Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-11-06 · Administracinė byla Nr. I-3129-580/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-11-06Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-05-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-11-06
Bylos Nr.
I-3129-580/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01246-2012-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jūra Marija Strumskienė, Rūta Miliuvienė, Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
G. K.
Atsakovas
Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Advokatai
Ramūnas Vanagas
Administracinė byla Nr. I-3129-580/2012Proceso Nr. 3-61-3-01246-2012-1Procesinio sprendimo kategorija 24, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Rūtos Miliuvienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui G. K. (G. K.),vertėjai Eleonorai Pikulik,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. K. prašo: 1) panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2012-03-26 sprendimą Nr. (1.10)-SD-1580-12; 2) įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą dėl jo 2012-03-21 prašymo Nr. (1.10)-ATP-1090-12 suteikti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Paaiškino, kad su 2012-03-21 prašymu kreipėsi į Tarnybą ir prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1082-189/2012. Tarnyba, motyvuodama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 18 straipsnio 3 dalimi, jo prašymą 2012-03-26 sprendimu Nr. (1.10)-ATP-1090-12 persiuntė spręsti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą ir prašyti ištirti, ar Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas – tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priima kita tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka, atitinka Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, ar neprieštarauja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 15 straipsnio 8 dalies analogiškoms nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, o teisinė pagalba skirta nepasiturintiems asmenims, jų prašymų suteikti antrinę teisinę pagalbą, prievartinis perdavimas spręsti toli nuo asmens buveinės esančiai kito regiono tarnybai, nesuteikiant asmeniui teisės pasirinkti, kam patikėti spręsti prašymą dėl teisinės pagalbos suteikimo, institucijos interesus iškelia aukščiau žmogaus interesų.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundo argumentus, nurodė, kad dėl to, jog jo prašymas buvo persiųstas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, turi nepatogumų, nes sunkiai susisiekti su advokatu.

Atsiliepimas

Atsakovo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad 2012-03-21 Tarnyba gavo G. K. prašymą suteikti antrinę teisine pagalbą administracinėje byloje Nr. I-1082-189/2012. Šioje byloje pagal G. K. skundą sprendžiamas klausimas dėl Tarnybos 2011-09-06 sprendimo Nr. (1.10.)-NSP-147-11, kuriuo pareiškėjui buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Tarnybos 2010-08-13 sprendimą Nr. (1.10.)-S-2148-10, pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat siekia panaikinti advokato Ramūno Vanago prašyme išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą pagal Tarnybos 2010-08-13 sprendimą Nr. (1.10)-S-2148-10 pažymėtų konsultacijų laiką. Tarnyba, atsižvelgusi į tai, kad administracinės bylos Nr. I-1082-189/2012 ginčo dalykas yra Tarnybos sprendimas Nr. (1.10)-NSP-147-11, ir vadovaudamasi VGTPĮ 18 straipsnio 3 dalimi bei teisingumo ministro 2008-06-12 įsakymu Nr. 1R-241 patvirtinto Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurioje ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 3 ir 4.1 punktais pareiškėjo prašymą persiuntė nagrinėti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

Asmens teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, pagalba teikiama atsižvelgiant į VGTPĮ įtvirtintas sąlygas ir tvarką. Iš VGTPĮ 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 11 straipsnio 6 ir 7 dalyse ir 23 straipsnio 1 dalyje, nustatytų tarnybų uždavinių matyti, kad tarnybos tam tikra apimtimi gali daryti įtakos rezultatui, susijusiam su antrinės teisinės pagalbos teikimu. Tarnyba, nagrinėdama asmenų prašymus ir priimdama sprendimus, privalo įvertinti, ar nėra objektyvių priežasčių, trukdančių priimti atitinkamą sprendimą. VGTPĮ 18 straipsnio 3 dalies teisinis reguliavimas įtvirtinta prioritetą išvengti asmens ir Tarnybos interesų konflikto, kuris galėtų daryti neigiamą įtaką asmeniui teikiamų teisinių paslaugų kokybei. Tai, kad asmeniui teisinę pagalbą gali teikti kita tarnyba, nepaneigia ir neapriboja šios asmens teisės. Asmens prašymo perdavimas nagrinėti kitai tarnybai nepažeidžia konstitucinių nuostatų, teisė į pagalbą išlieka tos pačios apimties, o teisė pasirinkti advokatą yra išsaugoma ir gali būti realizuota pasirenkant advokatą iš kitos tarnybos sąrašo.

Pažymi, kad analogiškas pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą buvo vertinamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A575-2271/2011, administracinėje byloje Nr. A822-703/2010. Šiose bylose teismui nekilo jokių abejonių dėl VGTPĮ 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos prieštaravimo Konstitucijai.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį Tarnybai pranešta tinkamai (b. l. 45). Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Tarnybos 2012-03-26 sprendimo Nr. (1.10)-SD-1580-12, kuriuo pareiškėjo prašymas persiųstas nagrinėti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2012-03-21 Tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą apskundžiant Tarnybos 2011-09-06 sprendimą Nr. (1.10.)-NSP-147-11 ir pareiškėjo konsultacijų advokato prašyme Tarnybai išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-1082-189/2012 patvirtinimą (b. l. 33–36). Tarnyba, vadovaudamasi VGTPĮ 18 straipsnio 3 dalimi, Tvarkos aprašo 3, 4.1 punktais, 2012-03-26 sprendimu Nr. (1.10.)-SD-1580-12 pareiškėjo prašymą persiuntė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir prašė jos išnagrinėti ir priimti atitinkamą sprendimą (b. l. 39–40).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą apygardos teismo teritorijoje bei priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. VGTPĮ 18 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas – tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priima kita tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka. Valstybės garantuojamo teisinės pagalbos tarnybos yra valstybės institucijos. Jų uždavinys užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą (VGTPĮ 9 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tarnybos, spręsdamos joms pavestą uždavinį, privalo vadovautis ne tik VGTPĮ, bet ir Konstitucija, kaip vientisu ir tiesiogiai taikytinu teisės aktu, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu, Viešojo administravimo įstatymu ir kitais teisės aktais, skirtais viešojo administravimo subjektams. Taigi, bet kuris viešojo administravimo subjektas, priimdamas sprendimą viešojo administravimo srityje, turi vadovautis ne tik tiesiogiai specialiai atitinkamus visuomeninius santykius reglamentuojančiais teisės aktais, bet ir kitais teisės aktais, skirtais viešojo administravimo sistemos subjektams, siekiant įgyvendinti Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Viešojo administravimo subjektai savo veikloje turi vadovautis įstatymo viršenybės, objektyvumo, reiškiančio, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, nepiktnaudžiavimo valdžia bei kitais principais. Kilus interesų konfliktui tarp atitinkamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir į ją besikreipiančio asmens dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, tarnyba, siekdama užtikrinti objektyvaus, nešališko ir pagrįsto sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo priėmimą, turi nusišalinti ir perduoti klausimą spręsti kitai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2008-07-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-819/2008, 2009-05- 11 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-594/2009, 2010-05-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-703/2010).

Teisingumo ministras 2008-06-12 įsakymu Nr. 1R-241 patvirtino Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priėmimo tvarkos aprašą. Šio aprašo 3 punkte nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą byloje, kurios ginčo dalykas yra jos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, per 3 darbo dienas perduoda nagrinėti kitai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pagal pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą. Kai pareiškėjo gyvenamoji vieta yra Vilniuje, prašymas perduodamas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (Aprašo 4.1 punktas).

Tarnyba, atsižvelgusi į tai, kad G. K. prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Tarnybos 2011-09-06 sprendimo Nr. (1.10.)-NSP-147-11 bei tai, kad pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta yra Vilniaus miesto savivaldybėje, pagrįstai pareiškėjo prašymą persiuntė nagrinėti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Kadangi pareiškėjas prašė suteikti antrinę teisine pagalbą administracinėje byloje Nr. I-1082-189/2012, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl Tarnybos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, darytina išvada, kad Tarnyba yra suinteresuota bylos baigtimi. Iškilus interesų konfliktui pareiškėjui siekiant apskųsti Tarnybos priimtą sprendimą, atsakovas pagrįstai nusišalino nuo G. K. prašymo nagrinėjimo. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pareiškėjo gyvenamosios vietos požiūriu yra artimiausia kita valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, kuri gali spręsti klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, todėl pareiškėjo prašymas pagrįstai perduotas šiai institucijai.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, bei atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba siekdama užtikrinti objektyvaus, nešališko ir pagrįsto sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo priėmimą, pagrįstai pareiškėjo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą persiuntė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Tarnybos 2012-03-26 sprendimas Nr. (1.10)-SD-1580-12 iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti pareiškėjo skunde ir jo teismo posėdyje išsakytais argumentais. Pripažinus, Tarnybos sprendimas Nr. (1.10)-SD-1580-12 yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl jo 2012-03-21 prašymo Nr. (1.10)-ATP-1090-12 suteikti antrinę teisinę pagalbą. G. K. skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismui su prašymu ištirti, ar VGTPĮ 18 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 7 straipsnio 1 daliai bei VGPTĮ 15 straipsnio 8 dalies nuostatoms. Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Atitinkama nuostata nustatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje. Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, jog įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Toks pat teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą pagrindas nurodytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje. Proceso dalyvio prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tik vada įvertinti ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą ištirti taikytino teisės akto atitikimą Konstitucijai. Pateikto prašymo argumentai nesaisto teismo ir jis savarankiškai vertina jo pagrįstumą. Klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-997/2009, 2009-01-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-152/2009). Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas bei aptartą šioje byloje nagrinėjamam ginčui spręsti taikytinų teisės normų aiškinimo ir taikymo analizę, teismui pagrįstų abejonių dėl prašomos ištirti VGTPĮ normos konstitucingumo nekyla. Pažymėtina, kad VGTPĮ 18 straipsnio 3 dalies atveju yra sprendžiami antrinės teisinės pagalbos teikimo klausimai, o šio įstatymo 15 straipsnio 8 dalies atveju yra sprendžiami pirminės teisinės pagalbos teikimo klausimai, taigi pareiškėjo argumentai apie šių teisės normų koliziją yra nepagrįsti. Teismas daro išvadą, kad pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra, todėl šis pareiškėjos prašymas taip pat atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasRūta MiliuvienėJūra Marija Strumskienė