Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Arvydo Stankaus, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Aidai Dailidienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, nuteistojo gynėjui advokatui Alfonsui Šarkai, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 178 str. 2d. laisvės atėmimo bausme 7 (septyniems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 3d. ši bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2005-12-23 nuosprendžiu skirta neatlikta bausme taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. pagal LR BK 178 str. 2d. nuteistas už tai, kad jis 2006 -10-09 apie 13 val., veikdamas bendrininkų grupėje, pro anksčiau išdaužtą langą įsibrovė į UAB (duomenys neskelbtini) patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir iš jų pagrobė svetimą turtą 19 vienetų metalinių grindų plokščių, priklausančių bendrovei, bendros 384 Lt vertės.

Apeliaciniame skunde nuteistasis G. S. prašo švelninti paskirtą bausmę arba nuo bausmės atleisti. Nurodo, kad prisipažino padaręs nusikaltimą, nuostoliai atlyginti, gailisi.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo G. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas neginčija kaltės ir veikos kvalifikavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 320 str. 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

LR BK 54 straipsnyje nustatyta, kad teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Skiriant bausmę asmeniui, kuris nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, taip pat vadovaujamasi LR BK 91 straipsnio nuostatomis. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi teismas taip pat atsižvelgia ne tik į aukščiau paminėtas aplinkybes, bet ir į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, nepilnamečio sveikatos būklę, ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Taip pat šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmės nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jei nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. S. nusikaltimą padarė būdamas dar labai jauno amžiaus, nepilnametis, tačiau jis teisiamas jau trečią kartą. Jo padarytas nusikaltimas tyčinis, apysunkis, juo kėsintasi į svetimą nuosavybę. Šią nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė būdamas praeityje teistas taip pat už tyčinius turtinius nusikaltimus. Be to, ši veika padaryta bausmės vykdymo atidėjimo metu. Iš bylos aplinkybių matyti, kad nuteistasis praeityje vieną kartą jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau po to nusikalto ir du kartus teistas. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis teismo parodyto jam pasitikėjimo, jog nuteistąjį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, nepateisino, nes nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, bylą nagrinėjant teisme pažeidinėjo skirtos kardomosios priemonės sąlygas, dėl ko į posėdį buvo atvesdintas, jam skirta griežtesnė kardomoji priemonė-suėmimas, nuteistasis nedirbo, nesimokė. Šios aplinkybės taip pat rodo nuteistojo cinišką požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias moralės taisykles, svetimą nuosavybę, o taip pat patvirtina, kad nuteistasis išvadų dėl savo elgesio nedaro, gyvenimo būdo nesistengia keisti ir švelnesnės poveikio priemonės yra nepakankamos pasiekti LR BK 41 straipsnyje nurodytus tikslus, kitos rūšies bausmių kaip tik laisvės atėmimas jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. Dėl šių aplinkybių reali laisvės atėmimo bausmė nuteistajam skirta pagrįstai, nes aukščiau aptarti duomenys duoda pagrindą išvadai, kad tik tokia bausmė gali sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, pasiekti, kad asmuo daugiau nenusikalstų ir laikytųsi įstatymų.

Nustatydamas bausmės trukmę, apylinkės teismas vadovavosi LR BK 54 str. bei 91straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltės formą - nusikaltimas apysunkis, tyčinis, baigtumą- baigtas nusikaltimas, įvertino nuteistojo jauną amžių, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, o būtent tai, kad jis prisipažino padarę nusikaltimą ir gailisi, nusikalto būdamas nepilnametis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat, teismas įvertino ir tai, kad šią veiką G. S. padarė anksčiau teistas du kartus, vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, bausmės vykdymo atidėjimo metu. Nors nuteistasis teigia, kad nuostoliai atlyginti, tačiau pažymėtina, kad žalos nuteistasis neatlygino, o pavogti daiktai grąžinti teisėtam savininkui, todėl tai nėra pagrindas šią aplinkybę laikyti atsakomybę lengvinančia. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šių aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį, kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį ir skyrė laisvės atėmimo bausmę žymiai mažesnę nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, artimą minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui.

Kadangi G. S. nusikalto po 2005-12-23 nuosprendžio, kuriuo jam buvo laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl teismas pagrįstai vadovavosi LR BK 64 str. 3d., ir skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę subendrino su Kauno miesto apylinkės teismo 2005-12-23 nuosprendžiu skirta neatlikta bausme iš dalies jas sudėdamas, pridėdamas tik dalį- 2 mėnesius skundžiamu nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės ir skyrė galutinę subendrintą bausmę- laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad paskirtoji bausmė atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo sunkumą ir pavojingumą, nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes nėra aiškia per griežta.

Apelianto prašymas jį atleisti nuo bausmės nepagrįstas ir turi būti atmestas. Vadovaujantis LR BK X skyriaus nuostatomis asmuo nuo bausmės gali būti atleistas, jei jis susirgo sunkia nepagydoma liga, dėl kurios jam būtų per sunkų atlikti bausmę, arba Amnestijos ar Malonės pagrindu, tačiau tokių pagrindų byloje nėra, todėl nuteistasis nuo bausmės negali būti atleistas.

Atsižvelgiant į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, darytina išvada, jog G. S. paskirtoji bausmė yra adekvati padaryto nusikaltimo pavojingumui, o kartu ir paties nuteistojo pavojingumui, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus bei įgyvendinti teisingumo principą. Teisinio pagrindo ją švelninti nėra. Todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo G. S. apeliacinį skundą atmesti.