- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-19
- Bylos Nr.
- e2YT-8614-1088/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03793-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Vitonė
- Pareiškėjas
- J. K.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. K., J. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjai J. K., J. K. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą prašydami nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad 1) V. V. po sutuoktinio V. V. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti; 2) R. V. po motinos V. V. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini). mirė pareiškėjų J. K. ir J. K. dėdė R. V.. Pareiškėjų mama N. K. mirė pareiškėjams dar esant nepilnamečiams (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų seneliai (R. V. tėvai) V. V. mirė (duomenys neskelbtini), V. V. – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai būdami penktos eilės įpėdiniai pagal įstatymą (palikėjo sesers vaikai) per įstatyme numatytą terminą kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo ir priėmė palikimą po R. V. mirties. Tačiau notaras atsisako pareiškėjams išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į R. V. turtą, kadangi po V. V. mirties bei V. V. mirties dėl palikimo nebuvo kreiptasis, paveldėjimo bylos neužvestos.
3. Butas, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas), priklausė V. V. ir V. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. V. V. gyveno kartu su sutuoktiniu iki jo mirties jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, šiuo adresu buvo deklaruota abiejų sutuoktinių gyvenamoji vieta. Sutuoktiniui mirus, jį palaidojo. V. V. ir toliau rūpinosi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančiu butu, gyveno iki pat savo mirties, valdė bei išlaikė savo ir sutuoktinio buto dalį, sudarė reikalingas buto išlaikymui sutartis ir už jas mokėjo mokesčius. Po sutuoktinio mirties V. V. liko sutuoktinio asmeniniai ir jiems bendrai priklausantys daiktai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika, baldai. Taigi palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
4. R. V. gyveno kartu su motina bute (duomenys neskelbtini; šiuo adresu buvo deklaruota R. V. gyvenamoji vieta. Esant gyvai motinai, ja rūpinosi, padėdavo buityje. Pašlijus motinos sveikatai, R. V. pradėjo mokėti visus mokesčius už būstą, pirko maistą, vaistus. Mirus motinai ją palaidojo. Po motinos mirties R. V. liko jos visi asmeniniai daiktai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika, baldai. Taip pat po mamos mirties liko nekilnojamas turtas, kuriuo R. V. rūpinosi, gyveno iki pat savo mirties. Per įstatymo nustatytą terminą po V. V. mirties į notaro biurą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ (toliau – ir suinteresuotas asmuo) atsiliepime nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjų Vlados ir V. V. palikimo perėjimą valstybei. Teismui įsitikinus, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui.
6. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
7. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas.
8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. V. ir V. V. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). V. V. mirė (duomenys neskelbtini), V. V. – (duomenys neskelbtini), V. V. ir V. V. vaikai: N. K. (pareiškėjų motina) mirė (duomenys neskelbtini), R. V. (pareiškėjų dėdė) – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Kauno 1-ojo notarų biuro pranešimas patvirtina, kad po V. V. ir V. V. mirties paveldėjimo bylos neužvestos. Kauno rajono 1-ojo notarų biuro duomenimis po R. V. mirties palikimą priėmė pareiškėja J. K. (duomenys neskelbtini); pareiškėjas J. K. pareiškimą priimti palikimą po R. V. mirties pateikė (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis butas (duomenys neskelbtini) registruotas V. V. vardu.
9. Lietuvos Respublikos civilinis kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1-3 dalys nustato, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kai palikimą sudaro žemės sklypai ir pastatai (šiuo atveju palikimą sudaro ne tik asmeniniai palikėjo daiktai, tačiau ir nekilnojamasis turtas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių, mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
10. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad V. V. po sutuoktinio V. V. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Tačiau nustatyta, kad po V. V. mirties ir toliau liko gyventi bute (duomenys neskelbtini). Teismas neturi pagrindo netikėti akivaizdžiais ir įprastais dalykais, kad mirus V. V. o jo sutuoktinei ir toliau likus gyventi bute (duomenys neskelbtini), ji butą prižiūrėjo, remontavo, mokėjo mokesčius ir pan. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti V. V. mokėjimai už komunalinius mokesčius nuo 2010 m. iki 2013 m. Teismo vertinimu, V. V. savo veiksmais išreiškė valią priimti palikimą. Suinteresuotas asmuo prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui, neprieštarauja. Remiantis tikimybių pusiausvyros principu teismas sprendžia, kad pareiškėjų nurodomas faktas egzistavo, t. y., kad po V. V. mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė V. V. (CPK 183, 185 straipsniai).
11. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad R. V. po motinos V. V. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Tačiau iš pareiškime nurodytų aplinkybių, pateiktų rašytinių įrodymų – R. V. mokėjimų už komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2017 m. iki 2019 m., 2015 m. kovo 13 d. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties – nustatyta, kad jis ir toliau liko gyventi bute (duomenys neskelbtini), butą prižiūrėjo, remontavo, mokėjo mokesčius ir pan. Tokiais veiksmais R. V. išreiškė valią, liudijančią sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Suinteresuotas asmuo prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui, neprieštarauja. Remiantis tikimybių pusiausvyros principu teismas sprendžia, kad pareiškėjų nurodomas faktas egzistavo, t. y., kad po V. V. mirties palikimą priėmė jos sūnus R. V. (CPK 183, 185 straipsniai).
12. Pareiškėjų reikalavimai laikytinas pagrįstais ir įrodytais, prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai pareiškėjams sukels teisines pasekmes, todėl reikalavimas tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
13. Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
14. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 576– 578 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjų J. K., J. K. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, po sutuoktinio V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai jį valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą po motinos V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.