- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-04-05
- Bylos Nr.
- e1-569-1143/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė
- Kaltinamasis
- P. V.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokuroro Dainiaus Dambrausko pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje
P. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), vedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK 140) straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
P. V. mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t. y. 2022-01-25, apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekis matuokliu nebuvo nustatytas), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su sūnumi M. V. metu dėl išpilto alkoholinio gėrimo, laikydamas rankoje stiklinę, tyčia ja vieną kartą sudavė jam į galvos dešinės pusės sritį, taip padarydamas savo šeimos nariui – sūnui M. V. – viršugalvio srities muštinę žaizdą, t. y. nežymiai sutrikdė jo sveikatą. P. V. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis P. V. ikiteisminio tyrimo metu pilnai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir parodė, kad 2022-01-25 visą vakarą namuose kartu su žmona po truputį vartojo alkoholinius gėrimus – alų ir degtinę. Sėdėjo savo kambaryje ir kalbėjosi su žmona D. V.. Apie 20.15 val. (tiksliai nepamena) į kambarį atėjo sūnus M. V. ir pasakė, kad gana gerti ir laikas eiti miegoti, ir išėjo. Po kiek laiko M. atėjo antrą kartą, pasiėmė nuo stalo pusę butelio degtinės ir išėjo. P. V. nežino kas jam pasidarė, bet supyko, kad neturi daugiau ko išgerti, nuėjo į sūnaus kambarį, jis gulėjo jau lovoje, ir nieko jam nesakęs, laikydamas rankoje stiklinę, trenkė jam, bet į kurią vietą nematė. Stiklinė sudužo. Paskui tik pamatė, kad sūnui iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Sūnus dar bandė atsistoti, bet nukrito ant žemės. Tada atėjo jo žmona, o jis apsisuko ir išėjo į savo kambarį. Vėliau atvyko greitoji pagalba ir išvežė jo sūnų į ligoninę. Jis ankščiau niekad nesmurtavo prieš savo sūnų, bet šį kartą net negali paaiškinti, kas jam atsitiko. Dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 99-100, 103).
Nukentėjusysis M. V.ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su tėvais gyvena (duomenys neskelbtini). 2002-01-25 d. apie 20.30 val. jam būnant su broliu R. savo kambaryje, girdėjo, kad tėvai savo kambaryje garsiai kalba. Jis užėjo į jų kambarį ir pamatė kaip tėtis su mama vartoja alkoholį (gėrė degtinę). Jis, užėjęs pas juos į kambarį, pasakė, kad jam reikia rytoj į darbą, nori ramybės ir paprašęs, kad jie daugiau negertų, išėjo. Būnant savo kambaryje su broliu toliau girdėjo kaip tėvai garsiai kalba. Maždaug apie 21.00 val. vėl užėjęs į tėvų kambarį matė, kad jie ir toliau vartoja alkoholį. Tėvas jau matėsi, kad yra gerokai išgėręs. Tada jis nuo stalo paėmė degtinės butelį ir, nusinešęs degtinės butelį į virtuvę, išpylė į kriauklę – buvo dar apie pusę butelio alkoholio. Išpylęs degtinę nuėjo ir atsigulė savo kambaryje į lovą. Jam tik atsigulus į lovą, į jo kambarį atėjo tėvas P. V. ir nieko nepasakęs stikline sudavė į galvos dešinės pusės sritį. Stiklinė dužo, M. V.pajautė, kad bėga iš galvos kraujas. Bandė atsikelti iš lovos, bet apsisuko galva ir jis nukrito ant žemės. Atėjo mama ir pamačiusi, kad jam iš galvos bėga kraujas, šaukė ant tėvo: „ką pridarei“, o pati M. V. ant galvos dėjo rankšluostį ir stabdė kraują. Tai pamatęs jo brolis R. išsigandęs nubėgo pas kaimynę ir paprašė iškviesti greitąją pagalbą. Atvykusi greitoji pagalba M. V. išvežė į (duomenys neskelbtini), kur buvo susiūta žaizda. Sugrįžus į namus tėvas jo atsiprašė, jie susitaikė, jis jam pretenzijų neturi, skundo nerašys (b. l. 20-22).
Liudytoja D. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022-01-25 namuose (duomenys neskelbtini), vakare su vyru P. V. vartojo alkoholį. Ji su vyru buvo savo kambaryje, sūnūs (tą dieną į svečius buvo atvažiavęs ir sūnus R.) buvo savo kambaryje. Jiems sėdint savo kambaryje ir vartojant alkoholį į jų kambarį užėjo sūnus M. ir paprašė, kad jie negertų, ir išėjo. Bet ji su vyru nekreipė dėmesio ir toliau vartojo alkoholį. Po kiek laiko į jų kambarį vėl atėjo sūnus M. ir, paėmęs nuo stalo degtinės butelį, išėjo. Jam iš paskos išėjo ir tėvas, ji liko kambaryje nieko blogo nesitikėdama. Praėjus kelioms minutėms sūnų kambaryje išgirdo triukšmą. Užėjusi į sūnų kambarį pamatė, kad sūnus M. guli ant žemės ir jam iš galvos bėga kraujas. Ji skubiai paėmusi rankšluostį stabdė kraują. Jai M. pasakė, kad atėjęs į kambarį tėvas su stikline sudavė į galvos sritį ir praskėlė galvą. Sūnus R. skubiai iškvietė greitąją pagalbą ir sūnus M. buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini), kur jam buvo susiūta žaizda. Sūnui M. grįžus į namus tėvas jo atsiprašė, labai apgailestavo, kad taip atsitiko, jie susitaikė. Dėl ko taip vyras pasielgė paaiškinti negali, bet mano, kad buvo per daug alkoholio (b. l. 77-78).
Byloje esančioje GMP kortelėje užfiksuota, kad 2022-01-25 M. V.apžiūros metu stebima kirstinė kraujuojanti galvos žaizda (b. l. 33-34).
2022-03-09 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 605/2022(01) nustatyta, kad M. V. konstatuota viršugalvio srities muštinė žaizda, kuri kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (b. l. 52-54).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog P. V. byloje nustatytu laiku ir vietoje, mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sūnui M. V.. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino savo kaltę padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jis pripažino, kad byloje nustatytu laiku namuose, supykęs, kad neturi daugiau ko išgerti, nuėjo į sūnaus kambarį, ir šia gulint lovoje, nieko nesakęs, laikydamas rankoje stiklinę, nesitaikydamas sudavė vieną kartą, kaip vėliau suprato – į galvos sritį. Tokie kaltinamojo parodymai sutampa su nukentėjusiojo M. V. bei liudytojos D. V. parodymais, juos patvirtina kiti byloje esantys surinkti įrodymai – byloje esančioje greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuoti duomenys bei specialisto išvada dėl M. V. padarytų sužalojimų. Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad P. V., suduodamas smūgį su stikline sūnui į galvos sritį, tuo padarydamas muštinę žaizdą viršugalvio srityje, kvalifikuojamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip sukėlė jam fizinį skausmą. Kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis P. V. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausme (b. l. 120). Nukentėjusiajam taip pat pranešta apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 121).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę P. V., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą. P. V. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) žmogaus sveikatai, veikė tiesiogine tyčia. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). P. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka (b. l. 81-87). Duomenų apie taikyta psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Kaltinamasis yra vedęs, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Įvertinęs visas aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti P. V. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskyrus laisvės apribojimo bausmę (BK 48 straipsnis). Jos dydis – 12 mėnesių – nustatomas atsižvelgiant į aptartų bausmės paskyrimui reikšmingų aplinkybių visumą bei tai, kad kaltinamasis sutinka su jam prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis P. V. kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
BK 48 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (apykoję). Teismas, nagrinėjamoje byloje mano, kad anksčiau neteistam P. V., intensyvios priežiūros taikymas būtų per griežta, neproporcinga jo asmenybei poveikio priemonė. BK 48 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyta, kad kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, skirti bausmės atlikimo laiku įpareigojimus ir draudimus, kurie darytų teigiamą įtaką asmens elgesiui.
Įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir duomenis apie P. V. asmenybę, teismas mano, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti vietoj intensyvios priežiūros P. V. paskiriant BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą įpareigojimą – neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytą įpareigojimą – pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytą draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tarp jų ir alkoholinius gėrimus).
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BK 48 straipsnio 8 dalies nuostatas, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
VI. Kiti klausimai
Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala. Kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo M. V. gydymo išlaidų atlyginimo, prašydamas priteisti iš kalto asmens 96,08 Eur žalą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 65-66). Nukentėjusiajam sveikatos priežiūros įstaigoje buvo suteiktos gydymo paslaugos dėl patirto sveikatos sužalojimo, kurį, kaip nustatyta byloje, padarė kaltinamasis P. V.. Taigi, turtinė žala buvo padaryta kaltais P. V. veiksmais. Nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų kaina yra pagrįsta objektyviais duomenimis Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys yra tenkintinas ir civiliniam ieškovui iš kaltinamojo priteistina 96,08 Eur turtinė žala ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą sumą, nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina kaltinamajam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2022-01-28 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 103-104).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
P. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 12 mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę skirti laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį:
- pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
- neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinės organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
- uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Priteisti civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš civilinio atsakovo P. V. 96,08 Eur turtinę žalą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą, nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti P. V. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas;
6) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.