Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. Valentinienė Teisėjas J. Špelveris Baudžiamoji byla Nr. 1A–190-106/2010 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.5, 2.1.7.4. (S)

2010 m. liepos 2 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 132 str. 3 d ir nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš A. R. priteista nukentėjusiosios R. K. naudai 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. nuteistas už tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2006 m. gegužės 14 d. 8.50 val., UAB „VAKARŲ METALGAMA“ atviroje metalo sandėliavimo aikštelėje, esančioje Minijos g. 180, Klaipėdoje, nesilaikė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų, neatsargiai paspaudė ožinio krano KKT-5 valdymo pulto judėjimo įjungimo-išjungimo mygtuką, todėl kranas pradėjo judėti ir prispaudė nukentėjusįjį V. K. (K.) ir dėl to jam buvo padaryti šie sužalojimai: dauginiai dešinės šlaunies sužalojimai – masyvi plėštinė žaizda ant dešinės šlaunies vidurinio-apatinio trečdalių ribos išoriniame užpakaliniame, vidinio-užpakalinio bei priekiniame-išoriniame paviršiuje, nutraukta ir sutraiškyta dalis pritraukiamųjų šlaunies raumenų, nutraukta dešinė šlaunies arterija ir vena, tai sukėlė ūmų nukraujavimą ir sunkų trauminį hemoraginį šoką, kuris 2006 m. gegužės 14 d. 11 val. baigėsi nukentėjusiojo V. K. mirtimi. Tokiais veiksmais A. R., dirbdamas UAB „VAKARŲ METALGAMA“, reg. Minijos g. 180, Klaipėdoje, stropuotoju-operatoriumi, pažeidė „Stropuotojo, stropuotojo telferisto darbų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 03-155“, patvirtintos šios bendrovės direktoriaus 2004-02-03 įsakymu Nr.87/k-5, punktą 6.11.1.: „draudžiama pasirodyti darbo vietoje ir bendrovės teritorijoje neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų“, punktą 6.11.2.:„draudžiama gerti alkoholinius gėrimus ir kitus svaigalus, pagamintus naudojant spiritą, darbo vietoje ir bendrovės teritorijoje“ ir instrukcijos 2-o priedo punktą: „...jeigu telferio (krano) kelyje yra žmonių, jį reikia sustabdyti“. Taip pat pažeidė Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT8-00, patvirtintų 2000-12-28 LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu Nr. 351, 118.14 punkto reikalavimą: „draudžiama įjungti krano mechanizmus, kai krano galerijoje, mašinų skyriuje, ant strėlės, atsvaro ir kt. yra žmonių“. Be to, A. R., dirbdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė vidaus darbo taisykles, t. y. AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupės Darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų 2005-11-10 Generalinio direktoriaus, punktą 2.1.: „draudžiama atsinešti į įmonių grupės teritoriją alkoholinius gėrimus, narkotines ar toksines medžiagas bei įmonių grupės teritorijoje vartoti arba realizuoti šiuos svaigalus, būti neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, toksinių medžiagų ar medicinos preparatų“.

Taip pat nuteistasis atkreipia dėmesį, jog medicininė pagalba V. K. buvo suteikta pavėluotai ir tik todėl pastarasis nukraujavęs mirė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl kaltės.

Kaltinamojo kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus išsprendžiamas teismo nuosprendžiu. Nuosprendis turi būti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, t. y. jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai yra pagrindinė būtina sąlyga vertinant įrodymus.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus, detaliai nurodė, kodėl vienus įrodymus pripažino kaltinančiais, o kitus atmetė ir jais nesirėmė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados, kaip to prašo nuteistasis savo apeliaciniame skunde.

Nors nuteistasis A. R. nepripažįsta jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, jo kaltę patvirtina byloje surinkti ir tinkamai apylinkės teismo įvertinti įrodymai: Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008-06-20 ekspertizės aktas Nr. 11-1840 (07) (t. 2, b. l. 119-125), Klaipėdos apygardos Technikos priežiūros tarnybos 2006-05-24 pažyma Nr. 3-06 „Dėl ožinio krano techninės būklės“ (t. 1, b. l. 70), Techninio patikrinimo 2006-01-17 ir 2006-05-16 atskaitos apie ožinio krano KKT-5 techninę būklę (t. 1, b. l. 44, 72), UAB „Vakarų metalgama“ krano operatoriaus pamainos žurnalo kopijos (t. 1, b. l. 139-162), 2006-06-08 Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 3 (t. 1, b. l. 20-21), Įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 6-11), A. R. darbo sutartis (t. 1, b. l. 91), Stropuotojo, stropuotojo–telferisto darbų saugos ir sveikatos instrukcija ir priedai (t. 1, b. l. 31-37), Stropuotojo operatoriaus pareigybės nuostatai (t.1, b. l. 42-43), Išrašai iš darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo, kad A. R. instruktuotas 2005-08-23 (t. 1, b. l. 41), V. K. instruktuotas 2006-03-30, 2006-03-31 (t. 1, b. l. 45, 46), A. R. atestacijos pažymėjimo Nr. 2497 kopija (t. 1, b. l. 40), Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 180 A. R. (t. 1, b. l. 51), Mykolo Romerio Universiteto teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. M 520/06 (03), (t. 1, b. l. 13-16), specialistų G. P., V. R. parodymai, liudytojų N. L., G. R., P. G., A. Š., V. P., K. U. parodymai.

Nuteistasis apeliaciniame skunde savo kaltę neigia ir nurodo gynybinę versiją, kad kranas, traumavęs V. K., pradėjo judėti savaime, o jis krano negalėjo sustabdyti, tai yra jis šio krano negalėjo valdyti, nes jis buvo techniškai netvarkingas.

Tokią nuteistojo versiją paneigia Technikos priežiūros tarnybos pažyma, Techninio patikrinimo 2006-01-17 ir 2006-05-16 atskaitos apie ožinio krano KKT-5 techninę būklę (t. 1, b. l. 44, 70, 72), iš kurių matyti, kad buvo atliekami periodiniai krano tikrinimai. Be to, buvo atliktas krano KKT-5 techninis patikrinimas ir po nelaimingo atsitikimo, tačiau gedimų, sąlygojančių savaiminį krano judėjimą, nenustatyta, o krano valdymo pultas buvo tvarkingas, jokie valdymo pulto gedimai nefiksuoti. Klaipėdos technikos priežiūros tarnybos specialistas V. R. patvirtino, kad jis tikrino minimo krano techninę būklę, nenustatė jokių gedimų, dėl kurių būtų draudžiama eksploatuoti kraną. Nurodyti trūkumai neturi įtakos tiesioginiam krano eksploatavimui (t. 1, b. l. 80, 82; t. 2, b. l. 56-58, t. 3, b. l. 137-139).

UAB „Vakarų metalgama“ krano operatoriaus pamainos žurnale yra žymimi minėto krano priežiūros rezultatai, įrašomi krano operatoriaus prieš pradedant dirbti ir baigiant darbą (t. 1, b. l. 139-161). Tačiau iki įvykio, kuris įvyko 2006 m. gegužės 14 d., nėra jokių įrašų apie savaiminį šio krano judėjimą arba apie netvarkingą valdymo pultą, kas galėtų sąlygoti savaiminę ir operatoriaus nekontroliuojamą krano eigą. Žurnale pažymėti gedimai („nėra kabelio barabano“, „nutrauktas penktos grupės pirmo magneto kabelis“, „pažeistas antros grupės pirmo magneto kabelis“, „nutrūko krano kabelis“, „blogai dirba traversa – trūkinėja“) nebuvo kliūtis eksploatuoti šį kraną. Tokie įrašai nepatvirtina, kad buvo atvejų, kad dėl tokių gedimų kranas atliko kokias nors funkcijas be operatoriaus komandos. Taip pat nėra jokių operatoriaus A. R. padarytų įrašų apie įvykio dieną priimtą kraną, nustatytus jo gedimus (t. 1, b. l. 159).

Kad tokie krano operatoriaus pamainos žurnale fiksuoti pažeidimai negalėjo sąlygoti savaiminį krano judėjimą patvirtino reguliarūs šio krano patikrinimo dokumentai, taip pat krano techninis patikrinimas iškart po įvykio, specialisto V. R. parodymai. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti šiais įrodymais, todėl juos laiko patikimais.

Taip pat pažymėtina, kad minėtame krano operatoriaus pamainos žurnale įrašai apie savaiminį krano judėjimą atsirado po įvykio.

Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT8-00, patvirtintų 2000-12-28 Lietuvos Respublikos Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu Nr. 351, 118.14 punktas numato, kad draudžiama įjungti krano mechanizmus, kai krano galerijoje, mašinų skyriuje, ant strėlės, atsvaro ir kt. yra žmonių. Išimtį leidžiama daryti asmenims, kurie tikrina ir reguliuoja krano mechanizmus bei elektros įrenginius. Šiuo atveju mechanizmai turi būti įjungiami pagal tikrinančiojo asmens duodamą signalą.

Stropuotojo, stropuotojo–telferisto darbų saugos ir sveikatos instrukcijos 3.1.8. punktas numato, kad prieš darbo pradžią būtina įsitikinti, kad krovinio kėlimo zonoje nėra pašalinių žmonių, 4.5.4. p. nurodyta, kad įsitikinti, kad nėra žmonių šalia krovinio, tarp jo ir kitų konstrukcijų, 4.6.4 p. nurodyta, kad prieš perkeliant krovinius horizontalioje padėtyje reikia įsitikinti, kad krovinys pakeltas ne mažiau kaip 0,5 m. virš sutinkamų kelyje daiktų, 6.2 p. nurodyta, kad esant avarinei situacijai, kranininkas privalo nedelsdamas išjungti krano maitinimo elektros kirtiklį. Analogiški reikalavimai darbų saugos reikalavimai stropuotojui-telferistui numatyti ir minėtos instrukcijos 2 priedo 2.5, 2.12, 3.1, 4.4, 4.6.13 p., kur papildomai nurodyta, kad prieš pradedant dirbti įsitikinama, ar tvarkingi krano saugos įtaisai, valdymo pultas. Tokios taisyklės neleidžia įjungti krano mechanizmus.

A. R. neneigia, kad norėdamas prikabinti krovinį, pultu nuleido strėlę žemyn virš metalo profilių (t. 1, b. l. 138). Be to, ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad jis kaip ir V. K., ruošėsi prikabinti krano trosą prie krovinio. Tuo metu krano valdymo pultą A. R. laikė rankoje. Krano traversa pradėjo judėti horizontaliai ir traumavo V. K. (t. 1, b. l. 138). Analogiškas aplinkybes A. R. nurodė ir teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 47-48).

2008-06-20 Ekspertizės akto Nr. 11-1840 (07) išvadose nurodyta, kad jeigu krano valdymo pultas buvo tvarkingas ir savaiminis traversos judėjimas buvo neįmanomas, nelaimingo atsitikimo, kurio metu buvo sužalotas V. K. priežastimi buvo darbų vykdymas su ožiniu kranu, nesilaikant darbų saugos norminių aktų reikalavimų, kas pasireiškė stropuotojo buvimu tarp traversos ir stelažo rėmo, traversos judėjimo mygtuko paspaudimu tuo metu, kai krano kelyje buvo darbuotojas, traversos nepakėlimu į 0,5 m aukštį virš daiktų, esančių jos kelyje ir mygtuko STOP nepaspaudimu, pamačius krano kelyje stropuotoją.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į su minimu kranu dirbusių operatorių parodymų nuoseklumą viso proceso metu. Liudytojai V. P., A. Š., N. L., kurie yra dirbę su šiuo kranu, negalėjo patvirtinti gynybos versijos dėl savaiminio krano judėjimo, neįjungus judėjimo mechanizmo. Liudytojai A. Š., V. P., papildomai apklausti teisiamojo posėdžio metu po darbų saugos ekspertizės atlikimo, parodė, kad nepaspaudus pulto mygtuko (neįjungus judėjimo svirties) jų valdomas kranas KKT-5 nėra savaime judėjęs (t. 2, b. l. 177-179). Liudytoja N. L., tiesiogiai stebėjusi įvykį, parodė, kad prieš nelaimingą atsitikimą ir po įvykio ji distancinio valdymo pultu reguliavo kraną KKT-5 ir jokių gedimų nepastebėjo. Pultas valdomas abiem rankomis ir prilaikomas diržu, tačiau įvykio metu A. R. šių taisyklių nesilaikė. Jos nuomone, A. R. „susimėtė“ ir paspaudė ne tą pulto rankenėlę (t. 2, b. l. 52, 174). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta N. L. taip pat neparodė, kad kranas galėjo pradėti judėti savaime. Ji parodė, kad A. R. nuleidus krano strėlę (turima omenyje traversą) prie krovinio, strėlė buvo netiksliai virš krovinio: „sustabdė 20-čiai centimetrų iki juostų“, todėl buvo būtina kažkiek pavažiuoti kranu link V. K. (t. 1, b. l. 124). Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti šios liudytojos parodymais.

Proceso metu buvo apklausti ir kiti su UAB „Vakarų melatgama“ kranų operatoriai D. E., S. N., V. Š.. Nei vienas iš šių liudytojų nepadarė įrašų krano operatoriaus pamainos žurnale apie pastebėtus gedimus, kurie sąlygotų savaiminį krano judėjimą, taip pat ir apie netvarkingą ar blogai veikiantį krano valdymo pultą. Krano operatoriaus pamainos žurnale padaryti įrašai taip pat nepatvirtina jų nurodomų gedimų, susijusių su techniškai netvarkingu valdymo pultu ar kitokiu savaiminiu krano judėjimu, nors toks krano gedimas yra ypač pavojingas ir tai jie neabejotinai suprato. Be to, šie liudytojai įvykio metu nedirbo, todėl negali parodyti, kodėl įvyko nelaimingas atsitikimas.

Byloje apklausti liudytojai A. Ž., A. P., G. R., P. G. taip pat paneigia gynybos versiją, kad kranas galėjo judėti savaime be operatoriaus komandos. Jie žinojo apie krano gedimus, apie daromus įrašus krano operatoriaus pamainos žurnale, tačiau jokių pastabų ar nusiskundimų iš šio krano operatorių dėl savaiminio krano judėjimo ar blogai veikiančio valdymo pulto nebuvo ( t. 3, b. l. 66 -67).

Byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad A. R. valdydamas kraną distancinio pulto pagalba nesilaikė krano operatoriui numatytų taisyklių, be to, darbo metu buvo neblaivus (nustatytas sunkus girtumo laipsnis), tokiu būdu akivaizdžiai ignoruodamas saugos darbe reikalavimų, įjungė krano judėjimo mechanizmą, nors traversos judėjimo kryptimi ir stovėjo V. K., ir traversai pradėjus judėti horizontaliai link V. K., savalaikiai nesustabdė traversos, todėl traversa pastarąjį traumavo, tokiu būdu sukėlė baudžiamajame įstatyme numatytus sunkius padarinius, kurių A. R. nenumatė, tačiau galėjo ir turėjo numatyti.

Nors nuteistasis A. R. parodė, kad jis įvykio dieną nebuvo gėręs alkoholio, tai paneigta medicininių apžiūrų dokumentais. 10.50 jam nustatytas girtumas 2,73 promilės, 11.10 val. – promilės ( t. 1, b. l. 51). Kolegijos posėdyje teismo medicinos ekspertas G. P. paaiškino, kad tai, jog po neilgo laiko po pirmojo patikrinimo buvo nustatytas didesnis girtumas, rodo, kad alkoholis yra įsisavinimo stadijoje, o ne pasišalinimo stadijoje ir tai įrodo, kad A. R. alkoholį gėrė įvykio dieną. Be to ekspertas paaiškino, kad A. R. buvo sunkus girtumas, jo dėmesys ir veiksmai buvo sutrikę. Todėl kaltinamojo samprotavimus, kad jis negalėjo padaryti klaidos valdydamas kraną teismas atmeta ir akivaizdu, kad A. R. sunkus girtumas neabejotinai turėjo įtakos šios veikos padarymui.

Skundo argumentas, kad medicininė pagalba V. K. buvo suteikta pavėluotai ir tik todėl pastarasis nukraujavęs mirė nepagrįstas. Neatsargių nusikaltimų gyvybės atėmimu atvejais veikos kvalifikacijai neturi reikšmės, ar nukentėjusysis mirė tuoj po veikos padarymo, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo jam suteiktos medicininės pagalbos laiko bei efektyvumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-2/2005). Be to, kaip posėdyje paaiškino teismo medicinos ekspertas, A. R. mirė nuo staigaus nukraujavimo, todėl jam buvo būtina suteikti skubią pirmąją pagalbą – sustabdyti kraujavimą iš šlaunies arterijos. A. R. buvo įvykio vietoje ir turėjo galimybę tokią pagalbą suteikti.

Apeliantas nurodo, kad ir įvykyje žuvęs V. K. buvo neblaivus. Nustatyta, kad V. K. kraujyje rasta 0,86 promilės etilo alkoholio ir jis buvo lengvai girtas ( specialisto išvada, t. 1, b. l.13-15), tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad toks jo darbo drausmės bei saugaus darbo taisyklių pažeidimas būtų tiesioginiame priežastiniame ryšyje su įvykio kilimu.

Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo ištirtų įrodymų nei tai padarė apylinkės teismas. A. R. veiksmai – krano judėjimo mechanizmo įjungimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su V. K. mirtimi. Nuteistojo A. R. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 132 str. 3 d.

Šioje dalyje nuosprendis teisėtas ir pagrįstas ir jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio.

Nuteistojo apeliacinis skundas dėl priteisto nukentėjusiajai civilinio ieškinio tenkintinas.

Byloje yra nukentėjusiosios civilinio ieškinio, 2006 m. lapkričio 30 d. sudarytos taikos sutarties bei 2006 m. lapkričio 30 d. sudarytos taikos sutarties kopijos, iš kurių matosi, kad taikos sutartis buvo patvirtinta. Šia nutartimi buvo nutraukta civilinė byla pagal nukentėjusiosios R. K. ieškinį atsakovui UAB „Vakarų metalgama“, trečiajam asmeniui nuteistajam A. R. dėl žalos atlyginimo dėl mirtino nelaimingo susitikimo darbe, nes šalys susitarė nutraukti bylą taikos sutartimi. Šalys susitarė, kad atsakovas UAB „Vakarų metalgama“ sumokės ieškovei R. K. 55 000 Lt neturtinės žalos. Taip pat nutartyje nurodyta, kad ieškovė R. K. ieškinio reikalavimo dalies dėl 45 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atsisako. Nutartyje nurodyta, kad šalims žinoma, kad nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima ( CPK 294 str. 2 d. ) ( t.4, b. l. 56-58).

Nežiūrint į tai, nukentėjusioji R. K. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį A. R. dėl 50 000 Lt neturtinės žalos, atsiradusios dėl sutuoktinio V. K. žūties, atlyginimo, motyvuodama tais pačiais motyvais kaip ir civilinėje byloje, kad ( t. 2, b. l. 39). Apylinkės teismas, iš dalies tenkindamas nukentėjusiosios civilinį ieškinį priteisė iš nuteistojo A. R. 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kolegijos nuomone, civilinis ieškinys nepagrįstas, o teismo motyvai dėl civilinio ieškinio prieštaringi.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatuoja, kad nukentėjusiajai jau priteista 55 000 Lt neturtinės žalos, nurodo, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos įvertinimo kriterijais, atsižvelgia į A. R. kaltės pobūdį dėl nukentėjusiojo V. K. mirties, taip pat nurodo, kad A. R. turtinė padėtis sunki- nekilnojamojo turto ar indėlių banke neturi, jo darbinės pajamos minimalios. Atsižvelgia ir į tai, kad UAB „Vakarų Metalgama“ buvo bloga darbo drausmė, kad ir pats nukentėjusysis V. K. darbe buvo neblaivus ir nebuvo pakankamai atsargus. Taip pat nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką tuomet kai neatsargiais nusikaltimais asmuo sunkiai sužalojamas, priteisiamos neturtinės žalos dydis yra apie 30 000 Lt., tačiau nežiūrint į visas šias aplinkybes, priteisė nukentėjusiajai 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Kolegijos nuomone, nukentėjusiosios civilinis ieškinys yra nepagrįstas. Jai yra priteista 55 000 Lt neturtinės žalos, atsiradusios dėl sutuoktinio žūties. Ši suma, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo motyvus – nuteistojo kaltę, turtinę padėtį, nukentėjusiojo neblaivumą įvykio metu bei kitas nustatytas aplinkybes yra visiškai pakankama neturtinei žalai atlyginti ir atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei formuojamą teismų praktiką.

Nuosprendis keičiamas dėl neteisingai išspręsto civilinio ieškinio ( BPK 328 str. 4 p. ).

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nuosprendį pakeisti:

nuosprendžio dalį, kurioje nukentėjusiajai R. K. iš A. R. priteista 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo panaikinti, R. K. civilinį ieškinį A. R. dėl 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.