Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI-3860-1047/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02030-2019-0 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

2019 m. lapkričio 25 d.

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal D. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas D. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas), 600 Eur turtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2018 m. balandžio 4 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-KAU-ANR_P-161-2018 (toliau – Protokolas) D. N. buvo surašytas už tai, kad 2018 m. sausio 13 d. apie 16.00 val. Jonavos r. medžiotojų būrelio „Bukonys“ medžioklės plotu vienete ties Gaižiūnais medžioklėje su varovais medžiotojas D. N. (medžiotojo bilietas Nr. 035863) pirmo varymo metu sumedžiojo perspektyvų tauriojo elnio patiną, kai draudžiama medžioti suaugusius elninių žvėrių patinus varant, ir tokiais savo veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 (toliau – Medžioklės taisyklės) 15.1, 58.2.2 punktų reikalavimus t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administraciniu nusižengimu kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 8 dalyje. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teiseną D. N. atžvilgiu nutraukė, konstatavo, jog D. N. veikoje nenustatyti atsakomybei pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį kilti būtini administracinio nusižengimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas minėta teismo sprendimą apskundė Kauno apygardos teismui. Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 14 d. nutarimu konstatavo, jog D. N. veikoje nenustatyti atsakomybei pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį kilti būtini administracinio nusižengimo objektyvieji bei subjektyvieji požymiai.

Pareiškėjo teigimu, Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą, kai pareiškėjo veiksmuose nėra įrodymų, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, yra pagrindas konstatuoti, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento specialistas, surašydamas protokolą, nesilaikė ANK 569 straipsnio 4 dalyje ir 617 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, taip pat pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl to nenustačius ir neįrodžius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, pareiškėjo atžvilgiu priėmė neteisėtą sprendimą patraukti D. N. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį ir perduoti bylą nagrinėti teismui.

Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis ir prašo atlyginti patirtą turinę žalą, kurios atsiradimą sieja atstovavimo išlaidomis, patirtomis Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose (du posėdžiai) ir rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui. Jos sudaro 600 Eur. Pateikė teismui sąskaitą už teisines paslaugas bei 2019 m. balandžio 24 d. pinigų priėmimo kvitą. Išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundo parengimą bei atstovavimą, teisme neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau - ir Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių.

Mano, kad šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas, ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento veiksmai surašant D. N. protokolą ir patraukiant administracinėn atsakomybėn buvo teisėti, ar neteisėti, šie veiksmai jau yra įvertinti įsiteisėjusiu teismo nutarimu 2019 m. gegužės 14 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-43-397/2019, tad esminis klausimas šioje byloje yra tai, ar pareiškėjo reikalaujamas žalos dydis yra pagrįstas ar ne.

Lietuvos valstybės atstovas Departamentas atsiliepime su skundu nesutinka.

Paaiškino, kad administracinio nusižengimo teiseną pradėjęs ir administracinio nusižengimo bylos medžiagą nagrinėjimui teismui perdavęs pareigūnas veikė teisėtai, rūpestingai rinko įrodymus (47 bylos lapai) bei vykdė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytą pareigą surašyti protokolus, aktus ir kitokius nustatytos formos dokumentus.

Nurodė, kad nėra ginčo, kad protokolas turėjo netikslumų, tačiau Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2018 m. lapkričio 20 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. Al 1-1024-598/20018 nurodė, kad „nepaisant to, teismas, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nustatęs aukščiau nurodytus netikslumus, sprendžia, kad bylos grąžinimas protokolą surašiusiai institucijai nustatytų trūkumų šalinimui būtų netikslingas <...> todėl administracinio nusižengimo protokolo trūkumai buvo nustatomi ir tikslinami bylos nagrinėjimo teisme metu.“ Taigi teismas nematė rimto pagrindo administracinio nusižengimo protokolą naikinti ir grąžinti jį surašiusiai institucijai, nes tai neturėjo esminės reikšmės tolimesniam bylos nagrinėjimui ir nutarimo priėmimui, todėl priėmė sprendimą protokolo netikslumus tikslinti bylos nagrinėjimo teisme metu. Toks teismo vertinimas leidžia daryti prielaidą, kad protokole nustatyti netikslumai nevertinami kaip pareigūno neteisėti veiksmai. Vien tik protokolo surašymas pareiškėjui nesukėlė teisinių pasekmių bei nelėmė galutinio teismo sprendimo.

Pažymėjo, kad nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (šiuo atveju neteisėtų veiksmų (ar neveikimo)), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

Dėl žalos paaiškino, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose (toliau – ir Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Advokatui rengiant 2019 m. sausio 8 d. atsiliepimą į apeliacinį skundą buvo aktualus 2018 m. III ketvirčio Vidutinis darbo užmokestis, t. y. 935,70 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, už atsiliepimą į apeliacinį skundą surašymą gali būti priteisiama 1216,41 Eur (935,70 x 1,3) suma. Pareiškėjo atstovo prašoma priteisti 400,00 Eur suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimaliai galimo priteisti dydžio, laikytina pagrįsta, todėl gali būti priteistina iš atsakovo. Advokatui atstovaujant pareiškėją teismo posėdyje 2018 m. lapkričio 20 d. aktualus yra 2018 m. II ketvirčio Vidutinis darbo užmokestis, t. y. 926,70 Eur. Pareiškėjas teigia, kad Teismo posėdis, truko 2 val., todėl už dvi atstovavimo teisme valandas (Rekomendacijų 9 punktas) pagal Rekomendacijų 8.19 punktą taikytinas 0,1 koeficientas. Tokiu būdu už atstovavimą teismo posėdyje maksimaliai gali būti priteisiama 185,34 Eur (0,1 x 926,70 x 2) suma. Pareiškėjo atstovo prašoma priteisti išlaidų suma 200,00 Eur yra didesnė už galimą priteisti sumą.

Dėl priežastinio ryšio nurodė, kad pareiškėjo nurodomi nuostoliai pagal savo pobūdį negali būti sietini su valstybinės institucijos (pareigūno) neteisėtais veiksmais. Pareigūnas veikė savo kompetencijos ribose, tinkamai vykdė įstatymais ir poįstatyminiais aktais reglamentuotas teisines pareigas. Jokie neteisėti veiksmai nebuvo nustatyti. Teismo sprendimo priėmimui neturėjo įtakos protokole nustatyti trūkumai, nes protokolas nebuvo panaikintas ir grąžintas institucijai patikslinimui. Todėl, Departamento nuomone, byloje neegzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir jo nurodytų patirtų nuostolių.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde nurodytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pirmosios instancijos teisme buvo pripažinta, kad protokolas neatitinka reikalavimų, bet siekiant nevilkinti bylos, šalims sutikus, buvo tęsiamas nagrinėjimas. Posėdžiai buvo 2, truko po 6 valandas, todėl advokato darbas buvo ilgesnis nei formaliai nurodyta dokumentuose, apklausta 10 liudytojų. Advokatas įrašė formaliai. Į teismo klausimą, ar yra byloje įrodymų dėl posėdžio trukmės, atsakė, kad skirtumas neesminis. Inspektoriaus veiksmų neteisėtumas pasireiškė ir tuo aspektu, kad jie pareiškėja spaudė prisipažinti. Jie akivaizdžiai suprato, kad jo veiksmuose pažeidimo nėra.

Teismo posėdyje atsakovės atstovai nedalyvavo, pateikė prašymą nagrinėti bylą Departamento atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl turtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Departamento veiksmų surašant Protokolą, atlyginimo.

Byloje nustatyta, kad 2018 m. sausio 13 d. organizuoto reido metu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojai po pranešimo patikrino Jonavos rajone „Bukonių“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete vykusią medžioklę.

Medžioklės trofėjų apžiūros regioninės komisijos Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta“ 2018 m. kovo 10 d. pateikė išvadą, kad 2018 m. sausio 13 d. medžiotojų būrelio „Bukonys“ Jonavos rajone sumedžiotas taurusis elnias yra keturių metų ir priskiriamas labai perspektyvių atrankos grupei.

2018 m. balandžio 4 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-KAU-ANR_P-161-2018 D. N. buvo surašytas už tai, kad 2018 m. sausio 13 d. apie 16.00 val. Jonavos r. medžiotojų būrelio „Bukonys“ medžioklės plotų vienete medžiotojas D. N. (medžiotojo bilietas Nr. 035863) pirmo varymo metu sumedžiojo perspektyvų tauriojo elnio patiną, kai draudžiama medžioti suaugusius elninių žvėrių patinus varant ir tokiais savo veiksmais pažeidė Medžioklės taisyklių 15.1, 58.2.2 punktų reikalavimus t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A11-1024-598/2018 administracinio nusižengimo bylos teiseną D. N. atžvilgiu nutraukė, konstatavo, jog D. N. veikoje nenustatyti atsakomybei pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį kilti būtini administracinio nusižengimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.

Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-43-397/2019 konstatavo, jog D. N. veikoje nenustatyti atsakomybei pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį kilti būtini administracinio nusižengimo objektyvieji bei subjektyvieji požymiai.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009) .

Pareiškėjas atsakovės veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme sieja su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnų neteisėtais veiksmais, t. y. nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnas surašydamas Protokolą nesilaikė ANK 569 straipsnio 4 dalyje ir 617 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, pažeidė pareigą bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Vadovaujantis ABTĮ 16 straipsniu bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje. Sprendžiant pareiškėjo pareikštų reikalavimų teisėtumo klausimą, nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, jog tokios kategorijos bylose LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Taigi, tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama dėl įrodymų stokos, dar nereiškia, kad institucija veikė neteisėtai ar nesilaikydama bendrųjų aptartų reikalavimų.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas).

ANK 617 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Nagrinėjamoje byloje Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A11-1024-598/2018 konstatavo, kad administracinio nusižengimo protokolai yra su trūkumais ir netikslumais, tačiau bylos gražinimas protokolą surašiusiai institucijai tam, kad būtų pašalinti nustatyti trūkumai, būtų netikslingas. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų vertinimu, administracinio nusižengimo bylą grąžinus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui būtų patikslintos kai kurios inkriminuojamo administracinio nusižengimo faktinės aplinkybės, išskirti administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų vaidmenys, tačiau tai neturėtų esminės reikšmės administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų kaltės klausimo nustatymui (teismo nutarimo 4 puslapio 4 pastraipa).

Taigi faktas, kad Protokolas turėjo trūkumų yra nustatytas, tačiau šis faktas savaime negali būti pagrindu pripažinti paminėto administracinio nusižengimo protokolo surašymą neteisėtu veiksmu CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme. Tam, kad toks veiksmas (administracinio nusižengimo protokolo surašymas) CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu būtų pripažintas neteisėtu veiksmu, yra būtina atlikti faktinių aptariamo protokolo surašymo aplinkybių įvertinimą turint tikslą nustatyti, ar protokole buvo aprašyti jame nurodyto (asmens galbūt padaryto) teisės pažeidimo sudėtį atskleidžiantys elementai; ar jame buvo nurodyti ir aptarti įrodymai, kurie, viena vertus, patvirtina tariamai padaryto nusižengimo faktą, kita vertus, leistų daryti išvadą, kad protokolą surašęs pareigūnas atliko (siekė atlikti) visapusišką, pilnutinį ir objektyvų protokole nurodytam kaltinimui pagrįsti reikšmingų aplinkybių išaiškinimą, kaip to reikalauja ANK.

Iš Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A11-1024-598/2018 matyti, kad teismas konstatavo, jog šioje administracinio nusižengimo byloje buvo surašytas iš esmės ANK reikalavimų neatitinkantis administracinio nusižengimo Protokolas, tačiau nebuvo nurodyta, kad paminėtas Protokolas buvo surašytas neteisėtai. Atvirkščiai – teismas konstatavo, kad faktinės aplinkybės turėtų būti patikslintos ir turėtų būti išskirti administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų vaidmenys, tačiau tai esminės reikšmės administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų kaltės klausimo nustatymui neturėtų (teismo nutarimo 4 puslapio 4 pastraipa).

Be to, teismas pažymi, kad tiek administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys, tiek liudininkai ne kartą keitė parodymus. Tą konstatavo tiek Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai, tiek Kauno apygardos teismas. Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-43-397/2019 konstatavo, kad 2018 m. sausio 13 d. atliekant „Bukonių“ medžiotojų būrelio patikrinimą, nei vienas iš medžioklėje dalyvavusių apklaustų asmenų neminėjo, jog tą dieną medžioklė buvo organizuojama dviem būdais – varymo ir sėlinimo. G. M., V. K., O. B., savo 2018 m. sausio 13 d. paaiškinimuose nurodė, kad medžioklė buvo vykdoma varymo būdu, nurodė varymų skaičių, nurodė girdėję šūvį pirmojo varymo metu. Duodami parodymus pirmosios instancijos teisme, jie nurodė, kad buvo medžiojama ir sėlinimo būdu. Teismas tokius jų parodymus atmetė kaip nepatikimus, nenuoseklius, neparemtus kita bylos medžiaga. D. N., R. P. bei V. L. vėlesnius parodymus apie tai, kad pradžioje buvo vykdoma medžioklė sėlinimo būdu, teismas vertino kaip parodymus asmenų, kurie siekia išvengti administracinės atsakomybės.

Iš byloje esančios administracinio nusižengimo bylos Nr. GAA 130 ROKI 18080790936 medžiagos matyti, kad buvo pakankamai duomenų surašyti Protokolą. 2018 m. sausio 13 d. Patikrinimo akte Nr. 10 nurodyta, kad patikrinimo metu Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus „Bukonių“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete medžioklės su varovais metu apie 16.00 val. rastas sumedžiotas tauriojo elnio patinas. Medžiotojas, kuris sumedžiojo tauriojo elnio patiną, nustatinėjamas. 2018 m. sausio 13 d. R. P. paaiškinimuose nurodyta, kad elnių nematė, šovė į lapę. 2018 m. sausio 13 d. D. N. paaiškinimuose nėra nurodytos jokios aplinkybės dėl nušauto elnio. 2018 m. kovo 28 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patikrinimo metu medžiotojai nebuvo išsigandę, žaidė kortomis. 2018 m. kovo 28 d. D. N. paaiškinimuose nurodyta, kad medžioklė vyko ir sėlinimo būdu. Vykdamas į pirmojo varymo varovų išsidėstymo vietą ant lauko kelio, skiriančio miško kvartalus, sutiko medžiotoją R. P.. Jis pasakė, kad prisėlino prie elnių bandos ir šovė į elnio patiną, kurį greičiausiai sužeidė. Sakė, kad žvėris sužeistas, įėjo į mišką, vietą būtina patikrinti, kol galima įžiūrėti pėdsakus. Pareiškėjas telefonu informavo medžioklės vadovą apie esamas aplinkybes ir gavo jo leidimą sekti sužeisto žvėries pėdsakais. Iš automobilio pasiėmė šautuvą ir nuėjo ieškoti žvėries pėdsakų. Priėjęs miško pakraštį pamatė gulintį elnią. Tai buvo akivaizdžiai sužeistas elnio patinas, kuris gulėjo ant šono, nejudindamas užpakalinių galūnių, kilnodamas tik galvą ir sprandą. Matydamas gyvūno kančias, paleido mirtiną šūvį į sprandą. Apie įvykį telefonu informavo medžioklės vadovą. 2018 m. balandžio 4 d. prašymu D. N. prašė pridėti prie paaiškinimų mobilaus telefono pokalbių išklotinę, kuri patvirtina jo skambučius medžioklės vadovui.

Išvardytos faktinės aplinkybės (teismų sprendimų, aktualių nagrinėjamai bylai, turinys, administracinio nusižengimo bylos turinys ir atsakomybėn atsakomybėn traukiamų asmenų bei liudytojų pirminių parodymų ir parodymų teisme skirtumai), teismo manymu, leidžia daryti išvadą, kad aprašytoje situacijoje Protokolą surašęs pareigūnas turėjo pagrindą įtarti, jog D. N. galbūt pažeidė Medžioklės taisyklių 15.1, 58.2.2 punktų reikalavimus t. y. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje ir surašyti jam paminėtą administracinio nusižengimo protokolą. CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu, tai reiškia, kad pareigūnas nepažeidė šios dalies nuostatos elgtis taip, kaip pagal įstatymus jis privalėjo elgtis.

Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (kartu ir paminėto administracinio nusižengimo Protokolo surašymas) CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu negali būti pripažinti neteisėtais. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, Lietuvos valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti turtinės žalos atlyginimą atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau pažymėtina, kad šalis turi teisę į išlaidų atlyginimą tik tokiu atveju, kai jos naudai yra priimtas sprendimas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis), todėl šiuo atveju šis pareiškėjo prašymas netenkinamas.

Vadovaudamasis ABTĮ 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo D. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.