- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-11-19
- Bylos Nr.
- 1-272-416/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-64-1-01887-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimondas Noreika
- Civilinis ieškovas
- D. K.
- Kaltinamasis
- D. N.
- Kategorijos
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas L.Noreika, sekretoriaujant L. B., dalyvaujant prokurorams N. B. ir G. Š., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. K., jo atstovui adv.padėjėjui L. R., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. N., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1986-07-04 Vilkaviškio r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas pagal LR BK 138 str.1d.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
D. N. nesunkiai sutrikdė sveikatą: 2013-12-24 apie 15 val. R. B. nuosavo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus tarpusavio konfliktui su D. K., tyčia sudavė ne mažiau tris smūgius D. K. į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl paliežuvinio kaulo lūžimo, atviro nosies kaulų lūžimo, veido dešinės pusės muštinės žaizdos, nubrozdinimo dešinio smilkinio srityje, kraujosruvos su kraujo išsiliejimu į minkštuosius audinius dešinės akies vokuose ir paakyje ir kraujosruvos nosies nugarėlės srityje.
Apklaustas teisme kaltinamuoju D. N. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad R. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo 2014-12-23 girtavo su nukentėjusiuoju. D. K. yra R. B. sugyventinis, o jis gyveno su R. B. dukra. Todėl jie abu su nukentėjusiuoju ir buvo tuose namuose. 2013-12-24 nukentėjusysis išgertuvių virtuvėje metu pradėjo užgaulioti R. B., stūmė ją į sieną. Nukentėjusiajam dėl girtumo buvo prasidėjęs pavydo priepuolis. Nukentėjusysis priekaištavo, kad jis gyvena ne tik su dukra, bet ir su R. B.. Kadangi toje patalpoje buvo vaikų, nukentėjusiajam pasiūlė išeiti į lauką ir vyriškai išsiaiškinti. Išėjus į kiemą, pirmas suduoti bandė nukentėjusysis. Tada jį parmetė ant žemės ir sudavė gal tris, gal daugiau smūgių rankomis į veido sritį. Kojomis jo nespardė, nes į lauką iš namo išbėgo V. B. ir jį nutraukė nuo gulinčio nukentėjusiojo. Jis pats iškart nuėjo pas kaimynus. D. K. kažkur per laukus išėjo. V. B. iškvietė policiją ir greitąją, tačiau jie atvykę nukentėjusiojo nerado. Naktį nukentėjusysis vėl sugrįžo. Atsinešė alkoholio, tačiau V. B. vėl iškvietė policiją ir pareigūnai D. K. išsivežė. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Pripažįsta rankomis sudavęs smūgius. Neigia kraustęs nukentėjusiojo kišenes ir pagrobęs 200 litų, kadangi tam neturėjo laiko. Jis tik mušė nukentėjusįjį, o po to V. B. nutrauktas pasišalino iš muštynių vietos. Kišenių kraustymui laiko neturėjo. Civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies. Su turtine žala sutinka, išskyrus 200 lt. pagrobimą. Neturtinės žalos nepripažįsta, nes pats nukentėjęs konfliktą pradėjo ir dėl jo kaltas.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. K. paaiškino, kad R. B. buvo jo sugyventinė. 2013-12-24 apie 15 val. jos namuose jie šventė. Buvo ir kaltinamasis, kuris gyveno su R. B. dukterimi. Jam matant, kaltinamasis pradėjo grabinėti R. B.. Jis ant jų abiejų supyko, nusikeikė ir išėjo į lauką. Jam iš paskos išbėgo kaltinamasis, sugriebė už kaklo ir pradėjo smaugti. Tada parvertė ant žemės ir pradėjo smūgiuoti rankomis į veidą. Nuo smūgių neteko sąmonės. Atsigavęs pradėjo bėgti iš ten per laukus. Buvo visas kruvinas, sumuštas, suplėšyti rūbai, iškraustytos kišenės ir pagrobti 200 litų. Eidamas keliu sutiko policijos ekipažą, kuris nugabeno jį į ligoninę. Paleistas iš ligoninės grįžo į savo namus, kur pasiėmė pinigų, pakeliui nusipirko alkoholio ir vėl su taksi grįžo į R. B. namus išsiaiškinti, už ką buvo sumuštas. Ten kažkas iškvietė policiją ir jis buvo pareigūnų išgabentas. Dėl nuo kaltinamojo patirtų sužalojimų reiškia civilinį ieškinį. Prašo priteisti 1154,07 lt. turtinės ir 8000,00 Lt. nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Liudytoja R. B. paaiškino, kad savo namuose išgėrinėjo su D. K. ir dukters E. B. sugyventiniu D. N.. Vienu metu D. N. jai įžnybo į užpakalį. Tai pamatė D. K. ir supyko. Tarp jų kilo ginčas, tačiau kambaryje niekas niekam smūgių nesudavė. Keikdamasis į lauką pirmas išėjo D. K.. Jam iš paskos ėjo supykęs D. N.. Ji bandė jį sulaikyti, bet nepavyko. Lauke jie susimušė. Matė, kaip kaltinamasis sėdėjo ant pargriauto nukentėjusiojo ir smūgiavo jam į veidą. Jo tikrai nespardė, kad būtų kraustęs kišenes, nematė. Tada į lauką išėjo jos sūnus V. B. ir nutraukė kaltinamąjį nuo nukentėjusiojo, iškvietė policiją ir greitąją. D. K. per kaimynės kiemą nuėjo link kelio. Naktį sugrįžo D. K. ir rodė suplėšytą striukę, sakė, kad dingo 200 litų, rodė sulūžusį dantų protezą. V. B. bijojo, kad ir vėl tarp jų nekiltų muštynės, todėl iškvietė policiją. Pareigūnai atvyko ir nukentėjusįjį išsivežė.
Liudytoja G. B. parodė, kad 2013-12-24 kambaryje gėrė motina ir kaltinamasis su nukentėjusiuoju. Jie sukonflliktavo, kad D. K. skriaudė jos mamą D. B.. Paties konflikto nematė, nes jam dar prasidėjus virtuvėje, išėjo pas kaimynus. Taip pat nematė ir muštynių. Kai D. K. gyveno pas mamą, būdavo nuolatibniai girtavimai, neprižiūrimi kiti vaikai. Jo nemėgo.
L. V. B. parodė, kad 2013-12-24 jo motinos namuose išgėrinėjo kaltinamasis ir nukentėjusysis. Tarp jų virtuvėje kilo žodinis konfliktas. Pats D. K. pasiūlė eiti į lauką muštis. Jis buvo gretimame kambaryje ir viską girdėjo. Abiems išėjus į lauką, per langą pamatė, kad D. K. guli ant žemės, o jam ant krūtinės sėdi D. N. ir rankomis smūgiuoja į veidą. Greitai išbėgo ir nutraukė kaltinamąjį nuo nukentėjusiojo. Nukentėjusiojo prašymu telefonu iškvietė greitąją ir policiją. D. N. nuėjo pas kaimynus. Pats nukentėjusysis tarnybų atvykimo nelaukė, o per laukus nuėjo link kelio. Jų muštynės truko gal dvi minutes. Kaltinamasis kišenių nekraustė nukentėjusiajam, nes tam nebuvo laiko. Nematė, kad būtų kraustomos nukentėjusiojo kišenės. Matė, tik kaip jis buvo mušamas. Nutraukus kaltinamąjį nuo nukentėjusiojo, nukentėjusiojo kišenės nebuvo išverstos. Tą pačią naktį D. K. vėl sugrįžo į namus. Kad vėl nekiltų muštynės, iškvietė policiją. Pareigūnai jį išsivežė. Konflikto metu kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo girti.
Liudytoja E. B. parodė, kad 2013-12-23 jų namuose susiginčijo D. K. ir D. N.. Jie norėjo eiti muštis. Pirmas į lauką ėjo D. K.. Ji su motina R. B. laikė D. N., kad jis neitų muštis, tačiau jis išėjo. Kas buvo lauke, ji nematė.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: 2013-12-25 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėtas R. B. gyvenamojo namo kiemas, esantis Liūliškio k., Igliaukos sen., Marijampolės sav., kuriame įvyko konfliktas tarp nukentėjusiojo ir įtariamojo(b.l.3-6); 2013-12-25 daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjęs pateikia įvykio metu dėvėtą striukę ir sulaužytą viršutinį dantų tiltą(b.l.36-37); 2014-01-24 daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėti nukentėjusiojo pateikti daiktai(b.l.38-42); Specialisto išvada Nr. G 1172/13(09), iš kurios matosi, kad nukentėjusiajam konstatuotas paliežuvinio kaulo lūžimas, atviras nosies kaulų lūžimas, veido sumušimas, veido dešinės pusės muštinė žaizda, nubrozdinimas dešinio smilkinio srityje, kraujosruva su kraujo išsiliejimu į minkštuosius audinius, dešinės akies vokuose ir paakyje, kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, nosies nugarėlės srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti trimis poveikiais, kietais bukais daiktais, 2013-12-24. Sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą(b.l.47).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nukentėjusiojo dėvėta striukė ir sulūžęs dantų viršutinis tiltas, sugrąžinti nukentėjusiajam, paliktini jam kaip nuosavybė.
Tokiu būdu, kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę pagal pareikštą kaltinimą ir ištyrus byloje įrodymus, teismas konstatuoja, jog kaltinamojo kaltė įvykdžius jam inkriminuotus veiksmus įrodyta pilnai ir neginčytinai. Jo veika pagal LR BK 138 str.1d. kvalifikuota tinkamai, nes pilnai atitinka šio nusikaltimo požymius. Tarp tyčinių D. N. smurtinių veiksmų(smūgių nukentėjusiajam sudavimo) ir jų padarinių – nesunkaus D. K. sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Byloje nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinį, kuriuo prašoma iš kaltinamojo priteisti viso 9 154,07 lt. nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Iš jų 1154,07 lt nusikaltimu padarytai turtinei, bei 8 000,00 litų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Taip pat prašo atlyginti išlaidas, turėtas teisinius dokumentus rengusio advokato pagalbai bei atstovavimui teisme apmokėti.
Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies. Reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo pripažįsta. Su reikalavimu dėl 8000,00 lt. neturtinės žalos atlyginimo nesutinka, nes kaltu dėl konflikto kilimo laiko patį nukentėjusįjį.
Civilinis ieškinys tenkintinas dalinai.
Kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, nusikaltimu padarytą turtinę žalą sudaro vaistų pirkimo išlaidos 34,07 lt., odontologo paslaugos bei naujo protezo pagaminimas – 500 lt., suplėšyta striukė 420 lt., bei dingę 200 lt.
D. K. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai. Neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis savo nusikalstamais veiksmais padarė nurodyto dydžio turtinę žalą nukentėjusiajam(LR BPK 115 str.). Teismas ieškinio dydį laiko adekvačiu padarytai žalai. Jis neprieštarauja suformuotai teismų praktikai bei visuotinai pripažįstamiems teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijams. Pagrįstas rašytiniais įrodymais. Dalykas ir pagrindas nustatyti tiriant kaltinamojo kaltę pagrindžiančius įrodymus. Tačiau ieškinys atmestinas dalyje dėl pagrobtų 200 lt. priteisimo. Teismas įrodymų tyrimo metu nenustatė, jog kaltinamasis būtų smurto metu būtų iškraustęs kišenes ir pagrobęs 200 litų. Be paties nukentėjusiojo, to nepatvirtino nė vienas liudytojas ir pats kaltinamasis. Šio nukentėjusiojo teiginio patvirtinimui teismui nebuvo pateikta nė vieno įrodymo. Beje, atsižvelgiant į tai, kaltinamasis šio veiksmo padarymu nagrinėjamoje byloje net nebuvo kaltinamas. Todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje netenkinamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Todėl iš D. N. D. K. naudai priteistina 954,07 lt. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Neturtinę žalą nukentėjusysis grindžia tuo, kad dėl smurtinio nusikaltimo ir jo padarinių – patirtų traumų – patyrė patyčias, stresą, pažeminimą. Taip pat dėl itin jautrios ir matomos kūno vietos – nosies – sužalojimą kentė, skausmą, didelius nepatogumus ir diskomfortą, kentė skausmą. Be to, dėl sužalojimo ir gydymo neteko darbo užsienyje, nes negalėjo laiku į ten parvykti.
Teismas konstatuoja, jog kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, todėl dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas(LR CK 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus(LR CK 6.250 str. 2d.). Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus sprendžia, kad nukentėjusiojo ieškinys kaltinamajam yra mažintinas. Aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, kurio pasekmė- nukentėjusiojo sužalojimas, dėl ko nesunkiai sutrikdyta sveikata. Neabejotinai aišku, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusysis partyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, pažeminimą, skausmą t. y., dalį iš LR CK 6.250 str. 1d. nurodytų neturtinės žalos požymių. Sprendžiant priteistinos sumos dydį atsižvelgiama ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką. Neturtinės žalos atlyginimas už nesunkų sveikatos sutrikdymą varijuoja intervale nuo 1500,00 iki 12000,00 litų. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, jis mažintinas. Aukščiau išdėstytų duomenų pagrindu bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat, atsižvelgiant į kaltinamąjį neteisėtam elgesiui išprovokavusius nukentėjusiojo veiksmus(visų liudytojų patvirtintą pasiūlymą eiti muštis į lauką), rizikingą ir neatsakingą elgesį kartu girtaujant, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam D. K. iš D. N. priteistina 3000,00Lt. nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusieji turi teisę reikalauti, kad iš kaltinamųjų būtų išieškotos išlaidos nukentėjusiojo advokato, kaip jo atstovo išlaidoms apmokėti(LR BPK 106 str. 2d.), todėl priteistinos išlaidos nukentėjusiajam teisinę pagalbą jam teikusio advokato paslaugoms apmokėti Iš byloje esančio advokato pinigų priėmimo kvitų(b.l.304,109, 123), seka, kad nukentėjusysis turėjo 800,00Lt. išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi civilinėje teisėje yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas(CK 6.249-6.251, 6.263 str.), ši suma priteistina iš kaltinamojo.
Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Kaltinamajam atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, o taip pat rizikingas ir provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamojo įvykdytas nusikaltimas įstatymo priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str.3d.).
Kaltinamasis administracine tvarka baustas, charakterizuojamas patenkinamai, anksčiau neteistas.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą bei įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, individualizavęs nusikaltimą ir jį padariusį asmenį, teismas konstatuoja, kad paveikti kaltinamąjį, jog ateityje jis laikytųsi įstatymų, bei visumoje būtų įgyvendinta bausmės paskirtis(BK 41 str.), jam skirtina švelniausia iš galimų – laisvės apribojimo bausmė, artima nei sankcijos vidurkiui. Kadangi byloje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, BK 64¹ str.1d. pagrindai netaikytini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas
NUSPRENDĖ:
D. N. pripažinti kaltu pagal LR BK 138 str.1d. ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1(vieneriems)metams, įpareigojant per 9(devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam D. K.. nusikaltimu padarytą 954,07 lt turtinę žalą, kas atitinka 276,32 Eur.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti galioti.
Civilinį ieškinį tenkinti dalinai. Iš D. N. D. K. naudai priteisti 954,07 lt(276,32 Eur) nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 3000,00 Lt.(868,86 Eur) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Iš D. N. priteisti D. K. 800,00 Lt.(231,70 Eur) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
advokato pagalbai apmokėtiadvokato pagalbai apmokėti.
D. N. išaiškinti, kad jis per tris darbo dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo nuvykti į Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyrių, esantį Laisvės g.2, Marijampolė.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.