Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-02-06 · Administracinė byla Nr. I-953-171/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-02-06Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-06-25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-02-06
Bylos Nr.
I-953-171/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02326-2012-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
A. B., A. K., S. P.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai
Trečiasis asmuo
Lietuvos
Advokatai
Audronė Petronytė, Šarūnas Siudikas
Kategorijos
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-953-171/2013Proceso Nr. 3-61-3-02326-2012-1Procesinio sprendimo kategorija 16.6; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant pareiškėjams A. B. ir A. K., pareiškėjų atstovui advokato padėjėjui Šarūnui Siudikui, pareiškėjo A. K. atstovei advokatei Audronei Petronytei, atsakovo atstovui Ramūnui Kučiauskui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Andriui Ūsui, vertėjai Aleksandrai Drublionienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. P., A. B. ir A. K. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai S. P., A. B. ir A. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–10), prašydami:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012-08-09 įsakymus Nr. 9-775, Nr. P-776, Nr. P-777;

2) grąžinti juos į profesinę karo tarnybą ir atstatyti turėtas teises;

Šalies argumentai

3) priteisti priklausantį neišmokėtą darbo užmokestį su priedais ir išmokomis už visą priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką;

4) priteisti iš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Skunde pareiškėjai paaiškino, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras 2012-05-03 įsakymu juos komandiravo 2012 m. gegužės 7–8 dienomis į Gruziją, o 2012 m. gegužės 8–21 dienomis į Afganistano Islamo Respubliką. Jie Afganistano Islamo Respublikos Kabulo oro uoste nusileido 2012-05-08 apie 12 val. vietos laiku. Nusileidę, padėjo iškrauti lėktuvą, ruošėsi kitam skrydžiui, įsikūrė bazėje ir ilsėjosi po skrydžio (iki vakaro miegojo). A. K. ir S. P. 2012-05-08 vakarą išėjo patikrinti, ar dar dirba valgykla. Grįžtančius sustabdė karo policininkai ir paprašė parodyti ID korteles. Netrukus pas juos buvo atvestas ir A. B. bei J. V.. Karo policininkai alkoholio matuokliu tikrino kiekvieno iš jų blaivumą po keletą kartų, tačiau tikrinimo rezultatų nepranešė. Po patikrinimo buvo leista grįžti į savo kambarius. Karo policininkai iš jų gyvenamųjų patalpų konfiskavo 5 butelius po 0,5 1 degtinės, 72 skardines alaus, kuriuos jie buvo atsivežę kaip dovanas sąjungininkams už techninę pagalbą. Lietuvos kariuomenės vadas 2012-06-08 priėmė įsakymą dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tik tada, kai patikrinimą atliekantis pareigūnas paprašė pateikti pasiaiškinimus, tapo žinoma, kad 2012-05-08 jiems buvo nustatytas neblaivumas.

Pareiškėjai nurodo, kad karių neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo organizavimo ir kontrolės tvarką nustato Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009-10-14 įsakymu Nr. V-978 patvirtintas Asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo ir kontrolės krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Karo policininkai pareiškėjų blaivumą tikrino alkoholio matuokliu „Dräger“, tačiau tarnybinio patikrinimo medžiagoje esantys 3 alkoholio matuoklio kvitai nepasirašyti ir tai neatitinka Aprašo nuostatų bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikos. Medicininės apžiūros akto, kuriame būtų konstatuotas jų neblaivumas, taip pat nėra. Nors karo policininkai protokole Nr. KAIA/236/12 pripažįsta, kad turėjo pareiškėjų ID korteles, tačiau jų duomenys (vardai, pavardės, gimimo datos, blaivumo tikrinimo vieta) kvituose įrašyti ranka.

Teigia, kad buvo pažeista Apraše nustatyta tvarka, kadangi jų blaivumas buvo tikrinamas be pertraukų kelis kartus ir nors A. K. į alkoholio matuoklį pūtė bent 4 kartus, o A. B. ir S. P. – 3, prie protokolo pridėta tik po vieną alkoholio matuoklio kvitą. Karo policininkai juos sulaikė ir blaivumą tikrino nedelsdami, t. y. apie 22 val., o prie protokolo pridėtuose kvituose užfiksuotas tikrinimo laikas yra daugiau nei pusantros valandos po jų sulaikymo ir neblaivumo tikrinimo (jau po to, kai jie buvo paleisti). Kvituose užfiksuotas blaivumo tikrinimo laikas neatitinka faktinio tikrinimo eiliškumo, kadangi pirmas buvo tikrintas A. K. (kvite nurodomas laikas 23:43 val.), vėliau A. B. (kvite nurodomas laikas 23:32 val.), tada J. V. (kvite nurodomas laikas 23:35 val.), o paskutinis S. P. (kvite nurodomas laikas 23:46 val.). Tai leidžia manyti, kad jų duomenys buvo ranka užrašyti ant kitų asmenų neblaivumą patvirtinančių kvitų, kurie buvo atspausdinti juos paleidus.

Pažymi, kad jiems nebuvo paaiškinta apie atsisakymo tikrintis ar atlikti medicininę apžiūrą teisines pasekmes ir neišaiškinta teisė ne vėliau kaip per 1 valandą nuo tikrinimo, medicininės apžiūros atlikimo ar atsisakymo ją atlikti pačiam kreiptis į pageidaujamą asmens sveikatos priežiūros įstaigą su prašymu savo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Kadangi pareiškėjų parašų nėra nei alkoholio matuoklio „Drager“ kvituose, nei Karo policijos 2012-05-08 raporto byloje Nr. KAIA/236/12, todėl, vadovaujantis Aprašo 15 p., alkoholio matuoklio kvitus ir raportą turėjo pasirašyti patikrinimą atlikęs asmuo ir bent du liudytojai. Be to, raporte turėjo būti nurodyta, kad jie atsisakė pasirašytinai susipažinti su patikrinimo rezultatais. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje užpildyto asmenų neblaivumo (girtumo) tikrinimo registro nėra. Raporto 2 punkte nurodoma, kad karo policininkai gavo pareiškėjų pasiaiškinimus, tačiau patys pasiaiškinimai prie raporto nepridedamai. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje nėra ir Aprašo 17 p. nustatyto pranešimo apie nušalinimą nuo tarnybos. Karo policininkai raporte tik pažymėjo, kad juos paleido kartu su J. V., nes šis buvo blaivus.

Nurodo, kad, pagal Lietuvos kariuomenės Nacionalinės paramos elemento (toliau – NPE) standartinių veiklos procedūrų A priedo 5 p., visi NPE parengti ir gauti su veikla susiję dokumentai turi būti registruojami, tačiau tarnybinio patikrinimo medžiagoje nėra pateiktas registro žurnalas, kuriame privalėjo būti užregistruotas Karo policijos 2012-05-08 raportas byloje Nr. KAIA/236/12. Mano, kad visos išdėstytos aplinkybės patvirtina faktą, jog 2012-05-08 jie buvo blaivūs.

Pažymi, kad Aprašo V skyrius „Karių, tarnaujančių užsienyje, neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo organizavimas“ reglamentuoja tvarką, pagal kurią yra tikrinama, ar tarnybą užsienyje atliekantys kariai yra blaivūs, tačiau jos šiuo atveju nesilaikyta. Išvadoje klaidingai teigiama, kad alkoholio matuoklio kvitus pasirašė G. J., kadangi kvitai yra apskritai nepasirašyti.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujasi Karo tarnybos statuto, patvirtinto krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-163 (toliau – Statutas), nuostatomis. Pažymi, kad nors išvadoje nurodoma, jog tarnybinio patikrinimo metu nebuvo gauta duomenų, kurių pagrindu būtų galima tvirtinti, kad jie buvo supažindinti su tarnybos organizavimo tvarka karinėje bazėje anksčiau įvykusių komandiruočių į Afganistano Islamo Respubliką metu, o prieš išvykdami į tarptautinės operacijos vietovę instruktuoti nebuvo, tačiau daroma išvada, kad jie yra patyrę, todėl suprato ar turėjo suprasti tarnybos tarptautinių operacijų vietovėje ypatybes, pavojingumą bei sąlygas. Karo policininkams neinformavus apie tariamai nustatyta neblaivumą, jie pagrįstai manė, kad buvo sulaikyti dėl gyvenamosiose patalpose turimo alkoholio, nes tą dieną alkoholio nevartojo ir buvo blaivūs.

Paaiškino, kad NPE turi pareigą ne tik aprūpinti Kabulo oro uoste besileidžiančių Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvų įgulas (apgyvendinimas, maitinimas, kt.), bet ir organizuoti techninį orlaivių aptarnavimą (kuras, skystas deguonis, atsarginės dalys, kt.). Jie Afganistano Islamo Respublikoje nuolat susiduria su techninėmis orlaivių eksploatavimo problemomis. Po nusileidimo pareiškėjas A. K. iš NPE atstovų sužinojo, kad kuro lėktuvui negaus, o gauti skysto deguonies bus sudėtinga, taigi tą patį 2012-05-08 vakarą (apie 18 val.) susitiko su plk. ltn. P. M. ir iškėlė jam minėtus klausimus bei leido suprasti, kad informuos vadovybę apie NPE susidariusią netoleruotiną situaciją, kad būtų pradėtas tarnybinis patikrinimas. P. M. žinojo, kad sprendžiant minėtas problemas labai svarbi sąjungininkų pagalba, už kurią dažniausiai atsidėkojama dovanomis (alkoholiniais gėrimais), ir taip pat žinojo, jog pareiškėjai ir tąkart atsigabeno alkoholinių gėrimų dovanoms. Mano, kad būtent P. M., žinodamas minėtas aplinkybes, pranešė karo policininkams apie pareiškėjų tariamą neblaivumą bei turimus alkoholinius gėrimus.

Atkreipia dėmesį, kad po tariamo incidento jie dar dvi savaites atliko tarnybą Afganistano Islamo Respublikoje. Nors tariamai buvo neblaivūs, jie nebuvo nušalinti nuo tarnybos, iš jų nebuvo atimti ginklai, nebuvo pareikalauta pasiaiškinimo, nors pareiškėjas A. K. kitą rytą apie incidentą informavo NPE vadą plk. ltn. P. M.. Grįžę iš komandiruotės į Lietuvos Respubliką jie ir toliau atliko tarnybą – 2012-06-27 buvo komandiruoti nuskraidinti Lietuvos Respublikos Prezidentę su delegacija į Briuselį.

Teismo posėdžiuose pareiškėjas A. K. paaiškino, kad į Afganistaną buvo komandiruotas kaip įgulos vadas, jam buvo pavaldūs 7 žmonės. Veiksmus derino su NPE vadu P. M.. 2012-05-08 į Kabulą atskrido apie 10–12 val. vietos laiku. Asmeniniai daiktai, maistas, gira, alus ir degtinė buvo sudėti lėktuvo salone, nepaslėpti. Alkoholis buvo reikalingas tam, kad sugedus lėktuvui būtų kaip atsidėkoti sąjungininkams. Tokiais pat būdais atsidėkodavo ir anksčiau, o to, kad negalima vežtis alkoholio, nežinojo. Gyveno viename kambaryje su S. P., J. V. ir K. D.. Kitame kambaryje gyveno A. B. ir technikų komanda, o priešais – P. M. kambarys. Apie 21 val. jis pabudo. K. D. miegojo, J. V. kambaryje nebuvo, o S. P. žiūrėjo filmą. Tada jis atsikėlė, padarė kavos ir pasiūlė S. P. nueiti iki valgyklos, kuri yra už 400 m, pažiūrėti, kada bus naktipiečiai. Pamatė, kad valgykla atsidaro tik 23:30 val., todėl neskubėdami, rūkydami ėjo atgal. Eidami pamatė link jų ateinančius 2 karo policininkus, kurie priėję paprašė identifikacinių kortelių. Kai pateikė korteles, karo policininkai liepė sėsti ant žemės prie sienos. Karo policininkė vokietė atnešė alkoholio matuoklį ir liepė pūsti, jis papūtė vieną kartą ir paklausė, koks rezultatas, tačiau jam neatsakė. Po to pakartotinai pūtė dar apie 4 kartus. Po kurio laiko iš pastato buvo išvesti J. V. ir A. B., patikrintas jų blaivumas. Pirmas pūtė jis, antras – S. P., vėliau, kai atėjo, pūtė A. B. ir J. V.. S. P. nuvedė į automobilį, kuriame jis dar kartą pūtė į alkoholio matuoklį. Kitą rytą 8 val. informavo apie įvykį P. M., junginio štabo viršininką Tamošiūną ir bazės vadą. Kai grįžo į Lietuvą, apie alkoholio matuoklio rezultatus duomenų neturėjo, tik vėliau sužinojo, kad atliekamas tyrimas, manė, kad dėl alkoholio laikymo. Tik birželio 26 d. suprato, kad jį kaltina alkoholio vartojimu, kadangi atsiuntė 13 papildomų klausimų. Nurodė, kad 2012-05-08 alkoholio nevartojo, jo nevartoja jau 5 metus. Alkoholį, kuris pas juos rastas, jo užsakymu nupirko S. P.. Su P. M. santykiai nebuvo labai draugiški. Prieš išvykdamas į Afganistaną nebuvo supažindintas su bazės reikalavimais. Mano, kad tuo metu, kai sulaikė Karo policija, jam buvo ne tarnybos laikas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. P. teismo posėdyje paaiškino, kad gyveno su A. K., J. V. ir K. D.. Kai atskrido į Kabulą, sunešė daiktus, pavalgė, nusiprausė ir atsigulęs užsnūdo. Pabudęs pamatė, kad K. D. miega, A. K. miega, J. V. nebuvo. Todėl žiūrėjo filmą, kol A. K. prabudo. Tada išgėrė kavos ir nuėjo parūkyti. Ėjo iki valgyklos pažiūrėti, kada bus naktipiečiai. Grįždami pamatė 4 asmenis, einančius link jų. Jie paprašė sustoti ir pateikti identifikacines korteles. Tada liepė sėstis ant žemės ir pūsti į alkoholio matuoklį. Jis pūtė 2 kartus, tuomet prie jų atvedė A. B. su J. V.. A. B. buvo nuvestas į automobilį. Negali pasakyti, kada atsirado pavardės po alkoholio matuoklio duomenimis. Patvirtino, kad nuotraukose esantis alus jų, turėjo įvairių rūšių, taip pat pirko 5 butelius degtinės. Tą patį vakarą buvo paimta alkoholio ir iš slovakų. Su bazės tvarka niekada nebuvo supažindintas. Atskridęs į Kabulą, buvo tarnyboje.

Pareiškėjas A. B. teismo posėdyje paaiškino, kad 2012-05-08 vykdė techniko pareigas, į kambarį atėjo vėliausiai, nes turėjo darbų prie lėktuvo. Apie 17–18 val. nuėjo į dušą, po to pradėjo žiūrėti filmą, kolegos kambaryje miegojo, kiti išėjo pasivaikščioti. Apie 22 val. vakare eidamas į dušą ir iš jo grįždamas, užėjo į A. K. ir kitų kambarį, K. D. miegojo, kitų nebuvo. Kai grįžo iš dušo, kambaryje jau buvo J. V., kurio paklausė, ar tikrai kitą dieną nebus reiso. Tuo metu pasibeldė į duris Karo policija ir paprašė parodyti asmens dokumentus, paklausė, kas yra dėžėse. Visas dėžes pradėjo krauti į koridorių ir liepė eiti kartu į lauką. Kai nuėjo prie kolegų ir atsisėdo prie sienos, jo paprašė papūsti į alkoholio matuoklį, tačiau jokių rezultatų, komentarų ir kaltinimų nepasakė.

Pareiškėjų atstovai teismo posėdžiuose palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė jį tenkinti (žr. priedą prie bylos su kompiuterine laikmena).

Atsiliepimas

Atsakovė Krašto apsaugos ministerija prašė atmesti pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 50–55) paaiškino, kad skundžiami įsakymai priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ) 38 str. 2 d. 7 ir 8 p., 39 str. 3 d., taigi pareiškėjų atleidimas susijęs su dviem skirtingais ir savarankiškais juridiniais pagrindais: jie tarnybos metu buvo neblaivūs bei tarnybos metu padarė kario vardą žeminančių teisės pažeidimų. Bylai svarbios faktinės aplinkybės buvo nustatytos 2012-06-27 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. KPDT-5, kurioje pažymima, kad 2012-05-08 ryte (apie 11 val.) pareiškėjai atskrido į Afganistano Kabulo tarptautiniame oro uoste (angl. Kabul International Airport, toliau – KAIA) esančią Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (angl. International security assistance force, toliau – ISAF) karinę bazę (toliau – KAIA bazė), kurioje turėjo laukti kito skrydžio. 2012-05-18 KAIA bazėje veikiančios Tarptautinės karo policijos (angl. International military police, toliau – IMP) ataskaitoje KAIA/236/12, pasirašytoje IMP karių J. A. ir Filipe’o Francisco, nurodyta, kad 2012-05-08 22 val. 30 min. vietos laiku italų karabinieriai telefonu pranešė apie du prie pastato Nr. 405 svirduliuojančius ir į neblaivius panašius asmenis. Patikrinus jų dokumentus buvo nustatyta, kad tai yra Lietuvos kariai A. K. ir S. P., kurie pagal išorinius požymius (svirduliavimą, triukšmavimą, alkoholio kvapą) atrodė neblaivūs. Kariai nurodė, kad pastato Nr. 405 kambaryje G24 yra alkoholinių gėrimų. Nurodytame kambaryje buvo dar du Lietuvos kariai: J. V. ir A. B., bei rasta alkoholinių gėrimų (15 butelių degtinės ir 160 skardinių alaus). Visiems 4 Lietuvos kariams alkoholio matuokliu „Dräger Alkotest 7510“ (prietaiso Nr. ARBN 0080) buvo patikrintas blaivumas ir A. K. nustatytas 1,91, S. P. – 1,24, A. B. – 1,73, J. V. 0,00 promilių neblaivumas.

Teigia, kad Lietuvos kariai pažeidė KAIA bazės vado patvirtintų Standartinių veiklos procedūrų 005 (toliau – SVP) reikalavimus, draudžiančius KAIA bazės teritorijoje turėti, laikyti, įsivežti, vartoti bet kokius alkoholinius gėrimus bei būti minėtoje teritorijoje neblaiviems. SVP nustatyta, kad jei IMP sukalibruotu ir sertifikuotu alkoholio matuokliu tikrinamam asmeniui nustatomas neblaivumas, nesvarbu, koks buvo alkoholio tūris, tokio asmens atžvilgiu pradedamas IMP tyrimas, kurio rezultatai pateikiami nusižengimu įtariamo asmens vyriausiajam nacionaliniam atstovui (toliau – ir VNA). Informaciją apie SVP pažeidimus KAIA vadas perduoda atitinkamos valstybės VNA, vieneto vadui ir t. t. tam, kad pažeidėjai būtų patraukti drausminėn atsakomybėn.

Akcentuoja, kad incidentas, kurio metu pareiškėjams buvo nustatytas neblaivumas, įvyko 2012-05-08 vakare KAIA esančioje ISAF bazėje, jų komandiruotės metu. Šioje bazėje galioja ne atskirų valstybių nacionaliniai teises aktai, reglamentuojantys bazės vidaus tvarkos taisykles ir jų užtikrinimo tvarką, o KAIA bazės vado 2011-08-22 patvirtintos SVP. Jų laikymąsi prižiūri ir užtikrina ne kiekvienos į ISAF pajėgas įeinančios valstybės karo policininkai, o specialiai tam įkurta Tarptautinė karo policija – IMP, kuri turi administracinius įgaliojimus visų KAIA bazės teritorijoje esančių asmenų atžvilgiu. Taigi pareiškėjų neblaivumas buvo nustatytas remiantis galiojančiomis SVP ir tai atliko turintys tokią teisę asmenys, todėl skunde pateikti argumentai, kad nustatant neblaivumą turėjo būti laikomasi Aprašo reikalavimų, visiškai nepagrįsti.

Atsiliepimas

Atsakovė vadovaujasi KASOKTĮ nuostatomis ir teigia, kad kario tarnybos dienos ir suminė savaitės tarnybos trukmė nėra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių. Pagal Statuto nuostatas, viena iš karo tarnybos rūšių yra tarnyba komandiruotėse, o kariams, kurie tarnybą atlieka komandiruotėje, šio Statuto nuostatos taikomos tiek, kiek atitinkamų tarnybos santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, susitarimai bei SVP ir kiti teisės aktai. Komandiruojami į tarptautinių operacijų vietovę kariai nuo išvykimo į tarptautinės operacijos vietovę iki grįžimo iš jos atlieka tarnybą ir turi būti nuolatos pasirengę vykdyti netikėtai iškilusias užduotis. Tai reiškia, 2012-05-08 vakare KAIA bazėje įvykęs incidentas, kurio metu pareiškėjams nustatytas neblaivumas, įvyko jų tarnybos metu.

Pažymi, kad profesinės karo tarnybos kariai privalo sąžiningai laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, vykdyti savo pareigas. Remiantis šiomis teisės aktų nuostatomis bei faktais, nustatytais atlikus tarnybinį patikrinimą (pareiškėjai, nors ir žinodami bei suprasdami, kad tai yra neteisėta, įsigijo, kaip asmeninių daiktų nedeklaravo, neturėdami leidimo kariniu lėktuvu į islamišką valstybę gabeno, KAIA bazės teritorijoje laikė didelį alkoholio kiekį), pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjų elgesys nesuderinamas su jų duota karių priesaika, diskredituoja ne tik kiekvieno iš incidente dalyvavusių karių vardą, bet ir krašto apsaugos sistemos institucijas bei Lietuvą kaip ISAF pajėgų dalyvę.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus (žr. priedą prie bylos su kompiuterine laikmena).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė su pareiškėjų skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime vadovaujasi SVP ir akcentuoja, kad teritorijoje, kurioje pareiškėjams buvo nustatytas neblaivumas, galioja griežtas draudimas vartoti ir laikyti alkoholį, o šių taisyklių laikymąsi kontroliuoja ne atskirų valstybių karinių vienetų pareigūnai, o KAIA IMP atstovai, veikiantys laikydamiesi ne atskirų valstybių teisės aktų, o SVP nuostatų, todėl atskirų valstybių jurisdikcija (taip pat ir Lietuvos Respublikos) jiems netaikoma. Be to, SVP D priedas įtvirtina datas, kada atskirų valstybių kariams ir civiliniam personalui gali būti taikomos absoliutaus draudimo vartoti alkoholį išimtys. Kaip matyti, šiame sąraše numatytos 33 valstybės, t. y. KAIA teritorijoje tarnauja 33 valstybių karinis ir / ar civilinis personalas, todėl IMP atstovams net teoriškai būtų neįmanoma taikyti atskiras 33 tvarkas blaivumo (girtumo) nustatymo procedūroms atlikti, atsižvelgiant į tikrinamo kario priklausymą konkrečios valstybės karinėms pajėgoms.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjų skunde minimose LVAT administracinėse bylose ir šioje administracinėje byloje faktinės aplinkybės, susijusios su blaivumo patikrinimu, nėra nei identiškos, nei panašios, todėl nurodoma praktika neturi būti vadovaujamasi.

Pažymi, kad 2012-06-27 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. KPDT-5 nustatyta, be to, tai nurodė ir patys pareiškėjai savo paaiškinimuose, kad jie apie kilusį incidentą NPE vadą ir Jungtinio štabo viršininką informavo tik kitą dieną apie 9 val. ryto. Pareiškėjų gyvenamosios patalpos buvo šalia kitų NPE skirtų patalpų, o minėtiems asmenims apie kilusį incidentą pranešus iš karto po incidento ir paprašius patikrinti jų blaivumą, tai būtų padarę nacionaliniai atstovai, laikydamiesi Aprašo nuostatų. Kadangi pareiškėjai sąmoningai ar dėl nerūpestingumo to nepadarė, jie prarado galimybes ginčyti KAIA IMP atstovų jiems nustatytą neblaivumo faktą ir jų užfiksuotą pareiškėjų etilo alkoholio koncentracijos iškvepiamame ore tūrį remdamiesi Aprašo nuostatomis.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo remiasi Statuto nuostatomis ir teigia, kad komandiruojami į tarptautinių operacijų vietovę kariai nuo išvykimo į tarptautinės operacijos vietovę iki grįžimo iš jos atlieka tarnybą ir turi būti nuolatos pasirengę vykdyti netikėtai iškilusias užduotis. Pareiškėjai į tarptautinių operacijų vietovę (KAIA ISAF karinę bazę) buvo komandiruoti 2012 m. gegužės 8–21 d., taigi visą ši laikotarpį jie atliko tarnybą. Tarnybos tarptautinėje operacijoje pradžią ir pabaigą laiko prasme apibrėžiančiose sąlygose nenustatyta jokių išimčių, todėl tarnyba tarptautinėje operacijoje visu laikotarpiu laikytina karo tarnyba ir kartu tapatintina su Statuto 66 straipsnyje vartojama sąvoka „tarnybos metu“ (LVAT 2011-12-12 nutartis adm. byloje Nr. A-662-3435/2011).

Teigia, kad pareiškėjams 2012 m. gegužės 8–21 d. tarnyba Afganistano Islamo Respublikoje buvo tarnybos metas, kurio metu kariams vartoti alkoholį yra griežtai draudžiama, todėl jų teiginiai, jog jie nebuvo instruktuoti apie draudimą KAIA ISAF karinėje bazėje vartoti alkoholį, atliktų pažeidimų kvalifikacijai jokios įtakos neturėjo. Įrodžius, kad pareiškėjai buvo tinkamai instruktuoti apie KAIA ISAF karinėje bazėje jų pažeidimo metu galiojusias SVP, draudžiančias vartoti ir laikyti alkoholį, jų padarytos veikos papildomai galėtų būti kvalifikuotos kaip tarnybos pareigų neatlikimas, tačiau tai nepadaryta.

Mano, kad nepagrįsti pareiškėjų teiginiai, jog blaivumo ir gyvenamųjų patalpų patikrinimą greičiausiai inicijavo NPE vadas plk. ltn. P. M.. Pareiškėjų blaivumą tikrino Tarptautinės karo policijos atstovai, kurie neturi jokių pavaldumo ryšių su NPE vadu ir veikia nepriklausomai. Be to, IMP atstovus 2012-05-08 apie 22:30 val. iškvietė Italijos karabinieriai.

Nurodo, kad KAIA IMP atstovams nustačius pareiškėjų neblaivumo faktą, taip pat jų gyvenamosiose patalpose radus ir konfiskavus alkoholį, sužinojo ir KAIA ISAF vadovybė, o pareiškėjai tokiu savo elgesiu pažemino kario vardą (KASOKTĮ 38 str. 2 d. 8 p.).

Atkreipia dėmesį, kad NPE vadas apie KAIA IMP tyrimo rezultatus buvo informuotas tik 2012-05-18 (IMP pranešimas KAIA/236/12), todėl iki to laiko oficialios informacijos apie pareiškėjams nustatytą neblaivumo ir alkoholio laikymo faktą neturėjo, taigi neturėjo pagrindo inicijuoti tarnybinio patikrinimo. Kadangi patys pareiškėjai apie incidentą ir apie galimą jų neblaivumą NPE vadą informavo tik kitą dieną, todėl nušalinti juos nuo tarnybos irgi nebuvo pagrindo (pareiškėjai jau buvo blaivūs). Be to, kol nebuvo patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada, nebuvo teisinio pagrindo jiems taikyti drausminę atsakomybę ar atleidimą iš tarnybos, todėl iki skundžiamų krašto apsaugos ministro įsakymų priėmimo teisėtai ir pagrįstai buvo skiriamos tarnybinės užduotys.

Teismo posėdžiuose trečiojo suinteresuoto asmens atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus (žr. priedą prie bylos su kompiuterine laikmena).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad vadovaujantis 2012-05-03 krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. KK-255 „Dėl vizito į Afganistano Islamo Respubliką“ 2012 m. gegužės 8–21 d. pareiškėjai buvo komandiruoti į Afganistaną lėktuvu C-27J, borto Nr. 07(06), kaip šio lėktuvo įgulos nariai (t. I, b. l. 87–88).

Remiantis 2012-05-18 KAIA bazėje veikiančios Tarptautinės karo policijos ataskaita KAIA/236/12 (t. II, b. l. 2–11), pasirašyta IMP karių J. A. ir Filipe’o Francisco, 2012-05-08 22 val. 30 min. italų karabinieriai telefonu pranešė apie du prie pastato Nr. 405 svirduliuojančius į neblaivius panašius asmenis. Šio pranešimo pagrindu IMP kariai J. A. ir J. G., padedant italų karabinieriams, prie pastato Nr. 405 sulaikė du asmenis, su kuriais kalbant buvo jaučiamas alkoholio kvapas. Patikrinus jų dokumentus, nustatyta, kad tai Lietuvos kariai A. K. ir S. P., kurie atrodė neblaivūs (svirduliavo, triukšmavo, nuo jų sklido alkoholio kvapas). IMP kario J. G. paklausti, šie Lietuvos kariai nurodė, kad pastato Nr. 405 kambaryje G24 yra alkoholinių gėrimų. Nuėję į minėtą kambarį, jame rado kitus Lietuvos karius J. V. ir A. B.. IMP kariui J. G. pareikalavus, J. V. perdavė atvykusiems IMP kariams kambaryje buvusius alkoholinius gėrimus: 15 butelių degtinės ir 160 skardinių alaus (šie gėrimai buvo nufotografuoti, konfiskuoti, nugabenti į IMP štabą ir sunaikinti). J. V. ir A. B. buvo IMP karių nuvesdinti prie pastato Nr. 405, kur laukė italų karabinierių saugomi A. K. ir S. P.. Visiems 4 Lietuvos kariams alkoholio matuokliu „Dräger Alkotest 7510“ (prietaiso Nr. ARBN 0080) buvo atliktas neblaivumo patikrinimas, kurio metu A. K. buvo nustatytas 1,91, S. P. 1,24, A. B. 1,73, J. V. 0,00 promilių girtumas.

Lietuvos vyriausiojo nacionalinio atstovo pulkininko G. S. 2012-05-29 raštu Lietuvos nacionalinės institucijos buvo informuotos apie pareiškėjų atžvilgiu vykstantį tyrimą (t. II, b. l. 11). 2012-05-31 raštu Nr. IS-153 Lietuvos kariuomenės NPE vadas plk. ltn. P. M. informavo Lietuvos kariuomenės vadą apie minėtą įvykį, kuriame dalyvavo pareiškėjai, ir įvykio aplinkybes (t. I, b. l. 89).

Lietuvos kariuomenės vadas 2012-06-08 įsakymu Nr. V-659 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ įsakė Jungtinio štabo Ginkluotės kontrolės skyriaus viršininkui plk. ltn. R. I. atlikti tarnybinį patikinimą dėl pareiškėjų galimai padarytų karių drausmės pažeidimų (t. I, b. l. 86).

Atlikus tarnybinį patikinimą buvo surašyta 2012-06-27 tarnybinio partikrinimo išvada Nr. KPDT-5 (t. I, b. l. 78–85), kurią 2012-07-05 savo parašu patvirtino Lietuvos kariuomenės vadas. Joje buvo konstatuota, kad pareiškėjai tarnybos metu buvo neblaivūs ir padarė kario vardą žeminančių teisės pažeidimų (neteisėtai į tarptautinės operacijos rajoną gabeno didelį kiekį alkoholio), ir siūlyta remiantis KASOKTĮ 38 str. 2 d. 7 ir 8 p. nutraukti su jais profesinės karo tarnybos sutartį ir atleisti iš tarnybos.

Remdamasis tarnybinio patikrinimo išvada, Lietuvos kariuomenės vadas 2012-07-05 raštu Nr. KVS-227 „Dėl mjr. A. K., kpt. A. B. ir vyr. srž. S. P. atleidimo iš profesinės karo tarnybos“ pasiūlė krašto apsaugos ministrui nutraukti su pareiškėjais profesinės karo tarnybos sutartis ir atleisti juos iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje (t. I, b. l. 77).

Ministras, atsižvelgdamas į faktus, išdėstytus tarnybinio patikrinimo išvadoje, bei į minėtą Lietuvos kariuomenės vado raštą, vadovaudamasis KASOKTĮ 38 str. 2 d. 7 ir 8 punktais ir 39 str. 3 d., 2012-08-09 priėmė įsakymus Nr. P-775, Nr. P-776, Nr. P-777 (t. I, b. l. 19–21) nutraukti profesinės karo tarnybos sutartis su pareiškėjais dėl to, kad jie tarnybos metu buvo neblaivūs ir padarė kario vardą žeminančių teisės pažeidimų.

Ginčo dalykas – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012-08-09 įsakymų Nr. P-775, Nr. P-776, Nr. P-777 teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal KASOKTĮ 25 str., karo tarnybos atlikimo tvarką ir sąlygas, karių drausminę atsakomybę nustato statutai, o kariuomenės vienetų vidaus tvarką nustato vadų ir karinių viršininkų patvirtintos vidaus tvarkos taisyklės.

Statuto 44 p. nustato, kad detalią karo tarnybos organizavimo tvarką ir sąlygas, kiek jos nereglamentuotos šio Statuto ir kitų teisės aktų, tarptautinių operacijų kariniame vienete, nustato tų karinių vienetų vadai (viršininkai) karinio vieneto SVP. Pagal Statuto 46 p., kariams, kurie atlieka tarnybą stažuotėse, mokymosi ir komandiruočių laikotarpiu, šio Statuto nuostatos taikomos tiek, kiek atitinkamų tarnybos santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, susitarimai bei SVP ir kiti teisės aktai.

Pareiškėjai 2012-05-03 krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. KK-255 „Dėl vizito į Afganistano Islamo Respubliką“ 2012 m. gegužės 8–21 d. buvo komandiruoti į Afganistaną (t. I, b. l. 87–88). Kaip minėta, pareiškėjai Karo policijos buvo sulaikyti ir jų blaivumas tikrintas 2012-05-08 vakare KAIA esančioje ISAF bazėje. Šioje bazėje galioja bazės vado 2011-08-22 patvirtintos SVP (t. II, b. l. 13–16), kurių laikymąsi prižiūri ir užtikrina specialiai tam įkurta Tarptautinė karo policija (IMP), kuri turi administracinius įgaliojimus visų KAIA bazės teritorijoje esančių asmenų atžvilgiu (t. II, b. l. 14–16).

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas S. D., dirbantis Lietuvos kariuomenės Teisės departamento skyriaus vedėjo pavaduotoju kariniams vienetams, paaiškino, kad SVP yra svarbiausias teisės aktas KAIA, o kitos reglamentacijos dėl neblaivumo patikrinimo nėra. SVP nenustatyta, kad būtinas parašas ant alkoholio matuoklio kvito, be to, nėra apibrėžta procedūra, kaip nuginčyti Karo policijos veiksmus ir pasitikrinti, ar teisingi alkoholio matuoklio rodmenys. Galimybės pasitikrinti kraują taip pat nėra (žr. priedą prie bylos su kompiuterine laikmena).

SVP 6 punkte nustatyta, kad KAIA IMP turi teisę reikalauti iš bet kurio girtumu įtariamo asmens leisti patikrinti jo girtumą. Tikrinant girtumą, naudojamas sukalibruotas ir sertifikuotas alkoholio matuoklis. Nustačius organizme alkoholio pėdsakus, nesvarbu, koks yra alkoholio tūris, asmens atžvilgiu pradedamas IMP tyrimas. Atsisakius leisti patikrinti girtumą, jei to reikalauja IMP, toks atsisakymas prilyginamas teigiamam alkoholio testui. SVP 7 punkte nustatyta, kad apie pažeidimus pranešama COM KAIA, kuris perduoda informaciją atitinkamos valstybės SNR, NCC, vieneto vadui ar pan., kad būtų galima taikyti drausmines priemones. SNR ar kitos institucijos, kurioms pateikiamos ataskaitos apie pažeidimus, turi informuoti COM KAIA apie veiksmus, kurių imtasi pažeidimui (-ams) išnagrinėti per 15 dienų nuo dienos, kai tokių veiksmų imtasi. Tuo pat metu atliekamas ir IMP tyrimas, kurio rezultatai fiksuojami. Asmenys, pastebėję kitus asmenis grįžtančius į KAIA stovyklą apsvaigusius nuo alkoholio, privalo pranešti apie juos IMP, kad ši galėtų imtis atitinkamų anksčiau paminėtų veiksmų (t. II, b. l. 13–16).

Iš bylos medžiagos matyti, kad buvo laikytasi SVP nustatytos tvarkos: karabinieriams kilus įtarimų dėl Lietuvos karių blaivumo, jie pranešė IMP. Pastarieji patikrino Lietuvos karių blaivumą laikydamiesi SVP nustatytos tvarkos ir pradėjo tyrimą, kurio rezultatus įformino 2012-05-18 ataskaitoje KAIA/236/12 (t. II, b. l. 2–11), bei pateikė ją ir kitą surinktą medžiagą vyriausiajam nacionaliniam atstovui G. S., kuris perdavė P. M., o šis – Jungtiniam štabui.

Teismas, įvertinęs išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad SVP nėra nustatyta neblaivumo nustatymo procedūros apskundimo tvarka ar teisė kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą blaivumui nustatyti, taip pat nėra reikalavimo, kad būtinas parašas ant alkoholio matuoklio kvito. Atsižvelgus į tai, atmestini pareiškėjų teiginiai, kad jiems neleista pasinaudoti teise nuvykti į gydymo įstaigą nusistatyti blaivumą ir kad byloje esantys alkoholio matuoklio kvitai negalioja, nes yra nepasirašyti.

Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad KAIA bazėje galiojo specialusis teisės aktas – SVP, o ne Lietuvos Respublikos teisės aktai, taigi pareiškėjų neblaivumas buvo nustatytas remiantis galiojančiomis SVP nuostatomis ir tai atliko turintys tokią teisę asmenys (IMP). Atsižvelgus į tai, skunde išdėstyti argumentai, kad pareiškėjams neblaivumas turėjo būti nustatomas pagal krašto apsaugos ministro 2009-10-14 įsakymu Nr.V-978 patvirtintą Aprašą, atmestini kaip nepagrįsti.

Iš bylos duomenų matyti, kad alkoholio matuoklis, kuriuo pareiškėjams tikrintas blaivumas, yra kalibruotas (t. II, b. l. 12). Iš teismo posėdyje apklaustos vertėjos Aleksandros Drublionienės paaiškinimų matyti, kad tai, kad spausdintuvo kvituose nurodytas Nr. ARBN-0080 pavadintas prietaiso numeriu (t. II, b. l. 4–7), o kalibravimo sertifikate tas pats numeris įvardijamas kaip serijos numeris (t. II, b. l. 12), yra galimos vertimo reikšmės (žr. priedą prie bylos su kompiuterine laikmena). Taigi išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad alkoholio matuoklis 7510 „Dräger“ buvo patikrintas, išbandytas, jo patikrintos vertės atitinka specifikaciją, taigi laikytinas tinkamu neblaivumui nustatyti.

Iš pareiškėjų paaiškinimų teismo posėdyje (A. K. nurodo, kad iki 22 val. ilsėjosi, tada pasidarė kavos ir kartu su S. P. neskubėdami išėjo į valgyklą; A. B. paaiškino, kad apie 22 val. ėjo į dušą, užėjo į A. K. ir kt. kambarį, grįždamas iš dušo vėl užsuko, pakalbėjo su J. V.) ir alkoholio matuoklio spausdintuvo lapeliuose nurodyto laiko (t. II, b. l. 4–7) matyti, kad laikas iš esmės sutampa, todėl teismas daro išvadą, kad spausdintuvo lapeliuose yra nurodytas Kabulo vietinis laikas, o ne alkoholio matuoklio 7510 „Dräger“ gamintojo (Vokietija) įvestas laikas.

Pareiškėjai skunde teigia, kad kvituose nurodomas blaivumo tikrinimo laikas neatitinka faktinio jų tikrinimo eiliškumo, kadangi pirmiausia buvo patikrintas A. K. blaivumas, tada – A. B., vėliau – J. V., o paskutiniojo – S. P..

Iš spausdintuvo lapelių (t. II, b. l. 4–7) matyti, kad pirmajam blaivumas buvo patikrintas A. B. (23:32:46 val.), antrajam – J. V. (23:35:03), trečiajam – A. K. (23:43:33), o paskutiniam – S. P. (23:46:59).

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas J. V. parodė, kad misijoje Kabule vykdė antrojo lakūno pareigas. 2012-05-08 naktį buvo sulaikytas Karo policijos kartu su kolegomis. Gyveno viename kambaryje kartu su A. K., S. P. ir K. D.. Visą vakarą praleido kompiuterių salėje, į kambarį grįžo vėlai. Pas jį buvo užėjęs A. B., nesijautė, kad būtų išgėręs. Netrukus atėjo karabinieriai ir pasakė, kad turi duomenų, jog kambaryje laikomas alkoholis. Pasiėmė tarnybinius pažymėjimus, liepė atidaryti dėžes ir išnešti jas į koridorių. Abu su A. B. išvedė į lauką, nuvedė prie A. K. ir S. P. ir visiems tikrino blaivumą. Pirmiausia liepė pūsti A. B., tada jam, po to A. K. ir S. P.. A. B. pūtė du kartus. Kai alkoholio matuoklis duodavo tinkamą signalą, karabinieriai kažką užsirašydavo. Teigia, kad nepastebėjo, jog kolegos būtų neblaivūs. Nežinojo, kad buvo gabenamas alkoholis, jo nevartoja.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad liudytojo J. V. nurodomas blaivumo patikrinimo eiliškumas atitinka spausdintuvo kvituose nurodytą eiliškumą. Be to, kaip nurodo patys pareiškėjai, į alkoholio matuoklį jie pūtė po kelis kartus, kol pasigirsdavo signalas. Dėl šios aplinkybės taip pat galėjo atsirasti tam tikras laiko skirtumas. Teismas pačių pareiškėjų teiginius, kad kvituose nurodytas blaivumo tikrinimo eiliškumas neteisingas, atmeta kaip nepagrįstus jokiais objektyviais įrodymais.

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas P. M. paaiškino, kad 2012-05-08 priėmė lėktuvą, kuriuo atskrido pareiškėjai. Apie 19–20 val. jis grįžo į gyvenamąsias patalpas ir pamatė koridoriuje, iš eisenos sprendžiant, neblaivų S. P., jį susistabdė ir pasakė, kad nori kalbėti su vadu. Atėjo vadas A. K., kuris taip pat atrodė išgėręs (nerišliai kalbėjo, sklido alkoholio kvapas). Susitarė, kad faktas lieka tarp jų, visus liepta grąžinti į kambarius. Taip pat tą patį vakarą apie 20 val. buvo užėjęs A. B.. Dėl jo negali pasakyti, ar buvo išgėręs. Iš ryto A. K. informavo, kad juos buvo sulaikiusi Karo policija. Apie šį faktą jis pranešė Jungtinio štabo viršininkui, kuris tuo metu buvo Kabule. Vėliau nuėjo prisistatyti ir pasikalbėti apie įvykį su KAIA vadu. Vadas pasakė, kad kai Karo policija paruoš dokumentus, jie bus pateikti jam. Informaciją gavo po poros savaičių iš vyriausiojo nacionalinio atstovo Afganistane. Medžiaga elektroniniu paštu buvo išsiųsta Jungtinio štabo viršininkui. Santykiai su įgula buvo normalūs, konflikto nebuvo. Zona, kurioje jie buvo, yra pavojinga ir kelianti grėsmę.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjų neblaivumo faktą įrodo ne tik objektyvūs rašytiniai įrodymai – alkoholio matuoklio kvitai, bet ir liudytojo P. M. parodymai bei IMP karių J. A. ir Filipe’o Francisco parodymai 2012-05-18 ataskaitoje KAIA/236/12, iš kurių taip pat darytina išvada, kad iš A. K. ir S. P. laikysenos ir elgesio buvo matyti, kad jie neblaivūs. Dėl A. B. neblaivumo kitų įrodymų, be alkoholio matuoklio kvito, kuriame nurodytos 1,73 promilės, byloje nėra, tačiau teismui nustačius, kad neblaivumas buvo patikrintas tinkamai, alkoholio matuoklis kalibruotas, to pakanka, kad būtų konstatuotas neblaivumo faktas. Taigi įrodymai yra nuoseklūs ir iš esmės neprieštarauja vieni kitiems, todėl darytina išvada, kad A. B., A. K. ir S. P. tarnyboje buvo neblaivūs.

Kaip minėta, pagal SVP nuostatas, nustačius organizme alkoholio pėdsakus, neatsižvelgiant į alkoholio tūrį, asmens atžvilgiu pradedamas IMP tyrimas.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje užfiksuota, kad pareiškėjai KAIA bazėje laikė alkoholinius gėrimus, nors tai draudžia teisės aktai. Paties fakto, kad alkoholiniai gėrimai buvo rasti pareiškėjų A. K. ir S. P. gyvenamajame kambaryje ir kad jis pirktas A. K. iniciatyva, jie neneigia, tik kelia ginčą dėl alkoholio kiekio.

A. K. paaiškino, kad į Afganistaną buvo komandiruotas kaip įgulos vadas, jam buvo pavaldūs 7 žmonės. Savo veiksmus jis derino su NPE vadu P. M.. Teismo posėdyje pareiškėjas A. K. patvirtino, kad alkoholį jo užsakymu nupirko S. P., kuris nurodė, kad pirko įvairių rūšių alaus, degtinės, giros. Pareiškėjas A. B. taip pat patvirtino, kad žinojo, jog buvo pirkta degtinė, alus, gira. Pareiškėjai teigia, kad alkoholinius gėrimus į Afganistaną vežėsi kaip dovanas sąjungininkams už pagalbą.

Iš byloje esančių įrodymų (t. I, b. l. 33–35) matyti, kad norint transportuoti alkoholinius gėrimus reikalinga gauti Jungtinio štabo viršininko leidimą. Įrodymų, kad A. K., kurio pavedimu buvo nupirkti alkoholiniai gėrimai, buvo gavęs tam leidimą, byloje nėra. Tai, kad gėrimai nebuvo įtraukti į orlaiviu gabenamų daiktų sąrašą, leidžia teigti, kad įgulos vadui A. K. buvo žinoma apie reikalavimą turėti leidimą gabenti alkoholį. Aplinkybė, kad alkoholiniai gėrimai į Afganistaną buvo vežti kaip dovanos sąjungininkams už pagalbą, byloje neįrodyta.

Taigi, dėl alkoholinių gėrimų įsigijimo ir laikymo teismas atsakingu laiko A. K., tačiau visų pareiškėjų atleidimo iš tarnybos pagrindams tai neturi esminės reikšmės.

KASOKTĮ 21 str. 2 d. nustatyta, kad kario tarnyba reikalauja specialių ištikimybės valstybei santykių, kuriuos reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai. Kario statusą nustato šis ir kiti kariuomenės veiklą bei karo tarnybą reglamentuojantys įstatymai, statutai ir kiti teisės aktai. Kario tarnybos dienos ir suminė savaitės tarnybos trukmė nėra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių (21 str. 4 d.).

Komandiruojami į tarptautinių operacijų vietovę kariai nuo išvykimo į tarptautinės operacijos vietovę iki grįžimo iš jos atlieka tarnybą ir turi būti nuolatos pasirengę vykdyti netikėtai iškilusias užduotis (Statuto 120 p.). KAIA bazės SVP 2 p. a papunktyje nustatyta, kad visas KAIA komplekse dirbantis ir (arba) besilankantis personalas turi palaikyti fizinį, protinį ir dvasinį stabilumą, kad galėtų vykdyti savo pareigas 24 valandas per parą (t. II, b. l. 14).

Pareiškėjai į KAIA ISAF karinę bazę buvo komandiruoti Krašto apsaugos ministro 2012 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. KK-255, kuris parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. X-1184 „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose Balkanų, Centrinės ir Pietų Azijos, Pietų Kaukazo ir Persijos įlankos regionuose“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 287. Pagal Statuto 119 p., siunčiami į tarptautinę operaciją kariai visą dalyvavimo tarptautinėje operacijoje laiką nuo išvykimo į tarptautinę operaciją iki grįžimo iš jos, išskyrus atostogų laikotarpį, atlieka tarnybą ir turi būti nuolatos pasirengę vykdyti netikėtai iškilusias užduotis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 287 patvirtintų Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygų 12 punktas nustato, kad karių ir tarnautojų tarnybos tarptautinėje operacijoje už Lietuvos Respublikos teritorijos ir išskirtinės ekonominės zonos ribų laikas skaičiuojamas nuo krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens įsakyme nurodytos konkretaus kario ir tarnautojo išvykimo į tarptautinės operacijos vietą dienos (įskaitant išvykimą iš užsienyje esančio karinio vieneto ar mokymo įstaigos) iki faktinio konkretaus kario ir tarnautojo grįžimo iš tarptautinės operacijos dienos (įskaitant grįžimą į užsienyje esantį, bet tarptautinėje operacijoje nedalyvaujantį karinį vienetą ar mokymo įstaigą).

Taigi išdėstytose teisės aktų nuostatose aiškiai apibrėžtas tarnybos tarptautinėje operacijoje pradžios ir pabaigos momentas, kuris atitinkamai tapatinamas su išvykimo į tarptautinės operacijos vietą diena ir faktinio grįžimo iš tarptautinės operacijos diena. Tarnybos tarptautinėje operacijoje pradžią ir pabaigą laiko prasme apibrėžiančiose sąlygose nenumatyta jokių išimčių, todėl tarnyba tarptautinėje operacijoje visu laikotarpiu laikytina karo tarnyba ir kartu tapatintina su Statuto 66 straipsnyje vartojama sąvoka „tarnybos metu“ (LVAT 2011-12-12 nutartis adm. byloje Nr. A-662-3435/2011).

Teismas, apibendrinęs išdėstytų teisės aktų nuostatas, vadovaudamasis LVAT praktika, daro išvadą, kad 2012-05-08 vakare KAIA bazėje įvykęs incidentas, kurio metu pareiškėjams nustatytas neblaivumas bei pas juos rasta alkoholinių gėrimų, įvyko jų tarnybos metu.

Dėl pareiškėjų argumento, kad nors ir buvo tariamai neblaivūs, jie nebuvo nušalinti nuo tarnybos, iš jų nebuvo atimti ginklai, nebuvo pareikalauta pasiaiškinimo, nors pareiškėjas A. K. kitą rytą apie incidentą informavo NPE vadą plk. ltn. P. M., teismas nurodo, kad KASOKTĮ 43 str. 3 d. nuostatos nėra imperatyvios.

Statuto 147 str. nustatyta, kad kariai už tarnybos drausmės pažeidimus traukiami drausminėn atsakomybėn Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto (toliau – Drausmės statutas) nustatyta tvarka.

Drausmės statuto V skyriuje reglamentuota drausmės pažeidimų tyrimo tvarka, pagal kurią tarnybinis patikrinimas privalo būti pradėtas, kai vadas (viršininkas) gauna informaciją apie kario galimai padarytą drausmės pažeidimą (18 str. 1 d. 1 p.). Tarnybinį patikrinimą rašytiniu pavedimu (įsakymu, nurodymu ar kt.) skiria vadai (viršininkai), kurie šio statuto nustatyta tvarka turi teisę skirti drausmines nuobaudas, pavesdami jį atlikti pavaldžiam karininkui (20 str. 1 d.). Baigus tarnybinį patikrinimą dėl drausmės pažeidimo ar skundo, rašoma tarnybinio patikrinimo išvada (26 str. 1 d.). Tarnybinį patikrinimą vadas (viršininkas) ar krašto apsaugos generalinis inspektorius įvertina vadovaudamasis visapusišku, nuodugniu ir objektyviu visų drausmės pažeidimo aplinkybių nagrinėjimu, įstatymu ir teisine sąmone (27 str. 1 d.).

Drausmės statuto 28 str. nustatyti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminai: tarnybinis patikrinimas dėl drausmės pažeidimo ar skundo turi būti atliktas ne vėliau kaip per mėnesį nuo tos dienos, kai vadas (viršininkas) ar krašto apsaugos generalinis inspektorius rašytiniu pavedimu skyrė tarnybinį patikrinimą arba jį atnaujino, kai yra šio straipsnio 5 dalyje nustatyti pagrindai (1 d.); tarnybinio patikrinimo dėl kelių drausmės pažeidimų arba kai drausmės pažeidimas yra padarytas grupės karių, taip pat kai būtina gauti iš kitų institucijų ar specialistų patikrinimui atlikti reikalingą informaciją ir ekspertų išvadas terminą, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, vadas (viršininkas) ar krašto apsaugos generalinis inspektorius gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip mėnesiui (2 d.); kario, įtariamo drausmės pažeidimo padarymu, liga nėra pagrindas sustabdyti tarnybinį patikrinimą. Kai karys, įtariamas drausmės pažeidimo padarymu, dėl sveikatos būklės negali pateikti paaiškinimo ir yra tai patvirtinanti gydančio gydytojo pažyma, tarnybinis patikrinimas sustabdomas, iki išnyks jo sustabdymo priežastis (4 d.).

Kaip minėta, Lietuvos kariuomenės vadas, gavęs Lietuvos kariuomenės NPE vado plk. ltn. P. M. 2012-05-31 raštą Nr. IS-153, 2012-06-08 įsakymu Nr. V-659 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ įsakė Jungtinio štabo Ginkluotės kontrolės skyriaus viršininkui plk. ltn. R. I. atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjų galimai padarytų karių drausmės pažeidimų. Atlikus tarnybinį patikinimą buvo surašyta 2012-06-27 tarnybinio partikrinimo išvada Nr. KPDT-5, kurią 2012-07-05 savo parašu patvirtino Lietuvos kariuomenės vadas.

Iš išdėstytų nuostatų matyti, kad Drausmės kodekse nustatytas tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas nebuvo pažeistas – išvada surašyta nepraėjus mėnesiui nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą. Jokių kitų esminių procedūrinių pažeidimų, kurie leistų teigti, kad ginčijami įsakymai nepagrįsti, teismas taip pat nenustatė.

Profesinės karo tarnybos sutartys su pareiškėjais yra nutrauktos dviem pagrindais, t. y. kariai tarnybos metu buvo neblaivūs ir tarnybos metu padarė kario vardą žeminantį teisės pažeidimą.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje įrodyta, jog pareiškėjai tarnybos metu buvo neblaivūs ir tokiais veiksmais pažemino kario vardą ir taip diskreditavo krašto apsaugos sistemą, nes nustatytos aplinkybės buvo išviešintos kitoje valstybėje (Afganistano Islamo Respublikoje), dalyvaujant ir trečiųjų valstybių atstovams (karabinieriams, IMP kariams ir kt.).

Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad 2012-06-27 tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytos esminės faktinės aplinkybės tinkamai kvalifikuotos ir įvertintos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012-08-09 įsakymai Nr. 9-775, Nr. P-776, Nr. P-777 teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjų skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjų S. P., A. B. ir A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Paulauskienė