Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs F. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja T. G. 2015-08-31 surašė F. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. R 460294, kuriame nurodė, jog 2015 m. rugpjūčio 31 d., apie 15.30 val., adresu Katedros a., Vilniuje, Vokietijos pilietis F. K. teikė gido paslaugas Anglijos turistų grupei, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto Turizmo departamento prie Ūkio ministerijos pažymėjimo vykdyti gido veiklą, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį ir 6 dalį. Ši veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 173 straipsnio 1 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas F. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog su pažeidimu nesutinka. Paaiškino, jog 2015-08-31 pas jį buvo užsienio turistai, kurie iš jo įmonės išsinuomojo dviračius, ir paklausė, ar jis galėtų truputį miestą parodyti. Jis pasakė, kad gerai, palydės. Jie iš esmės nevažiavo senamiesčiu, išvažiavo dviračiais nuo jo įmonės ofiso Palangos gatvėje, važiavo per Tauro kalną, Lukiškių aikštę, Europos aikštę, Šnipiškes, Kalvarijų turgų, pavalgė dar ir po to grįžo ir pabaigoje sustojo prie Katedros, buvo kaip paskutinis sustojimas, žmonėms reikėjo atsigerti. Kai jis su užsieniečiais sustojo prie Katedros, ten diskutavo įvairiomis temomis anglų kalba, kokiu keliu grįš iki ofiso, ir tada prie jų priėjo Turizmo departamento atstovė, paprašė jo parodyti pažymėjimą, paklausė, ką jis čia daro, sakė jam, kad jis gestikuliavo, kažką pasakojo turistų grupei, ką pasakojo, nenurodė, nes negirdėjo. Jis atsakė, kad norėjo turistams bendrai papasakoti Gedimino legendą. Paklausė, ar jis turi gido pažymėjimą, jis atsakė, kad neturi, turi kelionių vadovo pažymėjimą. Pasakė, kad jeigu jis veda ekskursijas mieste, aiškina apie objektus, kad reikalingas gido pažymėjimas ir paklausė, ar jis tai žino. Jis atsakė, kad žino, kad turi kelionių vadovo pažymėjimą, kad neaiškino apie objektus, kad tik taip šnekėjo su dviračiais važiuojančiais svečiais. Tada jam surašė protokolą, išvežė į policiją. Niekas iš turizmo departamento nesiaiškino tų turistų tapatybės, jų neapklausė, neklausė, ar jie kažką moka už važiavimą ir pan. Jis tą turistų grupę lydėjo su dviračiu, jis turi tam teisę, nes turi kelionių vadovo pažymėjimą, todėl turi teisę lydėti turistų grupes.

Liudytoja L. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Turizmo įstatymas labai aiškiai reglamentuoja gido profesiją. Gidas – tai asmuo, atitinkantis Turizmo įstatymo 9 straipsnyje numatytus kvalifikacinius reikalavimus ir kuriam yra įstatymo suteikta teisė teikti specialią informaciją apie lankomus muziejus, meno galerijas, gamtos, kultūros, mokslo ar kitus objektus arba vietoves. O kelionių vadovas Turizmo įstatyme yra apibrėžtas kaip fizinis asmuo, kuris suteikia informaciją ir lydi turistus šalyje ir užsienyje, tai tiesiog yra būtinos informacijos teikėjas (viešbučiai, kavinės, kur apsistoti ir pan.), jis tiesiog lydi grupę, bet negali suteikinėti informacijos apie pačius istorinius objektus. Gido profesija yra reglamentuojama jau 18 metų Lietuvoje, o kelionių vadovo profesija yra nebereglamentuojama nuo 2009 metų, tai yra jokie reikalavimai kelionių vadovui nėra surašyti jokiame teisės akte. Ir kelionių vadovų pažymėjimai jau yra nebegaliojantys, nes dabar bet kas gali dirbti kelionių vadovu. Pagal gidus vienijančių asociacijų prašymą organizuoti, inicijuoti nelegalių gidų reidus Vilniuje Turizmo departamente buvo priimtas nutarimas liepos – rugpjūčio mėnesį organizuoti šiuos reidus. Viso jų per šiuos du mėnesius buvo suorganizuoti penki. Vilniaus miesto senamiestis yra įtrauktas į muziejų, gamtos ir kultūros paveldų objektų ir vietovių, kuriose ekskursijos galimos tik su gidu, turinčiu gido pažymėjimą, sąrašą. Katedros aikštė taip pat priklauso šiai teritorijai, todėl joje galima vesti ekskursijas tik turint gido pažymėjimą. Ir būtent 2015-08-31 Katedros aikštėje ji, kaip Turizmo departamento atstovė, gidų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas R. G., Vilniaus turizmo informacinio centro atstovė V. D., gidė I. B. ir Vilniaus miesto 3 policijos komisariato atstovės T. G. ir A. N. vykdė nelegalių gidų reidą. Šito reido metu jie patikrino 12 grupes lydėjusių gidų. Tarp šių gidų Katedros aikštėje apie 15.20 val. jie užfiksavo ir F. K.. Į Katedros aikštę jie atėjo apie 15 val. Prieš F. K., apie 15.15 val., jie sutiko grupę, kurią vedė gidė E. G., kuri pateikė savo gido pažymėjimą. Tuo metu jie stovėjo prie Gedimino paminklo, iš tos vietos jiems buvo aiškiai matyti Katedros varpinė ir prie jos besibūriuojanti grupė žmonių, kurie taip pat turėjo ir dviračius greta savęs ir buvo su ryškiaspalvėmis liemenėmis. Ta grupė jau buvo matyti nuo 15.10 val. Atsisveikinę su gide E. G. jie priėjo prie tos grupės. Iš toli matė, kad vienas asmuo toje grupėje rodo ranka ir į kultūros paveldo objektus. Norėdami įsitikinti, ar yra teikiama būtent informacija apie kultūros paveldo ir gamtos objektus, jie turėjo prieiti arčiau ir išgirsti, apie ką būtent asmuo pasakoja. Jie sustojo truputėli atokiau, kokiu atstumu, konkrečiai nepasakys, bet taip, kad jiems būtų girdėti. Girdėjo, kad yra minimas Gediminas, matė, kad yra rodoma į tą pusę, kur yra kultūros paveldo objektai, buvo pasakojama, teikiama informacija apie kultūros paveldo ir istorijos objektus. Jeigu neklysta, jie kalbėjo lietuvių kalba, bet nelabai pamena, nes daug gidų tikrino, bet kalbėjo lietuvių arba anglų kalba. Priėjus prie F. K. ir prisistačius F. K. jiems prisistatė, ant jo liemenės buvo užrašas „V.“. „V.“ tinklalapyje nurodoma, jog tai yra šeimos įmonė, gyvenanti iš dviračių nuomos ir ekskursijų dviračiais Vilniuje ir aplinkui. Ekskursijos dviračiais gali būti teikiamos, jeigu nėra teikiamos gido paslaugos. F. K. aiškino, kad jie ten prie Katedros tiesiog sustojo ir jis truputį suteikė informacijos. Senamiesčio teritorija, kultūros paveldo objektai, stovėjimas prieš grupę, visa tai rodė, jog buvo teikiamos gido paslaugos. Pasakoti apie kultūros paveldo objektus ir gauti iš to ekonominę naudą ne gidui draudžiama. Kad F. K. pasakojo apie Gediminą ir, kad skambėjo žodis „Gediminas“, ji tikrai atsimena. F. K. jiems pasakė, kad jis žino, jog Lietuvoje yra gido profesija, jis pats yra kelionių vadovas. Bandė jam paaiškinti, kuo skiriasi kelionių vadovo ir gido sąvokos ir kokias paslaugas gali teikti kelionių vadovas ir gidas. F. K. pasakė, kad jis tik retkarčiais būna senamiestyje ir tik retkarčiais pravažiuodamas teikia paslaugas. Nepavyko jam įrodyti, jog gido profesija yra reglamentuojama. Yra turizmo departamento patvirtinta pavyzdinė gidų kursų rengimo programa, pagal kurią žmogus turi žinoti atitinkamus dalykus. F. K. nefilmavo ir kitokiomis priemonėmis nefiksavo. Nežino, ar kas nors apklausė užsienio turistus.

L. B. 2015-08-31 rašytiniame paaiškinime iš esmės nurodytos analogiškos aplinkybės.

Liudytoja – policijos pareigūnė T. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji, jos kolegė A. N., Turizmo departamento atstovė L. B., gidų profesinės sąjungos pirmininkas R. G., dar viena atstovė iš gidų profesinės sąjungos ir iš Turizmo informacijos centro atstovė dalyvavo nelegalaus gido reide. Tuo momentu buvo prie Geležinio Vilko, Gedimino skulptūros, ten tikrino kitus gidus, jie turėjo gido pažymėjimus, ir tuo momentu pamatė grupelę žmonių su dviračiais, apie 7-8 žmones. Kol nuėjo iki jų, užtruko apie 10 min., nes dar bendravo su kitais gidais tuo metu. Einant prie tos grupelės pamatė vyriškį, F. K., kuris šalia laikė dviratį ir pasakojo anglų kalba. F. K. pasakojo apie Katedrą, bet ką konkrečiai sakė, negirdėjo, ir jis akivaizdžiai demonstravo, rodė į Geležinį Vilką, ten kur yra Gedimino skulptūra, ir ji išgirdo, kaip jis anglų kalba pasakė: „Gediminas kunigaikštis įkūrė Vilnių“, sakė, kad papasakos, kaip buvo įkurtas Vilnius ir daugiau ji nieko negirdėjo, nes jie visi greitai priėjo ir tada jau pasikalbėjo su F. K.. Ji anglų kalbą supranta. Suprato, kad F. K. kalbėjo apie legendą, kaip buvo įkurtas Vilnius. Neapklausinėjo tų asmenų, kuriems buvo vedama ekskursija. Visi panikavo, sakė „važiuojam, važiuojam“, „nieko neliudysim, nieko nežinom“. Jie buvo ne lietuviai. F. K. irgi nenorėjo su jais vykti į komisariatą. Jie važiavo į komisariatą paimti iš asmenų paaiškinimus ir surašyti protokolą, nes tuo metu pas juos neveikė duomenų bazė.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjų T. G. ir A. N. 2015-08-31 tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2015-08-31 jos kartu su Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos darbuotoja L. B., Vilniaus miesto turizmo informacijos darbuotoja V. D., gidų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininku R. G., gidų profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstove I. B. atliko „Nelegalaus gidų darbo patikrinimo reidą“, vadovaujantis Turizmo departamento 2015-08-31 direktoriaus įsakymu „Dėl įgaliojimo dalyvauti gidų veiklos patikrinimo reide L. B.“. Vykdant minėtą reidą 2015-08-31, apie 15.30 val., buvo užfiksuotas nelegalaus gido darbo atvejis. Ekskursija buvo vedama Katedros aikštėje grupei turistų su dviračiais (apie 8 žmonių) iš Anglijos. Ekskursija buvo vedama anglų kalba. F. K. angliškai pasakojo apie Katedrą, Geležinio Vilko legendą. Baigus pasakojimą gido (t. y. F. K.) buvo paprašyta parodyti gido pažymėjimą arba leidimą vesti ekskursijas Vilniaus senamiestyje, F. K. neturėjo pažymėjimo. Paaiškinus jam esančią tvarką Vilniaus mieste, jis atsakė, kad jam jokio pažymėjimo nereikia, nes jis nėra gidas, o yra tik kelionių vadovas.

Valstybinio turizmo departamento 2007-07-24 išduotame pažymėjime Nr. 007624 pažymėta, jog F. W. (dabartinė pavardė – K.) yra kelionių vadovas.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 173 straipsnio 1 dalį F. K. atžvilgiu nutrauktina.

ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas ATPK 173 straipsnyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius, yra nurodęs, kad kvalifikuojant veiką pagal minėtą normą, būtina nustatyti, ar veika atitinka šiuos požymius: ar ji patenka į licencijuojamų ūkinės, komercinės, finansinės, profesinės veiklos sričių kategoriją (teisės aktais nustatyta, kad ja užsiimti privaloma turėti įgaliotos institucijos išduotą licenciją), ar ją vykdantis subjektas neturėjo nustatyta tvarka išduotos licencijos, ar veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų (žr. biuletenį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, p. 337, nutartis bylose Nr. N1-1890/2007, N62-3884/2009 ir kt.).

Pagal Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo (toliau – ir Turizmo įstatymas) 9 straipsnio 1 dalį gidas paslaugas teikia sudaręs darbo sutartį arba vykdydamas individualią veiklą. Teikdamas gido paslaugas asmuo turi turėti Valstybinio turizmo departamento nustatyta tvarka išduotą gido pažymėjimą (9 straipsnio 3 dalis). O Turizmo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad turistus į Lietuvos Respubliką lydintis valstybės narės ar Šveicarijos Konfederacijos gidas, pateikęs Valstybiniam turizmo departamentui išankstinę deklaraciją dėl laikinų ir vienkartinių gido paslaugų teikimo, gali teikti laikinas arba vienkartines ekskursijų paslaugas. Šios deklaracijos formą ir pateikimo tvarką nustato Valstybinis turizmo departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo faktas turi būti pagrįstas neginčijamais įrodymais. Tokiais įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra ir ar dėl to padarymo tas asmuo kaltas (ATPK 256 straipsnis).

ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. LVAT yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (LVAT 2007-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, LVAT 2006-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006, LVAT 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-978/2007).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tai yra paties F. K. paaiškinimų, liudytojų L. B. ir T. G. paaiškinimų teismo posėdžio metu bei kitų rašytinių byloje esančių duomenų, 2015-08-31, nelegalaus gidų darbo patikrinimo metu, F. K. policijos pareigūnams neparodė ir nepateikė nustatyta tvarka išduoto Turizmo departamento prie Ūkio ministerijos pažymėjimo vykdyti gido veiklą, kadangi tokio pažymėjimo jis neturi. Taip pat byloje nėra ir duomenų, kad jis būtų pateikęs Valstybiniam turizmo departamentui išankstinę deklaraciją dėl laikinų ir vienkartinių gido paslaugų teikimo. Tačiau, kita vertus, byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, kad F. K. iš tikrųjų teikė gido paslaugas užsienio turistų grupei, tai yra vertėsi veikla, kaip ji apibrėžta ATPK 173 straipsnio 1 dalyje.

Pagal Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 2 straipsnio 6 punktą, gidas apibrėžiamas kaip teisės aktų nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis fizinis asmuo, kuris ekskursijų metu suteikia specialią informaciją apie lankomus muziejus, meno galerijas, gamtos, kultūros, mokslo, parodų ar kitus objektus arba vietoves. Byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog F. K. 2015-08-31, apie 15.30 val., prie Katedros, Vilniuje, iš tikrųjų teikė būtent gido paslaugas. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja, „Nelegalaus gidų darbo patikrinimo reidą“ vykdžiusi Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos atstovė L. B. nurodė, jog ji, su kitais reidą vykdžiusiais asmenimis, stovėjo prie Gedimino paminklo, bendravo su sutikta gide, kuomet pamatė, jog prie Katedros varpinės būriuojasi grupė žmonių, kurie taip pat turėjo ir dviračius greta savęs ir buvo su ryškiaspalvėmis liemenėmis ir matė, kad vienas asmuo toje grupėje rodo ranka ir į kultūros paveldo objektus. Priėjus arčiau ji išgirdo, kaip tas asmuo mini Gediminą, matė, kad jis rodo į tą pusę, kur yra kultūros paveldo objektai ir pasakoja, teikia informaciją apie kultūros paveldo ir istorijos objektus, tačiau nepamena, kokia kalba. Ši liudytoja nurodė, jog tai, kad buvo senamiesčio teritorija, kultūros paveldo objektai, jog tas asmuo stovėjo prieš grupę, rodė, jog buvo teikiamos gido paslaugos. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja, „Nelegalaus gidų darbo patikrinimo reidą“ vykdžiusi policijos pareigūnė T. G. taip pat nurodė, jog tuo metu, kai buvo prie Gedimino skulptūros ir ten tikrino kitus gidus, pamatė 7-8 žmonių grupelę su dviračiais prie Katedros ir einant prie tos grupelės pamatė vyriškį, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, buvo F. K., ir kuris šalia laikė dviratį ir pasakojo anglų kalba apie Katedrą, ką konkrečiai sakė, negirdėjo, ir kuris akivaizdžiai demonstravo, rodė į Gedimino skulptūrą. Taip ši liudytoja nurodė, jog ji išgirdo, kaip F. K. anglų kalba kalbėjo apie legendą, kaip buvo įkurtas Vilnius, pasakė: „Gediminas kunigaikštis įkūrė Vilnių“ ir daugiau ji nieko negirdėjo. Tačiau tokie šių liudytojų parodymai kategoriškai nepatvirtina, jog F. K. teikė būtent gido paslaugas. Abi šios liudytojos nurodė, jog F. K. gestikuliavo, rodė į kultūros paveldo objektus, į Gedimino skulptūrą, tačiau pažymėtina, jog grupei asmenų rodomi kažkokie gestai, rankų judesiai į vieną ar į kitą pusę dar nereiškia, jog iš tikrųjų yra rodoma į kultūros paveldo objektus ir kad būtent apie juos pasakojama. Taip pat liudytoja L. B. nurodė, jog ji girdėjo, kaip F. K. kalbėdamas grupei žmonių mini Gediminą, kad teikia informaciją apie kultūros paveldo ir istorijos objektus, tačiau konkrečiai nenurodė, kokią konkrečią informaciją apie kultūros paveldo ir istorijos objektus jis teikia, be to, negalėjo tiksliai pasakyti, kokia kalba kalbėjo F. K.. Iš L. B. rašytinio paaiškinimo matyti, jog ji girdėjo, kad buvo pasakojama apie Lietuvos istoriją, legendą apie Kęstutį ir pan., žodis Gediminas jos rašytiniame paaiškinime net nebuvo paminėtas, nors tą paaiškinimą ji rašė tą pačią dieną, kai buvo fiksuojamas pažeidimas. Liudytoja T. G. nurodė, jog girdėjo, kad F. K. anglų kalba kalbėjo apie legendą, kaip buvo įkurtas Vilnius, pasakė: „Gediminas kunigaikštis įkūrė Vilnių“, tačiau nurodė, jog daugiau ji nieko negirdėjo. Tai, kad šios abi liudytojos nurodė, jog girdėjo, kad buvo minimas Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, girdėjo kelias frazes, dar neleidžia padaryti kategoriškos išvados, jog F. K. teikė gido paslaugas, tai yra, jog ekskursijos metu suteikė specialią informaciją apie lankomus muziejus, meno galerijas, gamtos, kultūros, mokslo, parodų ar kitus objektus arba vietoves. Teismo posėdžio metu apklaustas F. K. taip pat neneigė, jog jis lydimiems turistams norėjo bendrai papasakoti legendą apie Gediminą, bet nespėjo, tačiau šiaip jie prie Katedros tik sustojo pailsėti ir jis su turistais kalbėjosi bendromis temomis, taip pat apie tolimesnį kelionės maršrutą, tai yra, jog jis gido paslaugų neteikė. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog šiuo atveju neabejotinai svarbūs būtų užsienio turistų, kuriuos dviračiu lydėjo F. K., ir su kuriais jis tiesiogiai bendravo visos kelionės dviračiais metu, parodymai. Tačiau byloje nėra jokių tų asmenų paaiškinimų ar kontaktų. Kaip teismo posėdžio metu nurodė liudytoja apklausta policijos pareigūnė T. G., jie neapklausinėjo tų asmenų, kuriems buvo vedama ekskursija. Atsižvelgiant į tai, nustatyti, ką konkrečiai 2015-08-31, apie 15.30 val., Katedros aikštėje užsienio turistams pasakojo F. K., kokią informaciją ir paslaugas jiems teikė, tai yra, ar tuo metu jis teikė būtent gido paslaugas, nėra galimybės.

Kita vertus atkreiptinas dėmesys į tai, kad vienas iš esminių ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymių yra veiklos, vykdomos neturint leidimo ar licencijos, versliškumas, tai yra sistemingas, pastovus, nuolatinis užsiėmimas šia veikla, siekiant iš jos gauti pajamų (pvz. LVAT 2010-05-21 nutartis administracinėje byloje Nr. N662-176/2010). Nagrinėjamoje byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių F. K. veiklos versliškumo požymį. Vertimasis neteisėta komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla negali būti pripažintas vienkartinis veikimas. Administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoti tik vienos dienos konkrečiu laiku padaryti asmens veiksmai, todėl jie negali būti pripažinti versliškais, sistemingais ir pastoviais. Be to, norint konstatuoti vertimąsi neteisėta komercine veikla, reikia įrodyti, kad asmuo iš tokios veiklos gavo pajamų, tačiau tokios aplinkybės byloje nenustatytos.

Šiuo atveju taip pat pažymėtina, jog iš bylos duomenų matyti, kad F. K. turi kelionių vadovo pažymėjimą. Kad yra ne gidas, o tik kelionių vadovas, ir gido paslaugų neteikia, jis nurodė ir policijos pareigūnams pažeidimo tyrimo metu bei administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu. Kaip nurodyta Turizmo įstatymo 2 straipsnio 17 punkte, kelionių vadovas yra fizinis asmuo, kuris suteikia kelionės informaciją ir lydi turistus šalyje ir užsienyje. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino F. K., jis užsiima ir dviračių nuoma, todėl 2015-08-31 jis išnuomojo dviračius užsienio turistų grupelei ir jiems paprašius jo aprodyti Vilniaus miestą, jis sutiko ir taip pat lydėjo tuos turistus su dviračiu, iš esmės jie važiavo ne senamiesčiu, o prie Katedros buvo tik paskutinis sustojimas, jie sustojo pailsėti, ten kalbėjosi įvairiomis temomis, planavo, kuriuo keliu grįš atgal, taip pat, kadangi jau buvo prie Katedros, tai jis norėjo tiems turistams bendrai papasakoti Gedimino legendą, kad apie objektus jiems neaiškino, gido paslaugų neteikė, jis tik dviračiu lydėjo turistų grupę, kadangi jis turi tam teisę, nes turi kelionių vadovo pažymėjimą. Kad grupelė žmonių, sustojusių prie Katedros buvo su dviračiais, specialiomis liemenėmis, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos L. B. ir T. G.. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog F. K. iš tikrųjų lydėjo užsienio turistų grupę ir suteikė jiems tam tikrą kelionės informaciją (bylos duomenys nepatvirtina, jog jis ekskursijos metu teikė specialią informaciją apie lankomus muziejus, meno galerijas, gamtos, kultūros, mokslo, parodų ar kitus objektus arba vietoves, ką gali daryti tik gidas), ką jis, būdamas kelionių vadovu, daryti gali ir tokia jo veikla yra teisėta.

Administracinio teisės pažeidimo byloje nesurinkta pakankamai neginčytinų įrodymų, pagrindžiančių, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo F. K. padarė ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, tai yra, jog teikė gido paslaugas užsienio turistų grupei, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto Valstybinio turizmo departamento pažymėjimo vykdyti gido veiklą. Atsižvelgdamas į tai, bei vadovaudamasis nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos kilusios abejonės, kurių negalima pašalinti objektyviais duomenimis, turi būti vertinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, teismas daro išvadą, jog F. K. veiksmuose nenustatyta administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 173 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties, todėl F. K. atžvilgiu pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173 straipsnio 1 dalyje, bylos teiseną F. K. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose šio pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.