ar ginčijamų teisių gynybą, o teismas nesąžiningai aiškina įstatymus, tuo nepagrįstai ribodamas UAB ,,Rimi Lietuva” teises. Teismas, apelianto nuomone, nepagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2005 m. birželio 7 d. nutartimi atskirojo skundo nepriėmė ir grąžino jį UAB ,,Rimi Lietuva”, motyvuodamas tuo, jog CPK nenumato, kad nutartis, kuria išspręstas prašymas uždrausti bankrutuojančios įmonės administratoriui vykdyti įmonės turto pardavimą, gali būti apskųsta atskiruoju skundu, kadangi priimta nutartis neužkerta galimybės tolesnei bankroto eigai. Teismas pažymėjo, jog pagal pareiškėjo suformuluotą prašymo dalyką ir pagrindą skundžiama nutartis nėra nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių kaip teigiama atskirajame skunde.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu UAB ,,Rimi Lietuva” prašo Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir priimti atskirąjį skundą. Nurodo, jog nutartis nepagrįsta ir naikintina dėl šių argumentų:
1 Teismo teiginys, jog pagal pareiškėjo suformuluotą prašymo dalyką ir pagrindą skundžiama nutartis nėra nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nepagrįstas. UAB ,,Rimi Lietuva” 2005 m. gegužės 13 d. prašymu dėl BUAB ,,Transalfa” turto pardavimo iš varžytinių uždraudimo teismo prašė taikyti CPK 145 str. 1 d. 6 p. numatytą laikinąją apsaugos priemonę, tai patvirtina prašymo turinys bei motyvai. Teismas, vertindamas susiklosčiusius civilinius procesinius teisinius santykius, nepagrįstai teikia pirmenybę dokumentų formai, o ne turiniui.
2. UAB ,,Rimi Lietuva” prašymo reikalavimas - uždrausti UAB ,,Transalfa” administratoriui vykdyti įmonės turto pardavimą - savo prigimtimi (laikinumas, pobūdis, tikslas ir pan.) atitinka CPK 144 str. numatytą laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Apeliantas pažymi, kad CPK 148 straipsnis numato galimybę suinteresuotiems asmenims skųsti teismo nutartis, kuriomis išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių klausimas, todėl 2005 m. gegužės 24 d. nutartis priklauso nutarčių, dėl kurių gali būti pateikiami atskirieji skundai, kategorijai.
Šalies argumentai
3. Apeliantas teigia, jog šioje bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje, kai teismas nėra patvirtinęs UAB ,,Rimi Lietuva” kreditorinio reikalavimo, negali pasinaudoti Bankroto įstatyme numatytomis kreditoriaus teisėmis ir užkirsti kelio BUAB ,,Transalfa” turo iššvaistymui bei bankroto administratoriaus veiksmams, kuriais pažeidžiami UAB ,,Rimi Lietuva” interesai. Dėl šios priežasties UAB ,,Rimi Lietuva” turi turėti galimybę prašyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei skųsti teismo nutartis, nes priešingas civilinio proceso teisės normų aiškinimas, užkirstų kelią į teisminę pažeistų interesų gynybą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į UAB ,,Rimi Lietuva” atskirąjį skundą BUAB ,,Transalfa” prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 7 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, jog teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad UAB ,,Rimi Lietuva” suformuluotas prašymas pagal savo dalyką ir pagrindą neatitinka prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutui (turiniui, formai, pagrindimui). Netenkinus tokio prašymo, nutartis negali būti skundžiama atskiruoju skundu, kadangi to nenumato Civilinio proceso kodeksas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas UAB ,,Rimi Lietuva" bendrovės ,,Transalfa" bankroto byloje 2005 m. balandžio 11 d. pateikė prašymą dėl 1 330 945 litų kreditorinio reikalavimo patvirtinimo (1 t. 85 b.l.), o 2005 m. gegužės 17 d. pateikė prašymą dėl bankrutuojančios UAB ,,Transalfa" turto pardavimo iš varžytynių sustabdymo iki bus išspręstas kreditorinio reikalavimo klausimas, kadangi sužinojo, jog dar nepripažinta bankrutavusia UAB ,,Transalfa" paskelbė nekilnojamojo turto varžytynes (1 t. 166 b.l.).
Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje, kuria atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl nutarties atmesti pareiškėjo prašymą sustabdyti varžytynes, pagrįstai nurodė, kad Įmonių bankroto įstatymas nereglamentuoja bankroto bylose teismo priimtų nutarčių apskundimo, todėl svarstant teisę jas apskųsti reikia vadovautis Civilinio proceso kodekso normomis, tačiau netinkamai išaiškino UAB ,,Rimi Lietuva" prašymo esme ir priėjo nepagrįstos išvados, kad nutartis, kuria prašymas atmestas, neskundžiama.
Kaip minėta, pareiškėjas, siekdamas užtikrinti savo galimo kreditorinio reikalavimo įvykdymą, prašė sustabdyti bankrutuojančios įmonės turto pardavimą iš varžytynių. Šis prašymas savo esme atitinka CPK penktajame skirsnyje (CPK 144 str.) numatytų laikinųjų apsaugos priemonių sąvoką, kadangi juo siekiama ginčo objekto apsaugos. Tokį prašymą turi teisę pareikšti ne tik bylos dalyvis, bet ir kitas suinteresuotas asmuo. CPK 151 straipsnio pirma dalis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliacine tvarka skundžiamos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 26 p. išaiškino, kad bankroto bylose priimtos nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skundžiamos atskiraisiais skundais. Dėl to ginčijama nutartis, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl teismo 2005 m. gegužės 24 d. nutarties, neteisėta. Jinai naikintina, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui spręsti atskirojo skundo priėmimo klausimą iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti Kauno apygardos teismui spręsti klausimą dėl UAB ,,Rimi Lietuva" atskirojo skundo priėmimo.