Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistosios D. C. apeliacini skunda del Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2007 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo D. C. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. teises dirbti valstybes tarnyboje atemimu dvejiems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. 40 MGL (5200 lt) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. paskirtosios bausmes subendrintos apemimo budu ir galutine bausme paskirta 40 MGL (5200 litu) dydžio bauda.

D. C. nuteista už tai, kad igaliota atlikti 2004 m. gegužes 13 d. Vilniaus m. Vyriausiojo policijos komisariato viršininko isakymu Nr. l-V-142 patvirtinto pareigybes aprašymo 6, 7, 8 punktuose nurodytas funkcijas - pagal savo kompetencija atlikti nusikalstamu veiku ikiteismini tyrima; planuoti ir organizuoti savo veikla, atliekant ikiteismini tyrima, asmeniškai atsakyti už funkciju bei užduociu atlikima kokybiškai ir laiku; veikloje griežtai laikytis Lietuvos Respublikos istatymu ir kitu teises aktu reikalavimu, pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130) 3 str. 2 d. 2, 3 p. numatytus valstybes tarnautoju veiklos etikos principus nepiktnaudžiauti suteiktomis galiomis, nesiekti naudos sau; 15 str., l d. l, 3, 4, 5, 9 p. nuostatas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir istatymu, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenes interesams, tinkamai atlikti pareigybes aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba; taip pat pažeisdama Lietuvos Respublikos viešuju ir privaciu interesu derinimo valstybineje tarnyboje istatymo (Žin., 2000, Nr. 18-431) 3 str. l, 3, 4 p., kuriuose nustatytos asmenu, dirbanciu valstybineje tarnyboje, prievoles nešališkai, sažiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, priimant sprendimus vadovautis istatymais ir visu asmenu lygybes principu, 2006 m. rugpjucio 9-10 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksli data nenustatyta, Vilniaus m. VPK KP NTT NKS patalpose, Vilniaus g. 37, Vilniuje, iš Vilniaus m. VPK KP NTT NKS Operatyvinio poskyrio tyrejo V. V. gavusi su D. Š. atliktu procesiniu veiksmu protokolus bei iš D. Š. procesiniu veiksmu atlikimo metu paimtus daiktus ir nustaciusi, kad surašytuose protokoluose nera irašyti du iš D. Š. paimti mobiliojo ryšio telefonai „Nokia 6610“, IMEI 351527005416760 ir „Nokia 6230“, IMEI 355038008258700, siekdama pasisavinti mobiliojo ryšio telefona „Nokia 6230“ ir naudoti ji asmeniniais tikslais, nepraneše apie baudžiamojo proceso istatymo pažeidimus, t. y. apie tai, kad protokoluose nera irašyti du mobiliojo ryšio telefonai procesinius veiksmus atlikusiam pareigunui Vilniaus m. VPK KP NTT NKS Operatyvinio poskyrio tyrejui M. M., neinformavo apie tai Vilniaus m. VPK KP NTT NKS vyriausiosios tyrejos L. M. bei viršininko R. Ž. ir pati nebande ištaisyti padarytu pažeidimu, o 2006 m. rugpjucio 10 d. idejus i mobiliojo ryšio telefono aparata „Nokia 6230“ savo vyro M. C. darbovietei priklausancia SIM kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini) naudojosi šiuo telefonu asmeniniais tikslais.

Tesdama savo nusikalstama sumanyma, žinodama, kad telefonai „Nokia 6610“ bei „Nokia 6230“ neturi reikšmes nusikalstamai veikai tirti ir nagrineti, yra patikrinti ir privalo buti gražinti savininkui, siekdama toliau naudoti mobiliojo ryšio telefona „Nokia 6230“ asmeniniais tikslais, piktnaudžiaudama tarnybine padetimi laikotarpyje nuo 2006 m. rugpjucio 10 iki 15 dienos negražino mobiliojo ryšio telefonu „Nokia 6610“ bei „Nokia 6230“ D. Š. igaliotam asmeniui - S. S., apgaulingai pareikšdama pastarajai, kad telefonai bus tikrinami viena menesi. 2006 m. rugsejo menesi (ikiteisminio tyrimo metu tiksli data nenustatyta) S. S. kelis kartus pakartotinai pasiteiravus del mobiliojo ryšio telefonu gražinimo, D. C. toliau tesdama savo nusikalstama veika, gražino tik viena mobiliojo ryšio telefona „Nokia 6610“. Del kito mobiliojo ryšio telefono „Nokia 6230“ D. C. apgaulingai praneše S. S., kad telefonas dar bus tikrinamas, jo negražino, o telefona toliau naudojo asmeniniais tikslais iki 2006 m. gruodžio 7 d. imtinai, kuomet jis buvo išreikalautas iš D. C. Vilniaus m. VPK KP NTT NKS vyriausiosios tyrejos L. M. žodiniu nurodymu. Tokiais savo veiksmais D. C. diskreditavo valstybes tarnautojo varda, sumenkino policijos pareiguno garbe ir oruma bei policijos kaip valstybines institucijos autoriteta, del ko dideles žalos patyre valstybe.

Taip pat D. C. nuteista už tai, kad 2006 m. rugpjucio 9-10 dienomis, ikiteisminio tyrimo metu tiksli data nenustatyta, Vilniaus m. VPK KP NTT NKS patalpose, Vilniaus g. 37, Vilniuje, iš Vilniaus m. VPK KP NTT NKS Operatyvinio poskyrio tyrejo V. V. gavusi su pilieciu D. Š. atliktu procesiniu veiksmu protokolus bei iš D. Š. procesiniu veiksmu atlikimo metu paimtus daiktus ir nustaciusi, kad surašytuose protokoluose nera irašyti du iš D. Š. paimti mobiliojo ryšio telefonai „Nokia 6610“, IMEI 351527005416760, ir „Nokia 6230“, IMEI 355038008258700, turedama tiksla pasisavinti svetima turta, nuo 2006 m. rugpjucio 10d. 19 val. 27 min. idejus i mobiliojo ryšio telefono aparata „Nokia 6230“ M. C. darbovietei priklausancia SIM kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini), naudojosi juo asmeniniais tikslais. Tokiais savo veiksmais D. C. tycia pasisavino teisetai jos valdyme atsiradusi svetima (D. Š. priklausanti) turta - 800 litu vertes mobiliojo ryšio telefona „Nokia 6230“, tuo padarydama D. Š. 800 litu turtine žala.

Apeliaciniu skundu D. C. prašo Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2007 m. spalio 31 d. nuosprendi panaikinti ir jos atžvilgiu priimti išteisinamaji nuosprendi.

Apeliante mano, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisetas ir nepagristas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino irodymus, o tai itakojo klaidingo sprendimo priemima, netinkama istatymu taikyma. Nuteistosios nuomone, byloje nera irodymu, kurie negincytinai patvirtintu jos kalte.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliante jokiu nuosprendyje nurodytu istatymu ir poistatyminiu aktu reikalavimu nepažeide, savo darba atliko sažiningai, taip kaip reikalauja istatymai.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad mobiliojo ryšio telefonai nuteistajai buvo pristatyti tik tada, kai jie nebebuvo reikalingi operatyviniams darbuotojams. Abu telefonus atneše iki 2006 m. rugpjucio 10 d. Nuteistoji ju neapžiurejusi ir nenustaciusi šiu telefonu identifikaciniu numeriu, apie tai nesurašiusi procesinio dokumento, juos laike su kitais, išimtais kitose bylose telefonais. Šie telefonai susimaiše ir ji nebežinojo, kurie telefonai yra D. Š.. Viena telefona atpažino nukentejusiojo igaliotas asmuo ir jis buvo gražintas. Noredama išsiaiškinti, kur dingo antrasis telefonas ir šiam tikslui gauti daugiau laiko, apeliante S. S. sake netiesa.

D. C. teigia, kad byloje nera irodymu, kurie leistu teigti, kad ji sieke pasisavinti D. Š. priklausanti mobiliojo ryšio telefona bei ji naudoti asmeniniams tikslams.

Apeliante nesutinka su tuo, kad ji nepraneše apie tai, jog protokoluose nebuvo irašyti du mobiliojo ryšio telefonai. Apie pažeidimus vadovams ji negalejo pranešti, kadangi šie pareigunai tuo metu atostogavo ir niekas ju nepavadavo.

Nuteistoji pažymi, jog niekuo nepagrista teismo išvada, kad apeliante i telefona idejo M. C. darbovietei priklausancia SIM kortele bei asmeniniais tikslais naudojosi telefonu.

Apeliaciniame skunde paaiškinama, kad telefona per klaida buvo pasiemes nuteistosios vyras, kai buvo atvažiaves pas pastaraja i darba jos pasiimti. Apie tai, kad vyras pasieme telefona, jis nuteistosios neinformavo. Kai S. S. pradejo klausineti del antrojo telefono, nuteistoji jai, o veliau ir L. M. nurode tikroves neatitinkancius duomenis, nes galvojo, jog aparatas kažkur pasimetes ir kad ji artimiausiu metu ji suras, o jei neras tai nupirks nauja.

Aplinkybe, kad M. C. paeme telefona, nera paneigta jokiais bylos duomenimis, priešingai, byloje esantys irodymai šia aplinkybe patvirtina. Apeliante teigia, kad šia aplinkybe patvirtina telefoniniu ryšiu išklotines, mobiliojo ryšio operatoriaus bei vyro darbovietes raštai.

Skunde pažymima, kad aplinkybe, jog telefona paeme apeliantes vyras, ji sužinojo tik pasiguodus vyrui, kad prarado telefono aparata ir reikes ji atstatyti, t. y. nupirkti nauja. Tarnybiniame pranešime savo vadovui ji nurode tikroves neatitinkancia informacija, kadangi nežinojo, ka aiškinti del dingusio telefono aparato. Noredama prisiimti kalte del aparato dingimo, nurode, jog aparatas yra jos žinioje ir, kad ji juo naudojosi.

D. C. mano, kad pirmosios instancijos teismo teiginys, jog jos parodymai yra prieštaringi, yra deklaratyvus, nepagristas jokiais irodymais. Nuteistoji atkreipia demesi i tai, jog teismas neivertino aplinkybes, kad apie telefono dingimo aplinkybes ji sužinojo tik po pokalbio su vyru, kuris vyko jau pasikalbejus su L. M. bei parašius tarnybini pranešima vadovui. Teismui tinkamai neivertinus ivykiu chronologijos buvo prieita prie neteisingos išvados, kad nuteistosios parodymai yra nenuoseklus.

Apeliaciniame skunde kritikuojamas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad liudytojo M. C. parodymai buvo nenuoseklus. Apeliante sutinka, kad tam tikru netikslumu liudytojo parodymuose yra, taciau jie nelaikytini esminiais, be to, pats liudytojas paaiškino, del kokiu priežasciu jie galejo atsirasti. Mineto liudytojo parodymai nera paneigti jokiais bylos duomenimis.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi privalejo nurodyti, kokius teises aktus piktnaudžiaves tarnybine padetimi arba viršijes igaliojimus kaltininkas pažeide. D. C. neaišku, kokius teises aktus ji pažeide. Jos nuomone, teismas tik deklaratyviai nurode vertybes, kurios buvo pažeistos jos veiksmais, taciau nenurode jokiu konkreciu teises normu, kuriu ji kaip pareigune privalejo laikytis.

Nuteistoji pažymi, kad jai inkriminuotas veikas galima padaryti tik tiesiogine tycia, taciau ji neturejo tikslo nei piktnaudžiauti tarnybine padetimi, nei pasisavinti turto. Be to, teigia, kad kvalifikacijai reikšmes turi tikslai bei motyvai. Apeliante mano, kad iš visu bylos aplinkybiu matyti, kad jokios tiesiogines tycios piktnaudžiauti tarnyba ar pasisavinti svetima turta ji neturejo.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistoji D. C. ir jos gynejas palaike apeliacini skunda, prokuroras ir nukentejusysis praše apeliacini skunda atmesti.

Nuteistosios apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas pagristai D. C. nuteise pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. Jos kalte yra irodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio nagrinejimo metu ištirtais irodymais.

Pirmosios instancijos teisme liudytojas R. Ž. parode, kad 2006 m. gruodžio 7 d. jam paskambino vyriausioji tyreja L. M. ir praneše, jog Vilniaus miesto prokuraturoje gautas skundas, kuriame teigiama, kad tyreja D. C. negražino tyrimo metu paimto mobiliojo ryšio telefono. Šia informacija patvirtino ir liudytojo tiesioginis viršininkas. Kartu su viršininku liudytojas nuvyko i prokuratura, kur buvo pasakyta, jog tyrejos atžvilgiu bus pradetas ikiteisminis tyrimas. Vyriausioji tyreja L. M. pareikalavo, kad D. C. gražintu mobiliojo ryšio telefona, kuri pastaroji galimai buvo pasisavinusi. D. C. iš karto sake, kad nelabai supranta, ko iš jos norima, taciau velesniu pokalbiu metu prisimine, jog buvo toks atvejis, kad galimai del didelio darbo kruvio buvo pamiršusi gražinti telefona. Ta pacia diena i darbo pabaiga D. C. paraše tarnybini pranešima. 2006 m. gruodžio 8 d. tyrejas V. V. perdave liudytojui telefona. Liudytojas taip pat paaiškino, kad tarnybini pranešima skaite, veliau kalbejosi su D. C., ji pateike ivairias versijas (t. 3, b. l. 161-162). Analogiškus parodymus liudytojas dave ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 24-25). Šie liudytojo parodymai yra nuoseklus, liudytojas nera suinteresuotas bylos baigtimi, todel jo parodymais netiketi nera pagrindo.

Aptarti liudytojo R. Ž. parodymai leidžia pagristai teigti, kad D. C. tarnybinis pranešimas buvo surašytas i darbo pabaiga, t y. po galimai vykusio pokalbio su vyru. D. C. tarnybiniame pranešime nurode, kad daiktai, nesusije su ikiteisminiu tyrimu, buvo gražinti. Neprisimine, kokie daiktai buvo gražinti. Buvo isitikinusi, kad viskas byloje yra tvarkoj, daiktai arba gražinti, arba priduoti i saugykla. Galimai turimus daiktus ruošesi gražinti gavus teismo nuosprendi. Siule S. S. ateiti ir viska išsiaiškinti. 2006 m. rugpjucio 8 d. rado telefona, taciau nežinojo, kam jis priklauso. Lauke kol atsiras telefono savininkas. Tuo metu apeliantes telefonas buvo sugedes, todel ji isidejo i ji savo SIM kortele. Telefonas visa laika buvo pas ja, kad paaiškejus kam jis priklauso, galetu ji gražinti (t. 1, b. l. 26). Pranešime nurodytas aplinkybes iš dalies sutampa su liudytoju L. M. ir V. V. parodymais.

Iš liudytojos L. M. parodymu, duotu pirmosios instancijos teisme matyti, kad jos ir D. C. pokalbis del dingusio telefono vyko ryte. Po pokalbio su nuteistaja ji nuejo pas V. V. išsiaiškinti telefono perdavimo aplinkybiu. V. V. paaiškino, jog telefonas buvo gražintas per para, daugiausiai per dvi nuo D. Š. sulaikymo. Tada jie kartu nuejo pas D. C. ir pareikalavo paaiškinti, kur yra telefonas, perspejo, kad del šio ivykio prokuroras atliks IMEI kontrole ir bus nustatytas asmuo, kuris realiai naudojasi tuo telefonu. Tai išgirdusi nuteistoji prisipažino, jog telefonas yra pas ja namie. Tyreja paaiškino, jog jos telefonas buvo sugedes, todel ji naudojosi iš D. Š. paimtu telefonu, idejusi i ji SIM kortele, kuri priklauso jos vyro darbovietei (t. 3, b. l. 162-163). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja dave iš esmes analogiškus parodymus, be to, buvo papildomai nurodžiusi, kad telefonas buvo gražintas ta pacia diena apie pietus (t. 1, b. l. 27-32).

L. M. parodymus iš dalies patvirtina liudytojo V. V. parodymai. Šis liudytojas pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog L. M. teiravosi del D. Š. telefonu. Jis paaiškino, kad abu telefonai jau seniai buvo atiduoti D. C.. Tada kartu nuejo pas D. C. ir paklause, kur yra D. Š. telefonas ir ar jis yra naudojamas. D. C. atsake, kad telefonas yra pas ja namuose, i ji ideta jos vyro darbovietes SIM kortele ir juo naudojosi kažkuris iš D. C. vaiku (t. 3, b. l. 176-177). Analogiškus parodymus liudytojas dave ir ikiteisminio tyrimo metu. Be to, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis nurode, kad telefonas buvo gražintas po pietu (t. 1, b. l. 37-40).

Iš aptartu irodymu matyti, kad pirma ivyko L. M. ir D. C. pokalbis, veliau buvo išsiaiškinta, kur buvo laikomas telefonas, tada apie pietus telefonas gražintas ir tik i darbo pabaiga buvo surašytas D. C. tarnybinis pranešimas. Taigi nepagristas apeliacinio skundo teiginys, kad nuteistoji galejo save apkalbeti, nes nežinojo tariamai tikruju mobiliojo ryšio telefono dingimo aplinkybiu. Konstatuotina, jog nuteistoji dar iki tarnybinio pranešimo surašymo žinojo visas telefono dingimo aplinkybes, tos aplinkybes turejo atsispindeti ir tarnybiniame pranešime, taciau pranešimo turinys nesutampa su veliau apeliantes iškelta versija, kuria pagal byloje esancius irodymus, kaip jau mineta, ji žinojo dar iki pranešimo surašymo. Tarnybinio pranešimo turinys iš esmes patvirtina liudytoju L. M. ir V. V. parodymus, iš kuriu galima daryti pagrista išvada, kad apeliante žinojo, kur yra mobiliojo ryšio telefonas, kas juo naudojasi, kam ištiktuju jis priklauso ir kad jos šeimos nariai, o taip pat ir ji šiuo telefonu naudojosi bei disponavo neteisetai. Aplinkybe, jog D. C. nuo pat pradžiu žinojo mobiliojo ryšio telefono dingimo aplinkybes, parodo ir tai, kad liudytojai L. M. bei V. V. yra nurode, jog D. C. teige, kad i telefona yra ideta jos vyro darbovietes SIM kortele (ši aplinkybe yra negincytinai irodyta, to negincija ir pati apeliante), o pats telefonas yra pas ja namuose. Toks apeliantes tikslus nurodymas, kokia SIM kortele yra ideta dingusiame mobiliojo ryšio telefone bei kur tas telefonas yra laikomas, vertinant ji kartu su kitais byloje esanciais irodymais leidžia pagristai teigti, jog ji tiksliai žinojo, kur yra telefonas, kas juo neteisetai naudojosi, disponavo ir tokiems veiksmams pritare. Tu aplinkybiu nurodymas, norint prisiimti kalte del telefono aparato dingimo, kaip teigiama apeliaciniame skunde, visiškai nereikalingas.

Pažymetina, kad iš D. C. parodymu duotu pirmosios instancijos teisme matyti, kad pokalbis del telefono visu pirma ivyko su L. M., tada ji paskambino vyrui, iš kurio tariamai sužinojo, jog jis paeme telefona, tada telefonas buvo perduotas V. V. ir tik po visu šiu veiksmu buvo rašomas tarnybinis pranešimas (t. 3, b. l. 178-182). Apeliaciniame skunde D. C. jau nurodo kita ivykiu seka, pažymi, kad apie tariamas telefono dingimo aplinkybes iš vyro ji sužinojo jau po visu anksciau paminetu veiksmu. Toks skirtingas aplinkybiu nurodymas kelia abejoniu nuteistosios parodymu, teismams iškeltos versijos teisingumu.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad liudytojo M. C. parodymais negalima vadovautis. Jo parodymai prieštarauja liudytoju L. M., V. V. parodymams, iš kuriu aiškiai matyti, kad D. C. žinojo, kad telefone yra liudytojo darbovietei priklausanti SIM kortele ir kad telefonas yra laikomas jos namuose, nors apeliante dar nebuvo skambinusi liudytojui.

Vertinant M. C. parodymus atkreiptinas demesys i tai, kad liudytojas yra nuteistosios vyras, todel siekdamas jai padeti, jis gali duoti nuteistajai palankius parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurode, kad mobiliojo ryšio telefonu žmonai dave naudotis rugsejo pradžioje, žmona telefonu naudojosi iki rugsejo menesio pabaigos (t. 1, b. l. 49-51). Tokie parodymai prieštarauja byloje nustatytiems faktams. Velesneje apklausoje liudytojas paaiškino, kad šis netikslumas galejo atsirasti del susipainiojimo (t. 1, b. l. 52-53). Savo pareiškime (t. 1, b. l. 54-55) bei teisme liudytojas jau nurodo, kad telefona žmonai dave liepos menesi, o iš jos stalciaus ji paeme rugpjucio pradžioje. Šios aplinkybes leidžia pagristai manyti, kad M. C. bando derinti savo parodymus prie byloje nustatytu aplinkybiu. Be to, kolegijai abejones kelia ir tai, kad liudytojas tiksliau aplinkybes atsimena praejus ilgesniam laiko tarpui nuo aptariamu ivykiu.

Aptartos aplinkybes leidžia abejoti mineto liudytojo parodymu teisingumu.

Liudytoja S. S. pirmosios instancijos teisme parode, kad D. Š. sulaikymo metu buvo paimti du mobilieji telefonai. Pasiteiravus del telefonu D. C. nurode, kad jie yra tikrinami. Tyreja jai yra skambinusi ir sakiusi, jog ji gali atvykti ir pasiimti telefona, taciau liudytoja nurodytu laiku negalejo pasiimti telefono, todel pas tyreja nuvyko kita diena. Liudytojai buvo paaiškinta, jog telefonas buvo gražintas i saugykla, o kadangi saugykloje dirbantis asmuo sirgo, telefono gražinti negalejo. D. Š. priklausantys daiktai buvo gražinti greitai. Del telefono teiravosi iš karto, bet buvo paaiškinta, kad jis tikrinamas (t. 3, b. l. 158-159).

Šie liudytojos parodymai vertinant juos su aukšciau aptartais irodymais leidžia teigti, kad D. C. žinojo, pas ka yra telefonas, taciau jo paprasciausiai nenorejo gražinti ar dvejojo del jo gražinimo. Iš liudytojos parodymu aiškiai matyti, kad pati apeliante skambino liudytojai ir nurode, kada galima atsiimti mobiliojo ryšio telefona. Kolegijos vertinimu, visiškai nelogiška butu paciam kviesti asmeni atsiimti daikto, kurio neturi ir negalesi gražinti.

S. S. atvykus atsiimti telefono nuteistoji melagingai nurode, kad gražinti telefono negali, nes jis yra atiduotas i saugykla, o asmuo dirbantis saugykloje serga. Aplinkybe, kad saugykla dirbo, irodo byloje gautas raštas, kuriame nurodyta, jog A. P. 2006 metais antrame pusmetyje nesirgo ir neturejo nedarbingumo (t. 3, b. l. 171). Šios aplinkybes rodo, kad nuteistoji disponuodama telefonu nenorejo jo gražinti teisetam savininkui.

Nepagristas apeliacinio skundo teiginys, kad nuteistoji negalejo pranešti apie baudžiamojo proceso istatymo pažeidimus L. M. bei R. Ž., kadangi jie buvo atostogose. Apie proceso pažeidimus nuteistoji galejo pranešti šiems asmenims grižus iš atostogu. Be to, ši aplinkybe nera esmine, nes hierarchineje policijos sistemoje visuomet yra aukštesnis pareigunas, su kuriuo galima spresti iškilusius klausimus.

Pažymetina ir tai, kad nuteistoji D. C., gražinusi S. S. dvi SIM korteles ir viena mobilaus ryšio telefona, atitinkamu pakvitavimu i D. Š. baudžiamaja byla neidejo, kas, vertinant šia aplinkybe kartu su paminetais duomenimis, taip pat patvirtina vieno telefono pasisavinima.

Iš aptartu liudytoju L. M. bei V. V. parodymu darytina išvada, kad telefonas buvo naudojamas apeliantes šeimos reikmems, o tuo paciu ir asmeniniais jos pacios tikslais.

Piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo, esme yra ta, kad valstybes tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, taciau iš tikruju jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybes tarnybos principai ir iškraipoma tarnybines veiklos esme, turinys, menkinamas konkrecios valstybines institucijos ir pacios valstybes autoritetas. Nuosprendyje yra aiškiai nurodyta, kokias teises aktuose itvirtintas normas nuteistoji savo veiksmais yra pažeidusi. Nuosprendyje paminetuose teises aktuose itvirtintos normos nera vien tik deklaracijos, o aiškus nurodymai, kaip turi elgtis pareigunas. Be jokios abejones, svetimo turto pasisavinimas prieštarauja pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdestytoms teises aktu nuostatoms. Todel nera jokio pagrindo teigti, jog nuosprendyje nera nurodyta, kokius teises aktu reikalavimus savo veiksmais pažeide apeliante.

Kolegijai nekyla abejoniu, kad D. C. jai inkriminuotus nusikaltimus padare tiesiogine tycia, šis nusikalstamu veiku požymis yra irodytas aukšciau aptartais irodymais. Iš aptartu irodymu matyti, jog D. C., darydama nusikalstamas veikas, suvoke pavojinga nusikalstamu veiku pobudi (viena nusikalstama veika nuteistoji kesinosi i nuosavybe, kita i viešuosius interesus) ir norejo taip veikti. Nuteistoji suvoke, kad negražindama nukentejusiajam priklausancio telefono ji veikia neteisetai ir taip ji pasisavina, butent šio tikslo savo veiksmais ji ir sieke. Be to, ji suvoke, kad nesilaikydama teises aktuose nustatytu reikalavimu ji piktnaudžiauja tarnybine padetimi ir savo veiksmais siekia turtines naudos bei to sieke.

Esant tokioms aplinkybems, panaikinti apylinkes teismo apkaltinamaji nuosprendi ir apeliante išteisinti nera istatyminio pagrindo.

Nuteistosios D. C. apeliacini skunda atmesti.