Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo M. G. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir institucija) 2023 m. balandžio 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje M. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2023 m. kovo 27 d. 07.52 val. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai pirmu pūtimu nustatytas lengvas 0,8 prom. neblaivumas, o antru pūtimu lengvas 0,78 prom. neblaivumas, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus ir padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje. M. G. šiuo nutarimu paskirta administracinė nuobauda – 850 eurų dydžio bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių.

M. G. , nesutikdamas su institucijos 2023 m. balandžio 19 d. nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo jį pakeisti – sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) terminą, po 6 mėnesių jo taikymo skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Skunde nurodė, kad teisė vairuoti jam reikalinga darbo veiklai vykdyti, taip pat dėl šeiminių aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingos institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo nustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi / padėjo išsiaiškinti, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Akivaizdu, kad priimant skundžiamą nutarimą nurodytos aplinkybės buvo įvertintos ir M. G. buvo paskirta ne tik artima minimaliai ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 850 eurų bauda, bet ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui. Teismo vertinimu, pagrindo sutrumpinti šios poveikio priemonės terminą, kartu skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, pagrindo nėra.

Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės, kad administracinį nusižengimą pareiškėjas padarė alkoholį vartojęs iš vakaro, savaime nereiškia, jog savo neteisėtais veiksmais pažeidėjas iš esmės nekėlė didelio pavojaus nei jo paties, nei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir netgi gyvybei. Pažymėtina, jog M. G. jam inkriminuotą nusižengimą padarė anksti iš ryto pirmadienį, kuomet vienoje pagrindinių gatvių – (duomenys neskelbtini) eismas yra ypatingai intensyvus, nesant iš esmės jokio objektyvaus būtinumo vairuoti transporto priemonę. Pažymėtina, kad nubaustajam buvo nustatytas reikšmingai leistiną normą viršijantis neblaivumo laipsnis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas dar 2020 m. buvo baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, kai jam nustatytas neblaivumo laipsnis buvo artimas vidutiniam, jam buvo taikytas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, taigi neabejotinai jis turėjo ir galėjo suvokti alkoholio įtaką organizmui bei galimas kilti pasekmes vairuojant neblaiviam, tačiau šios aplinkybės tinkamai neįvertino, nors tai daryti imperatyviai įpareigoja Kelių eismo taisyklės. Juolab kad neblaivumo nustatymo akte pareigūnai, tikrinę pareiškėjo neblaivumą, užfiksavo ir išorinius jo neblaivumo požymius – iš burnos sklindantį alkoholio kvapą. Teismo vertinimu, pasirinkęs tokį elgesio modelį, kuris akivaizdžiai nesuderinamas su eismo dalyvių teise į saugų eismą keliuose, jis veikė tyčia. Pareiškėjui intensyvaus eismo metu manevruojant kelyje, tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta rimtesnių tokio neatsakingo ir lengvabūdiško jos elgesio pasekmių.

Teismo nuomone, skunde nurodytos asmeninio pobūdžio aplinkybės – tai yra būtinybė vairuoti transporto priemonę dėl šeiminių priežasčių, pareiškėjo darbinės veiklos – nėra laikytinos pagrindu jam taikyti alternatyvią administracinio pobūdžio priemonę, juolab kad pareiškėjui jos buvo žinomos ir nusižengimo darymo metu. Teismų, nagrinėjusių analogiško pobūdžio bylas, praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo klausimą, negali būti suabsoliutinamas. Be to, teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad buitiniai, gyvenimiški nepatogumai ir yra tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Asmuo turėjo numatyti ir įvertinti galimus savo priešingo teisei elgesio padarinius, todėl padaręs pažeidimą privalo prisiimti ir neigiamas tokio elgesio pasekmes.

M. G. padarytas pažeidimas laikytinas išskirtinai šiurkščiu, o jo neblaivumas gana reikšmingai viršija nustatytą ribą (0,41 prom.), nuo kurios kyla administracinė atsakomybė, jis už analogiško pobūdžio nusižengimą baudžiamas jau antrą kartą. Taigi, pareiškėjas, prieš sėsdamas prie vairo, turėjo aiškiai suvokti, kad vairuoja būdamas neblaivus. Tuo tarpu jo nurodytos aplinkybės, taip pat jų visuma, nesudaro pagrindo jam skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. M. G. paskirta tiek administracinė nuobauda, tiek poveikio priemonė individualizuotos tinkamai, atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas, kadangi jis yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo M. G. skundą atmesti.

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. balandžio 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje nepakeistą.

Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.