Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, sekretoriaujant R. B., dalyvaujant prokurorui Andriui Kiuršinui, kaltinamajai A. G., jos gynėjui advokatui T. V., nukentėjusiajam M. T., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, netekėjusi, neteista, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamoji A. G. 2017 m. gegužės 20 d., apie 00:30 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su savo šeimos nariu - kartu gyvenančiu sugyventiniu M. T. metu, tyčia vieną kartą peiliu dūrė savo jam į pilvo sritį, tuo padarydama durtinį-pjautinį kiauryminį pilvo sienos sužalojimą: dešinio 12-o šonkaulio kremzlės, aklosios žarnos liestinį ir kiauryminį bei kepenų liestinį pažeidimus, kraujo susikaupimą pilvaplėvės ertmėje, ir tokiu būdu sunkiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinį M. T.. Tokiais savo veiksmais ji padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Kaltinamoji A. G. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad su nukentėjusiuoju kartu gyvena daugiau nei 3 metus. 2017 m. gegužės 19 d., jos sugyventiniui M. T. grįžus iš darbo, jie pradėjo konfliktuoti dėl pinigų, tai buvo žodinis konfliktas. Sugyventinis fizinio smurto prieš ją nenaudojo. Po to jie abu atsisėdo žiūrėti televizorių ir vartojo alkoholį. Ji pati išgėrė dvi skardines alaus po 0,5 l talpos. Vėliau neapsikentusi konflikto išėjo į kitą kambarį. Po to pamelavo sugyventiniui, kad prisigėrė daug vaistų, po ko jis iškvietė greitąją pagalbą. Atvykę medikai nustatė, kad jai viskas gerai ir išvažiavo. Tada ji nuėjo į virtuvę atsigerti, bet ten išgėrė viskio, kurio buvo namuose. Tuo metu jie jau buvo susitaikę, tačiau konfliktas vėl prasidėjo. Kaip ji pasiėmė peilį neatsimena. Po to prisimena tik tai, kad ji stovi virtuvėje, o sugyventinis M. T. guli ant grindų ir ant jo matėsi kraujo dėmės. Ji išsigandusi iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kaip ji dūrė peiliu M. T. neprisimena ir negali paaiškinti.

Motyvuojamoji dalis

Be pačios kaltinamosios prisipažinimo ir paaiškinimų, jos kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto išvada, rašytiniais bei kitais, byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais.

Nukentėjusysis M. T. parodė, kad su kaltinamąją kartu kaip šeima gyvena nuo 2014 metų, bendrai įgytame bute. Įvykio dieną jie konfliktavo dėl pinigų, fizinio smurto prieš kaltinamąją nevartojo, tačiau konfliktą pradėjo jis. Įvykio dieną abu vartojo alkoholį. Ar matė peilį pas A. G. neprisimena, gal tuo peiliu buvo pjaustomas maistas. Neprisimena kaip jam buvo įdurtą. Atsimena tik tai, kad prabudo ligoninėje ir jam seselė pasakė, kad jis buvo padurtas. Namuose buvo tik dviese su Aiste, todėl niekas kitas to padaryti negalėjo. Šiuo metu jie yra susitaikę ir gyvena kartu, kaip vyras ir žmona. Jokių pretenzijų A. G. neturi ir mano, kad 12 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka teismo posėdyje buvo pagarsinti nukentėjusiojo M. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. t. 1, b. l. 24-25), kuriuos jis paneigė ir nurodė, jog teismo posėdžio metu duoti parodymai yra teisingi.

Liudytojas K. V. parodė, kad 2017 m. gegužės 20 d., įvykio (duomenys neskelbtini), kai jis dirbo su kolega E. K., neprisimena, todėl prašė pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka pagarsinus liudytojo K. V. ikiteisminio tyrimo metus duotus parodymus (b. t. 1, b. l. 50-5, 53), juos patvirtino ir parodė, kad prisimena tik sužeistą asmenį ir matė peilį, ant kurio geležtės buvo kraujo, kad juos su kolega į namus įleido mergina, kuri buvo labai susijaudinusi.

Liudytojas E. K. parodė, kad vyriškis gulėjo kambaryje, kad į butą jį su kolega įsileido moteris. Kolega K. V. nuėjo prie gulinčio vyro, o jis kalbėjosi su moterimi. Ji jam sakė, kad sužalojo vyrą, bet kodėl tai padarė, nepaaiškino. Peilis buvo padėtas ant lovos krašto. Ar matėsi, kad moteris buvo neblaivi, jis nepamena.

BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka pagarsinus liudytojo E. K. ikiteisminio tyrimo metus duotus parodymus (b. t. 1, b. l. 55-56), jis juos patvirtino ir parodė, jog neatsimena, ar jautėsi, kad mergina buvo išgėrusi.

2017 spalio 17 d. nukentėjusiojo M. T. parodymų patikrinimo vietoje protokolas ir foto lentelės patvirtina, kad nukentėjusysis parodė, kur A. G. jį sužalojo peiliu (b. t. 1, b. l. 27-37).

2017 liepos 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad M. T. nustatytas durtinis-pjautinis kiauryminis pilvo sienos sužalojimas: dešinio 12-o šonkaulio kremzlės, aklosios žarnos liestinis ir kiauryminis bei kepenų liestinis pažeidimai, kraujo susikaupimas pilvaplėvės ertmėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti peilis. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Dėl durtinio-pjautinio kiauryminio pilvo sienos sužalojimo su aklosios žarnos liestiniu ir kiauryminiu bei kepenų liestiniu pažeidimais buvo atlikta laparotomija. Sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (b. t. 1, b. l. 71-72).

2017 spalio 18 d. teismo medicinos specialistės M. K. paaiškinimas į klausimą „Ar konstatuoti sužalojimai specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo būti padaryti M. T. atsiremiant į peilį, laikomą kito asmens rankoje?“ patvirtina, kad žalojančiu įrankiu buvo smogta su nemaža jėga, kad vien tik atsirėmus į peilį tokie sužalojimai nėra padaromi, todėl mažai tikėtina, jog toks sužalojimas galėjo būti padarytas savo paties ranka (b. t. 1, b. l. 80-82).

2017 m. gegužės 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: peilis, marškinėliai, audinys (b. t. 1, b. l. 8-13).

2017 rugpjūčio 4 d. daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėti 2017 m. gegužės 20 d. įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai: marškinėliai ir audinys. Marškinėlių dešinėje pusėje apačioje matyti rusvos spalvos dėmės, taip pat matomas 3 centimetrų ilgio vertikalus dūris lygiais kraštais. Ant audinio taip pat matyti rusvos spalvos dėmės (b. t. 1, b. l. 83-86).

2017 birželio 1 d. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raštas patvirtina, kad BPC pateikė A. G. pranešimo skaitmeninę garso įrašo kopiją (b. t. 1, b. l. 90).

2017 rugpjūčio 10 d. garso įrašo apžiūros protokolas ir stenogramos patvirtina, kad apžiūrėti ir užfiksuoti pokalbių įrašai, kuriuos 2017 m. birželio 1 d. pateikė Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius. Stenograma patvirtina, kad 2017 m. gegužės 20 d., 00:29 val. skambinanti moteris praneša, kad (duomenys neskelbtini), reikia pagalbos, nurodo, jog ji gynėsi ir peiliu sužalojo draugą. Nurodo, jog jis sąmoningas, kraujas bėga iš krūtinės. Moteriai nurodoma, jog reikia užimti vietą, kur bėga kraujas. Vėliau 00:32 val. skambina ta pati moteris ir klausia, ar atvažiuoja greitoji medicinos pagalba adresu (duomenys neskelbtini). Moteriai nurodoma, kad greitoji jau važiuoja (b. t. 1, b. l. 91-93).

2017 m. gegužės 20 d. pristatyto asmens testo alkoholiui protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 2017 m. gegužės 20 d. 01:55 val., patikrinus A. G. blaivumą, jai buvo nustatytas 1,32 promilių girtumas (b. t. 1, b. l. 116).

2017 gegužės 20 d. asmens kratos protokolas patvirtina, kad iš A. G. buvo paimtas mobilaus ryšio telefonas, Asmens tapatybės kortelė, 4 raktų ryšulys, piniginė, vairuotojo pažymėjimas, 18 vnt., nuolaidų kortelių, „(duomenys neskelbtini)“ kortelė, „(duomenys neskelbtini)“, 2 JAV doleriai, 5,66 € (b. t. 1, b.l. 146).

2017 m. gegužės 24 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolas ir foto lentelės patvirtina, kad A. G. parodė namą bei butą, kuriame kilo konfliktas. Ji taip pat parodė vietą kambaryje, kur ji sėdėjo su nekentėjusiuoju, vietą virtuvėje, kur buvo peilis bei nurodė vietą kambaryje, kur po įdūrimo ant grindų gulėjo M. T. (b. t. 1, b. l. 145).

Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas kas sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Be pačios kaltinamosios A. G. prisipažinimo, dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, taip pat ir byloje surinktų įrodymų visetas nenuginčijamai patvirtina, kad ne kas nors kitas, o būtent kaltinamoji peiliu vieną kartą smogė savo sugyventiniui M. T., kad tarp kaltinamosios atliktų neteisėtų veiksmų ir kilusių žalingų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Vieną kartą smogdama savo sugyventiniui į pilvo sritį, kaltinamoji nors ir būdama apsvaigusi nuo alkoholio, aiškiai suprato, kad gali jį sužaloti, tačiau kilusių padarinių nesiekė, todėl teismo nuomone, kaltinamoji veikė netiesiogine tyčia. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad kaltinamoji iš karto po to, kai peiliu sužalojo savo sugyventinį, kvietė greitąją medicininę pagalbą, tokiu būdu siekdama kuo greičiau pašalinti atsiradusius žalingus padarinius ir norėdama išvengti dar skaudesnių pasekmių. Be to atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad smurtinis A. G. elgesys buvo tarp jos ir sugyventinio kilusio žodinio konflikto rezultatas. Atsižvelgiant į tai teismas pripažįsta, kad nusikalstamas kaltinamosios elgesys buvo spontaniškai išprovokuotas buvusio konflikto, tačiau nors kaltinamoji, kaip pati teigia, ir neprisimena kada pasiėmė peilį ketindama juo smogti, teismas daro išvadą, kad ji suprato savo veiksmus bei galėjo juos valdyti. Be to baudžiamojoje byloje esanti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos 2017 m. rugpjūčio 10 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad įvykio metu A. G. psichika sutrikusi nebuvo (b. t. 1, b. l. 107). Tokiu būdu konstatuotina, kad kaltinamoji elgėsi nevisiškai apgalvotai, kad būtent tokio jos elgesio rezultate kilo baudžiamojoje byloje užfiksuoti padariniai. Tai, kad tarp sugyventinių įvyko konfliktas teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pats nukentėjusysis M. T., kuris nurodė, kad konflikto metu priekaištus reiškė daugiau jis, o ne sugyventinė A. G.. Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad niekas kitas jo negalėjo sužaloti, kadangi namuose buvo tik jis ir A. G.. Pažymėtina, kad agresyvus kaltinamosios elgesys, bylos duomenimis, nebuvo pasikartojančio jos neteisėto elgesio modelis.

Tai, kad M. T. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas patvirtina 2017 liepos 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog peiliu padaryti dešinio 12-o šonkaulio kremzlės, aklosios žarnos liestinis ir kiauryminis bei kepenų liestinis pažeidimai, kraujo susikaupimas pilvaplėvės ertmėje. Dėl pažeidimų atlikta laparotomija. O sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (b. t. 1, b. l. 71-72). Netikėti ar abejoti byloje pateikta specialisto išvada nėra jokio teisinio pagrindo.

Be to nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą yra svarbu nustatyti, ar pavojingas veikimas buvo nukreiptas į šeimos narį ar artimą giminaitį. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvoje galioja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kurio 2 straipsnio 1 dalis numato, jog artima aplinka, tai aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Šio teisinio reguliavimo plotmėje, nagrinėjamu atveju teismui nekyla jokių abejonių, jog A. G. ir M. T. siejo artima aplinka, kad jie buvo šeimos nariai. Tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad iki įvykio kartu gyveno jau ne vienerius metus, kad konfliktas tarp jų kilo dėl pinigų stygiaus, o tai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamoji su nukentėjusiuoju vedė bendrą ūkį. Taip pat neabejotinai artimos aplinkos sąvoką patvirtina ir tai, kad M. T. ir A. G. gyveno ir gyvena jų bendrai įsigytame bute.

Visų šių aptartų duomenų kontekste teismas daro abejonių nekeliančią išvadą, kad A. G. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, o jos kaltė padarius šią nusikalstamą veiką yra pilnai įrodyta bei pagrįsta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamosios asmenybę, į jos atsakomybę lengvinančias ir sukinančias aplinkybes.

Kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei tai, kad savo noru atlygino Kauno teritorinės ligonių kasos turėtas išlaidas, atsiradusias dėl nukentėjusiojo M. T. gydymo po jo sužalojimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Skiriant bausmę atsižvelgta ir į tai, kad A. G. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kurio metu ji sunkiai sužalojo savo šeimos narį, kad šio nusikaltimo motyvas buvo menkavertis. Teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes padarė išvadą, kad yra visos BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytos būtinos sąlygos, kurios leidžia teismui skirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę. Šio teisinio reguliavimo kontekste pripažįstama, kad A. G. tuoj po smurto panaudojimo fakto paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, siekdama pranešti apie padarytą nusikalstamą veiką ir norėdama kuo greičiau suteikti pagalbą nukentėjusiajam, kad ji pilnai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi, kad padėjo atskleisti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Taip pat skiriant bausmę įvertinta ir tai, kad kaltinamoji iš esmės charakterizuojama vien teigiamai: teisiama pirmą kartą, administracine tvarka bausta nebuvo (b. t. 1, b. l. 108), veikos padarymo metu buvo studentė, yra jauno amžiaus, kad tai galėjo lemti nepatyrimą ir savo jėgų pervertinimą, dėl ko įvyko smurtinis nusikaltimas. Pažymėtina, kad po nusikaltimo A. G. ir nukentėjusysis susitaikė, tuoj po įvykio kaltinamoji aktyviai ir nuoširdžiai rūpinosi M. T. sveikata. Visi šie duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. G. pritaikius BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas skirtina bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

marškinėliai ir audinys vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip menkaverčiai, o kompaktinis diskas su GMP iškvietimo graso įrašu ir kompaktinis diskas su 2017 m. gegužės 20 d. įvykio vietos apžiūros nuotraukomis vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu – paliktini byloje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301, 302, 303, 308, 310 str. teismas

nusprendė:

A. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. ir pritaikius Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d., 3 d. 3 p., nubausti laisvės apribojimu dvejiems (2) metams. Vadovaujantis BK 48 str. 3 d. 1 p. paskirti draudimą be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, bei vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 1 ir 5 p. paskirti įpareigojimus būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., taip pat neatlygintinai išdirbti 100 valandų per bausmės atlikimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 65 str., 66 str. į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. gegužės 20 d. iki 2017 m. gegužės 21 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

marškinėlius ir audinį, saugomus Kauno apskrities VPK Kauno m. Dainavos PK daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti, o teismui pateiktus kompaktinius diskus su telefoninių pokalbių įrašais, bei įvykio vietos apžiūros nuotraukomis – palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.