Kauno apygardos teismo nutartis

2012-02-17 · Civilinė byla Nr. 2S-692-658/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-17
Bylos Nr.
2S-692-658/2012
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-04485-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nerijus Meilutis
Ieškovas
UAB „Hertransus“
Atsakovas
UAB „Fajetona“
Civilinė byla Nr. 2S-692-658/2012(Proceso Nr. 2-28-3-04485-2011-0)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Eridana Paltanavičienė
Procesinio sprendimo kategorijos: 110; 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Hertransus“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-415-802/2012 pagal ieškovės UAB „Hertransus“ ieškinį atsakovei UAB „Fajetona“ dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 23 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių- atsakovės turto ir piniginių lėšų arešto ieškinio sumai- taikymo civilinėje byloje, kurioje ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 9045,88 Lt skolą, 663,97 Lt delspinigius pagal 2008 m. birželio 25 d. pirkimo- pardavimo sutartį, 5916 Lt skolą, 506,67 Lt palūkanas pagal 2009 m. spalio 1 d. išduotus keturis paprastuosius vekselius, 5% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas nurodė, kad ieškinio argumentas, jog atsakovė galimai nevykdo savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, nėra pagrindas teigti, jog ji vengs ir teismo sprendimo vykdymo. Ieškovė nepateikė teismui ir jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog ieškinio suma, atsižvelgiant į atsakovės pajamas, turto vertę, kapitalo dydį, laikytina didele, kad atsakovės turtinė padėtis yra rizikinga. Teismų informacinėje sistemoje Liteko nėra duomenų apie kitus atsakovės turtinius įsipareigojimus, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeistas ekonomiškumo principas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartį pakeisti, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti ir nurodo, kad prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užkirsti kelią atsakovės turto realizacijai, kad ieškinio suma- 16132,52 Lt- esant sunkiai ekonominei padėčiai, negali būti vertinama kaip nedidelė. Ieškovė taip pat akcentuoja, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad kelios civilinės bylos atsakovės atžvilgiu yra išnagrinėtos anksčiau, jose priimtų sprendimų pagrindu vykdomas išieškojimas, užvesta ne viena vykdomoji byla. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės užtikrintų išieškojimo galimybes ieškovei palankaus galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Teismas išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdamas jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančio byloje asmens prašymu taiko laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šis asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumas sietinas su prielaida, jog egzistuoja tam tikra grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo realumui. Galimų grėsmių įvertinimas priskirtas bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai, pasireiškiančiai besikreipiančio asmens nurodytų argumentų įvertinimu.

Vienu iš argumentų, dėl ko laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos, tiek ieškinyje, tiek ir atskirajame skunde įvardijama didelė ieškinio suma- 16132,52 Lt. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, civilinę bylą iš esmės nagrinėjęs Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 7 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, civilinę bylą nutraukė. Taikos sutartimi atsakovė įsipareigojo dviem mokėjimais iki 2012 m. kovo 25 d. sumokėti ieškovei 3751,85 Lt, ieškovė atsisakė likusių ieškinio reikalavimų, šalys išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Kadangi ši nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, 7 dienų apskundimo terminas skaičiuojamas nuo jos kopijos įteikimo dalyvaujantiems byloje asmenims dienos (CPK 335 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš įteikimo pažymų turinio, nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis ir nutraukta civilinė byla, dalyvaujančių byloje asmenų atstovams įteikta 2012 m. vasario 15 d., todėl dar nėra įsiteisėjusi. Faktas, jog nurodyta nutartis nėra įsiteisėjusi, neleidžia spręsti dėl CK 6.985 straipsnio 1 dalyje, CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 294 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų padarinių- teismo sprendimo res judicata galios, draudimo dėl to paties reikalavimo vėl kreiptis į teismą- atsiradimo, tačiau nepaneigia šalių valios jų tarpusavio prievolių klausimu. Pasirašydama taikos sutartį, kuri, vadovaujantis CK 6.983 straipsniu, vertintina ne tik kaip procesinis veiksmas, bet ir kaip savarankiškas civilinis sandoris, ieškovė iš esmės nurodė palaikanti tik dalį ieškinyje išdėstytų materialinių teisinių reikalavimų, kurių suma- 3751,85 Lt. Tokia ieškovės pozicija pati savaime paneigia jos prašymo areštuoti atsakovės turtą ir pinigines lėšas, viršijančias jos palaikomą ieškinio reikalavimo sumą, pagrįstumą, t.y., esant išreikštai ieškovės valiai atsisakyti reikalavimų dalies dėl 12380,67 Lt priteisimo, suvaržymų, kuriais būtų siekiama užtikrinti atitinkamos sumos išieškojimą ieškinio patenkinimo atveju, taikymas atsakovės atžvilgiu akivaizdžiai pažeistų proporcingumo ir ekonomiškumo principus, neužtikrintų jokių teisėtų ieškovės interesų apsaugos. Tuo tarpu 3751,85 Lt suma juridiniam asmeniui negali būti vertinama kaip didelė remiantis vienintele aplinkybe, jog atsakovės atžvilgiu yra inicijuotos kelios vykdomosios bylos, nesant duomenų, jog atsakovė yra nemoki. Dėmesys atkreiptinas ir į tai, jog CPK 147 straipsnio 6 dalyje apibrėžto bendro pobūdžio arešto taikymas, nenurodant konkrečių areštuotinų objektų, atsižvelgiant į nedidelę ginčo sumą, aukščiau aptartą esamą bylos procesinę stadiją, sukurtų neproporcingas pasekmes, susijusias su ženkliais atsakovės finansinių ir turtinių teisių suvaržymais iki ieškovės kreipimosi į antstolį dėl nutarties vykdymo dienos, taip pat su vykdymo išlaidomis, kurios atsirastų ieškovei įvykdžius įpareigojimą kreiptis į antstolį.

Kaip nepagrįstas atmestinas ir atskirojo skundo argumentas, jog galimą atsakovės siekį vengti teismo sprendimo vykdymo patvirtina atsisakymas vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Pati ieškovė ieškinyje patvirtino, jog atsakovė neginčijo įsiskolinimo pagal 2008 m. birželio 25 d. pirkimo- pardavimo sutartį fakto, pasirašė skolos suderinimo aktą. Iš teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, turinio, akivaizdu, jog ieškovė išreiškė valią atsisakyti didžiosios teismui pareikšto reikalavimo dalies, į kurią įeina ne tik netesybos, bet ir pagrindinės skolos suma. Toks ieškovės elgesys galėjo būti sąlygotas arba pačios ieškovės suvokimo, jog dalis reiškiamo reikalavimo yra nepagrįsta, arba atsakovės dalinio atsiskaitymo su ieškove. Pirmasis atvejis pateisintų atsakovės atsisakymą vykdyti nepagrįstą finansinį reikalavimą, tuo tarpu antrasis įrodytų atsakovės geranoriškumą ir siekį konstruktyviai spręsti susiklosčiusias problemas. Galimą atsakovės piktnaudžiavimą materialinėmis teisėmis ir pareigomis iš dalies paneigia ir pats taikos sutarties pasirašymo faktas. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog bylos medžiaga nepatvirtino atsakovės nesąžiningumo, siekio neteisėtais būdais piktybiškai vengti sutartinių prievolių vykdymo, todėl ir prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodyta atitinkama prielaida atmestina kaip neįrodyta.

Visus atskirojo skundo argumentus atmetęs, teismas sprendžia, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 151 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Nerijus Meilutis