Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir VSDFV) pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Forba“ iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovei UAB „Forba“ bankroto bylą. Nurodo, kad atsakovės įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondui 2021 m. gegužės 20 d. yra 7544,56 Eur, iš jų 7385,13 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 159,43 Eur delspinigių. Siekdamas iš UAB „Forba“ išieškoti įmokų ir delspinigių įsiskolinimą, VSDFV Kauno skyrius draudėjui taikė priverstinio poveikio priemones, t. y. teikė mokėjimo nurodymus kredito įstaigoms nesumokėtas socialinio draudimo įmokas nurašyti iš draudėjo sąskaitų kredito įstaigose Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 754 straipsnyje nustatyta tvarka. Paskutinį kartą valstybinio socialinio draudimo įmokos gautos 2020 m. rugpjūčio 31 d. VSDFV Kauno skyrius „Forba“ registruotu laišku siuntė raginimą dėl skolos fondo biudžetui sumokėjimo geruoju, tačiau skola nebuvo sumokėta. Registrų duomenimis įmonė neturi įregistruoto nekilnojamojo turto, įmonės vardu registruotų transporto priemonių nėra. VĮ Registrų centrui UAB „Forba“ pateiktas balansas už 2019 metus. Šios aplinkybės patvirtina, kad UAB „Forba“ negali laiku vykdyti turtinių prievolių ir yra nemoki.

Pareiškimas patenkintinas, atsakovei UAB „Forba“ keltina bankroto byla.

Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė įmonės kreditoriai, kuriems tokią teisę nustato Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, todėl šioje byloje pateikto pareiškimo iškelti bankroto bylą faktinis pagrindas – įmonės nemokumas.

Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Įmonės nemokumo sąvoka yra apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad įmonės nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Atsakovės vadovas nepateikė teismui atsiliepimo ir reikalaujamų dokumentų, teismo procesiniai dokumentai jam neįteikti, grąžinti teismui su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką“. Apie teismo posėdį viešai paskelbta.

Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas reiškia, jog pačios šalys turi pareigą įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, taip pat turi būti aktyvus ir gali savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio galima būtų spręsti apie įmonės mokumą ar nemokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1372-330/2016).

Teismas neturi aktualių duomenų apie įmonės finansinę būklę, realų turtą bei jo vertę, vykdytą ar vykdomą veiklą, todėl įvertina atsakovės finansinę būklę ir gyvybingumą pagal ieškovės pateiktus bei iš viešųjų registrus gautus duomenis.

Iš viešųjų registrų duomenų nustatyta, kad UAB „Forba“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2019 m. birželio 14 d., jos vadovas nuo 2021 m. kovo 24 d. yra V. B. Bendrovė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentus yra pateikusi tik už 2019 metus. Iš atsakovės 2019 m. sudarytos finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad ataskaitiniu laikotarpiu (2019-06-14 – 2019-12-31) atsakovės balansinė įmonės turto vertė siekė 72 303 Eur, kurį sudarė 32 174 Eur vertės ilgalaikis turtas ir 40 129 Eur trumpalaikis turtas; per vienerius metus gautinos sumos sudarė 19 859 Eur. Iš atsakovės 2019 m. pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad 2019 m. įmonė gavo 28 783 Eur grynojo pelno.

Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad tam, jog išsiaiškinti įmonės turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti ne tik pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir vadovautis kitais byloje esančiais įrodymais, pagrindžiančiais pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį, bet ir pagal realią įmonės turtinę būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2020/2014). Kaip minėta, įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013).

Nors atsakovės 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentai formaliai nerodo įmonės nemokumo, tačiau iš kitų byloje nustatytų aplinkybių spręstina, kad jie realios UAB „Forba“ finansinės situacijos neatspindi.

Viešųjų registrų duomenimis, atsakovė nuosavybės teise registruotino nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Antstolių informacinės sistemos registro išrašas patvirtina, kad antstolis S. U. iš atsakovės įmonės vykdo 2520,87 Eur išieškojimą pagal UAB „BRC finance“ reikalavimus, antstolė R. P. vykdo 1062,35 Eur išieškojimą pagal UAB „Elektrokomplektas“ reikalavimą, antstolis V. K. vykdo 554,32 Eur reikalavimą pagal T. S. reikalavimą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) 2021 m. gegužės 20 d. duomenimis, atsakovės skola valstybinio socialinio draudimo fondui sudaro 7544,56 Eur, iš jų 7385,13 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 159,43 Eur delspinigių. Bendrovė neturi apdraustųjų asmenų. Darytina išvada, jog ji nevykdo ūkinės veiklos, negauna ar ateityje negaus pajamų, kuriomis galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu bylų Lietuvos teismuose nėra užvesta.

Taigi, įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė UAB „Forba“ yra nemoki, nes įmonė nevykdo įsipareigojimų kreditoriams. Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovei būtų inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas. Minėti duomenys pagrindžia, jog tokia UAB „Forba“ būsena atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką, todėl atsakovei keltina bankroto byla (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis). Duomenų, leidžiančių manyti, kad atsakovės negalėjimas įvykdyti prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas, byloje nėra. Iš viešai skelbiamų duomenų matyti, kad UAB „Forba“ nėra nei vieno socialiniu draudimu apdrausto asmens, kas patvirtina, jog atsakovė nevykdo ūkinės komercinės veiklos, iš kurios galėtų gauti pajamų atsiskaitymui su kreditoriais. Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nenustatyta (JANĮ 22 straipsnio 3 dalis).

Nutartimi, kuria iškeliama bankroto bylą, vadovaujantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis bei naudojantis atrankos programa (JANĮ 34 straipsnio 3 dalis), kartu paskiriamas ir nemokumo administratorius (JANĮ 34 straipsnio 7 dalis).

Iš nemokumo administratorių atrankos kompiuterinės programos duomenų nustatyta, jog šios įmonės administratore atrinkta UAB „Bankrotė“ (sąrašo Nr. B-JA172). Duomenų, kad šios administratorės kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms teismas neturi, todėl atrinkta kandidatūra skirtina administruoti UAB „Forba“ (JANĮ 34 straipsnio 2 dalis). Teismo nutartis paskirti nemokumo administratorę neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis).

Pagal JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktą jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. JANĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą (JANĮ 77 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo“ nustatyta, kad bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA.

Vadovaujantis nuo 2021 m. sausio 1 d. įdiegta nemokumo administratorių atrankos programa AVNIS, nemokumo administratorei nustatytinas 3 210 Eur dydžio bazinis atlygis, kuris gali būti keičiamas JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Iškėlus bankroto bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotinas įmonės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Įmonės valdymo organams nustatytinas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratorei įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratorei nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).

Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtai nemokumo administratorei, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Vadovaujantis JANĮ 3 straipsnio 4 punktu, paskirta nemokumo administratorė įpareigotina apie įsiteisėjusią teismo nutartį informuoti JANĮ 27 straipsnio 2 dalies 2–5 punktuose nurodytus subjektus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Forba“, juridinio asmens kodas 305189522, buveinės adresas Kaunas, Partizanų g. 61-806, bankroto bylą.

Įmonės nemokumo administratore paskirti uždarąją akcinę bendrovę „Bankrotė“ (sąrašo Nr. B-JA243), adresas Maironio g. 16A-1, Kaunas, el. p. bankrote@gmail.com.

Nustatyti paskirtai nemokumo administratorei 3 210 (trijų tūkstančių dviejų šimtų dešimties eurų) Eur bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą.

Iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuoti uždarosios akcinės bendrovės „Forba“, juridinio asmens kodas 305189522, buveinės adresas Kaunas, Partizanų g. 61-806, ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises. Šią nutarties dalį vykdyti skubiai.

Nustatyti 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti paskirtai nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija). perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti valdymo organams iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Kreditoriai per 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Finansų ministerijos interneto svetainėje dienos gali pateikti paskirtam nemokumo administratoriui savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodant, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Pavesti nemokumo administratorei atlikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje ir 59 straipsnyje nustatytus veiksmus. Jai taip pat pavesti sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.

Įpareigoti nemokumo administratorę apie įsiteisėjusią teismo nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo nedelsiant informuoti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 2–5 punktuose nurodytus subjektus.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties priėmimo dienos išsiųsti jos patvirtintą kopiją pareiškėjui, atsakovei ir jos vadovui V. B., nemokumo administratorei, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Turto arešto aktų registrui.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos išsiųsti jos patvirtintą kopiją Juridinių asmenų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Garantinio fondo administratoriui – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, antstoliams S. U., R. P., V. K.

Nutartis, išskyrus jos dalį dėl nemokumo administratoriaus kandidatūros skyrimo, per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.