- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-23
- Bylos Nr.
- I-1367-279/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05232-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- D. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta teisės aktų nustatyta tvarka (b. l. 62).
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2015 m. spalio 26 d. skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad periodiškai nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 8 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose. Kamerų plotas buvo apie 7 kv. m., jose buvo laikomi keturi žmonės, todėl vienam asmeniui tekdavo 1,8 kv. m. ploto. Kamerose nebuvo tualeto ventiliacijos, todėl pareiškėjui, miegant vieno metro atstumu nuo tualeto, jis visada jausdavo nemalonų kvapą. Pareiškėjo teigimu, dėl ventiliacijos nebuvimo, gyvenamojoje patalpoje visada buvo drėgna, vidutinis drėgnumas siekė 80 proc. Dėl tokio drėgnumo išskalbti rūbai nedžiūdavo, pradėdavo pūti. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K nebuvo sudaryta galimybė išsiskalbti viršutinius drabužius, kameroje nebuvo virvės skalbiniams padžiauti. Nurodė, kad kamerose buvo stalas, kurio dydis 50 cm x 50 cm, dvi kėdės, todėl nesant pakankamai vietos, pareiškėjui tekdavo valgyti atsistojus. Pareiškėjas paaiškino, kad Lukiškių TI-K kamerose sienos buvo supelijusios, tinkas byrėdavo ant grindų ir į maistą. Naktinis apšvietimas nesiekė 5 lx, dieninis 100 lx. Žiemos metu kamerose būdavo labai šalta, todėl būdavo užsandarinami langai. Dėl šios priežasties pareiškėjas negalėjo kvėpuoti grynu oru. Nurodė, kad trumpalaikio laikymo patalpose sienos buvo supelijusios, patalpos apšviečiamos viena 10 vatų lempa, jose trūko oro. Trumpalaikio laikymo patalpose pareiškėjui beveik visada tekdavo būti apie 5-6 valandas. Į pareiškėjo teiginius, jog trumpalaikio laikymo patalpose asmenys negali būti laikomi ilgiau nei dvi valandas, pareigūnai reaguodavo pareiškėją dviem valandoms perkeldami į kitą trumpalaikio laikymo kamerą. Nurodė, kad atvykstant ar išvykstant iš Lukiškių TI-K, niekada nebuvo patiektas maitinimas. Pareiškėjo teigimu, tokios laikymo sąlygos laisvės atėmimo vietoje buvo nežmoniškos ir pažeidė Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, kuri nustato, kad minimalus vidutinis plotas suimtajam arba nuteistajam negali būti mažesnis nei 4 kv. m. Pabrėžė, kad valstybė turi užtikrinti tinkamą, uždarą tualetą, ventiliaciją, šildymą, be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi norma, taburečių kameroje turi būti tiek, kiek joje yra asmenų. Pareiškėjo teigimu, dėl nežmoniškų gyvenimo sąlygų, pareiškėjas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, sveikatos pablogėjimą.
Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta teisės aktų nustatyta tvarka (b. l. 63).
Atsiliepimas
Lukiškių TI-K atsiliepimu (b. l. 6-12) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas skirtingais laikotarpiais nuo 2013 m. gruodžio 2 d. iki 2014 m. rugpjūčio 13 d. Paaiškino, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas dėl vienam asmeniui, laikomam kameroje, turinčio tekti ne mažesnio kaip 3,6 kv. m. kameros ploto, todėl tam tikrais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose atitiko teisės aktų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. Atsakovės atstovo teigimu, Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Paaiškino, kad asmenų paskirstymas į kameras vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas)8straipsniu. Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Taigi, Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo. Paaiškino, kad asmenys skirstomi į kameras laikantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitikti teisės aktuose nustatytą plotą. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius. Paaiškino, kad į Lukiškių TI-K atvykę suimtieji (nuteistieji) asmenys kol atliekama visuminė asmens ir jo daiktų krata bei įforminami asmens atvykimo registravimui būtini dokumentai, ne ilgiau kaip dviem valandoms uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Atkreipė dėmesį, kad tikslus laikas, kiek asmenys yra laikomi trumpalaikio laikymo kamerose, nėra fiksuojamas, tačiau laikymo trukmė nėra ilgesnė kaip dvi valandos. Paaiškino, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys kamerose laikomi nuteistieji bei suimtieji. Šiam tikslui jiems išduodamas reikalingas inventorius, kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėjo, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą. Visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti, tačiau dėl kamerų ploto ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) reikalavimus. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nėra konkretumo, o skundžiamas laikotarpis yra pakankamai trumpas. Būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi Lukiškių TI-K trūkumai tiesiogiai darė įtaką pareiškėjui ir tai jam sukėlė konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė jo patekimą į laisvės atėmimo vietą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, pareiškėjo vertinimu, kildinama iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų neužtikrinant pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – LR CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. LR CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal LR CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (LR CK 6.246straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (LR CK 6.249 straipsnis).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai.
Pareiškėjo suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpiu laisvės atėmimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124), įsigaliojusio nuo 2010 m. gegužės 14 d., 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 8 d. Vadovaujantis atsakovės atstovo atsiliepime nurodytais duomenimis, Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2013 m. gruodžio 2 d. iki 2014 m. rugpjūčio 13 d. Pareiškėjas, susipažinęs su atsakovės atstovo pateiktu atsiliepimu, neginčijo jame nurodytų duomenų, susijusių su pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiu, kartu su pareiškėju kamerose buvusių asmenų skaičiumi ir kamerų plotais. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, todėl nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 2 d. iki 2014 m. rugpjūčio 13 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas skirtingais laikotarpiais: nuo 2013 m. gruodžio 2 d. iki 2013 m. gruodžio 11 d.; nuo 2013 m. gruodžio 13 d. iki 2013 m. gruodžio 18 d.; nuo 2014 m. sausio 22 d. iki 2014 m. sausio 24 d.; nuo 2014 m. sausio 27 d. iki 2014 m. vasario 1 d.; nuo 2014 m. vasario 7 d. iki 2014 m. vasario 12 d.; nuo 2014 m. vasario 19 d. iki 2014 m. kovo 5 d.; nuo 2014 m. kovo 26 d. iki 2014 m. balandžio 2 d.; nuo 2014 m. balandžio 9 d. iki 2014 m. balandžio 11 d.; nuo 2014 m. gegužės 23 d. iki 2014 m. gegužės 30 d.; nuo 2014 m. liepos 11 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d.; nuo 2014 m. rugpjūčio 6 d. iki 2014 m. rugpjūčio 13 d. (b. l. 6-8). Pateiktų rašytinių duomenų analizė sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K iš viso buvo laikomas 101 parą, iš kurių 59 paras pareiškėjui tenkantis plotas buvo mažesnis nei 3,6 kv. m. ploto. Įvertinus aplinkybę, kad tenkantį plotą papildomai mažino įrengtos lovos ir kiti baldai, bei tai, kad tokiomis sąlygomis jis turėjo praleisti didžiąją dalį paros laiko, pripažintina, jog pareiškėjas buvo laikomas Suėmimo vykdymo įstatymo5straipsnio3dalį ir Įsakymo Nr.V-1241.3.1punktą pažeidžiančiomis sąlygomis. Teismas atmeta atsakovės atstovo argumentus, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, kaip teisiškai nereikšmingus. Likusias 42 pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K paras pareiškėjui teko nuo 3,62 iki 7,81 kv. m. ploto, taigi teisės aktų reikalavimai šiuo aspektu nebuvo pažeisti.
Reikalavimą atlyginti neturtinę žalą pareiškėjas grindžia tuo, kad Lukiškių TI-K kameros neatitiko Higienos normų reikalavimų, kadangi nebuvo tualeto ventiliacijos, dėl to buvo juntamas iš sanitarinio mazgo sklindantis nemalonus kvapas; dėl ventiliacijos nebūvimo kamerose buvo drėgna, nedžiūdavo rūbai. Dėl užsandarinamų langų žiemos metu, pareiškėjas negalėjo kvėpuoti grynu oru. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad valstybė turi užtikrinti šildymą.
Higienos normos HN 76:2010 (ginčui aktuali 2010 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. V-241 redakcija, galiojusi nuo 2010 m. balandžio 11 d. iki 2015 m. spalio 31 d.) 21 punkte reglamentuojami sanitariniam mazgui taikytini reikalavimai numato, kad sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Atkreiptinas dėmesys, kad Higienos norma HN 76:2010 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K yra eksploatuojama kalinimo įstaiga, todėl neatlikus kapitalinio remonto darbų, atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos įrengimas objektyviai neįmanomas. Higienos normos HN 76:2010 24 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pagal Higienos normos HN 76:2010 26 punktą, gyvenamųjų patalpų oro temperatūra (⁰C) šiltuoju metų periodu 18-28 ⁰C, šaltuoju 18-22 ⁰C; santykinė oro drėgmė (%) šiltuoju metų periodu – 35-65 %, šaltuoju metų periodu – 35-60 %.
Lietuvos valstybei atstovaujantis Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodė, kad Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos natūraliu būdu pro langus bei pateikė tai patvirtinančius Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus. Iš byloje pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimo aktų (b. l. 18-44) matoma, kad 2013 m. rugsėjo mėn. – 2014 m. rugpjūčio mėn. Lukiškių TI-K kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, buvo atliekama valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė. Iš patikrinimo aktų (2013 m. rugsėjo 24 d. patikrinimo aktas Nr. 13(13.3.)-13.16-1118, 2013 m. gruodžio 18 d. patikrinimo aktas Nr. 13(13.3.)-13.16-1678, 2014 m. sausio 24 d. patikrinimo aktas Nr. 13(13.3.)-PA-45, 2014 m. vasario 17 d. patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-125, 2014 m. rugsėjo 11 d. patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1488) matoma, kad kameros: Nr. 110, Nr. 115, Nr. 116, Nr. 262, Nr. 267, Nr. 270, Nr. 317, Nr. 372 buvo vėdinamos per langus, nepažeidžiant Higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimų (b. l. 18-19, 23, 32, 35, 39-40). Minėtuose aktuose nustatyti patikrinimo rezultatai tai pat patvirtina, kad kamerose: Nr.107, Nr. 110, Nr. 115, Nr. 116, Nr. 112A, Nr. 120, Nr. 262, Nr. 264, Nr. 270, Nr. 317, Nr. 321, Nr. 372) santykinė drėgmė atitiko 26 punkto reikalavimus (b. l. 18-20, 23, 26, 28, 31-32, 35, 38-39). Išvardintose Lukiškių TI-K kamerose, t. y. Nr. 107, Nr. 110, Nr. 112A Nr. 115, Nr. 116, Nr. 120, Nr. 262, Nr. 264, Nr. 267, Nr. 270, Nr. 324, Nr. 372 taip pat nebuvo nustatyta gyvenamųjų patalpų oro temperatūros reikalavimų pažeidimų (b. l. 19-20, 23, 26-27, 31-32, 35-36, 38, 42).
Nors byloje nėra duomenų apie Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktus patikrinimus kitose kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, tačiau pareikšdamas reikalavimą dėl drėgmės buvimo ir šildymo užtikrinimo kamerose, pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kuriose kamerose ir kada, jo nuomone, santykinės oro drėgmės lygis ir šilumos užtikrinimas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Be to, teismui pateiktu skundu pareiškėjas iš esmės neneigė aplinkybės, jog nebuvo sudaryta galimybių vėdinti kameras. Teigdamas, kad žiemos metu langai užsandarinami, pareiškėjas nenurodė, kad nebuvo galimybės jų atidaryti apskritai. Pažymėtina, kad pareiškėjo nusiskundimas dėl gryno oro trūkumo yra subjektyvus, todėl nepatvirtina neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų ar neveikimo. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją ar kitas institucijas dėl kamerose esančios per didelės drėgmės ar kitų sąlygų. Įvertinus nustatytuosius duomenis, teismas neturi pagrindo konstatuoti fakto, kad Lukiškių TI-K kamerų būklė ginčo laikotarpiu aptariamų sąlygų aspektu neatitiko Higienos normos HN 76:2010 reikalavimų.
Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K nebuvo sudaryta galimybė išsiskalbti viršutinius drabužius, kameroje nebuvo virvės skalbiniams padžiauti.
Higienos normos HN 76:2010 64 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Vadovaujantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. rugsėjo 24 d. patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-13.16-1118, 2013 m. gegužės 17 d. patikrinimo aktu Nr. 13(13.3)-13.16), Lukiškių TI-K suimtųjų ir nuteistųjų asmeninių drabužių skalbimas organizuojamas vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. I-21 patvirtintu Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo suimtųjų ir nuteistųjų asmeninių viršutinių drabužių skalbimo ir cheminio valymo paslaugos teikimo tvarkos aprašu (b. l. 18, 23). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (ginčui aktuali 2010 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 1R-38 redakcija, galiojanti nuo 2010 m. kovo 3 d.) patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos numato, kad vyrams ir moterims, laikomiems tardymo izoliatoriuose, 1 mėnesio laikotarpiui turi būti išduodama 200 g skalbiamojo muilo. Pareiškėjas reikalavimo dėl galimybės išsiskalbti viršutinius drabužius nesudarymo išsamiau nepaaiškino, t. y. nenurodė, ar pasinaudoti Lukiškių TI-K galiojančia viršutinių drabužių skalbimo tvarka nebuvo sudaryta sąlygų dėl Lukiškių TI-K administracijos veiksmų, ar dėl kitų aplinkybių (pvz., finansinių galimybių), taip pat ar dėl to, jog nebuvo išduotas muilo davinys. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog kameroje nebuvo virvės skalbiniams padžiauti, atmetama kaip nepagrįsta, kadangi teisės aktai nereglamentuoja virvės skalbiniams padžiauti įrengimo kamerose. Byloje nenustatyta, jog pareiškėjas skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K dėl to, jog nebuvo užtikrinta galimybė skalbti ir džiovinti viršutinius drabužius (b. l. 13). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, jog Lukiškių TI-K nesudarė sąlygų skalbti ir džiovinti drabužius, atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K kamerose tekdavo valgyti atsistojus, kadangi stalas buvo nepakankamo dydžio, buvo tik dvi kėdės.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymuNr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. liepos 17 d. iki 2016 m. sausio 28)(toliau – Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), nustatančių tardymo izoliatorių gyvenamųjų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, 14.6. punktas įtvirtino reikalavimą, kad tardymo izoliatoriaus kameroje turi būti prie grindų pritvirtintos metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą paaiškino, kad visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai (stalo matmenys apytiksliai yra 0,6 m x 0,5 m (0,3 kv. m.), išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip keturios lovos), lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K kamerose tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas su dviem, trimis ar šešiais asmenimis, taip pat tai, jog remiantis atsakovės atstovo pateiktais paaiškinimais apie stalo išmatavimus, stalas nėra pakankamai didelis, pripažįstama, kad tam tikrais atvejais pareiškėjas ne visada galėjo pavalgyti prie stalo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas jo laikymo Lukiškių TI-K metu būtų skundęsis dėl galimybių pavalgyti nesudarymo (b. l. 13). Įvertinus nustatytuosius duomenis bei atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai, tame tarpe Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nereglamentuoja reikalavimų kamerose įrengiamų stalų dydžiui ir kėdžių skaičiui, teismas konstatuoja, kad stalai ir kėdės kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengti taip, kaip numato nurodytos taisyklės, todėl nėra pagrindo pripažinti Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6. punkto pažeidimo, taip pat ir pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.
Pareiškėjas taip pat teigė, kad Lukiškių TI-K kamerose sienos buvo supelijusios, tinkas byrėdavo ant grindų ir į maistą.
Vadovaujantis Higienos normos HN 76:2010 56 punktu, gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių. Higienos normos HN 76:2010 28 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos. Higienos normos HN 76:2010 62 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį. Lietuvos valstybei atstovaujantis Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą paaiškino, kad remontas Lukiškių TI-K kamerose atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.
Pareiškėjas teigdamas, kad Lukiškių TI-K kamerose sienos buvo supelijusios, byrėdavo tinkas, konkrečiai nenurodė, kuriose kamerose ir kokiais ginčo laikotarpiais jo laikymo sąlygos neatitiko tardymo izoliatorių kamerų įrengimui keliamų reikalavimų, todėl teismas vertina byloje atsakovės atstovo pateiktus rašytinius įrodymus. Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. rugsėjo 24 d. patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-13.16-1118 matoma, kad kameroje Nr. 267, kurioje nuo 2013 m. gruodžio 3 d. iki 2013 m. gruodžio 11 d. ir nuo 2014 m. kovo 31 d. iki 2014 m. balandžio 2 d. buvo laikomas pareiškėjas, patalpos paviršiai (grindys, sienos, lubos) lygūs, valymui pritaikyti, pelėsio vizualiai nenustatyta, kameroje buvo valymo inventorius (b. l. 18), tačiau 2013 m. gruodžio 18 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3.)-13.16-1678 ir 2014 m. kovo 21 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-377 minėtoje kameroje nustatyti Higienos normos HN 76:2010 28 punkto reikalavimų neatitikimai – nuo lubų ir sienų nubyrėję dažai (b. l. 19, 33).
2013 m. birželio 17 d. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-715 nustatyta, kad Lukiškių TI-K kameroje Nr. 115 (pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2013 m. gruodžio 13 d., 2014 m. vasario 19 d., 2014 m. kovo 26 d.) buvo atliktas paprastas remontas, išdažytos sienos (b. l. 24). Tai patvirtina ir 2015 m. liepos 25 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-864 užfiksuoti patikrinimo rezultatai. Remiantis 2014 m. vasario 5 d. patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-PA-71 ir 2014 m. birželio 4 d. patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-PA-909 duomenimis, tikrintose kamerose: kameroje Nr. 107 (pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2014 m. gegužės 23 d.), kameroje Nr. 112 A (pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2014 m. vasario 8 d. – 9 d. ir 2014 m. rugpjūčio 6 d.), kameroje Nr. 120 (pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2013 m. gruodžio 2 d.) pelėsio požymių, lubų paviršiaus pažeidimų, keliančių pavojų sveikatai nenustatyta (b. l. 26, 36). 2014 m. rugsėjo 29 d. atlikto patikrinimo Lukiškių TI-K kameroje Nr. 270, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2014 m. kovo 27 d. – kovo 30 d., metu pelėsio požymių ant sienų ir lubų nenustatyta, lubų, sienų ir grindų paviršių apdailai naudotos medžiagos tinkamos lengvam valymui ir dezinfekcijai, sienos ir lubos vizualiai švarios (b. l. 32). Higienos normos HN 76:2010 pažeidimų taip pat nenustatyta ir kameroje Nr. 372, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2014 m. balandžio 10 d. – 11 d. (2014 m. vasario 17 d. patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-125; b. l. 35). 2014 m. rugsėjo 11 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1488 ir 2014 m. lapkričio 27 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-2362 užfiksuota, kad kameroje Nr. 262, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2014 m. liepos 22 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. ir nuo 2014 m. rugpjūčio 8 d. iki rugpjūčio 13 d., pelėsio požymių vizualiai nenustatyta, sienų ir grindų paviršiai tinkami valymui ir dezinfekcijai, tai atitinka Higienos normos HN 76:2010 28 ir 56 punkto reikalavimus (b. l. 42-43).
Įvertinus byloje nustatytais duomenimis, teismas sprendžia, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintos Higienos normos HN 76:2010 28 punkto reikalavimus atitinkančios sąlygos Lukiškių TI-K kameroje Nr. 267.
Pareiškėjas nurodė, kad naktinis apšvietimas nesiekė 5 lx, dieninis 100 lx.
Pagal Higienos normos HN 76:2010 22 ir 23 punktus natūralaus apšvietimo koeficientas kameroje turi būti 0,5 procentų, mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx.
Pareiškėjas nenurodė konkrečių laikotarpių ir Lukiškių TI-K kamerų numerių, kuriose pareiškėjo teigimu, dirbtinis ir naktinis apšvietimas neatitiko reikalavimų, t. y. pakankamai nedetalizavo savo nusiskundimo, todėl teismas vadovaujasi Lukiškių TI-K byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, iš kurių matoma, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs Lukiškių TI-K kamerų patikrinimą, dirbtinio dieninio apšvietimo reikalavimų pažeidimų kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, t. y. Nr. 107, Nr. 110, Nr. 112A, Nr. 115, Nr. 116, Nr. 262, Nr. 264, Nr. 267, Nr. 372, Nr. 381 (b. l. 19, 22-23, 26, 31, 35-36, 40) ir dirbtinio naktinio apšvietimo kamerose Nr. 262, Nr. 372, Nr. 381, išskyrus kameras Nr. 107 ir Nr. 115 (b. l. 35, 40, 43) nenustatė. Dirbtinė naktinė apšvieta kamerose Nr. 107 ir Nr. 115 neatitiko Higienos normos HN 76:2010 23 punkto reikalavimų (b. l. 22), todėl yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo teisė į tinkamą apšvietimą šiose kamerose buvo pažeista.
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad trumpalaikio laikymo patalpose sienos buvo supelijusios, patalpos apšviečiamos viena 10 vatų lempa, jose trūko oro; trumpalaikio sulaikymo patalpose pareiškėjui beveik visada tekdavo būti apie 5-6 valandas. Pareiškėjo rašytiniais paaiškinimais, į jo teiginius, jog trumpalaikio sulaikymo patalpose asmenys negali būti laikomi ilgiau nei dvi valandas, pareigūnai reaguodavo pareiškėją dviem valandoms perkeldami į kitą tokio pobūdžio kamerą.
Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad į įstaigą atvykę suimtieji (nuteistieji), kol atliekama visuminė asmens ir jo daiktų krata bei įforminami asmens atvykimo registravimui būtini dokumentai, ne ilgiau kaip dviem valandoms uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Atsakovės atstovo teigimu suimtieji (nuteistieji) į šias kameras uždaromis laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Taip pat atkreipė dėmesį, kad tikslus laikas, kiek asmenys yra laikomi trumpalaikio laikymo kamerose, nėra fiksuojamas, tačiau laikymo trukmė yra ne ilgesnė kaip dvi valandos.
Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis nustato, kad pristatytiems į tardymo izoliatorių asmenims daroma asmens krata, patikrinami jų turimi daiktai. Aptariamo įstatymo 11 straipsnyje nurodytos suėmimo vykdymo užtikrinimo priemonės. Pagal minėtojo straipsnio 1 dalies 4 punktą, šioms priemonėms priskirtina tardymo izoliatorių vidaus tvarka ir dienotvarkė (11 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Suimtieji pasirašytinai supažindinami su teisėmis, pareigomis ir draudimais (Suėmimo vykdymo įstatymo 11 straipsnio 5 dalis). Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis nustato suimtųjų pareigas, tarp jų pareigą vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos. Asmenų priėmimo į tardymo izoliatorių procedūrą nustato Teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintos Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės (ginčui aktuali 2012 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. 1R-69 redakcija, galiojusi nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d.) (toliau – ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės). Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatyme nustatytos kardomosios priemonės – suėmimo (kardomojo kalinimo) vykdymo tvarkos ir sąlygų įgyvendinimą, taip pat suimtųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką (1 punktas). Minėtųjų taisyklių 10 ir 11 punktai numato pristatyto į tardymo izoliatorių asmens tapatybės patikrinimo ir priėmimo į tardymo izoliatorių dokumentų įforminimo procedūras, 12 punktas – asmens kratos ir turimų daiktų patikrinimo, o 19 punktas – medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo procedūras. Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 ir 19 punkto nuostatas priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 20 punktu, po sanitarinio švarinimo suimtieji (nuteistieji) paskirstomi į gyvenamąsias kameras, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų izoliavimo reikalavimų. Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarką nustato tardymo izoliatoriaus direktorius.
Spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo keliamo reikalavimo pagrįstumo, teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kada pareiškėjo teigimu, jo laikymo sąlygos Lukiškių TI-K trumpalaikio laikymo patalpose buvo netinkamos ir kokią neturtinę žalą tokios laikymo sąlygos sukėlė pareiškėjo sveikatai. Atsižvelgiant į aptartą Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 ir 19 punktuose nustatytą teisinį reguliavimą, kuriuo remiantis į tardymo izoliatorių priimti suimtieji (nuteistieji) gali būti uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras ne ilgiau kaip dviem valandoms iki tol, kol bus įforminami dokumentai, taip pat tam pačiam laikotarpiui suimtieji (nuteistieji) gali būti uždaromi į minėtąsias kameras iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, teismas sprendžia, kad pareiškėjo laikymas trumpalaikio laikymo kamerose galėjo būti ilgesnis nei dvi valandos, tačiau toks pareiškėjo laikymas trumpalaikio laikymo patalpose, įvertinus skirtingus jo laikymo pagrindus bei laikymo trukmę, negalėtų būti vertinamas kaip pažeidžiantis pareiškėjo teises. Be to, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad Lukiškių TI-K pareigūnai reaguodavo į pareiškėjo prašymus perkelti jį į kitą trumpalaikio laikymo kamerą, nepatvirtina Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, priešingai, tokie pareiškėjo paaiškinimai, sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovės atstovas atsižvelgė į pareiškėjo prašymus, todėl neveikė tokiu būdu, ir nesukėlė konkrečių neigiamų pasekmių. Įvertinus nustatytuosius duomenis, nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad atvykstant ar išvykstant iš Lukiškių TI-K, niekada nebuvo patiektas maitinimas.
Lukiškių TI-K atsiliepime pažymėjo, kad asmenys, laikomi Lukiškių TI-K, maitinami dienotvarkės nustatytu laiku.
Asmenų, kuriems įstatymų nustatyta tvarka apribota laisvė, maitinimo tvarką pristačius juos į tardymo izoliatorių, reguliavimą nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (2012 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XI-2040 redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d.) 173 straipsnio 4 dalis, numatanti, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas; Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr.4/07-117patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės (ginčui aktuali 2011 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. V-87 redakcija, galiojusi nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. balandžio 1 d.) (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės), Fiziologinės mitybos normos, patvirtintos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr.14„Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (ginčui aktuali 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.). Vadovaujantis Maitinimo organizavimo taisyklių 34 punktu, kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę. Asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu.
Pareiškėjas, reikšdamas nusiskundimą dėl maitinimo neužtikrinimo konvojuojant į Lukiškių TI-K ir iš jo, nenurodė, kada ir kaip konkrečiai pareiškėjo teisė į maitinimą nebuvo užtikrinta (pvz., ar šios teisės neužtikrinimą pareiškėjas sieja su patalpinimo į gyvenamąją patalpą procedūromis ir maitinimo neužtikrinimu trumpalaikio laikymo patalpoje ar dėl to, jog praėjus Lukiškių TI-K numatytam maitinimo pagal šioje kalinimo įstaigoje patvirtintą dienotvarkę laikui, aptariama teisė nebuvo įgyvendinama apskritai), taip pat nepaaiškino, ar teisė į maitinimą nebuvo užtikrinta pagal Lukiškių TI-K nustatytą dienotvarkę ar kalinimo įstaigoje, iš kurios pareiškėjas buvo konvojuojamas į Lukiškių TI-K. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis skundais dėl šios teisės neužtikrinimo jo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiu (b. l. 13).
Teismas sprendžia, kad pareiškėjo teiginiai, jog atvykstant ar išvykstant iš Lukiškių TI-K, niekada nebuvo patiektas maitinimas, yra abstraktūs ir niekuo nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog vien abstrakčių teiginių nurodymas skunde nėra pagrindas pripažinti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų ar neveikimo.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad valstybė turi užtikrinti tinkamą, uždarą tualetą.
Higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus kamerų atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge taip pat turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė).
Minėta, jog Higienos normos HN 76:2010 nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai, tame tarpe ir atsižvelgiant į jos 2 punktą, numatantį, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktu, sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad minėtoje higienos normoje nėra nustatyto reikalavimo įrengti uždarą tualetą. Pareiškėjas neneigė, kad tualetas atskirtas sienele. Be to, atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m. aukščio (b. l. 11). Teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K teiginiais, kad tualetas yra įrengtas laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjo teiginiai dėl uždaro tualeto įrengimo atmestini kaip nepagrįsti.
Lietuvos Respublikosviešojo administravimo įstatymo42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginamaCivilinio kodekso ir kitųįstatymų nustatyta tvarka.
LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 straipsnio prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (LR CK6.271 straipsnio prasme).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus, savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog aplinkybė, kad kalinimo įstaigos administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis LR CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, visiškai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartisNr. A502-1774/2010, 2010 m. spalio 11 d. nutartisNr. A756-122/2010).
Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti taikomi kriterijai, nurodyti LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, iš jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismonutartys administracinėse bylose: Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylosNr. A143-1966/2008, A502-734/2009 ir kt.) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendime byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimoNr. 871/02), Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendime byloje Z. prieš Rusiją (pareiškimoNr. 16262/05) konstatuota, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje.
Atsižvelgus į anksčiau nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad pareiškėjas 59 paras buvo kalinamas pažeidžiant nustatytą minimalų kamerų ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimą, bei tai, jog kamerose Nr. 107 ir Nr. 115, kuriose buvo laikomas pareiškėjas naktinio apšvietimo sąlygos neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų, taip pat tai, jog kameros Nr. 267 sąlygos neatitiko Higienos normos HN 76:2010 28 punkto reikalavimų, darytinaišvada, kad tokios kalinimo sąlygos jam neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės.
Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, darytinaišvada, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi netinkamos kalinimo sąlygos (per mažas gyvenamosios patalpos plotas, teisės aktų reikalavimų neatitinkančios kameros sąlygos dėl nuo sienų ir lubų nubyrėjusių dažų ir per maža dirbtinė naktinė apšvieta) galėjo pareiškėjui sukelti diskomfortą ir psichologinę kančią. Byloje nenustatyta, kad Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Pareiškėjas skunde jokių išskirtinių nusiskundimų sveikata nenurodė ir šioms aplinkybėms pagrįsti duomenų nepateikė.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daroišvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 10 000 Eur suma yra aiškiai per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Nustatyto pažeidimo atveju, pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės, atsižvelgiant į jo buvimo įkalinimo įstaigoje laiką ir su tuo susijusius nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus, pareiškėjui nepateikus įrodymų, jog laikymo Lukiškių TI-K sąlygos neigiamai įtakojo jo sveikatą, teismas daroišvadą, kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma yra 420 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr.VIII-1029pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo D. K. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, 420,00 eurų (keturis šimtus dvidešimt eurų, 0 euro centų) neturtinei žalai, patirtai Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime nuo 2013 m. gruodžio 2 d. iki 2014 m. rugpjūčio 13 d. atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.