Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-07-13 · Administracinė byla Nr. I-9155-580/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-05-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-07-13Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-07-13
Bylos Nr.
I-9155-580/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05066-2014-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Milda Vainienė, Jūra Marija Strumskienė, Jolanta Malijauskienė
Pareiškėjas
A. Š.
Atsakovas
Vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-9155-580/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05066-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 59; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjui A. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovams Vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. Š. prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, priteisti nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 15 straipsnio nuostatas neišmokėtą 1 528,92 Eur (5 279,04 Lt) valstybinės pensijos dalį. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad Vidaus reikalų ministerija 2002-06-07 sprendimu paskyrė A. Š. 908,5 Lt pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Pareiškėjui taip pat buvo mokamas 360 Lt valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas. Nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 A. Š. buvo perskaičiuota ir mokama sumažinta pensija. Įstatymų leidėjas Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatas pratęsė iki 2013-12-31 ir taip diskriminavo pareiškėją, kaip pareigūnų ir karių valstybinės pensijos gavėją. Dėl to A. Š. nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 susidarė 5 279,04 Lt nepriemoka. Skundą pareiškėjas grindžia Konstitucinio Teismo nutarimuose pateiktais išaiškinimais ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Atsakovai Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, su pareiškėjo skundu nesutiko. Paaiškino, kad pensija ginčijamu laikotarpiu buvo perskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Šiai normai atitikus Konstituciją, Vidaus reikalų ministerijos sprendimas perskaičiuoti pensiją buvo teisėtas. Pažymėjo, kad analogiško pobūdžio bylose buvo suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, byla nėra sudėtinga, nereikalingos specialiosios žinios, sprendžiami teisiniai klausimai nėra nauji, teismuose nagrinėjama daug analogiškų bylų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į A. Š. skundą nepateikė.

Pareiškėjas ir Lietuvos valstybės, Vidaus reikalų ministerijos bei Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinės bylos proceso šalims buvo pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta pareiškėjui ir atsakovų bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerijos 2002-07-25 sprendimu (pensijos byla Nr. 17714) A. Š. nuo 2002-06-07 paskirta 908,5 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už 17 metų, 11 mėnesių ir 4 dienų tarnybą (b. l. 116). Pareiškėjas su 2014-09-23 prašymu kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos ir prašė informuoti apie nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis neišmokėtą pareigūnų ir karių pensijos dalį (b. l. 118). 2014-09-23 skunde vidaus reikalų ministrui A. Š. prašė imtis priemonių dėl valstybinių pareigūnų ir karių pensijų, nes jis iki 2013-12-31 buvo diskriminuojamas, ir nurodyti, ar bus grąžinta neišmokėta pensijos dalis (b. l. 117). Vidaus reikalų ministerija 2014-10-14 sprendime Nr. 1D-7272(11) „Dėl diskriminavimo apraiškų panaikinimo ir pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies grąžinimo“ paaiškino pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skaičiavimo tvarką, pažymėjo, kad privalėjo vykdyti Laikinąjį įstatymą, nepaisydama Vilniaus apygardos administracinio teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir nurodė, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti nepriemoką (b. l. 119–120). Pareiškėjui taip pat buvo pateikta Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2014-10-03 pažyma apie 2010–2013 m. pensijos dydį Nr. 11DP(P)-4787 (b. l. 121–122).

Iš administracinėje byloje esančių Vidaus reikalų ministerijos 2014-10-14 sprendimo Nr. 1D-7272(11) „Dėl diskriminavimo apraiškų panaikinimo ir pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies grąžinimo“ bei Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2014-10-03 pažymos apie 2010–2013 m. pensijos dydį Nr. 11DP(P)-4787 matyti, kad pareiškėjo pensija nuo 2010-01-01 iki 2013-08-31 buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (b. l. 119–120, 121–122). Pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje nagrinėjamas tik pensijos sumažinimo nuo 2012-01-01 pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį teisėtumas. A. Š. skundą dėl pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2012-01-01 susidariusios pensijos nepriemokos priteisimo padavė nepraleidęs nustatyto 3 metų termino.

1994-12-13 priimto Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija. Seimas 2009-12-09 priėmė Laikinąjį įstatymą, kuriuo buvo siekiama sumažinti valstybės biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidas, todėl, nustačius tokį teisinį reguliavimą, buvo sumažintos, be kita ko, ir valstybinės bei valstybinės socialinio draudimo pensijos. Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje (2009-12-09 redakcija) buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31. Taigi, sumažintos valstybinės pensijos, laikinai turėjo būti mokamos dvejus metus – nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31. 2011-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatyme Nr. XI-1821 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis, kurio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja, tame tarpe šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoms išmokoms, t. y. valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, iki 2012-12-31. 2012-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-92 1 straipsniu Seimas dar kartą pakeitė Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame dar vieniems metams – iki 2013-12-31 – pratęsė sumažintų tarp jų ir valstybinių bei valstybinių socialinio draudimo pensijų mokėjimo terminą. Taigi, pagal pirminę Laikinojo įstatymo redakciją, Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarka pensijų gavėjams turėjo būti taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, tačiau vėlesniais įstatymo pakeitimais šių nuostatų galiojimas buvo du kartus pratęstas – nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 (2011-12-20 redakcija) ir nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 (2012-12-20 redakcija).

Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Nagrinėjamu atveju, remdamasi Laikinojo įstatymo 1 priede nurodyta formule, atsakovas, apskaičiavęs pareiškėjui paskirtos pensijos perskaičiavimo koeficientą (K = 0,8266), perskaičiavo pensijos dydį ir jam priklausančią valstybinę pensiją su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu sumažino nuo 1 268,5 Lt iki 1 048,54 Lt (1 268,5 Lt × 0,8266). Pažymėtina, kad reikalavimo priteisti nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo susidariusią pensijos nepriemoką teisėtumas ir pagrįstumas tiesiogiai susijęs su Laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimo 2012–2013 m. konstitucingumu.

Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime Nr. KT15-N9/2015 pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, tame tarpe valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (tame tarpe senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.

Nustatyta, kad 2014-10-14 sprendime Nr. 1D-7272(11) Vidaus reikalų ministerija, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, atsakė į prašymą dėl sumažintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Vidaus reikalų ministerija, apskaičiuodama pensijų dydžius, vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Nesant Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Taigi, Vidaus reikalų ministerija veikė pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarime pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatytos valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarkos galiojimo pratęsimas nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 ir nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 neprieštaravo Konstitucijai, A. Š. pensija galėjo būti perskaičiuojama, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatų taikymo neišmokėtą valstybinės pensijos dalį. A. Š. skundas atmetamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas netenkinamas, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėJūra Marija StrumskienėMilda Vainienė