Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2013-04-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-342-229/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-04-02
Bylos Nr.
1-342-229/2013
Teisminio proceso Nr.
1-45-1-01215-2012-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rita Bilevičienė
Kaltinamasis
Š. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-342-229/2013Proceso Nr. 1-45-1-01215-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.10.; 1.2.9.9.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.;
(S) PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 2 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Rita Bilevičienė,

Išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros (toliau - Panevėžio miesto apylinkės prokuratūra) prokuroro Gražvydo Kazlausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-342-229/2013 ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

Š. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, vedęs, teistas, teistumas išnykęs, I.Į. “ (duomenys neskelbtini) ”, savininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau LR BK) 164 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. G., žinodamas pareigą pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002 m. balandžio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N-2-2446-15/2002, kuriuo buvo priteista iš jo teikti išlaikymą nepilnametei dukrai M. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2002-04-12 kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis po 200 litų iki vaikui sueis pilnametystė, bei išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2006-04-12 iki 2009-05-12, nuo 2010-05-12 iki 2012-12-12 vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti, nemokėjo teismo sprendimu nustatytų periodinių išmokų, dėl ko susidarė ne mažesnis nei 24189,08 litų įsiskolinimas, neteikė jokios kitos materialinės paramos vaikui, nors turėjo visas galimybes vykdyti teismo sprendimą ir jį teikti.

Kaltinamasis Š. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad su L. N. susituokė (duomenys neskelbtini) Kartu santuokoje pragyveno apie metus laiko. Santuokoje (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra M. G.. Po skyrybų 2002 m. jo buvusi sutuoktinė L. G. prisiteisė alimentus, mokėti po 200 litų kas mėnesį. Kad jam priteisti alimentai jis žinojo, po teismo sprendimo kol turėjo darbą pinigus mokėdavo. Po skyrybų praėjus maždaug dviem metams jo buvusi sutuoktinė L. G. su dukra M. išvyko į Ispaniją. Iki jos išvykimo jie praktiškai dar gyveno kartu, tuo metu kai dar gyveno kartu jis materialiai išlaikė savo dukrą M., pirkdavo viską ko reikėdavo. Jo buvusi sutuoktinė ketino su dukra M. išvykti į Ispaniją trims mėnesiams, tačiau grįžo maždaug po keturių metų. Tuo metu jis dirbo ir išlaikymą jos dukrai M. atskaičiuodavo iš jo darbo užmokesčio. Maždaug po keturių metų jo buvusi sutuoktinė L. G. grįžo į Lietuvą, tada jis keletą kartų matė savo dukrą. Parodė, kad nupirkdavo jai ko reikėdavo, po kokio pusmečio jo buvusi sutuoktinė su jo dukra vėl išvyko į Ispaniją ir šiuo metu jos yra Ispanijoje. Jis buvo pasiūlęs L. G. atidaryti sąskaitą jos dukros M. G. vardu, kad galėtų mokėti alimentus, tačiau L. G. nesutiko. 2012 m. gruodžio mėn. iš policijos pareigūnų sužinojo, kad jo buvusi sutuoktinė dukros M. išlaikymui gauna išmoką iš vaikų išlaikymo fondo. Parodė, kad šiuo metu turi galimybę mokėti po 200 litų dukros M. išlaikymui, tačiau nenori pervesti į buvusios sutuoktinės sąskaitą, nes kiek jam žinoma tuos pinigus nuima jo buvusi uošvė M. N. ir nežino kokiems tikslams yra naudojami šie pinigai. Yra pasiruošęs mokėti alimentus savo dukros M. išlaikymui, tačiau norėtų žinoti, kad tie pinigai tikrai atitenka dukrai. Priteistą išlaikymą jo dukrai išskaičiuodavo iš atlyginimo. Pats niekada nėra pervedęs pinigų dukros išlaikymui į nurodytą banko sąskaitą. Sutinka, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu. (b. l. 107, 108, 112, 113).

Liudytoja M. N. parodė, kad jos dukra L. G., gyvendama santuokoje su Š. G., 2001 metais susilaukė dukros M. G.. Jos dukra su Š. G. santuokoje pragyveno apie metus laiko ir dukra su vyru išsiskyrė. Po skyrybų Š. G. buvo priteista mokėti alimentus dukrai išlaikyti. Kiek jai žinoma tai iš pradžių po skyrybų Š. G. kažkiek mokėjo, kiek tiksliai pasakyti negali ir vėliau jis nebemokėjo pinigų dukrai išlaikyti. Pinigų dukrai išlaikyti jis nemokėjo maždaug nuo 2005 ar 2006 metų, tiesa tikslios datos negali pasakyti. Žino, kad Š. G. dukrai buvo nupirkęs striukę ir batus. Kad daugiau būtų prisidėjęs prie dukros išlaikymo neprisimena, be to dukra visą laiką gyveno pas ją (duomenys neskelbtini). 2008 metais jos dukra L. G. kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo M. G.. 2009 metais dukra kartu su M. G. išvyko gyventi į Ispaniją, ir šiuo metu yra ten, kur gyvena ir dirba. Pinigai pervedami iš Vaikų išlaikymo fondo į dukros sąskaitą, ji juos nuima ir siunčia siuntiniu į Ispaniją. Kur šiuo metu gyvena Š. G. ji nežino, su juo jokių santykių nei ji nei dukra nepalaiko. Kiek jai žinoma dukra ir anūkė grįžti į Lietuva neketina. Ji su savo dukra bendrauja internetu. Kitos aplinkybės liudytojai nežinomos. (b. l. 16-19)

Iš 2002-04-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo matyti, kad Š. G. privalo mokėti savo dukros M. G., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui, kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis po 200 litų iki vaikui sueis pilnametystė, bei išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. (b. l. 24)

Iš 2012-12-20 antstolio M. A. rašto Nr. 0089/06/00125, matyti, kad Š. G. įsiskolinimas dukros M. G. išlaikymui iki 2012 m. gruodžio 19 d. buvo 24189,08 litai (b. l. 26).

Iš 2012-11-29 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikto rašto matyti, kad Š. G. įsiskolinimas fondui sudaro 9630,48 lt ir 5 procentai metinių palūkanų. Fondo administracija civilinio ieškinio byloje nereiškia (b. l. 8-10).

Iš 2013-01-16 Panevėžio m. savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus rašto Nr. Sr-245, matyti, kad Š. G. per 2002-01-01 iki 2012-12-13 vieną kartą, 2003 m. spalio mėn. yra gavęs 50 Lt dydžio vienkartinę pašalpą iš savivaldybės biudžeto lėšų. (b. l. 84).

Iš 2013-01-11 Panevėžio teritorinės darbo biržos Panevėžio skyriaus rašto Nr. S(P27)-78-(8.16) matyti, kad nuo 2009-06-08 iki 2009-12-07 Š. G. išmokėta nedarbo socialinio draudimo išmoka 3009,98 Lt. 201-0-05-11 darbo paieška nutraukta pradėjus savo verslą. ( b. l. 77-78).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus bylos medžiagą ir surinktų bei ištirtų įrodymų visumą, darytina išvada, kad kaltinamojo Š. G. kaltė dėl jo padarytos nusikalstamos veikos yra įrodyta. Š. G. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus ar teikti kitą būtiną materialią paramą jiems. Ši veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 str.

Kaltinamojo Š. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą uždraustą veiką, nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamajam teistumai yra išnykę, baustas administracine tvarka, priklausomybės ligų kabineto įskaitose neįrašytas, padarė nesunkų nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes kaltinamajam skirtina viešųjų darbų bausmė, kurios trukmė nustatoma artima vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1p., 421 str., teismas

nusprendžia:

Š. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 164 str. ir paskirti bausmę – 100 valandų viešųjų darbų 4 ( keturi) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 ( dvidešimt penki) valandas per mėnesį visuomenės labui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti Š. G., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs Teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Rita Bilevičienė