- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-04
- Bylos Nr.
- I-1582-422/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03690-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- S. N.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pranešėja ir pirmininkė), Dainos Kukalienės ir Rimanto Giedraičio,
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui R. S.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. N. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos administraciniame teisme buvo priimtas pareiškėjo S. N. skundas dėl reikalavimų, kuriais prašoma teismo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-07-10 raštą Nr. 1SS-(7.5)-1762, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus specialistų ir pretendentų į J. L. įpėdinių nacionalizacijos metu valdytus žemės sklypus susirinkimo 2014-04-30 protokolo Nr. 8PRT-(14.8.6.)-15 nutarimą ir įpareigoti Kauno miesto skyrių kartografuoti žemės sklypo ribas iš naujo ( I t., b.l. 35-37).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog 2014-04-30 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus specialistų ir pretendentų į J. L. įpėdinių nacionalizacijos metu valdytus žemės sklypus susirinkimo protokolu Nr. 8PRT-(14.8.6.)-15 buvo nutarta, jog nėra galimybės nustatyti J. L. įpėdinių 2,1850 ha ( A. L. , P. L. , O. L. ), 0,5460 ha (P. L. ) ir 0,5460 ha (M. Z. , F. Z. , F. Z. – O.) iki 1940 metų nacionalizacijos valdytų žemės sklypo ribų, pretendentams nenurodžius bei nesant liudininkų, kurie galėtų nurodyti buvusią žemės sklypų vietą ir ribas. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2014-04-30 Susirinkimo protokolo nutarimu, kreipėsi Nacionalinę žemės tarnybą dėl jo panaikinimo, tačiau 2014-07-10 raštu Nacionalinė žemės tarnyba raštu Nr.1SS-(7.5)-1762 ( toliau – ir Atsakymas ) nurodė, kad jo skundo tenkinti nėra pagrindo.
Pareiškėjo ir jo atstovo nuomone, Susirinkimo protokolo nutarimas nepagrįstas ir neteisėtas. Nuosavybės teisių atkūrimo Tvarkos 106 punkte nurodyta, kad turėtos žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Metodinius nurodymus. Pareiškėjas visą nuosavybės teisių atkūrimo laikotarpį laikėsi nuoseklios pozicijos, kad J. L. žemė (4,55 ha) buvo viename sklype, kuris ribojosi su Čerenkovų sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Čerenkovų sklypas ribojosi su Šulinių gatve, todėl J. L. turėtas sklypas turėto būti kartografuojamas nuosekliai, nuo Šulinių gatvės nustatant Čerenkovų sklypo ribas, o po to ir J. L. sklypo ribas. Pareiškėjas pažymėjo, jog toje vietoje nėra jokių pretendentų dėl nuosavybės teisių į žemę Atkūrimo natūra, todėl nebuvo jokių kliūčių kartografuoti žemę pareiškėjo nurodytu būdu.
Pareiškėjo atstovas pažymėjo, jog atsakovas kartografuodamas žemę, nesilaikė Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintų Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31d. įsakymu (toliau –ir Metodiniai nurodymai) Nr. 634, 2.4, 3.1., 3.3p., 3.6.1 punktų reikalavimų. Metodinių nurodymų 3.1p. numato, kad rekomenduojama dokumentus rengti iš karto visam kaimui arba visai kadastro vietovei (2.4 p.), tačiau Muravos kaimui joks bendras sklypų išdėstymo planas Kauno miesto žemėtvarkos skyriuje nėra parengtas. Metodinių nurodymai numato, kad prieš pradedant turimos informacijos tyrimą, reikia gerai susipažinti su visa dokumentacija (3.1 p.); teritorinio žemėtvarkos skyriaus darbuotojas, kai kartografuojamos miestų teritorijose esančių žemės sklypų ar kaimų ribos, turi užtikrinti reikiamą žemės sklypų bei kaimų ribų kartografavimą, žemės sklypų bei kaimų plotų nustatymą pagal planus (3.3 p.), kartografuoti atskirus sklypus tik tuomet, kai kyla neaiškumų( 3.6.1 p). Nors žemėtvarkos skyriaus vedėja nurodė, kad pareiškėjo pasiūlymu kartografuoti sklypus imant Sandėlių gatvės tašką, negalima, nes tokiu būdu Čerenkovų turėtieji statiniai patektų į J. L. žemės sklypo ribas, tačiau nebuvo atkreiptas dėmesys, kad nėra jokių atskaitos taškų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kur konkrečiai buvo ūkiniai statiniai, todėl tokia nuomonė tėra pagrįsta prielaidomis.
Pareiškėjo nuomone, 2014-07-10 Nacionalinės žemės tarnybos raštas taip pat yra nepagrįstas, neteisėtas, nes atsakovas jo nurodytų argumentų iš esmės nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė, todėl atsakovo raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų ir turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovas su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą atsakovas ( I t., b.l. 52-58 ) ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog turėtos žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintų Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997-10-31 įsakymu Nr. 634 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos" (toliau - Metodiniai nurodymai) nurodymus. Metodinių nurodymų 3.2.-3.4 punktuose reglamentuota, kad dokumentacija rengiama dalyvaujant suinteresuotiems pretendentams, kuriuos registruotu laišku kviečia teritoriniai skyriai. Teritorinio skyriaus darbuotojas turi užtikrinti reikiamą žemės sklypų ribų kartografavimą, žemės sklypų plotų nustatymą pagal planus. Pagal Metodinių nurodymų 5 punktą teritorinis skyrius, atlikęs iki 1940 m. nacionalizacijos turėto žemės sklypo, buvusio ne rėžiniame kaime, ribų kartografavimą, surašo šio žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą. Kartografuojant J. L. įpėdinių iki 1940 m. nacionalizacijos valdytų žemės sklypų vietą ir ribas iš pakviestų asmenų dalyvavo tik S. N. ir M. L. . Pažymėjo, kad liudytojų, galinčių nurodyti buvusių savininkų iki 1940-07-22 turėtos žemės valdų vietą ir ribas, nei S. N. , nei M. L. nenurodė, kiti pretendentai buvo kviesti į kartografavimą, tačiau neatvyko. 2014-04-15 buvo surašyti trys atskiri savininko turėtos žemės ribų nustatymo aktai: Nr. VA-7, Nr. VA-8 ir Nr.VA-9. Pakartotinai ribų kartografavimo procedūra buvo vykdoma atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2014-03-12 sprendimą Nr. lT-(7.5)-13, laikantis Metodinių nurodymų, todėl dar kartą kartografuoti J. L. įpėdinių iki 1940 m. žemės sklypų, buvusių Muravos kaime ribų nėra pagrindo, nes naujų aplinkybių kartografavimo metu nebuvo nustatyta. Atsakovo nuomone, Nacionalinės žemės tarnybos 2014-07-10 raštu Nr. lSS-(7.5)-1762 pareiškėjui buvo motyvuotai atsakyta į jo 2014-05-22 skundą. Minėtas raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, o ne administracinis aktas, todėl jo panaikinimas neturės įtakos pareiškėjo teisėms ar pareigoms. Teisines pasekmes pareiškėjui sukelia Nacionalinės žemės tarnybos 2014-03-12 sprendimas Nr. lT-(7.5)-13, tačiau skundas dėl šio sprendimo panaikinimo 2014-08-22 Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-3491-422/2014 buvo nepriimtas. Prašė bylą nutraukti, o teismui nusprendus, kad nėra bylos nutraukimo pagrindų, skundą kaip nepagrįstą atmesti.
Skundas netenkinamas.
Administracinėje byloje keliamas ginčas dėl žemės sklypo ribų kartografavimo teisėtumo. Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog 2014m. balandžio 15 d. vyko J. L. įpėdinių iki 1940 m. nacionalizacijos valdytų žemės sklypų vietos ir ribų nustatymas. 2014-04-30 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus specialistų ir pretendentų į J. L. įpėdinių nacionalizacijos metu valdytus žemės sklypus susirinkimo protokolu Nr. 8PRT-(14.8.6.)-15 (toliau-ir Nutarimas, Susirinkimo protokolo nutarimas) buvo nutarta, jog nėra galimybės nustatyti J. L. įpėdinių 2,1850 ha 2,1850 ha (A. L. , P. L. , O. L. ), 0,5460 ha (P. L. ) ir 0,5460 ha (M. Z. , F. Z. , F. Z. – O.) iki 1940 metų nacionalizacijos valdytų žemės sklypo ribų, pretendentams nenurodžius bei nesant liudininkų, kurie galėtų nurodyti buvusią žemės sklypų vietą ir ribas ( I t.,21-24). Pareiškėjas, nesutikdamas su 2014-04-30 Susirinkimo protokolo nutarimu, 2014-05-22 skundu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl jo panaikinimo ( II t., b.l. 5-6), tačiau 2014-07-10 Nacionalinė žemės tarnyba raštu Nr. 1SS-(7.5)-1762 pareiškėjo skundą atsisakė tenkinti ( I t., b.l. 18-20).
Administracinėje byloje nėra ginčo, kad buvęs savininkas J. L. , į kurio žemę pretenduoja atkurti nuosavybės teises pareiškėjas, iki 1940-06-08 ( iki savo mirties) nuosavybės teise valdė 4,55 ha žemės buvusiame Muravos k., Pažaislio valsč. (dabar Kauno mieste). Pareiškėjas S. N. prašymą atkurti nuosavybės teises į senelio J. L. žemę pateikė 1992 m. Jam ir kitiems pretendentams buvo vykdoma nuosavybės teisių procedūra, kurios metu priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tačiau Nacionalinei žemės tarnybai nustačius, jog J. L. 1940-07-22 įvykusios visuotinės žemės nacionalizacijos metu nebuvo ginčo savininku, nes jau buvo miręs, buvo atsisakyta atkurti nuosavybės teises į likusią neatkurtą dalį bei kreiptasi į prokurorą dėl viešojo intereso gynimo.
2013-04-29 Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje pagal prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį Nr.2-788-480/2013 buvo konstatuotas sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir jų pagrindu sudarytų sandorių dėl nacionalizacijos metu J. L. nebuvimo žemės savininku ydingumas, tačiau, nenustačius imperatyvių teisės aktų pažeidimų, atsižvelgiant į teisėtus pretendentų lūkesčius, į tai, kad žemė nepriklausė išimtinei valstybės nuosavybei, remiantis Konvencijos I protokolo 1 straipsnio nuostatomis, administraciniai aktai nepanaikinti ( I t., b.l. 78-90). Tuo pačiu teismo sprendimu konstatuota, jog nuosavybės atkūrimas turėjo būti vykdomas pagal 1939m. lapkričio 3 d. testamentą.
Nuosavybės teisių atkūrimas į J. L. 4,55 ha žemę (iki tol, kol nebuvo paaiškėjusi aplinkybė dėl 1939-11-03 J. L. testamento) buvo vykdomas pagal ankstesnius kartografavimo duomenis, t.y. 1997 m. sudarytą ir žemėtvarkos skyriuje patvirtintą J. L. iki 1940 m. turėto žemės sklypo Kauno apskr. Pažaislio valsčiuje Muravos kaime ribų planą ( I t., b.l. 172), iš kurio matyti, jog 1997 m. kartografuojant buvusio savininko J. L. ribas, buvo remiamasi 1991-12-12 Kauno valstybinio archyvo pažyma Nr. L-152 bei VĮ „Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro“ duomenimis. Šią aplinkybę patvirtino liudytoja apklausta žemėtvarkos specialistė I. K. , kuri nurodė, jog Murava buvo išskirstyta į vienkiemius ir atskiri žemės savininkai turėjo žemės valdų atskirus planus, bendro plano, kuris būdingas rėžinės sistemos kaimams nebuvo. 1997 m. kartografuojant J. L. žemę, buvo nustatyta, jog savininkas atskiro žemės sklypo valdos plano neturėjo, kartografavimas vykdomas remiantis 1991-12-12 Kauno valstybinio archyvo pažymoje Nr. L-152 nurodytu žemės plotu bei J. L. įpėdinių turimais inventorizacijos duomenimis, planais prie namų valdų bei (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini).) kvartalo planais. Atliekant kartografavimą tokiu būdu iš 4,55 ha savininko turėtos žemės sklypo ploto nustatytos 3,6513 ha buvusio žemės sklypo ribos, likusi turėtos žemės vieta dėl medžiagos trūkumo nenustatyta. Šias aplinkybes patvirtina liudytojos I. K. paaiškinimai bei rašytiniai įrodymai ( I t., bl. 169-172).
Šioje administracinėje byloje pareiškėjas iš esmės kelia ginčą dėl likusios žemės, kurios vieta nebuvo nustatyta 1997 m., t.y. dėl 0,8987 ha ( 4,45ha-3,6513 ha) vietos ir ribų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, jog šioje byloje 2014-04-30 protokolo Nr. 8PRT-(14.8.6.)-15 nutarimu įformintas ginčo žemės ribų nustatymas buvo vykdomas Nacionalinės žemės tarnybos 2014-03-12 sprendimo Nr. lT-(7.5)-13 pagrindu ( toliau –ir Sprendimas) ( I t., b.l. 8-17). Minėtu sprendimu buvo nuspręsta: panaikinti Kauno apskrities viršininko 2012 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. 89VĮ-(14.8.2.)-154 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2007-02-22 išvados Nr. 869 ir Skyriaus vedėjo 2011-05-30 įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-541 pripažinimo netekusiais galios (Kauno m.)“ bei priimti sprendimą neatkurti S. N. nuosavybės teisių į Kauno apskrities viršininko 2007-02-22 išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 869 nurodytą žemės plotą; įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėją pakartotinai kartografuoti J. L. įpėdinių nacionalizacijos metu valdytų žemės sklypų ribas teisės aktų nustatyta tvarka; pasiūlyti S. N. administracine tvarka patikslinti Kauno apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 10041 ir/arba Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių skyriaus 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 6S-100 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui S. N. “ dalyje, kuri viršija teisės aktų nustatyta tvarka jam priklausantį grąžinti žemės plotą. Pareiškėjas ginčijo šį sprendimą teismine tvarka, tačiau Kaunas apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-3301-428/2014 skundą 2014-07-24 nutartimi atsisakė priimti dėl praleisto termino, jo neatnaujinus ( I t., b.l. 35-37). Minėta nutartis yra įsiteisėjusi, todėl joje nustatyti faktai nebegali būti kvestionuojami iš naujo. Taigi, Nacionalinės žemės tarnybos 2014-03-12 sprendimas Nr. lT-(7.5)-13 teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčytas ir yra galiojantis, todėl teismas remiasi minėtame administraciniame akte nustatytomis aplinkybėmis. Šiame sprendime, sprendžiant pareiškėjui nuosavybės teisių atkūrimo klausimą, buvo nurodyta, jog nuosavybės teisių atkūrimo dokumentai privalo būti patikslinti pagal 1939-11-03 J. L. testamentą, J. L. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę kartografuojant iš naujo ( It., b.l. 8-17). Sprendime, remiantis J. L. 1939-11-03 testamentu, nurodyta, kad J. L. paliko A. L. , P. L. , O. L. , P. L. , M. Z. , F. Z. ir F. Z. – O.3 (bendras plotas 3,277 ha) žemės sklypus, t.y. 2,1850 ha (A. L. , P. L. , O. L. ), 0,546 ha (P. L. ) ir 0,546 ha (M. Z. , F. Z. , F. Z. — O.) ( I t., b.l. 165). Tuo pačiu sprendimu nustatyta, jog pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,0910 ha buvusios savininkės O. N. iki nacionalizacijos turėtos žemės ir į 0,0182 ha buvusios savininkės A. L. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtos žemės, padaryta išvada, jog pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į bendro ploto - 0,10925 ha žemės, tačiau priimtais jo atžvilgiu Sprendimais dėl nuosavybės teisių atkūrimo jam atkurtos nuosavybės teisės į ženkliai didesnį žemės plotą negu priklauso- į 0,8138 ha žemės. Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 01-05 ir sprendimu Nr. 1119 pareiškėjui atkurta nuosavybės teisė į 0,2000 ha žemės, perduodant neatlygintinai naują 0,2000 ha žemės sklypą. Kauno apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 02-01-10800 ir sprendimu Nr. 10041 atkurta nuosavybės teisė į 0,0138 ha žemės, grąžinant natūra 0,0138 ha žemės sklypą turėtoje vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimu „Dėl Nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui S. N. “ Nr. 6S-100 atkurtos nuosavybės teisės į J. L. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą 0,6 ha žemės. Tai patvirtina 2013-04-29 Kauno apygardos teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-788-480/2013 nustatytos aplinkybės, Nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenys, 2013-12-20 Kauno apygardos administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. I-1579-505/2013 ( Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys).
Teismas pažymi, jog 2014-03-12 sprendime Nr. lT-(7.5)-13 buvo konstatuota, jog nuosavybės teisės pareiškėjui atkurtos į 0,70455ha didesnį žemės plotą negu priklauso, todėl laikytina, jog nuosavybės teisių į žemę procedūra pareiškėjo atžvilgiu baigta. Esant minėtame sprendime nustatytoms aplinkybėms, teismo nuomone, pareiškėjo skundžiami žemės kartografavimo veiksmai, atlikti 2014m. balandžio 15 d. ir jų rezultatai, užfiksuoti 2014-04-30 susirinkimo protokolu Nr. 8PRT-(14.8.6.)-15 pareiškėjui teisinių pasekmių nesukurs, nes nuosavybės teisių procedūra jau baigta. Tame pačiame 2014-03-12 sprendime Nr. lT-(7.5)-13 nurodyta, jog nei pareiškėjas, nei kiti pretendentai nėra kreipęsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, kas po J. L. mirties valdė 1,2725 ha ( t.y. į žemę, kuri J. L. nebuvo palikta testamentu). Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas ir M. L. Kauno apylinkės teisme buvo iškėlę civilinę bylą Nr. 2-656-199/2015, kurioje buvo reiškiamas reikalavimas tame tarpe ir dėl juridinė reikšmę turinčio fakto, siejamo su žemės, kuri nebuvo palikta 1939-11-03 J. L. testamentu, esančios Muravos kaime nustatymo, tačiau 2015-06-04 teismo nutartimi pareiškėjams atsiėmus prašymą pareiškimas paliktas nenagrinėtu. Esant šiai situacijai, pagal byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog 2014-04-30 susirinkimo protokolo Nr. 8PRT-(14.8.6.)-15 nuginčijimas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukurs, todėl skundas vien šiuo pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas. Teismo nuomone, pareiškėjui ateity pateikus Nacionalinei žemės tarnybai dokumentus (teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo apie tai, kas po J. L. mirties valdė 1,2725 ha) netrukdoma kreiptis iš naujo į minėtą instituciją dėl žemės sklypo ribų nustatymo.
Tačiau, net ir pritariant pareiškėjo pozicijai, kad ginčijamas nutarimas jam sukels teisines pasekmes, skundo nėra pagrindo tenkinti žemiau išdėstytais argumentais.
Savininko turėtų žemės sklypo ribų nustatymą( kartografavimą) reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų" 106-1 punkto nuostatos, numatančios, jog Žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi savininko turėto žemės sklypo ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga. Turėto žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintus Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634. Žemės sklypas nekartografuojamas toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžių sistema. Čia nustatoma kaimo riba, plotas ir buvusių savininkų skaičius. Iš pareiškėjo skundo spręstina, jog jo esminis argumentas yra tai, kad kartografavimo metu J. L. žemė (4,55 ha) buvo viename sklype, tuo tarpu ginčijamame nutarime buvo pasisakyta dėl trijų žemės sklypų, taip pat pareiškėjas nurodė, jog atsakovas kartografuodamas žemę nesilaikė Metodinių nurodymų 2.4, 3.1., 3.3.; 3.6.1 punktų reikalavimų.
Kaip jau minėta, pakartotinis ginčo žemės sklypo ribų nustatymas buvo vykdomas Nacionalinės žemės tarnybos 2014-03-12 sprendimo Nr. lT-(7.5)-13 pagrindu. Jame buvo nurodyta, atsižvelgiant į J. L. 139-11-03 testamentą, kartografuoti 3 žemės sklypų, nurodytų testamente, kurių bendras plotas 3,2775 ha ribas ir surašyti žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą kiekvienam iš šių žemės sklypų ( I t., b.l. 16, 17). Pagal Metodinių nurodymų 5 punktą teritorinis skyrius, atlikęs iki 1940 m. nacionalizacijos turėto žemės sklypo, buvusio ne rėžiniame kaime, ribų kartografavimą, surašo šio žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą. Byloje nėra ginčo, jog šioje teritorijoje nebuvo rėžių sistemos.
Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog žemės sklypo ribų kartografavimo metu 2014-04-15 buvo surašyti 3 Savininko turėtos žemės valdos ribų nustatymo aktai Nr. VA-7, Nr. VA-8, Nr.VA-9 dėl trijų žemės sklypų ( I t., b.l. 62-67). Pareiškėjui keliant ginčą dėl žemės sklypo vientisumo ir ribų, Metodinių nurodymų 5punkto, ABTĮ 10 str. pagrindu teismas išaiškino juos ginčyti, pareiškėjas šia teise pasinaudojo, tačiau minėti aktai nebuvo nuginčyti, teismui neatnaujinus termino, pareiškėjo patikslintas skundas atsisakytas priimti( II t., b.l. 33-35). Taigi pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl sklypo vientisumo yra paneigtos minėtuose galiojančiuose administraciniuose aktuose nurodytais duomenimis. Iš pareiškėjo paaiškinimų ir ginčijamo nutarimo turinio spręstina, jog pareiškėjas apskritai nesutiko su 1939-11-03 J. L. testamentu, jo pagrindu 2014-03-12 sprendime Nr. lT-(7.5)-13 nurodytais trimis buvusiais savininkais ( A. L. , P. L. , O. L. ), tačiau ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo jo nurodytų argumentų pagrįstumui, esant nenuginčytiems administraciniams aktams, kuriuose įtvirtinti nurodyti faktai. Pareiškėjas ir jo atstovas remiasi 1991-12-31 archyvo pažyma Nr. L-167, tačiau minėtoje pažymoje yra nurodytas tik sklypo plotas ( 4,55 ha), o ne sklypų kiekis ( I t., b.l. 100).
Metodinių nurodymų 3.2.-3.4punktuose nurodyta, kad dokumentacija rengiama dalyvaujant suinteresuotiems pretendentams, kuriuos registruotu laišku kviečia teritoriniai žemėtvarkos skyriai. Teritorinio skyriaus darbuotojas turi užtikrinti reikiamą žemės sklypų ribų kartografavimą, žemės sklypų plotų nustatymą pagal planus, kuris įforminamas protokolu. Esant dėl atskiro fakto nuomonių skirtumui, atliekamas papildomas tyrimas.
Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog iš esmės buvo laikomasi Metodiniuose nurodymuose nustatytos procedūros, apie ribų nustatymo laiką ir vietą 2014-03-26 pranešimais buvo pranešta pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą (I t., b.l. 68-73). 2014-03-26 pranešimuose pretendentams buvo išaiškinta teisė į žemės ribų nustatymo procedūrą pakviesti dalyvauti ne mažiau kaip 2 liudytojus. Iš pakviestų asmenų dalyvavo tik S. N. ir M. L. , tačiau buvusių savininkų A. L. , P. L. , O. L. iki nacionalizacijos turėtos žemės valdų ribų nenurodė, taip pat nenurodė ir liudytojų, galinčių nurodyti buvusių savininkų iki 1940-07-22 turėtos žemės valdų vietą ir ribas.
Šias aplinkybes įrodo Savininko turėtos žemės valdos ribų nustatymo aktai Nr. VA-7, Nr. VA-8, Nr.VA-9 ( I t., b.l. 62-67), 2014-04-30 ginčijamo nutarimo Nr. 8PRT_(14.8.6)-15 turinys ( I t., b.l. 21-24), jos patvirtintos procedūroje dalyvavusios žemėtvarkos specialistės I. K. bei liudytojos M. L. paaiškinimais.
Pareiškėjo nuomone, atliekant procedūrą, turėjo būti remiamasi Muravos kaimui parengtu bendru sklypų išdėstymo planu. Metodinių nurodymų 3.1p. numato, kad rekomenduojama dokumentus rengti iš karto visam kaimui arba visai kadastro vietovei (2.4 p.), taigi minėtas nurodymas nėra imperatyvaus, o tik rekomendacinio pobūdžio, todėl juo atsakovas neprivalėjo vadovautis. Be to, pats pareiškėjas nurodė, jog bendras Muravos kaimo teritorijos sklypo planas nebuvo parengtas, todėl juo konkrečiu atveju nebuvo galimybės vadovautis. Turėtų žemės sklypų ribos kartografuojamos pagal dokumentus, įrodančius žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą, remiantis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga ( Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 106-1 p.). Ginčijamo nutarimo turinys, teismui pateikti dokumentai patvirtina, jog kartografavimas vyko pakartotinai, tačiau pretendentai papildomos archyvinės kartografinės medžiagos, planų sudarytų iki 1940 m., vykdančiai kartografavimą institucijai, nepateikė. Liudytoja I. K. teisme patvirtino, jog ginčo žemės sklypų ribų nustatymo metu buvo naudojamasi turimais dokumentais- J. L. 1939-11-03 testamento išrašu ( I t., b.l. 147), J. L. įpėdinių iki 1940 m. turėtų žemės sklypų preliminarių ribų planais ( I t., b.l. 148, 153, 158), ištraukomis iš planšeto, kita Nuosavybės atkūrimo byloje turima medžiaga, tačiau nustatyti sklypų ribų nebuvo įmanoma. Šias aplinkybes patvirtina ginčijamo nutarimo turinys, nurodyti rašytiniai duomenys. Iš byloje surinktų duomenų matyti, jog pareiškėjas kartografavimo procedūroje dalyvavo su advokate, ginčijamo nutarimo turinys patvirtina, liudytojos I. K. paaiškinimai patvirtina, jog laikytasi Metodiniuose nurodymuose nurodytos procedūros, pareiškėjas supažindintas su visa dokumentacija, jam suteikta galimybė pateikti pastabas, paaiškinimus, nutarime motyvuotai atsakyta į jo keliamas pretenzijas, todėl pareiškėjo argumentai dėl Metodinių nurodymų reikalavimų atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjo atstovas nurodė, jog kartografuojant žemės sklypą nebuvo nurodyti atskaitos taškai, tačiau pažymėtina tai, jog pareiškėjas ir jo advokatė minėtų duomenų taip pat nenurodė. Pareiškėjo argumentai, kad dalis ginčijamos žemės sklypo patenka į kito buvusio savininko J. Č. žemės sklypo ribas nepagrįsti, nes minėto savininko žemės sklypo ribos nustatytos 1999 m. ribų planu, vadovaujantis archyvo pažymomis, tai patvirtino ir liudytoja I. K. ( II t., b.l. 12), minėto kartografinio plano pagrindu vykdoma nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, ribos teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčytos, todėl negali būti keičiamos. 1997 m. sudarytu J. L. iki 1940 m. turėto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų planu ( I t., b.l. 172) nėra pagrindo vadovautis, nes situacija iš esmės pasikeitusi.
Remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir įrodymais, pareiškėjo skundas dėl 2014-04-30 protokolo Nr. 8PRT-(14.8.6.)-15 nutarimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-07-10 rašte Nr. 1SS-(7.5)-1762 pareiškėjui buvo motyvuotai, remiantis susidariusia faktine situacija, atsakyta į jo 2014-05-22 skundą. Rašte nurodyti priimti sprendimai, išaiškintas jų turinys, išaiškinta apskundimo tvarka, todėl nėra pagrindo teigti, jog minėtas raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų. Be to, nenuginčijus 2014-04-30 protokolo Nr. 8PRT-(14.8.6.)-15 nutarimo, minėtas raštas yra informacinio pobūdžio, teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, todėl nėra pagrindo jo panaikinimui bei išvestinio pobūdžio reikalavimo- įpareigoti Kauno miesto skyrių kartografuoti žemės sklypo ribas iš naujo- tenkinimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas apeliacinį skundą paduodant Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.