Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2011-05-26 · Civilinė byla Nr. 2-1995-781/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-05-26
Bylos Nr.
2-1995-781/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-15173-2010-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Varanauskaitė
Ieškovas
N. P.
Atsakovas
I. K.
Advokatai
Asta Skujytė, Edmundas Rusinas
Kategorijos
  • 32.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Civilinė byla Nr. 2-1995-781/2011(Teisminio proceso Nr. 2-01-3-15173-2010-6)Procesinio sprendimo kategorija 32.1; 116.1 (S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė,sekretoriaujant Audingai Petrauskienei,dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Astai Skujytei,atsakovės atstovui A. D.,atsakovės atstovui advokatui Edmundui Rusinui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo N. P. ieškinį atsakovei I. K. dėl negyvenamosios patalpos servituto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir nurodė, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos – kūrybinės dirbtuvės, esančios (duomenys neskelbtini), patalpų plane pažymėtos indeksais 14-1, 14-2, 14-3, 14-4, 14-5. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos – pagalbinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos indeksais 25-1, 25-4. Ieškovas į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas nuo įsigijimo dienos, t. y., nuo 2004 m. gruodžio 22 d. patekdavo per negyvenamąją patalpą – pagalbinę patalpą, plane pažymėtą indeksu 25-1 (įėjimas į namą, plane pažymėtas a4), kuri nuo 2006 m. gegužės 2 d. asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei. Ieškovas nurodo, kad kitokiu būdu patekti į jam nuosavybės teise priklausančias kūrybines dirbtuves neįmanoma, nes plane pažymėta ieškovui priklausanti patalpa 14-1 yra atskirta užmūrijus sieną ir įrengus santechninį mazgą, nuo tretiesiems asmenims priklausančios patalpos, plane pažymėtos a1 (įėjimas į namą, plane pažymėtas a5). Šias faktines aplinkybes konstatavo antstolis D. S. 2010 m. rugpjūčio 9 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Kūrybinės dirbtuvės buvo įsigytos su tokia faktine jų būkle. Be to, įėjimas į namą, plane pažymėtas a5, per kurį būtų galima patekti į tretiesiems asmenims priklausančias patalpas a1 ir Rl šiuo metu yra nenaudojamas, pakabinta spyna ant durų ir buvo nenaudojamas nuo ieškovo kūrybinių dirbtuvių įsigijimo. Iki 2010 metų liepos mėnesio pabaigos tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo kilę jokių nesutarimų dėl faktinio naudojimosi atsakovei nuosavybės teise priklausančia negyvenamąja patalpa, plane pažymėta indeksu 25-1, ieškovo praėjimui, tačiau šių metų liepos mėnesio pabaigoje, ieškovas rado pakeistą įėjimo užraktą bei buvo žodžiu įspėtas, kad jeigu ir toliau nori patekti į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas per atsakovei nuosavybės teise priklausančią pagalbinę patalpą, turi nusipirkti šią patalpą ir dar papildomai įsigyti patalpą, plane pažymėtą indeksu 25-4. Tačiau ieškovas neturi poreikio įsigyti šias negyvenamąsias patalpas, todėl atsisakė tokio pasiūlymo ir siekė kitokiu protingu būdu išspręsti susidariusią konfliktinę situaciją. Į bet kokius ieškovo siūlymus buvo atsakyta neigiamai. Ieškovas prašo nustatyti į atsakovei nuosavybės teise priklausančią negyvenamąją patalpą – pagalbinę patalpą, plane pažymėtą indeksu 25-1, esančią Blindžių g. 20-25, Vilniuje, priklausančią nekilnojamajam daiktui, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), servitutą, – teisę ieškovui bet kuriuo paros metu patekti į jam nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas – kūrybines dirbtuves, esančias Blindžių g. 20-14, Vilniuje, plane pažymėtas indeksais 14-1, 14-2, 14-3, 14-4, 14-5, priklausančias nekilnojamajam daiktui, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklausančias patalpas įsigijo tik dėl tos priežasties, kad jos yra savarankiškos ir turi atskirą įėjimą. Aplinkybė, jog geranoriškai buvo leidžiama šiomis patalpomis naudotis ieškovui, nesuponuoja atsakovei prievolės ir toliau tęsti šį faktinį naudojimą. Patalpą, pažymėtą indeksu 25-1, sudaro 3,74 kv. m., tačiau realybėje minėta patalpa yra didesnė ir padidinta kitos atsakovės patalpos, pažymėtos indeksu 25-4, sąskaita. Tokius neteisėtus veiksmus yra atlikęs ieškovas ar kiti asmenys, iki jo naudojęsi jam perleistomis patalpomis. Atsakovės teigimu, dėl minėtos priežasties servitutas patalpai, kuri yra savavališkai padidinta, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, apskritai negali būti nustatytas. Atsakovė taip pat nurodo, kad techninės apskaitos byloje patalpa, kurios indeksas 14-1, pažymėta kaip koridorius, o ne santechninis mazgas. Tokiu būdu ieškovo veiksmai, kuomet jis savavališkai, neturėdamas tam būtinų projekto ir administracinių aktų, koridorių, kurio paskirtis – patekimas į patalpas iš įėjimo, pažymėto indeksu a5, paverčia į santechninį mazgą, o atlikus neteisėtus veiksmus, atsakovės nuosavybę reikalauja apsunkinti servitutu, tuo padarydamas realią žalą jos turtui. Atsakovė prašė ieškinį atmesti, o ieškinio tenkinimo atveju – iš ieškovo priteisti kompensaciją dėl servituto nustatymo.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje ieškovo atstovė ieškinyje išdėstytus motyvus palaikė, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad ieškovas įsigijo patalpas jau pertvarkytas, pats jokių rekonstrukcijų neatliko. Nurodė, kad atsakovė patalpose, į kurias ieškovas prašo nustatyti servitutą negyvena, todėl jos teisių servituto nustatymas nesuvaržytų.

Atsiliepimas

Teismo posėdžių metu atsakovės atstovai palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Atsakovės atstovai nurodė, kad patalpa, plane pažymėta a1, neįregistruota, yra bendro naudojimo patalpa – koridorius. Šalia minėtos patalpos yra kita patalpa, pažymėta indeksu R1 – rūsys, visų bendrasavininkių bendro naudojimo patalpa.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos – kūrybinės dirbtuvės, esančios Blindžių g. 20-14, Vilniuje, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos indeksais 14-1, 14-2, 14-3, 14-4, 14-5 (b. l. 13, 29). Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos – pagalbinės patalpos, esančios Blindžių g. 20-25, Vilniuje, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos indeksais 25-1, 25-4 (b. l. 15, 29). Ieškovas į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas nuo įsigijimo dienos, t. y., nuo 2004 m. gruodžio 22 d. patekdavo per negyvenamąją patalpą – pagalbinę patalpą, plane pažymėtą indeksu 25-1, kuri nuo 2006 m. gegužės 2 d. asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei. Plane pažymėta ieškovui priklausanti patalpa 14-1 yra atskirta užmūrijus sieną ir įrengus santechninį mazgą, nuo patalpos, plane pažymėtos a1 (b. l. 17, 31). Įėjimas į namą, plane pažymėtas a5, per kurį būtų galima patekti į patalpą a1 yra nenaudojamas, ant durų pakabinta spyna (b. l. 30).

CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutas gali būti nustatomas įstatymais, sandoriais, teismo sprendimais. Nagrinėjamoje civilinėje byloje šalys nesutaria dėl servituto nustatymo, todėl klausimas spręstinas teismo tvarka. Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Šiame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį, tačiau nepaisant to, servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas. Sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo, reikalinga įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančio daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad priverstinai (teismo sprendimu) nustatant servitutą, turi būti siekiama viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005, 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007, 2008 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2008, 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008). Servitutas neturi riboti tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisių daugiau nei yra būtina tinkamam naudojimuisi viešpataujančiuoju daiktu užtikrinti, t. y. turi būti laikomasi proporcingumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009).

Ieškovas kūrybines dirbtuves, esančias Blindžių g. 20-14, Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo 2004 m. gruodžio 22 d. (b. l. 7) pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Šios sutarties 5.1 punkte nurodyta, kad pirkėjas (nagrinėjamoje byloje ieškovas) pareiškė, kad susipažino su patalpų nuosavybės dokumentais, prieš pasirašant sutartį jis turėjo galimybę apžiūrėti patalpas ir jokių pretenzijų dėl jų pardavėjams neturi (b. l. 9). Pirkėjas (ieškovas) pareiškė, kad priėmė tinkamos kokybės turtą ir neturi pardavėjams jokių pretenzijų dėl parduodamo turto būklės ir nereikalauja kokių nors papildomų eksploatavimo garantijų (pirkimo-pardavimo sutarties 5.3 punktas). Taigi, kaip matyti iš ieškovo su patalpų pardavėjais sudarytos sutarties, ieškovas patalpas priėmė ir pretenzijų pardavėjams dėl jų būklės neturėjo. Prieš pasirašydamas sutartį ieškovas taip pat turėjo galimybę susipažinti su patalpų nuosavybės dokumentais, tame tarpe ir su techninės apskaitos byla, iš kurios nustatyta, kad patalpa, plane pažymėta indeksu 14-1, sudaranti 3,81 kv. m. yra koridorius, kitos – dirbtuvių patalpos (b. l. 27). Ieškovas nurodo, kad patalpoje 14-1 įrengtas santechninis mazgas, siena, atskirianti šią patalpą nuo patalpos a1 (koridoriaus) yra užmūryta. Ieškovas įsigijo patalpas jau pertvarkytas, pats jokių rekonstrukcijų neatliko.

CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti civilinės teisės pricipai, kurių turi laikytis civilinių teisių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, šalių susitarimu nustatydami tarpusavio teises ir pareigas. Protingumas yra bendrasis teisės principas, reikalaujantis, kad asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai. Protingumo kriterijus reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Ieškovas, prieš sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį dėl kūrybinių dirbtuvių, turėjo galimybę jas apžiūrėti ir susipažinti su patalpų dokumentais, iš kurių matyti, kad viena patalpa buvo skirta praėjimui (koridorius). Ieškovas nurodo, kad patalpų įsigijimo momentu jos jau buvo rekonstruotos – vietoj koridoriaus įrengtas santechninis mazgas, tačiau jis pretenzijų pardavėjams dėl to nepareiškė, nors ir turėjo tokią galimybę. Be to, pirkimo-pardavimo sutarties 4.2 punktas nustatė, kad tuo atveju, jeigu dėl pardavėjų kaltės patalpoms būtų padaryti nuostoliai, jie įsipareigoja atlyginti šiuos nuostolius savo lėšomis. Taigi ieškovas, įsigydamas patalpas iš buvusių savininkų, žinojo, kokios negyvenamosios patalpos priklauso pardavėjams, kur yra patekimas į jas, todėl po sandorio sudarymo reiškiamos pretenzijos dėl dar vieno įėjimo į patalpas per svetimas patalpas yra atmestinos ir prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.

Ieškovas nurodė, kad įėjimas į namą, plane pažymėtas a5, per kurį būtų galima patekti į tretiesiems asmenims priklausančias patalpas a1 ir R1 šiuo metu nenaudojimas, ant durų pakabinta spyna, tačiau ieškovas nenurodo, ar kreipėsi dėl galimybės naudotis šiuo įėjimu bei dėl jo nenaudojimo priežasčių. Ieškovas nurodė, kad įėjimas a5 ribojasi su tretiesiems asmenims priklausančiomis patalpomis a1 ir R1, todėl bet kokiu atveju iškiltų būtinybė nustatyti servitutą. Bylos aplinkybėmis buvo nustatyta, kad į patalpas a1 ir R1 asmenų nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos (b. l. 68). Iš atsakovės atstovų paaiškinimų nustatyta, kad a1 yra koridorius, bendro naudojimo patalpa. Į patalpą a1 ieškovas gali patekti per įėjimą a5, o iš patalpos a1 – į ieškovui nuosavybės teise priklausančią patalpą 14-1. Taigi ieškovas ir nenustačius servituto gali įgyvendinti savo kaip savininko teises pagal paskirtį ir be jokių objektyvių kliūčių naudotis jam priklausančiu turtu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad ieškovo prašymas nustatyti servitutą pagrįstas siekiu naudoti jam priklausančias kūrybines dirbtuves patogiau, nors ieškovas neišnaudojo visų techninių galimybių pašalinti patekimo į šias patalpas kliūtis. Darytina išvada, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, todėl ieškinys atmestinas.

Atmetus ieškinį ieškovo prašymas priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnis) bei iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos atsakovės bylinėjimosi išlaidos – 907, 50 Lt už teisines paslaugas (b. l. 76).

Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistina 17, 37 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų) į valstybės biudžetą (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 92, 93, 259, 263–270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 907, 50 Lt (devynis šimtus septynis Lt 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai bei 17, 37 Lt (septyniolika Lt 37 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėja Jūratė VaranauskaitėNuorašas tikras: