Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Gražinos Davidonienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 20 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. K. ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir atsakovės R. K. priešieškinį dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustat ė:

Ieškovas Z. K. Kauno rajono apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovei R. K. ir prašė:

nutraukti santuoką, įregistruotą tarp ieškovo ir atsakovės 1991-12-20 Kauno rajono CMS, akto įrašo Nr.600; po santuokos nutraukimo palikti pavardes – „K. “ ir „K. “;

padalinti turtą, po santuokos nutraukimo ieškovo asmeninen nuosavybėn paskiriant automobilį VAZ 2107, v/n (duomenys neskelbtini) atsakovės asmeninėn nuosavybėn paskiriant 82,15 kv.m bendro ploto gyvenamąjį namą, pažymėtą indeksu 1A1m, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , ūkinį pastatą, pažymėtą indeksu 2I1p, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , ūkinį pastatą, pažymėtą indeksu 3I1m, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , ūkinį pastatą 4I1 m, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , ūkinį pastatą 5I1m, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , ūkinį pastatą 6I1m, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) su kiemo statiniais, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) su 0,1731 ha žemės sklypu, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , esančius (duomenys neskelbtini) , Raudondvaryje, Kauno r.;

priteisti ieškovui iš atsakovės 150 000 Lt kompensaciją;

priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė R. K. pareiškė priešieškinį ieškovui Z. K. ir prašė:

pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe 0,1731 ha žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ; gyvenamąjį namą 1A1m, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ; ūkinį pastatą 2I1p, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ; ūkinį pastatą 3I1m unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ; ūkinį pastatą 4I1 m, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ir kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ;

atmesti ieškovo reikalavimą dėl 150 000 Lt kompensacijos priteisimo;

priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

41 667,50 Lt.

Prašydama pripažinti namų valdą savo asmenine nuosavybe, atsakovė nurodė, kad namų valdą 1995-12-18 įsigijo už 31 935 Lt, namų valdos pirkimui panaudojo savo asmenines lėšas, gautas už parduotą jai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausiusį bei iš savo tėvo paveldėtą turtą (b.l.35, 38).

Teismas, atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, nutraukdamas santuoką tarp šalių, konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinų kaltės (CK 3.61 str. 2d.). Teismas nustatė, kad namų valda buvo nupirkta 1995-12-18 (b.l.39), t.y. šalims gyvenant santuokoje, todėl pripažino, kad šis turtas yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė. Teismo nuomone, atsakovės pateikti dokumentai (taupomosios knygelės nuorašas (b.l.34); 1995-08-31 pirkimo-pardavimo sutartis (b.l.38) ir kt.) neįrodo, kad gauti pinigai buvo panaudoti būtent ginčo namų valdos pirkimui, o tai, kad namų valda įregistruota atsakovės vardu, dar nesuteikia pagrindo teigti, jog ji įgyta vien atsakovės asmeninėmis lėšomis. Nesant kitokių įrodymų ir laikant nustatytu, kad namų valda įgyta santuokos metu, teismas taikė prezumpciją, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. l d.), o šalims nesutariant dėl turto padalijimo, teismas tiek ieškovui, tiek atsakovei pripažino nuosavybės teisės į ½ namų valdos dalį.

Skunde nurodoma, jog teismas, nustatęs bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikė CK 3.61 str. 2 d., todėl nepagrįstai pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliantės nuomone, teismas turėjo vadovautis CK 3.60 str. 3 d. ir taikyti sutuoktinio kaltės prezumpciją, kadangi santuoka iširo dėl ieškovo kaltės: ieškovas ieškinyje nurodė (b.l.2) bei neginčijo, kad jis išėjo gyventi pas savo pirmąją žmoną, todėl akivaizdu, kad sutuoktinis buvo neištikimas atsakovei.

Atsakovė pripažino, kad namų valda faktiškai įgyta santuokos metu, tačiau, atsakovės nuomone, jos įgijimo pagrindas patvirtina, kad turtas įgytas kaip jos asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 21 d. nutartis c.b. A.R.S v. T.A.S, Nr. 3K-3-54/2004).

Atsakovės nuomone, teismas taip pat netinkamai taikė CK 3.117 str. 1 d., numatančią sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, kadangi visiškai neatsižvelgė į faktą, jog namų valda buvo įgyta 1995-12-18, o šalys nebegyvena kartu nuo 1995 m. balandžio (teismo posėdžio protokolas, b.l.68). Sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia (CK 3.67 str. 2 d., 3.100 str. 5 d.), o tai, atsakovės nuomone, reiškia, jog atsakovė namų valdą įsigijo gyvendama skyrium nuo ieškovo, tačiau teismas šios aplinkybės visiškai nevertino.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovas pirmosios instancijos teismo sprendimą prašė panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti, atsakovės priešieškinį patenkinti. Ieškovas ir jo atstovė pirmosios instancijos teismo sprendimo prašė nekeisti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai yra susiję su gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) , Raudondvaryje, Kauno rajone, teisinio režimo nustatymu. Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys susituokė 1991 m. gruodžio 20 d. (b.l.6). Ginčo namų valda įsigyta 1995 m. gruodžio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, t.y. šalims gyvenant santuokoje (b.l.39). Preziumuojama, kad tokiam turtui taikomas sutuoktinių turto teisinis režimas ir jis laikomas bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.87 str., 3.88 str. 1 d.). Paneigti šią prezumpciją šiuo atveju yra atsakovės pareiga (CK 3.88 str. 2 d.). Sutinkamai su CK 3.89 str. 2 dalies nuostatomis turto bendrumo prezumpciją galima paneigti ir įrodyti asmeninės nuosavybės teisę tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatyme leidžiami liudytojų parodymai. Atsakovė asmeninės nuosavybės teisę į ginčo namą grindė šiais rašytiniais įrodymais: 1992-02-21 buto, esančio (duomenys neskelbtini) , Raudondvaryje privatizavimo (b.l.33) ir to paties buto 1995-11-07 pardavimo (b.l.35) sutartimis; 1995-08-02 paveldėjimo teisės liudijimu (b.l.370 bei 1995-08-31 paveldėto turto pardavimo sutartimi (b.l.38). Atsakovės teigimu, tiek butas, tiek nekilnojamieji daiktai, kuriuos ji pardavė 1995-08-31 sutartimi, buvo jos asmeninis turtas, už kurį gautos lėšos buvo panaudotos ginčo namų valdos įsigijimui.

Ieškovas Z. K. šias aplinkybes neigė, nurodė, jog turtas buvo įgytas iš bendrų lėšų ir ginčo turtui prašė taikyti sutuoktinių turto teisinį režimą.

Pirmosios instancijos teismas atsakovės R. K. priešieškinį atmetė ir sprendė, jog atsakovė neįrodė, kad piniginės lėšos, gautos už jos parduotą asmeninį turtą, buvo panaudotos ginčo namų valdos įsigijimui. Kolegija konstatuoja, kad ši teismo išvada padaryta nenustačius visų faktinių bylos aplinkybių.

Nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.118 straipsnio 1 dalis), todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems šia nuosavybės forma. Šalims nesutariant dėl konkretaus turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ar teisių į jį apimties, šiuos klausimus, ištyręs reikšmingas bylos aplinkybes, išsprendžia teismas. Tik konstatavęs pakankamą teisinį pagrindą ginčo turtą laikyti bendrąja jungtine nuosavybe, teismas gali jį dalyti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad už parduotą turtą jos gautos lėšos buvo panaudotos būtent ginčo namų valdos įsigijimui. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 260 straipsnio nuostatas galutinį sprendimą teismas priima, kai išsiaiškina visas bylai reikšmingas aplinkybes, ištiria visus su įrodinėjimo dalyku susietus įrodymus. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu: jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

Kolegija konstatuoja, jog teismas, spręsdamas dėl nuosavybės teisių į ginčo namų valdą, nenustatė esminių aplinkybių: ar šios valdos įsigijimui nebuvo panaudotos atsakovės asmeninės lėšos, kadangi tokių lėšų buvimo faktas prieš įsigyjant namų valdą (duomenys neskelbtini) , Raudondvaryje, Kauno rajone, yra nustatytas; jeigu tokios lėšos buvo panaudotos, tai kokia apimtimi, ir kokia buvo ieškovo valia šiuo klausimu. Teismas šias aplinkybes turėjo aiškintis, nes atsakovė priešieškinyje nurodė argumentą, kad namų valdą 1995-12-18 ji įsigijo už asmenines lėšas, gautas realizavus jos asmenine nuosavybe buvusį turtą, o taip pat nagrinėjant bylą teisme nuosekliai teigė, jog su ieškovu Z. K. kartu nebegyvena nuo 1995 metų balandžio mėnesio (t.y. dar iki ginčo namų valdos įsigijimo, b.l.68). Gi ieškovas teigė, jog kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2000 metų (b.l.67). Teismas šių aplinkybių netyrė ir nenustatinėjo, nors nagrinėjamoje byloje tai gali turėti svarbią reikšmę. Spręsdamas dėl sandorio reikšmės, teismas turi vadovautis ne sutarties pažodiniu tekstu, bet įvertinti sandorio sudarymo aplinkybes, tikrąją sandorį sudariusių asmenų valią jo sudarymo momentu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Nustatymas fakto ar šalys gyveno kartu sandorio sudarymo metu šiuo atveju būtų reikšmingas ieškovo valios vertinimui nuosavybės įgijimo požiūriu, jeigu atsakovė įrodytų, kad namų valdos įsigijimui buvo panaudotos jos asmeninės lėšos. Šių aplinkybių teismas, pažeisdamas CPK 178, 179, 185, 270, 376 straipsnių nuostatas, visapusiškai nesiaiškino, sprendime padarytas išvadas argumentavo nepakankamai, todėl nėra pagrindo išvadas dėl turto priklausymo sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise laikyti pagrįstomis. Kita vertus, tas sutuoktinis, kuris būdamas santuokoje, panaudojo asmenines lėšas įgyti turtui, turi teisę į didesnę to turto dalį ir įgyja teisę į panaudotų asmeninių lėšų kompensavimą (CK 3.98 str., 3.123 str. 1 d.).

Nagrinėdamas šeimos santykių bylą teismas yra aktyvus – jis vertina ne tik šalių pateiktus įrodymus, bet, siekdamas teisingai išspręsti bylą, turi teisę juos rinkti savo iniciatyva (CPK 376 straipsnio 1 dalis), gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas net nesiūlė nei vienai iš šalių pateikti atitinkamus įrodymus, nors buvo akivaizdu, kad šalių pateiktų įrodymų turinčioms reikšmės bylai aplinkybėms nustatyti nepakanka (CPK 179 straipsnio 1 dalis).

Dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo bei procesinės teisės normų pažeidimo teismo priimtas sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas negali išnagrinėti bylos iš esmės, kadangi pirmosios instancijos teismas bylos esmę sudarančių aplinkybių tinkamai nenustatė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 20 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.