Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui R. Ž., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovas nurodė, kad ieškinys atitinka nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai.

Kadangi atsakovas ieškinį pripažino visiškai, todėl surašomi sutrumpinti motyvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis).

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 4 dalies nuostatas, kai vaiką pagimdė motina, kuri nėra susituokusi, vaiko tėvu gimimo įraše gali būti įrašytas vyras, tėvystės pripažinimo pareiškimu pripažinęs tėvystę, arba teismo sprendimu nustačius jo tėvystę. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai tyrimai ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos įrodymų priemonės (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

Iš gimimo įrašo (b. l. 4) matyti, kad ieškovės sūnaus E. B. gimė 2017 m. balandžio 20 d., duomenys apie vaiko tėvą nenurodyti.

Iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad ji nuo 2016 m. sausio mėnesio gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį su atsakovu, jų bendras gyvenimas nutrūko 2016 m. spalio viduryje, kai R. Ž. buvo sulaikytas teisėsaugos pareigūnų. Jiems gyvenant kartu ji pastojo, apie tai, kad laukiasi kūdikio, iš karto pranešė R. Ž., kuris palankiai priėmęs žinią, džiaugėsi turėsiąs vaiką.

Ieškovės nurodytas aplinkybes apie ieškovės gyvenimą kartu su atsakovu, jų šeimyninius santykius, vaiko laukimą patvirtino liudytojos R. T. ir R. T. A.. Tėvystės pripažinimą atsakovas patvirtino raštu (b. l. 33, 57). Atsiliepime (b. l. 33) nurodė, jog jis yra E. B. tėvas, tačiau, kaip matyti ir iš nuosprendžio, priimto jo atžvilgiu (b. l. 18-23), pripažinti tėvystės pareiškimu jis negalėjęs dėl jo nuteisimo realia laisvės atėmimo bausme. Aplinkybių, kurios leistų abejoti jo galimybe būti ieškovės vaiko tėvu, jis nenurodė, tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, DNR ekspertizės skirti neprašė.

Iš aptartų aplinkybių visumos darytina išvada, kad šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, t. y. gyvenant šeimyninį gyvenimą, buvo pradėtas jų vaikas, kuris ieškovei gimė (duomenys neskelbtini). Ieškovės paaiškinimai, atsakovo tėvystės pripažinimas, liudytojų parodymai yra patikimi įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas yra ieškovės sūnaus tėvas. Kadangi atsakovas pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo civilinės metrikacijos įstaigai nepateikė, todėl tėvystė pripažįstama teismo sprendimu. Pagal CPK 392 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustačius tėvystę, teismas atsakovą pripažįsta vaiko tėvu, o vaiką – atsakovo vaiku.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje. Šalių sūnus gyvena su ieškove (b. l. 5), atsakovas pripažino, kad jis išlaikymo sūnui neteikia, todėl pagrįstas ieškovės reikalavimas nustačius atsakovo tėvystę, iš jo priteisti išlaikymą vaikui.

Įstatyminė pareiga išlaikyti vaiką tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Iš ieškovės paaiškinimo, pateiktų pažymų (b. l. 8, 61) matyti, kad ieškovės materialinė padėtis sunki – ji niekur nedirba, viena augina ir išlaiko sūnų, iš dalies darbinga, pragyvena iš socialinių pašalpų ir gaunamos neįgalumo pašalpos. Nustatant atsakovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti vaiko turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių negali teikti pakankamo išlaikymo. Aplinkybė, kad jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už tyčinį nusikaltimą, neatleidžia jį nuo pareigos išlaikyti vaiką. Duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas, turėtų kitų išlaikytinių, būtų prisidėjęs prie sūnaus išlaikymo, nepateikė. Atsakovui nusišalinus nuo pareigos išlaikyti vaiką, pareiga išlaikyti jį tenka tik jo motinai. Tokiu būdu, vaiko išlaikymo pareiga nepagrįstai perkelta tik ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas periodinėmis išmokomis – po 175 Eur kas mėnesį, nelaikytinas nepagrįstai didelis, nes pagal Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 350 Eur. Tokiu būdu po pusė minimalios algos kas mėnesį kiekvienas iš tėvų privalo rasti galimybių skirti vaiko išlaikymui. Akivaizdu, kad vaikui gyvenant su mama, jai tenka didesnė išlaikymo našta, ji privalo aprūpinti jį maistu, suteikti būstą, pasirūpinti, kad vaikas augtų sveikas, susirgus – slaugyti jį. Įstatyme yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 straipsnis) ir jokių išimčių nenumatyta. Priteisus iš atsakovo kas mėnesį po 175 Eur vienam vaikui, ši suma neturėtų būti kliūtimi tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaiką. Toks išlaikymas, teikiamas kiekvieno iš tėvų, yra būtinas vaiko svarbiausių poreikių tenkinimui.

Remiantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. vaikui gimus. Kadangi atsakovas vaiko išlaikymui lėšų visiškai neteikia, todėl pagrįstas ieškovės reikalavimas išlaikymą periodinėmis išmokomis priteisti nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. 2017 m. gruodžio 20 d., išlaikymo įsiskolinimą priteisiant nuo vaiko gimimo iki ieškinio padavimo teismui, t. y. 1 400 Eur (8x175).

CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio turto uzufruktoriui – vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnametis vaikas.

Kaip matyti iš pažymos apie ieškovės šeimos sudėtį (b. l. 5), jos deklaruotą gyvenamąją vietą (b. l. 6) ieškovės ir atsakovo sūnus E. B. gyvena su ieškove (duomenys neskelbtini), atsakovas neginčija, kad sūnus ir toliau gyventų su motina. Iš vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados (b. l. 31-32) matyti, jog duomenų apie tai, kad ieškovė nesirūpintų sūnumi ar gyventų amoralų gyvenimą, piktnaudžiautų alkoholiu, netinkamai vykdytų motinos pareigas, nėra, todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas ir šalių vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Kadangi ginčo tarp šalių dėl bendravimo su vaiku nėra, ieškovė nurodydama, kad atsakovas gali bendrauti su vaiku be apribojimo, iš esmės jokios bendravimo tvarkos nustatyti neprašo, teisme patvirtino, kad tėvas su vaiku nebendrauja visiškai ir jokie apribojimai nereikalingi, todėl ieškinys dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo atmestinas kaip nepagrįstas.

CK 3.167 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Jei tėvų pavardės yra skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu. Tėvui ir motinai nesusitarus, vieno iš tėvų pavardė suteikiama teismo nutartimi (CK 3.167 straipsnio 2 dalis). Vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras (CK 3.167 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 111 patvirtintos asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklės (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 1R-415 redakcija) numato, kad nepilnamečio vaiko pavardė gali būti keičiama į vieno iš tėvų pavardę. Taigi, vaiko tėvai nepilnamečio vaiko pavardės keitimą privalo spręsti abiejų bendru sutarimu, teisingumo ministro nustatyta ne ginčo tvarka, jiems nesusitarus ginčas sprendžiamas teisme, vienam iš tėvų pateikus pareiškimą, atitinkantį įstatymo reikalavimus, todėl atsakovui pateikus teismui prašymą (b. l. 58) pakeisti sūnaus pavardę neatitinka įstatymo reikalavimų ir šioje byloje nenagrinėjamas.

Patenkinus ieškinį, valstybei bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis), nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 14 punktas) (b. l. 9), ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, susidariusios iki bylos išnagrinėjimo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), priteistinos iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis): žyminis mokestis už reikalavimus dėl tėvystės nustatymo 41 Eur, dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis 63 Eur (175x12x3%=63), dėl išlaikymo įsiskolinimo 42 Eur (1 400x3%=42), 5,25 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 1), iš viso 151,25 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis, o šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatą (b. l. 9), valstybė patyrė išlaidų, kurios, kaip matyti iš pažymos (b. l. 46-47), šioje byloje yra 130 Eur. Ieškinį patenkinus, kaip ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei, išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.148 straipsnio 1 dalimi, 3.192 straipsniu, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, 3.174 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Nustatyti, kad R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1988 m. spalio 1 d., yra E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, E. B. – R. Ž. vaikas.

Priteisti iš R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnui E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą sūnui E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), 1 400 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų).

Nustatyti, kad E. B. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teisėmis valdys vaiko motina E. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nepilnamečio vaiko E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina E. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Ieškinį dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo atmesti.

Priteisti iš R. Ž. 281,25 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 25 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, iš jų 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.