Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-12-16 · Civilinė byla Nr. 2A-1407-302/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-16
Bylos Nr.
2A-1407-302/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Petras Jaržemskis
Atsakovas
K. K.
Ieškovas
V. Š.
Išvadą teikia
Druskininkų
Advokatai
Roma Katilovskienė
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1407-302/2010Procesinio sprendimo kategorijos 78.2.1; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. gruodžio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Petro Jaržemskio,sekretoriaujant Arvydui Ivanovui,dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Romai Katilovskienei,atsakovui K. K. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo K. K. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui K. K. , institucija teikianti išvadą byloje – Druskininkų savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė V.Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti sūnaus R. Š. , gimusio 2004-12-07, išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus (36 mėnesius) skaičiuojant nuo ieškinio padavimo dienos – 10 800 Lt sumai, priteisti po 450 Lt periodinių išmokų kas mėnesį sūnaus išlaikymui nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė nurodė, kad jai gyvenant nesusituokus su atsakovu K. K. 2004 m. gruodžio 7 d. gimė sūnus R. Š. . 2009-04-22 teismo sprendimu vaiko tėvu pripažintas atsakovas. Nuo vaiko gimimo atsakovas neteikia išlaikymo, išlaiko viena. Mėnesinės išlaidos vaiko išlaikymui sudaro apie 880 Lt. Per mėnesį sūnaus maistui išleidžia po 450 Lt, medicininėms reikmėms apie 30 Lt, be to, perka drabužius, žaislus, knygas, kam išleidžia vidutiniškai po 100 Lt per mėnesį, taip pat lopšelio-darželio mėnesinis mokestis sudaro 198,00 Lt. Kartu su sūnumi gyvena savo tėvų bute, moka pusės dydžio komunalinius mokesčius, kas vidutiniškai sudaro 184,00 Lt. Dirba UAB „Pietų kryptis“, gauna 693,50 Lt atlyginimo. Be to, mokosi VU filologijos fakulteto 5 kurse. Apie atsakovo pajamas duomenų neturi.

Atsakovas K.K. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad jo mėnesinės pajamos sudaro 315,25 Lt, todėl sutinka mokėti vaiko išlaikymui po 80 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo K. K. po 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų sūnaus R. Š. , gimusio 2004-12-07 išlaikymui įsiskolinimo laikotarpyje nuo 2006 m. lapkričio 25 d. iki 2009 m. lapkričio 25 d., kas sudaro 10 800 Lt. Priteisė iš atsakovo K. K. po 450 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų sūnaus R. Š. išlaikymui laikotarpyje nuo 2009 m. lapkričio 25 d. iki jo pilnametystės. Priteisė iš atsakovo K. K. (5%) penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009m. lapkričio 25 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas, nustatęs, kad sūnaus išlaikymui (maistui, rūbams, sveikatos priežiūrai, būsto išlaikymui, ugdymo reikmėms) ieškovė kas mėnesį vidutiniškai išleidžia po 880 Lt, o laikotarpyje nuo 2006 m. lapkričio mėn. iki 2009 m. lapkričio mėn. (t. y. nuo 2 metų iki 5 metų) kai dėl mažo amžiaus įvairūs poreikiai buvo mažesni išleido atitinkamai vidutiniškai po 600 Lt, ieškovė dirba UAB „Pietų kryptis“, vidutinis darbo užmokestis sudaro 693,50 Lt, ji mokosi Vilniaus universitete Filologijos fakultete, bakalauro studijas, neakivaizdžiai 5 kurse mokomose studijose, registruoto nekilnojamojo turto, su vaiku panaudos pagrindais gyvena bute, kartu su savo tėvais, adresu Ateities g. 36-24, Druskininkai, visus buto išlaikymo mokesčius (šildymas, vanduo, komunaliniai patarnavimai ir kt.) moka pusę priskaičiuotos sumos, kas sudaro vidutiniškai apie 184,00 Lt, o atsakovas dirba UAB “Bačkonys”, vidutinis darbo užmokestis sudaro 315,25 Lt, jis neturi registruoto nekilnojamojo turto, mokosi magistratūroje Vytauto Didžiojo Universitete, taip pat mokomose studijose, tačiau atsakovo deklaruojama turtinė padėtis teismui sukėlė abejonių, nes jo mėnesinės išlaidos aiškiai didesnės nei pajamos, kas liudija, kad atsakovas gyvena iš pajamų, kurių nėra deklaravęs, konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, todėl jis, būdamas jauno amžiaus, turėdamas galimybes dirbti, gali skirti vaiko išlaikymui po 450 Lt bei sumokėti išlaikymo įsiskolinimą mokant po 300 Lt kas mėnesį nuo 2006-11-25 iki 2009-11-25. Teismas sprendė, kad toks išlaikymo dydžio nustatymas įtvirtins vaiko prioritetinių teisių apsaugos ir proporcingumo principus.

Šalies argumentai

Atsakovas Kęstutis Kavaliauskas apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti: sumažinti priteistą mokėti 10 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2006-11-25 iki 2009-11-25 iki 5 000 Lt, sumažinti priteistas periodines išmokas sūnaus išlaikymui nuo 450 Lt iki jo pilnametystės po 130 Lt.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, taip pat procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos šiuo klausimu.

Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė kas mėnesį sūnaus išlaikymui vidutiniškai išleidžia po 880 Lt, kadangi byloje pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina fakto, kad ieškovė būtent sūnaus išlaikymui išleidžia tokią pinigų sumą. Teismas taip pat klaidingai konstatavo, kad ieškovė vidutiniškai apie 184 Lt moka buto išlaikymo mokesčius, nes iš į bylą pateiktų sąskaitų išrašų galima teigti, kad visus mokesčius moka G. Š. .

Ieškovės į bylą pateikta sutartis, pagal kurią ji neva turi padengti pusę sumos už komunalines paslaugas, neatitinka sandoriams nustatytos formos, nes nėra aišku, tarp kokių šalių sudaryta ši sutartis, ji nėra tinkamai pasirašyta. Galima konstatuoti, kad sandoris sudarytas dėl akių, nes sutartis sudaryta su ieškovės motina.

Nurodo, kad iš tikrųjų ieškovės gaunamos pajamos yra žymiai didesnės negu ji nurodė, tačiau jų nedeklaravo ir nepateikė teismui, siekiant nustatyti realią jos turtinę padėtį. Tačiau teismas nepagrįstai suabejojo atsakovo turtine padėtimi konstatuodamas, kad atsakovo pajamų šaltinis yra gaunamas 315,25 Lt darbo užmokestis UAB „Bačkonys“ ir kad atsakovo mėnesinės išlaidos yra aiškiai didesnės nei pajamos ir klaidingai nustatė jo turtinę padėtį. Teismas neįvertino atsakovo nurodytų aplinkybių, kad jis dirba šioje įmonėje 0,25 etato, be to, atsakovas nedisponuoja didelėmis pinigų sumomis pagal paskolos sutartį, nes šie pinigai (52 200 Lt) išieškomi per antstolį, be to, iš jo Transporto priemonių draudikų biuro naudai priteista virš 20 000 Lt.

Atsiliepimas

Ieškovė V.Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir netinkamo materialinės teisės normų, reguliuojančių tėvų pareigą teikti išlaikymą vaikams proporcingą tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 d.) aiškinimą. Su šiuo apeliacinio skundo motyvu kolegija nesutinka.

Pagal Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tačiau šis principas nereiškia, kad tėvai neturintys turto, ar negaunantys oficialių pajamų arba gaunantys labai mažas pajamas atleisti nuo atsakomybės materialiai išlaikyti savo vaikus tenkinant bent minimaliausius jų poreikius

Kolegija sprendžia, kad teismo parinktas išlaikymo dydis atitinka vaiko interesų patenkinimą iš vieno iš tėvų pusės. Teismo nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovo turtine padėtimi bei galimybėmis mokėti vaiko išlaikymui teismo paskirtą sumą, ieškovės teikiamas vaikui išlaikymo dydis, leidžia kolegijai daryti išvadą, kad 450 Lt išlaikymo dydis iš atsakovo pusės kaip tik yra ta suma, kuri leis patenkinti vaiko poreikius, užtikrins būtinas sąlygas vaikui vystytis. Individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų būtinų vaikui vystytis sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Civilinio kodekso 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas yra fiziškai sveikas, gali dirbti, todėl jis turi rūpintis kaip užtikrinti vaikui reikalingą išlaikymą. Atsakovo oficialiai gaunamas darbo užmokestis 315,25 Lt negali būti pagrindiniu jo turtinę padėtį apibrėžiančiu kriterijumi, nes, kaip teisingai nurodė savo sprendime pirmos instancijos teismas, atsakovo bent jau byloje deklaruotos išlaidos yra kelis kartus didesnės už jo oficialiai gaunamą darbo užmokestį. Teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas neatskleidžia tikros savo turtinės padėties, todėl nustatyti kitą, pagal ieškovo turtinę padėtį, bet ne vaikui reikalingą išlaikymo dydį nėra galimybės.

Ieškovė viena auklėja šalių vaiką, atsakovas vaiku nesirūpina, kaip pats nurodė, su vaiku nebendrauja, dėl ko jis neturi papildomų išlaidų, kurių turėtų būnant kitiems santykiams su vaiku, dėl ko galima būtų sumažinti teismo priteistą išlaikymą. Ieškovės darbo užmokestis yra mažas – 693,50 Lt (b.l. 5), kadangi ji rūpinasi viena vaiku, todėl jai taikyti tokius kriterijus kaip atsakovui dėl kito geriau apmokamo darbo suradimo ar papildomo darbo susiradimo negalima, ir akivaizdu, kad ji skirti vaiko išlaikymui daugiau lėšų nei atsakovas negali.

Apeliantas pateikė teismui įrodymus, kad jis turi kitokių turtinių įsipareigojimų – mokesčiai už mokslą (b.l. 40. 61-62); mokami komunaliniai mokesčiai (b.l. 41-42), teismo sprendimu priteisti įsipareigojimai (b.l. 135-137), o taip pat turi 2010-06-13 gimusį sūnų, kurį jam reikia išlaikyti, tačiau šios atsakovo turimos išlaidos tik patvirtina teismo išvadą, kad atsakovas neatskleidžia realios savo turtinės padėties, ir tai nėra aplinkybė, kuri leidžia mažinti priteistą išlaikymo dydį, o taip pat ir išlaikymo įsiskolinimą.

Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.). Tikslintina yra sprendimo dalis dėl procesinių – 5 % metinių palūkanų priteisimo, nes ši dalis yra neaiški ir ją vykdant gali atsirasti neaiškumų ir ginčų, todėl ši dalis tikslinama nurodant, kad priteistos metinės palūkanos skaičiuojamos nuo priteisto išlaikymo įsiskolinimo sumos.

Apeliacinės instancijos teisme ieškovė turėjo 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 151). Apelianto skundo netenkinus šios išlaidos priteistinos iš apelianto. Pagal apeliacinės instancijos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, patirta 9,95 Lt bylinėjimosi išlaidų, šios išlaidos priteistinos iš apelianto į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. teisėjų kolegija

nutarė:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti sprendimo dalį, kuria iš K. K. priteista 5 % dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. lapkričio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nurodant, kad palūkanos skaičiuojamos nuo 10 800 Lt.

Priteisti iš K. K. 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme V. Š. ir 9,95 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė Romualda JanovičienėKolegijos teisėjai Rasa GudžiūnienėPetras Jaržemskis