Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-10-15 · Byla Nr. Iv-1888-426/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Iv-1888-426/2012Sprendimas · 2012-10-15Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-04-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-10-15
Bylos Nr.
Iv-1888-426/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00105-2012-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
UAB Rukainių
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Advokatai
Algis Krušna
Kategorijos
  • 9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1888-426/2012Proceso Nr. 3-61-3-00105-2012-4 Procesinio sprendimo kategorija 9.3.1, 9.8.2, 74
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, dalyvaujant vertėjai Ritai Nasalytei, pareiškėjo atstovams M. R. (M. R.) ir advokatui Algiui Krušnai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB Rukainių pirtis“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Rukainių pirtis“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 46–50), kuriame prašė panaikinti: 1) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2011-05-09 sprendimo Nr. (4.65)-256-85 dalį, kuria Bendrovei nurodyta sumokėti 67 602,14 Lt PVM, 20 852,45 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) delspinigių ir 20 280 Lt PVM baudą; 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir Mokesčių inspekcija) 2011-09-22 sprendimo Nr. 69-221 dalį, kuria patvirtinta Inspekcijos 2011-05-09 sprendimo Nr. (4.65)-256-85 dalis, kuria UAB „Rukainių pirtis“ nurodyta sumokėti 67 602,14 Lt PVM, 20 852,45 Lt PVM delspinigių ir 20 280 Lt PVM baudą; 3) Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2011-12-16 sprendimą Nr. S-273(7-233/2011).

Pagrįsdama savo reikalavimus, pareiškėja paaiškino, kad Mokesčių inspekcija 2011-09-22 sprendimu Nr. 69-221 patvirtino Inspekcijos 2011-05-09 sprendimo Nr. (4.65)-256-85 dalį, kuria jai nurodyta sumokėti 67 602,14 Lt PVM, 20 852,45 Lt PVM delspinigių ir 20 280 Lt PVM baudą. Mokesčių inspekcija minėtu sprendimu taip pat pavedė Inspekcijai atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą dėl Inspekcijos 2011-05-09 sprendimo Nr. (4.65)-256-85 dalies dėl neapskaityto darbo užmokesčio darbuotojams, išmokų bendrovės direktoriui ir akcininkui M. R. ir bendrovei papildomai apskaičiuotų 122 899,12 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 52 626,04 GPM delspinigių, 36 870 Lt GPM baudos, 7 890 Lt PSD įmokų, 2 065,03 Lt privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmokų delspinigių, 2 367 Lt PSD įmokų baudos, 501,29 Lt įmokų į Garantinį fondą (toliau – ir GF); 215,80 Lt įmokų į GF delspinigių, 150 Lt įmokų į GF baudos, 130 038,55 Lt valstybinio sveikatos draudimo (toliau – ir VSD) įmokų, 65 019 Lt VSD įmokų baudos. Inspekcijos 2011-05-09 sprendimas Nr. (4.65)-256-85 buvo skundžiamas Komisijai, kuri 2011-12-16 sprendimu Nr. S-273(7-233/2011) patvirtino Mokesčių inspekcijos 2011-09-22 sprendimo Nr. 69-221 dalį, kuria bendrovei nurodyta sumokėti 67 602,14 Lt PVM, 20 852,45 Lt PVM delspinigių ir 20 280 Lt PVM baudą. Bendrovės prašymo sustabdyti mokestinio ginčo nagrinėjimą netenkino.

Pareiškėja nurodo, kad skundžiami sprendimai grindžiami bendrovėje rastose neaiškios kilmės kompiuterinėse laikmenose užfiksuota informacija. Šiose kompiuterinėse laikmenose (diskeliuose) nurodytos „baltos“ ir „juodos“ pajamos. Tačiau pareiškėjai nėra žinoma šių kompiuterinių laikmenų kilmė. Vilniaus rajono apylinkės prokuratūra 2011-11-22 raštu Nr. 9-107/2 informavo bendrovės direktorių M. R., kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, t. y. kad Bendrovėje tyčia nebuvo fiksuojama dalis ūkinių operacijų.

Tačiau Bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimas iki šiol nėra atliktas, pradėtas ikiteisminis tyrimas neužbaigtas.

Taigi, iki šiol yra neišsiaiškinta esminė aplinkybė, kuria grindžiami mokesčių administratoriaus teiginiai, kad bendrovė turėjo neįtrauktų į apskaitą pajamų, t. y. iki šiol neišsiaiškinta, kam priklauso minėtosios kompiuterinės laikmenos, kokiu būdu jos atsidūrė Bendrovėje ir ar jose užfiksuota informacija pagrįstai susieta su pareiškėja. Šios aplinkybės yra esminės vertinant, ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėjai buvo priskirti kompiuterinėse laikmenose nurodyti duomenys. Komisija turėjo sustabdyti mokestinio ginčo nagrinėjimą, nes priimamas sprendimas priklauso nuo ikiteisminio tyrimo metu tikrinamų duomenų. Tai reiškia, kad Komisija pažeidė Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1119 patvirtintų Mokestinių ginčų komisijos nuostatų 34 p. nustatytas normas.

Pareiškėja pažymi, kad mokestinio patikrinimo metu Bendrovėje nerasta neįtrauktų į apskaitą grynųjų pinigų. Be to, anksčiau Bendrovėje buvo atlikti įvairių kontroliuojančių organizacijų patikrinimai, kurių metu jokių pažeidimų nenustatyta. 2010-03-09 operatyvaus patikrinimo metu bendrovėje buvo atliktas kontrolinis pirkimas ir suskaičiuoti grynieji pinigai kasoje, tačiau jokių pažeidimų taip pat nenustatyta. Šios faktinės aplinkybės paneigia mokesčių administratoriaus išvadas, kad pareiškėja turėjo neapskaitytų pajamų.

Komisijos skundžiamame sprendime konstatuoja, kad mokesčių mokėtoja iš esmės neginčija 2006 m. vasario ir balandžio mėn., 2007 m. rugsėjo mėn., 2008 m. vasario ir gruodžio mėn., 2009 m. vasario–rugpjūčio mėn. nustatytų neapskaitytų pajamų dydžio. Tačiau toks Komisijos teiginys yra klaidinantis, nes Bendrovė apskritai neigia aplinkybę, kad ji turėjo kokių nors neapskaitytų pajamų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja būtų turėjusi neapskaitytų pajamų 2009 m. sausio ir rugsėjo–gruodžio mėn. Apie šiuos mėnesius nėra jokių duomenų ir anksčiau minėtose kompiuterinėse laikmenose, kuriomis iš esmės yra grindžiamas mokesčių apskaičiavimas. Mokesčių administratorius nesiaiškino ir netyrė Bendrovės apyvartos, todėl priskaičiuotos sumos yra nerealios ir dirbtinai padidintos. Bendrovė mokestinį ginčą nagrinėjančioms institucijoms pateikė apyvartos detalizacijas nuo 2010 m. kovo iki 2011 m. birželio mėn. 2010–2011 metais ekonominė situacija Lietuvoje pagerėjo (palyginti su 2009 m.), tačiau Bendrovės apyvarta išliko panaši kaip ir 2009 m. Ši aplinkybė taip pat paneigia mokesčių administratoriaus išvadą, kad pareiškėja 2009 m. galėjo turėti neįtrauktų į apskaitą pajamų. Be to, mokesčių administratorius nesirėmė 2010 m. duomenimis apie Bendrovės pajamas, o rėmėsi pareiškėjai nepalankiausiais duomenimis, ir taip pažeidė principą, kad abejonės ir neaiškumai aiškinami mokesčių mokėtojo naudai.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, mokesčių administratorius (jei būtų įrodytas mokesčių įstatymų pažeidimo faktas) skyrė per didelę PVM baudą (30 proc.), neatsižvelgė į visas reikšmingas, lengvinančias aplinkybes. Bendrovė geranoriškai bendradarbiavo, vykdė mokesčių administratoriaus nurodymus, teikė mokestiniam patikrinimui reikalingus buhalterinės apskaitos dokumentus ir kitą informaciją. Be to, nėra įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų mokesčių įstatymų pažeidimo faktą. Mokesčių administratorius, jei būtų įrodytas mokesčių įstatymų pažeidimas, turėjo skirti minimalią 10 proc. dydžio PVM baudą.

Atsiliepimas

Atsakovė Mokesčių inspekcija su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pagrįsdama savo poziciją, teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 65–67) paaiškino, kad Inspekcija atliko pareiškėjos kompleksinį laikotarpio nuo 2006-01-01 iki 2010-07-31 patikrinimą ir 2011-02-28 surašė patikrinimo aktą Nr. (4.65)-05-77-2. Patikrinimas atliktas pagal pareiškėjos pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus, darbuotojų rašytinius paaiškinimus bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (toliau – ir Nusikaltimų tyrimo valdyba) pateiktą (kratos metu išimtą) informaciją (dokumentus ir kompiuterinius diskelius).

Šalies argumentai

Patikrinimo metu Bendrovėje nustatyti keturi mokesčių įstatymų pažeidimai, tačiau teismui pateiktame skunde pateikiami argumentai tik dėl vieno – neįtrauktų į apskaitą pajamų, dėl kurių pareiškėjai patikrinimo metu, vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 str. 2 d., Mokesčių administravimo įstatymo 39 str., 96 str. 2 d., papildomai apskaičiuota 67 602,14 Lt PVM ir 20 852,45 Lt šio mokesčio delspinigių.

Pareiškėja 2011-04-07 pateikė pastabas Inspekcijai, tačiau nenurodė jokių argumentų dėl patikrinimo metu nustatytų neįtrauktų į apskaitą pajamų. Nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, atlikdami kratą pareiškėjos patalpose vadovo darbo vietoje, rado ir išėmė dokumentus bei kitą medžiagą (kompiuterines laikmenas – diskelius). Jie pateikė mokesčių administratoriui atspausdintas diskeliuose buvusias rinkmenas (failus), kuriose atspindėtos 2006 m. vasario ir balandžio mėn., 2007 m. rugsėjo mėn., 2008 m. vasario ir gruodžio mėn., 2009 m. vasario–rugpjūčio mėn. įplaukos bei išlaidos grynaisiais pinigais, t. y. sudarytos suvestinės, kuriose nurodytos minėtų laikotarpių „baltosios” pajamos ir išlaidos bei „juodosios“ (neįtrauktos į buhalterinę apskaitą) pajamos ir išlaidos, kurios detalizuotos pagal pajamų ir išlaidų rūšis. Taip pat nurodyti „baltosios“ ir „juodosios“ kasų grynųjų pinigų likučiai laikotarpio pradžioje ir pabaigoje. Atspausdintose rinkmenose sudarytos virtuvės ir baro prekių judėjimo ataskaitos, kuriose nurodytas prekių likutis mėnesio pradžioje ir pabaigoje, įsigytų prekių vertė, parduotų prekių vertė pagal savikainą, į kasą įneštų grynų pinigų suma, „juodoji“ buhalterija, apskaičiuotas nurodytų laikotarpių virtuvės ir baro pelnas ir kt. Nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnų pateiktoje medžiagoje suvestinės grafoje „juodos pajamos“ konkrečiai įvardytos neįtrauktų į apskaitą pajamų rūšys (dušas, diskoteka, vienkartiniai indai, darbuotojų maitinimas, maisto prekės, muzikantai, sauna, banketinė salė, muzikantai, baro nuoma ir kt.) bei nurodytos neapskaitytos sumos: 2006 m. vasario mėnesį – 27 278,30 Lt, 2006 m. balandžio mėnesį – 21 914,89 Lt, 2007 m. rugsėjo mėnesį – 45 636,61 Lt, 2008 m. vasario mėnesį – 13 253,18 Lt, 2008 m. gruodžio mėnesį – 27 779,01 Lt, 2009 m. vasario mėnesį – 14 219,32 Lt, 2009 m. kovo mėnesį – 15 747,02 Lt, 2009 m. balandžio mėnesį – 31 400,32 Lt, 2009 m. gegužės mėnesį – 17 327,50 Lt, 2009 m. birželio mėnesį – 18 803,59 Lt, 2009 m. liepos mėnesį –39 277,29 Lt, 2009 m. rugpjūčio mėnesį – 29 773,26 Lt. Išanalizavus Nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnų pateiktą (išimtą) medžiagą (atitinkamų laikotarpių suvestinės, kuriose įregistruotos pareiškėjos gautos „baltosios“ apskaitytos ir „juodosios“ neapskaitytos pajamos bei patirtos „baltosios“ ir „juodosios“ išlaidos) bei pareiškėjos mokestiniam patikrinimui pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus bei registrus, padaryta išvada, kad pareiškėja suvestinėse nurodytas „baltąsias“ pajamas įtraukė į buhalterinę apskaitą, o „juodųjų“ – neapskaitė.

Apklausti buvę (T. D., L. P., V. L., vėl įdarbintas nuo 2010-04-02) ir patikrinimo metu dirbę Bendrovės darbuotojai (buhalterė K. B., virėja S. L. ir barmenės G. Š., J. D., Č. L.). Barmenės G. Š. ir J. D. patvirtino, kad vadovo nustatyta tvarka laisvos formos blanke „Obščij otčet“ kiekvieną dieną pildė vidinę ataskaitą, kurioje detaliai, pagal pajamų rūšis buvo fiksuojamos kavinės-baro dienos neįtrauktos į įskaitą įplaukos grynaisiais pinigais. Taip pat patvirtino, kad Inspekcijos turimose 2009 m. gegužės–liepos mėnesių dienos ataskaitose yra jų daryti įrašai bei parašai. Virėja dirbusi S. L. nurodė, kad kiekvienam mėnesiui pasibaigus ji arba virėja J. kartu su administratore L. P. inventorizuodavo baro prekių likučius, kurių apskaitą tvarkė administratorė L. P. Virtuvėje darbuotojų suvartotų maisto produktų apskaitą tvarkė virėja J. sąsiuvinyje. Patikrinimo metu palyginus anksčiau išvardintų laikotarpių Bendrovės neįtrauktų į apskaitą ir nedeklaruotų pajamų dalį su tų pačių laikotarpių apskaitytomis pajamomis, nustatyta, jog pareiškėjos atskirais mėnesiais neapskaitytos kasoje pardavimo įplaukos sudarė nuo 42 proc. (2008 m. vasario mėn.) iki 189 proc. (2009 m. balandžio mėn.) apskaitytų pajamų.

Patikrinimo metu padaryta išvada, kad pareiškėja sistemingai 2006–2009 metais į buhalterinę apskaitą neįtraukdavo dalies pajamų, todėl, remiantis Mokesčio administravimo įstatymo 70 str. 1 d. ir Taisyklių 4.1 ir 4.3 p. nuostatomis, 2006 m. vasario ir balandžio mėn., 2007 m. rugsėjo mėn., 2008 m. vasario ir gruodžio mėn. bei 2009 m. vasario–rugpjūčio mėn. pajamos apskaičiuotos pagal Nusikaltimų tyrimo valdybos pateiktus duomenis, t. y. pajamos minėtais laikotarpiais padidintos 302 410,30 Lt suma, o 2009 m. sausio mėn., taip pat 2009 m. rugsėjo–gruodžio mėn. į buhalterinę apskaitą neįtrauktos pajamos nustatytos atsižvelgiant į tai, kokią dalį (procentais) 2009 m. vasario–rugpjūčio mėn. neapskaitytos pajamos sudarė tarp apskaitytų pajamų ir 2009 m. sausio, rugsėjo–gruodžio mėn. apskaičiuota 119 289,68 Lt neapskaitytų pajamų suma. Ptikrinimo metu mokestiniu laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2009-12-31 iš viso nustatyta 421 699,98 Lt (302 410,30 Lt + 119 289,68 Lt) neįtrauktų į apskaitą pajamų, nuo kurių pareiškėjai apskaičiuotos mokestinės nepriemokos.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, t. y. atitinkamo laikotarpio mokesčių deklaracijose įrašė neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis apie gautas pajamas, buhalterinę apskaitą tvarkė nesilaikydama Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, todėl Inspekcija negalėjo nustatyti pareiškėjos mokestinės prievolės dydžio įprastine, įstatymo nustatyta tvarka, todėl mokestinės prievolės apskaičiuotos pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, reglamentuotą Mokesčių administravimo įstatymo 70 str. 1 d.

Pareiškėjos mokestinės prievolės dydis nustatytas pagal pasirinktus objektyvius informacijos šaltinius, t. y. Inspekcija pareiškėjos mokestinės prievolės dydį nustatė atsižvelgusi į Nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnų kratos metu pareiškėjos patalpose vadovo darbo vietoje rastus ir išimtus dokumentus bei kitą medžiagą, išanalizuotas elektroninių kasos aparatų kontrolines juostas, pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus bei registrus ir įvertinusi darbuotojų, įspėtų dėl administracinės atsakomybės už melagingą parodymų davimą, pateiktų raštiškų paaiškinimų duomenis. Atsakovės nuomone, patikrinimo metu surinktų įrodymų visuma yra pakankama konstatuoti pareiškėjos padarytą pažeidimą.

Pažymi, kad duomenys, kuriais remdamasis mokesčių administratorius nustatė pareiškėjos mokesčių bazę, buvo rasti Nusikaltimų tyrimų valdybos pareigūnų atliktos kratos metu. Duomenys (kompiuterinės laikmenos) buvo rasti pareiškėjos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Rukainių k., Vilniaus r., vadovo darbo vietoje. Minėtuose diskeliuose buvo įrašyta 18 rinkmenų (failų) – atitinkamų laikotarpių sudarytų suvestinių, kuriose nurodytos „baltosios“ bei „juodosios“ (buhalterinėje apskaitoje neapskaitytos) pajamos ir išlaidos. „Baltųjų“ pajamų bei išlaidų dalyje užfiksuotos sumos sutampa su pareiškėjos atitinkamų laikotarpių buhalterinės apskaitos dokumentuose fiksuotų straipsnių duomenimis. Patikrinimo metu apklausti pareiškėjos darbuotojai patvirtino, kad dalis pajamų buvo neįtraukiamos į apskaitą, nurodė, kad kiekvieną dieną buvo pildomos vidinės ataskaitos, kuriose detaliai pagal pajamų rūšis buvo fiksuojamos kiekvienos dienos „juodosios“ įplaukos grynaisiais pinigais. Byloje pateikti darbuotojų paaiškinimai neprieštarauja, papildo ir patvirtina vienas kitą bei atskleidžia ne pavienius, bet sisteminius (trukusius tęstinį laiką) pareiškėjos mokestinius pažeidimus, apskaitant ūkines operacijas. Šiuos parodymus patvirtina ir kita mokesčių administratoriaus surinkta medžiaga (minėtos suvestinės, darbuotojų pildytos, pasirašytos vidinės ataskaitos bei kita medžiaga, rasta kratos metu). Atsižvelgus į šių duomenų radimo vietą (suvestinės rastos Bendrovės direktoriaus darbo vietoje), į tai, kad rastose suvestinėse dalis fiksuotų duomenų sutampa su pareiškėjos buhalterinėje apskaitoje atitinkamu laikotarpiu fiksuotais duomenimis, bei į tai, kad tikrinamuoju laikotarpiu dirbusių asmenų paaiškinimai tik patvirtina suvestinėse fiksuotų duomenų realumą bei pačių neįtrauktų į apskaitą pajamų buvimo faktą, pareiškėjos teiginiai, kad jai neaiški šių duomenų kilmė, vertintini kritiškai, kaip gynybinė pozicija.

Inspekcija, atsižvelgusi į pareiškėjos mokestinio pažeidimo pobūdį (pajamų į apskaitą neįtraukimą ir mokesčių nuo jų nesumokėjimą), tai laikė sunkinančia aplinkybe. Pažeidimą lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino geranorišką bendradarbiavimą su mokesčių administratoriumi, jo nurodymų vykdymą, mokestiniam patikrinimui reikalingų duomenų pateikimą. Atsakovės nuomone, pareiškėjai paskirta 30 procentų PVM bauda yra pagrįsta ir jos mažinti iki 10 procentų nėra pagrindo, kadangi padarytas tyčinis pažeidimas, siekiant nuslėpti mokesčio bazę.

Taip pat pažymėjo, kad vien dėl to, jog pareiškėjos atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, t. y. nesant jokių duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu gali būti nustatyti tam tikri juridiniai faktai, reikšmingi šiam ginčui teisingai išnagrinėti, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą sustabdyti mokestinio ginčo nagrinėjimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 69) palaikė Mokesčių inspekcijos atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai patvirtino skunde išdėstytus motyvus ir prašė jį tenkinti.

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad Inspekcija atliko Bendrovės nuo 2006-01-01 iki 2010-07-31 laikotarpio mokestinį patikrinimą ir 2011-02-28 patikrinimo akte Nr. (4.65)-05-77-2 apskaičiavo 612 833,90 Lt mokestinę nepriemoką, t. y. : 1) 35 794,49 Lt mokesčių, apskaičiuotų įstatymų nustatyta tvarka (27 000 Lt PVM ir 8 794,49 Lt PVM delspinigių); 2) 577 039,41 Lt mokesčių, apskaičiuotų pagal mokesčio administratoriaus įvertinimą, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 70 str. (122 899,12 Lt GPM, 52 626,04 Lt GPM delspinigių, 774,05 Lt įmokų į GF, 326,59 Lt įmokų į GF delspinigių, 207 972,68 Lt VSD įmokų, 103 986,34 Lt VSD įmokų baudą, 67 602,10 PVM, 20 852,45 Lt PVM delspinigių) (mok. b. t. 1, I byla, b. l. 77–88).

Inspekcija 2011-05-09 sprendimu Nr. (4.65)-256-85 pakeitė 2010-02-28 patikrinimo aktą Nr. (4.65)-05-77-2 ir vietoje jame apskaičiuotų 122 899,12 Lt GPM, 52 626,04 Lt GPM delspinigių, 774,05 Lt įmokų į GF, 326,59 Lt įmokų į GF delspinigių, 207 972,68 Lt VSD įmokų, 103 986,34 Lt VSD įmokų baudos, 67 602,14 Lt PVM ir 20 852,45 Lt PVM delspinigių Bendrovei apskaičiuota 122 899,12 Lt GPM, 52 626,04 Lt GPM delspinigių, 7 890 Lt PSD įmokų, 2 065,03 Lt PSD įmokų delspinigių, 501,29 Lt įmokų į GF, 215,80 Lt įmokų į GF delspinigių, 130 038,55 Lt VSD įmokų, 65 019 Lt VSD įmokų baudos, 67 602,14 Lt PVM, 20 852,45 Lt PVM delspinigių. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjai grąžintinas 221 Lt pelno mokestis ir paskirta 36 870 Lt GPM bauda, 2 367 Lt PSD įmokų bauda, 150 Lt įmokų į GF bauda, 20 280 Lt PVM bauda. Inspekcijai pavesta pakartotinai patikrinti Bendrovę dėl patikrinimo akto dalies, kuria pareiškėjai apskaičiuota sumokėti į biudžetą 27 000 Lt PVM ir 8 794,49 Lt PVM delspinigių (b. l. 14–20).

Mokesčių inspekcija 2011-09-22 sprendimu Nr. 69-221 patvirtino Inspekcijos 2011-05-09 sprendimo Nr. (4.65)-256-85 dalį, kuria Bendrovei nurodyta sumokėti 67 602,14 Lt PVM, 20 852,45 Lt PVM delspinigių, 20 280 Lt PVM baudą. Minėtu sprendimu taip pat pavesta Inspekcijai atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą dėl Inspekcijos 2011-05-09 sprendimo Nr. (4.65)-256-85 dalies dėl neįtraukto į apskaitą darbo užmokesčio darbuotojams bei išmokų Bendrovės direktoriui ir akcininkui M. R. ir Bendrovei papildomai apskaičiuotų 122 899 Lt GPM, 52 626,04 Lt GPM delspinigių, 36 870 Lt GPM baudos, 7 890 Lt PSD įmokų, 2 065,03 Lt PSD įmokų delspinigių, 2 367 Lt PSD įmokų baudos, 501,29 Lt įmokų į GF, 215,80 Lt įmokų į GF delspinigių,150 Lt įmokų į GF baudos, 130 038,55 Lt VSD įmokų, 65 019 Lt VSD įmokų baudos (b. l. 8–12).

Komisija 2011-12-16 sprendimu Nr. S-273(7-233/2011) patvirtino Mokesčių inspekcijos 2011-09-22 sprendimo Nr. 69-221 dalį, kurioje Bendrovei nurodyta sumokėti 67 602,14 Lt PVM, 20 852,45 Lt PVM delspinigių ir 20 280 Lt PVM baudą (b. l. 25–35).

Byloje spręstinas ginčas dėl Bendrovės skundo reikalavimų panaikinti Inspekcijos 2011-05-09 sprendimo ir Mokesčių inspekcijos 2011-09-22 sprendimo dalis, kuriose pareiškėjai nurodyta sumokėti 67 602,14 Lt PVM, 20 852,45 Lt PVM delspinigių ir 20 280 Lt PVM baudą, taip pat panaikinti Komisijos 2011-12-16 sprendimą, pagrįstumo ir teisėtumo.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Taigi, sprendžiant Bendrovės reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo Mokesčių inspekcijos 2011-09-22 sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Pareiškėja nei skunde teismui, nei teisminio nagrinėjimo metu neginčijo mokesčių administratoriaus apskaičiavimų, kuriais pareiškėjai papildomai nustatyta mokėtina 67 602,14 Lt PVM suma, su ja susiję 20 852,45 Lt PVM delspinigiai ir 20 280 Lt bauda, matematinio teisingumo, o skundo reikalavimus grindė tokiais motyvais: 1) mokesčių administratorius objektyviai neištyrė visų mokestinei prievolei atsirasti reikšmingų aplinkybių, nepagrįstai vadovavosi įrodymais – kompiuterinėmis laikmenomis, kurių kilmė nėra ištirta; 2) mokesčių administratorius mokesčių bazę nustatė netinkamai taikydamas vertinimo metodus, remdamasis tik pareiškėjai nepalankiomis aplinkybėmis; 3) paskirtoji PVM bauda pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 3 str. įtvirtintus viršenybės, objektyvumo ir proporcingumo principus.

Dėl Mokesčių administravimo įstatymo 70 str. 1 d. nuostatų taikymo ir pareiškėjai nustatyto mokestinės bazės dydžio

Mokesčių administravimo įstatymo 70 str. 1 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Minėto straipsnio 2 d. nustatyta, kad detalią šio straipsnio įgyvendinimo tvarką pagal savo kompetenciją nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru.

Mokesčių administratoriaus įvertinimo, siekiant apskaičiuoti teisingą mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą, atlikimo tvarką reglamentuoja Mokesčių inspekcijos viršininko 2004-05-024 įsakymu Nr. VA-103 patvirtintos Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

Ikiteisminėje mokestinio ginčo stadijoje surinkti įrodymai patvirtina, kad Nusikaltimų tyrimo valdyba 2010-03-04 atliko kratą, kurios metu Bendrovės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) Rukainių kaime, Vilniaus rajone, vadovo M. R. darbo vietoje buvo rastos kompiuterinės duomenų laikmenos (diskeliai) su 18 rinkmenų (failų), kuriose fiskuotos atitinkamų laikotarpių suvestinės. Jose nurodytos „baltosios“ ir „juodosios“, t. y. į buhalterinę apskaitą neįtrauktos, lėšos (mok. b. t. 1, I byla, b. l. 300–202; II byla, b. l. 44–166). Nusikaltimų tyrimo valdybos rastose suvestinėse nurodytų „baltųjų“ pajamų ir išlaidų sumos sutampa su Bendrovės atitinkamų laikotarpių buhalterinės apskaitos dokumentuose fiksuotais duomenimis (pvz. 2006 m. vasario mėn. nurodoma 21 462,91 Lt suma). Suvestinėse sudarytos virtuvės ir baro prekių judėjimo ataskaitos, kuriose nurodytas prekių likutis mėnesio pradžioje ir pabaigoje, įsigytų ir parduotų prekių vertė, į kasą įneštų grynųjų pinigų suma, „juodoji“ kasa (neapskaitytos pajamos), virtuvės ir baro pelnas (mok. b. t. 1, II byla, b. l. 44–166). Suvestinių grafose „juodosios“ pajamos yra detalizuotos neapskaitytos pajamos: diskoteka, vienkartiniai indai, sauna, banketinė salė, „intim“, biliardas, muzikantai, maisto prekės, darbuotojų maitinimas, baro nuoma ir t. t.

Tai, kad dalis Bendrovės pajamų buvo neapskaitoma, patvirtino ir Bendrovės darbuotojai, nurodę, jog kiekvieną dieną buvo pildoma vidinė ataskaita, kurioje buvo fiksuojamos detalios kiekvienos dienos „juodosios“ įplaukos grynaisiais pinigais, vykdoma darbuotojų maitinimosi apskaita, gaunamas realus darbo užmokestis buvo didesnis, negu numatytas darbo sutartyse (mok. b. t. 1, I byla, b. l. 271–283). Bendrovės barmenės G. Š. ir J. D. savo rašytiniuose paaiškinimuose pripažino, kad laisvos formos blanke „Obščij otčet“ buvo pildoma vidinė ataskaita apie „juodąsias“ įplaukas grynaisiais pinigais, kuri vėliau buvo perduodama administratorei ar vadovui.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sutinka su mokesčių administratoriaus išvada, kad surinkti įrodymai patvirtina vieni kitus, minėtose suvestinėse fiksuotų duomenų realumą, taip pat ir neįtrauktų į apskaitą pajamų buvimo faktą. Taip pat pripažintina, kad tokiai išvadai pagrįsti jokių papildomų faktų tyrimas nėra reikalingas, nes surinkti įrodymai patvirtina ne pavienius, o sisteminius ir piktybinius Bendrovėje tvarkytos apskaitos pažeidimus, taigi mokestinių įstatymų pažeidimo faktas yra akivaizdus. Minėti pažeidimai gali būti vertinami mokestinės atsakomybės prasme ir nebaigus pareiškėjos atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo, todėl atmestini pareiškėjos skunde teismui nurodyti motyvai, kad mokestinio ginčo nagrinėjimas turėjo būti stabdomas, iki bus priimtas atitinkamas procesinis sprendimas atliekamame ikiteisminiame tyrime. Tai, kad mokesčių administratorius savo sprendimui pagrįsti neprivalo surinkti visų įmanomų įrodymų, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2011-10-06 nutartis adm. b. Nr. A575–751/2011 ir kt.

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad ginčo atveju mokesčių administratorius turėjo pagrindą Bendrovės mokesčių bazę nustatyti vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 70 str. 1 d. nuostatomis ir parinkdamas Taisyklėse nustatytus įvertinimo metodus. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad tuo atveju, kai įrodymų, kuriais gali vadovautis mokesčių administratorius, nepakanka, tinkama buvusios mokestinės bazės įrodinėjimo priemone yra mokesčių administratoriaus įvertinimas. Toks mokesčių apskaičiavimas nelaikomas objektyvios tiesos nustatymu, bet pagal įstatymą yra laikomas pagalbiniais faktiniais duomenimis, kurių negalima nustatyti įprasto įrodinėjimo proceso metu (2011-10-06 nutartis adm. b. Nr. A575–751/2011).

Iš Inspekcijos 2011-02-28 patikrinimo akto ir skundžiamų mokesčių administratoriaus sprendimų matyti, kad Bendrovės mokestinė bazė buvo apskaičiuota 2006 m. vasario ir balandžio mėn., 2007 m. rugsėjo mėn., 2008 m. vasario ir gruodžio mėn. bei 2009 m. vasario–rugpjūčio mėn. pajamas apskaičiuojant pagal Nusikaltimų tyrimo valdybos pateiktus duomenis, t. y. pajamos minėtais laikotarpiais padidintos 302 410,30 Lt suma, o 2009 m. sausio, rugsėjo–gruodžio mėn. buhalterinėje apskaitoje neapskaitytos pajamos nustatytos atsižvelgiant į tai, kokią dalį (procentais) 2009 m. vasario–rugpjūčio mėn. neapskaitytos pajamos sudarė tarp apskaitytų pajamų, ir apskaičiuota 119 289,68 Lt neapskaitytų pajamų suma (mok. b. t. 1, 1 byla, b. l. 117). Tokiu būdu patikrinimo metu mokestiniais laikotarpiais nuo 2006-01-01 iki 2009-12-31 iš viso nustatyta 421 699,98 Lt (302 410,30 Lt +119 289,68 Lt) Bendrovės neįtrauktų į apskaitą pajamų, nuo kurių pareiškėjai papildomai apskaičiuotas PVM ir su juo susijusios sumos.

Iš ginčijamų sprendimų matyti, kad mokesčių administratorius, nustatydamas Bendrovės mokestinę bazę, taikė Taisyklių 6.3.1 p. nurodytą palyginimo metodą. Taisyklių 6.2 p. nustatyta, kad, norėdamas apskaičiuoti mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, mokesčių administratorius parenka informacijos, duomenų šaltinį (-ius), reikalingus įvertinimui atlikti. Mokesčių administratorius turi parinkti tuos informacijos ir duomenų šaltinius, kurie leistų nustatyti kuo teisingesnį mokestinės prievolės dydį.

Teismo vertinimu, Inspekcija, apskaičiuodama Bendrovės mokestinę bazę 2009 m. sausio, rugsėjo–gruodžio mėn., palyginimui pagrįstai ėmė 2009 m. vasario–rugpjūčio mėn. pareiškėjos gautas ir neapskaitytas pajamas, t. y. vertinamajam laikotarpiui artimiausiais laikotarpiais gautas pajamas, nes tiek laiko požiūriu, tiek dėl pradėtų mokestinio patikrinimo bei ikiteisminio tyrimo, kurie neabejotinai turėjo įtakos pareiškėjos vykdomai veiklai, tuo atveju, jeigu palyginimui būtų imamos pareiškėjos 2010 m. pajamos, toks mokestinės bazės įvertinimas būtų ne toks objektyvus. Be to, mokesčių administratorius savo išvadas pagrindė detaliais apskaičiavimais, dėl kurių teisingumo, kaip minėta, ginčo nėra.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, pareiškėjos skundo motyvai, kad mokestinė bazė buvo nustatyta neobjektyviai, nes palyginimui buvo paimti tik iki 2009-12-31 buvę laikotarpiai, yra atmestini.

Dėl pareiškėjai paskirtos baudos pagrįstumo ir teisėtumo

Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 str. 2 d., nustačius, kad PVM mokėtojas nepagrįstai sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą (padidino apskaičiuotą grąžintiną iš biudžeto PVM sumą), apskaičiuojama papildomai mokėtina PVM suma, kuria atitinkamai didinama mokėtina į biudžetą PVM suma (mažinama grąžintina iš biudžeto PVM suma), ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų apskaičiuotos papildomai mokėtinos PVM sumos dydžio bauda. Minėto straipsnio 3 d. nustatyta, kad skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, mokesčio mokėtojo kaltės formos ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.

Inspekcijos 2011-05-09 sprendime pažymėta, kad Bendrovės mokestinę atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama mokestinių įstatymų pažeidimo pobūdis, t. y. tyčinis ir sistemingas dalies pareiškėjos gaunamų pajamų neįtraukimas į apskaitą ir nuo šių pajamų mokesčių nesumokėjimas. Lengvinančia aplinkybe mokesčių administratorius pripažino Bendrovės geranorišką bendradarbiavimą mokestinio tyrimo metu.

Atsižvelgus į tai, daroma išvada, kad visos Bendrovės atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės buvo įvertintos tinkamai, paskirta vidutinė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 str. 2 d. nustatyta bauda savo griežtumu nelaikytina neproporcingai didele, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl baudos sumažinimo atmestinas.

Išnagrinėjus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuojama, kad Mokesčių inspekcija 2011-09-22 sprendime faktines aplinkybes vertino bei ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas aiškino tinkamai, šis įsakymas pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, atmestini ir Bendrovės skundo reikalavimai dėl skundžiamos Inspekcijos 2011-05-09 sprendimo dalies ir Komisijos 2011-12-16 sprendimo panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėja

nusprendė:

Pareiškėjos UAB „Rukainių pirtis“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė