- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-02-28
- Bylos Nr.
- N1-254-725/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Bliūdžiuvienė
- Nukentėjusysis
- A. V., R. B., A. K., G. K., T. K., J. K., R. V., A. B., J. B., K. J., Ž. J., L. E., G. S., S. S., M. J., J. J., G. J., P. M., V. M., I. M., Ž. M., A. G., R. L., E. L., N. B., K. B., A. A., V. S., V. R., V. G., G. G., B. V., E. G., P. J.
- Kaltinamasis
- E. D., T. B., R. K.
nukentėjusiesiems A. V., R. B., A. K., G. K., T. K., T. K., A. K., J. K., R. V., A. B., J. B., K. J., Ž. J., L. E., G. S., S. S., M. J., J. J., G. J., P. M., V. M., I. M., Ž. M., A. G., A. G., R. L., E. L., N. B., K. B., A. A., A. A., V. S., V. S., V. R., V. G., G. G., B. V., R. V., E. G., V. G., P. J., J. J.,
nukentėjusiųjų V. G. ir E. G. atstovui advokatei R. B., nukentėjusiųjų V. G. ir G. G. atstovams advokatui A. D., V. K., nukentėjusiųjų R. V. bei B. V. atstovui advokatei R. K.,
kaltinamiesiems E. D., T. B., R. K., jų įstatyminiams atstovams J. D., D. F., R. K., Ž. R.,
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 6 klasių išsilavinimo, nevedęs, besimokantis Kauno (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, 8 klasėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 str. 1 d (šeši nusikaltimai), BK 178 str. 2 d. (du nusikaltimai), padarymu,
T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje 9 klasėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
- 2010-12-14 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 8 mėn.,
- 2011-12-09 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. (du nusikaltimai), 63 str. 1, 4 d. – 1 m. 7 mėn. laisvės atėmimo bausme, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 str. 1 d. (septyni nusikaltimai), BK 180 str. 2 d., BK 178 str. 1 d., padarymu,
R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nesimokantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas
- 2010-06-14 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 180 str.1 d., 178 str. 4 d. 18 parų arešto bausme, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 str. 1 d (penki nusikaltimai), BK 180 str. 2 d., BK 178 str. 1 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. B. ir R. K., būdami nepilnamečiai, 2010-08-02 apie 14 val. 20 min. prie „(duomenys neskelbtini)“, veikdami bendrininkų grupėje bei kartu su BK 13 str. nustatyto amžiaus nesulaukusius asmeniu – mažamečiu E. D., gim. (duomenys neskelbtini), peiliu grasinant nukentėjusiems mažamečiams A. V., A. K., T. K. ir A. K. panaudoti fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą - mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5310 Xpress Music“ IMEI „(duomenys neskelbtini)“ su SIM kortele bendros 550 litų vertės, priklausantį R. B., mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson W 580i“ IMEI „(duomenys neskelbtini)“ su SIM kortele bendros 200 litų vertės, priklausantį G. K., o būtent: bendrais veiksmais užstojus kelią nukentėjusiesiems mažamečiams A. V., A. K., T. K., ir A. K., T. B. peiliu grasindamas nukentėjusiajam A. V. panaudoti fizinį smurtą, iš jo pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5310 Xpress Music“ IMEI „(duomenys neskelbtini)“ su SIM kortele bendros 550 litų vertės, priklausantį R. B., o E. D. ir T. B. pagrasindami panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiųjų A. K., A. K. ir T. K. atžvilgiu, E. D. iš nukentėjusiojo A. K. pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson W 580i“ IMEI „(duomenys neskelbtini)“ su SIM kortele bendros 200 litų vertės, priklausantį G. K., taip pat T. B., E. D. ir R. K. pasikėsino pagrobti svetimą turtą iš nukentėjusiojo T. K. - telefoną „Motorola“, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes telefono nepaėmė, bei, apieškoję nukentėjusįjį A. K., turėdami tikslą pagrobti mobilaus ryšio telefoną, nusikalstamos veikos nebaigė, nes telefono nerado,
be to, E. D., būdamas nepilnametis, 2010-08-24 apie 10 val.30 min. prie „(duomenys neskelbtini)“, esančioje visuomeninio transporto stotelėje, iš nukentėjusios R. V. atvirai pagrobė bendros 850 Lt vertės svetimą - R. V. priklausantį turtą - 2 auksines grandinėles bendros 500 litų vertės, auksinę apyrankę 300 litų vertės ir auksinį pakabuką-kryželį 50 litų vertės, nutraukdamas juos nuo kaklo,
be to, E. D., būdamas nepilnametis, 2010-08-24 3 val. 16 min. „(duomenys neskelbtini)“, nuplėšęs apsaugines žaliuzes bei išdaužęs AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio kiosko stiklą, įsibrovė į kioską ir pagrobė bendros 34,50 Lt vertės svetimą - AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, t.y. saldainius: 2 pakelius “Mynthon spring“ bendros 4,20 Lt vertės, 2 pakelius „Mynthon citrus“ bendros 4,20 Lt vertės, 2 pakelius „Mynthon extra“ bendros 4,20 Lt vertės, 2 pakelius „Mentos mėt“ bendros 3,80 Lt vertės, 1 pakelį „Mentos fruit“ 1,90 Lt vertės, 1 pakelį „Mentos bery“ 1,90 Lt vertės, 2 pakelius „Tic tac“ bendros 3,40 Lt vertės, 2 pakelius „Meller“ bendros 3,40 Lt vertės, 3 pakelius „Marbres“ bendros 2,10 Lt vertės, kramtomosios gumos „Bubllygum“ 2 pakelius bendros 3,00 Lt vertės, „Winter fresh“ 1 pakelį 2,40 Lt vertės,
be to, E. D., būdamas nepilnametis bei apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtaką šiai veikai padaryti, 2010-08-25 20 val. 50 min. prie Plechavičiaus g. 5 namo, Kaune, nustūmęs nukentėjusįjį mažametį A. B., remdamas ranka į krūtinę, bei atrėmęs jį į namo, esančio „(duomenys neskelbtini)“ sieną ir grasindamas prieš jį panaudoti fizinį smurtą, pagrobė svetimą - J. B. priklausantį sportinį švarkelį „Nike“ 150 litų vertės,
be to, T. B., būdamas nepilnametis, 2010-08-27 apie 12 val. 30 min. Kaune, prie „(duomenys neskelbtini)“, veikdamas kartu su BK 13 str. nustatyto amžiaus nesulaukusius asmeniu – mažamečiu N. B., gim. (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą prieš mažametes V. G. ir B. V., t.y. N. B. grasinant sumušti ir pargriauti į balą mažametę V. G., o T. B. tuo pat metu reikalaujant iš nepilnametės B. V. atiduoti mobilaus ryšio telefoną, iš nukentėjusiosios B. V. pagrobė svetimą, 300 Lt vertės turtą, priklausantį R. V., mobiliojo ryšio telefonus: „Nokia 2760“, 20 Lt vertės, ir „Nokia 5000“, 280 Lt vertės, o iš nukentėjusiosios V. G. pagrobė svetimą, 500 Lt vertės turtą, priklausantį G. G., mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S3650“,
be to, T. B., būdamas nepilnametis, 2010-08-28 apie 14 val. Kaune, Savanorių pr., tarp 395-to ir 397-to namų, veikdamas kartu su BK 13 str. nustatyto amžiaus nesulaukusius asmeniu – mažamečiais N. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. I., gim. (duomenys neskelbtini), reikalavo iš nepilnamečių E. G. ir P. J. atiduoti mobiliojo ryšio telefonus, o E. G. nesutikus, su N. B. apieškojo nukentėjusiųjų E. G. ir P. J. kišenes, o po to iš nukentėjusiojo E. G. rankų ištraukęs mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericson F305“, 500 Lt vertės, priklausantį V. G., grasino nukentėjusiajam E. G. fiziniu smurtu, jei jis kreipsis į policiją, t.y. tokiu būdu pagrobė svetimą 500 Lt vertės turtą,
be to, T.B. ir E. D., būdami nepilnamečiai, veikdami bendrininkų grupėje, 2010-09-03 apie 17 val. Šilainių kalno šlaite, esančiame už Grušo g. 11 esančio namo, Kaune, grasindami nukentėjusiems mažamečiams K. J. ir L. E. panaudoti fizinį smurtą, pagrobė svetimą - Ž. J. priklausantį bendros 560 litų vertės ir D. E. priklausantį bendros 500 litų vertės turtą, o būtent, bendrais veiksmais užstojus kelią nukentėjusiesiems mažamečiams K. J. ir L. E., nukentėjusiajam L. E. bandžius bėgti, T. B. sugriebė jam už rankos bei, tempdamas už drabužių, kartu su E. D. nusivedė nukentėjusiuosius L. E. ir K. J. ant šlaito prie krūmų, kur E. D. pagrasino nukentėjusiajam K. J. panaudoti fizinį smurtą ir iš jo pagrobė mobilaus ryšio telefoną “Nokia 5310“, IMEI „(duomenys neskelbtini)“, 500 litų vertės, SIM kortelę 20 litų vertės, atminties kortelę 40 litų vertės, priklausančius Ž. J., o T. B., laikydamas nukentėjusįjį L. E. už rankos bei kumštį prie jo veido, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, iš L. E. pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson W 585“ IMEI „(duomenys neskelbtini)“ ir „Pildyk“ kortelę bendros 500 litų vertės,
be to, E. D., būdamas nepilnametis, 2010-09-12 apie 20 val., veikdamas kartu su BK 13 str. nustatyto amžiaus nesulaukusius asmeniu – mažamečiu N. B., gim. (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“, užstojęs kelią mažamečiui G. S., grasindamas panaudoti prieš jį fizinį smurtą, pagrobė svetimą - S. S. priklausantį turtą bendros 220 litų vertės: „Audimo“ sportinį kostiumą 150 litų vertės ir sportinius batus 70 litų vertės,
be to, E. D. ir R. K., būdami nepilnamečiai, 2010-09-13 apie 13 val. 30 min. prie „(duomenys neskelbtini)“, veikdami bendrininkų grupėje, grasindami mažamečiui nukentėjusiam M. J. panaudoti fizinį smurtą, pagrobė svetimą - G. J. priklausantį turtą - mobilaus ryšio telefoną „LG GD 510 Black“, IMEI „(duomenys neskelbtini)“, su SIM kortele 139 litų vertės,
be to, T. B., R. K. ir E. D., būdami nepilnamečiai, veikdami bendrininkų grupėje, 2010-09-15 apie 11 val. 30 min. prie „(duomenys neskelbtini)“, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį nepilnametį P. M., pagrobė svetimą - V. M. priklausantį turtą, bendros 789 litų vertės, o būtent, bendrais veiksmais užstojus nukentėjusiajam nepilnamečiui P. M. kelią, E. D. sudavė lazda-teleskopu 1 smūgį nukentėjusiajam P. M. į kairį šoną, o nukentėjusiajam bandant bėgti, T. B. ir R. K. sudavė ne mažiau du smūgius kumščiu į dešinį šoną bei kumščiu P. M. į pilvą ir tokiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam nepilnamečiui P. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei iš nukentėjusiojo nepilnamečio P. M. pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „LG“, IMEI „(duomenys neskelbtini)“, 629 litų vertės, „Labas“ kortelę 25 litų vertės, piniginę 15 litų vertės, pinigų 20 litų, sidabrinę grandinėlę 100 litų vertės,
be to, T. B. ir E. D., būdami nepilnamečiai, veikdami bendrininkų grupėje bei kartu su BK 13 str. nustatyto amžiaus nesulaukusius asmeniu – mažamečiu N. B., gim. (duomenys neskelbtini), 2010-09-15 apie 14 val. 30 min. prie „(duomenys neskelbtini)“, grasindami nukentėjusiam nepilnamečiui Ž. M. panaudoti fizinį smurtą, pagrobė svetimą - I. M. priklausantį turtą bendros 600,50 litų vertės, t.y., 50 centų ir mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson G 502“, 600 litų vertės, o būtent, bendrais veiksmais užstojo kelią nukentėjusiajam nepilnamečiui Ž. M., o jam bandant bėgti, laikė jį už rankų bei, pagrasinus panaudoti fizinį smurtą panaudojant lazdą, N. B. iš nukentėjusiojo Ž. M. švarko kišenės pagrobė 50 centų, o T. B. ir E. D. iš kelnių kišenės pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson G 502“, 600 Lt vertės,
be to, R. K., būdamas nepilnametis, veikdamas kartu su BK 13 str. nustatyto amžiaus nesulaukusiu asmeniu – mažamečiu M. K., gim. (duomenys neskelbtini), 2010-10-18 apie 13 val. 40 min. prie „(duomenys neskelbtini)“ esančios „„(duomenys neskelbtini)““ visuomeninio transporto stotelės, Kaune, grasindamas nukentėjusiajam mažamečiui A. G. panaudoti fizinį smurtą, pagrobė iš jo svetimą - nukentėjusio tėvui A. G. priklausantį turtą bendros 1010 litų vertės, o būtent, bendrais veiksmais užstojus kelią nukentėjusiam mažamečiui A. G., R. K. pagrasinus panaudoti fizinį smurtą, iš A. G. pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6131“, IMEI „(duomenys neskelbtini)“, 1000 litų vertės ir pinigų 10 litų, priklausančius nukentėjusio tėvui A. G.,
be to, T. B. ir R. K., būdami nepilnamečiai, veikdami bendrininkų grupėje bei kartu su BK 13 str. nustatyto amžiaus nesulaukusius asmeniu – mažamečiu M. K., gim. (duomenys neskelbtini), 2010-10-27 apie 17 val. 15 min. prie „(duomenys neskelbtini)“, grasindami nukentėjusiems mažamečiams R. L., N. B. ir A. A. panaudoti fizinį smurtą, pagrobė svetimą - E. L. priklausantį 300 litų vertės ir A. A. priklausantį 60 litų vertės turtą, o būtent, bendrais veiksmais užstojus kelią nukentėjusiesiems mažamečiams R. L., N. B. ir A. A., pareikalavus pastarųjų rodyti mobiliuosius telefonus bei R. K. pagrasinus panaudoti fizinį smurtą, pagrobė iš nukentėjusiojo R. L. mobilaus ryšio telefoną “Nokia 5130 Xpress Music“ su SIM kortele bendros 300 litų vertės, priklausantį E. L., bei iš nukentėjusiojo mažamečio A. A. mobilaus ryšio telefoną „Nokia 1208“ 50 litų vertės su „Pildyk“ kortele 10 litų vertės, priklausančius A. A. tėvui A. A.,
be to, T. B. ir R. K., būdami nepilnamečiai, veikdami bendrininkų grupėje bei kartu su BK 13 str. nustatyto amžiaus nesulaukusius asmeniu – mažamečiu M. K., gim. (duomenys neskelbtini), 2010-10-31 apie 17 val. „(duomenys neskelbtini)“ namo, grasindami nukentėjusiajam mažamečiui V. S. panaudoti fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, priklausantį V. S. bendros 170 litų vertės: striukę „Adidas“ 100 litų vertės ir mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ 70 litų vertės,
be to, T. B. ir R. K., būdami nepilnamečiai, veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtaką šiai veikai padaryti, laikotarpyje nuo 2010-10-31 21.45 val. iki 2010-11-01 9 val. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą - V. R. priklausantį turtą, bendros 2440 litų vertės: nešiojamąjį kompiuterį „e Machines E 725-43G25Mi“ 1400 litų vertės, internetinį modemą „VMCK 3765“ IMEI „(duomenys neskelbtini)“, 100 litų vertės, vaizdo kamerą „Panasonic GS 21 EP-S“ 600 litų vertės, dviratį „26He-st-sus R43 MP901“ 340 litų vertės.
Kaltinamasis E. D. parodė, kad (vagystė iš R. V.) 2010-08-24 buvo su Luku ir N. B.. Eidamas link stotelės už „„(duomenys neskelbtini)““ parduotuvės, sugalvojo kažką pavogti. Stotelėje pamatė moterį, kuri buvo su auksinėmis grandinėlėmis. Moteris sėdėjo ant suoliuko. Kaltinamasis, paklausęs moters, kiek valandų, nutraukė grandinėles ir pabėgo. Draugai stovėjo toliau. Viena grandinėlė buvo plona, kita - stora. Lukas nuėjo pas kažkokį vyrą, kuris grandinėles pardavė lombarde, esančiame Kovo 11-osios g. Už grandinėles gavo 360 Lt. Pinigus išleido arba pasidalino.
Be to, (vagystė iš AB „„(duomenys neskelbtini)““ kiosko) 2010-08-24 naktį bevaikščiodamas, nes tuo metu buvo pabėgęs iš namų, sugalvojo apvogti kioską, nes reikėjo pinigų. Petrašiūnų rajone Kalantos g. pamatęs kioską, išlaužė rankomis žaliuzes, su plyta išdaužė langą. Pradėjo kaukti signalizacija. Įkišęs ranką į vidų, ėmė, kas papuolė po ranka. Dalį paimtų daiktų suvalgė, dalį - išmetė. Prisimena saldainių tik dvi rūšis – „Mynthon“ ir „Meller“. Nepamena, ar buvo sausainių. Sutinka, kad galėjo paimti prekių už 34,50 Lt. Tai buvo ne pirmas kartas, kai pabėga iš namų. Nežino, kodėl bėga.
Be to, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad (plėšimas A. B. atžvilgiu) 2010-08-25 jis be tikslo su mergina vaikščiojo po rajoną. Buvo išgėręs alaus. Prie „(duomenys neskelbtini)“ namo pamatė ateinant 2 vaikinus. Priėjęs vieną vaikiną nustūmė į krūmus. Tada mergina pasakė, kad neliestų jos berniuko, ir tą vaikiną nusivedė. E. D., likęs su kitu vaikinu, sugalvojo iškraustyti jo kišenes. Priėjęs prie vaikino, pasakė, kad sumuš, jei pastarasis neparodys, ką turi kišenėse. Vaikinas išsigando, kišenėse jis nieko neturėjo, todėl E. D. nutarė atimti iš jo švarkelį „Nike“. Liepė vaikui nusiimti švarkelį „Nike“, o jam padavė savo švarkelį. Vaikino švarkelį apsivilko pats.
Be to, parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad (plėšimas K. J. bei L. E. atžvilgiu) 2010-09-03 su T. B. Šilainių mikrorajone pamatė einant du vaikus, sutarė, kad reikia iš tų vaikų ką nors atimti. Jie priėjo prie berniukų: E. D. - prie vieno, o T. B. - prie kito, liepė jiems atiduoti mobilaus ryšio telefonus. Su T. B. kalbėjęs berniukas pabandė pabėgti, tada T. B. jį pagavo už striukės rankovės. Jie pasakė berniukams, kad reikia paeiti truputį toliau, ir nusivedė prie netoliese šlaite esančių krūmų. Ten kaltinamasis pagrasino berniukui, kad, jei šis telefono neatiduos, jį sumuš, girdėjo, kaip T. B. taip pat pagrasino kitam berniukui, jei šis neduos telefono. Berniukai išsigando ir atidavė telefonus. Po to berniukams pasakė, kad reikia nueiti iki pusbrolio, neva jis laukia. Nusivedę berniukus iki R. gatvės, jiems liepė laukti, o patys nuėjo. Telefonus pardavė turguje romų tautybės moteriai: už vieną gavo 100 litų, už kitą - 150 litų. Pinigus išleido.
Be to, parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad (plėšimas G. S. atžvilgiu) 2010-09-12 su N. B. einant pro mokyklos stadioną, priėjus prie sutikto berniuko, N. B. pasakė, kad geras berniuko kostiumas, ir E. D. suprato, kad draugas nori jį pavogti. Berniukui liepė eiti prie šiukšlių konteinerio. Ten E. D. pagrasino berniukui. Berniukas išsigandęs nusiėmė ir padavė E. D. bliuzoną, E. D. pasimatavo, jam tiko. Tada pasakė berniukui, kad duotų ir kelnes. Pastarasis padavė E. D. ir kelnes. E. D. užsimovė kelnes ir liepė berniukui nusiauti sportinius juodos spalvos batus, kuriuos E. D. taip pat apsiavė. Berniukui pasakė palaukti, o patys nubėgo. Nubėgęs už kampo, vėl apsivilko savo rūbus, o pagrobtuosius N. B. kažkam pardavė ir atnešė 50 litų. Iš jų E. D. padavė 20 litų, o 30 Lt liko N. B..
Be to, parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad (plėšimas M. J. atžvilgiu) 2010-09-13 apie 13 val. susitikę su draugu R. K., vaikštinėjo Saulėtekio mikrorajone, pamatė du vaikus, iš kurių vienas nuėjo ir liko tik vienas. Abu sugalvojo atimti telefoną. E. D., norėdamas pagrobti berniuko mobilaus ryšio telefoną, šiam pasakė, kad dingo R. K. pusbrolio mobilusis telefonas. Berniukas pasakė, kad neėmė ir parodė savo telefoną „LG“ liečiamu ekranu, tačiau telefono nedavė. E. D. pagrasino sumušti, jei berniukas neduos telefono, paėmė telefoną, pasakė berniukui, kad reikia nueiti pas pusbrolį ir patikrinti. Nusivedė berniuką iki „Express Market“ ir liepė laukti, o patys nuėjo.
Be to, parodė, kad dėl nusikaltimo V. M. atžvilgiu jis apkalbėjo R. K. ir T. B., nurodydamas, kad jie kartu su kaltinamuoju darė nusikaltimą. Juos apkalbėjo, nes tuo metu su jais buvo susipykęs. Iš tikrųjų šį nusikaltimą darė su dviem asmenimis, kurių jokių tikslių duomenų nežino. Nurodė, kad kitos aplinkybės buvo tokios, kokias nurodė ikiteisminio tyrimo metu, tačiau teigė, kad minėti nenustatyti draugai lazdų neturėjo, o jis pats nukentėjusiojo irgi nemušė. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis, apklaustas 2010-09-22 bei 2011-03-29, nurodė, kad 2010-09-15 apie 14 val., būdamas su R. K. ir T. B. prie mokyklos, esančios Kaune, Taikos pr. 51, pamatė einant du berniukus ir nutarė iš jų atimti mobilaus ryšio telefonus. Tačiau vienas berniukas, pamatęs juos besiartinant, pabėgo. Jie priėjo prie likusio berniuko. Kaltinamasis turėjo lazdą-teleskopą, ją išsiskleidė. T. B. ir R. K. stovėjo iš šonų, jie turėjo paprastas lazdas, kurias rado gatvėje. Kaltinamasis P. M. nemušė, tik pagrasino jam lazda. E. D., nuėjęs truputį toliau, saugojo, kad kas nors neateitų. Pareikalavus atiduoti telefoną, berniukas išsigando ir padavė savo telefoną „LG“ R. K.. Kas apkraustė berniuko kišenes ir ištraukė piniginę bei nutraukė nuo rankos grandinėlę, kaltinamasis nematė. Pamačius, kad link jų eina du stambūs vyrai, puolė bėgti. R. K. ir T. B. nubėgo į kitą pusę. Jie susitiko vėliau, apie pagrobtus daiktus kaltinamasis nieko nežino.
Be to, dėl nusikaltimo Ž. M. atžvilgiu parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2010-09-15 apie 14 val.30 min. su N. B. bei T. B. prie mokyklos, esančios „(duomenys neskelbtini)“, nusprendė ką nors atimti iš vaikų. Pamatę einant tris berniukus, juos pasivijo, iš jų du pabėgo, o liko vienas. Kaltinamasis E. D. pareikalavo, kad berniukas duotų telefoną, priešingu atveju žadėdamas berniuką sumušti. Berniukas pradėjo bėgti, tačiau N. B. ar T. B. jį pagavo. E. D. pagrasino berniukui, kad sumuš jį lazda-teleskopu, jei šis neduos telefono. T. B. patikrino berniuko kišenes ir rado mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson“. Kas paėmė 50 centų, kaltinamasis nematė. Tuo metu per langą pradėjo rėkti kažkokia moteris, ir kaltinamasis su draugais pabėgo. Telefoną pardavė, pinigus išleido visi kartu.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis T. B. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad (plėšimas A. V., A. K., T. K. bei A. K. atžvilgiu) 2010 metų rugpjūčio mėnesio 2 d. su E. D. ir R. K., būdami prie „Hyper Maximos“, sugalvojo iš kokių nors vaikų atimti mobiliuosius telefonus. T. B. sugalvojo, kad jis pasakys vaikams, kad iš jo pusbrolio pavogtas telefonas ir paprašys parodyti savo telefonus. Eidami A. gatve, pamatė tris ar keturis jaunesnius vaikus, juos pasivijo, T. B. pasakė, kad iš jo pusbrolio pavogtas telefonas ir liepė vaikams rodyti savo telefonus. Vaikai išsitraukė mobiliuosius telefonus: vienas - „Nokia 5310“, kurį paėmė T. B., kitas - „Sony Ericsson“, kurį paėmė E. D., o R. K. apžiūrėjo trečiojo vaiko telefoną „Motorola“, bet jis buvo netinkamas parduoti, todėl R. K. jį grąžino vaikui. Ketvirtas vaikas pasakė, kad telefono neturi, todėl E. D. jį apieškojo, patikrino kišenes. Vaikas telefono neturėjo. Jie vaikams negrąsino, tik stovėjo juos apstoję. Paėmę telefonus, visi trys nubėgo link „Topo centro“. Į pagrobtus telefonus įsidėjo savo korteles - T. B. į „Sony Ericsson“. Vieną pagrobtą SIM kortelę išmetė, o kitą pasiėmė R. K.. Po to visi trys nuvažiavo iki Stoties turgaus, kur telefonus pardavė nepažįstamam romų tautybės vyriškiui už 100 litų. Gautus pinigus pasidalijo ir kartu išleido. Matėsi, kad vaikai buvo išsigandę, todėl ir parodė telefonus. Kaltinamasis su draugais peilių neturėjo.
Be to, parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad (plėšimas V. G. bei B. V. atžvilgiu) 2010-08-27 „(duomenys neskelbtini)“, kartu su N. B. netoli „(duomenys neskelbtini)“ vidurinės mokyklos apie 12 val. 30 min. - 13 val. pamatė dvi nepilnametes, iš kurių N. B. pasiūlė pavogti telefonus. Susitarę pavogti telefonus, priėjo prie mergaičių ir paprašė parūkyti, nes tos mergaitės rūkė. Mergaitė, iš kurios vėliau N. B. pavogė telefoną „Samsung“, pavaišino cigaretėmis. Visi kartu parūkė. Mergaičių prašė rūkyti tik todėl, kad norėjo priartėti prie mergaičių, kad jos nepabėgtų. Parūkius N. B. mergaitei, iš kurios vėliau pavogė telefoną „Samsung“, pradėjo pasakoti, kad jo pravardė „M.“, tuo norėdamas parodyti, kad jis yra „kietas“. Kaltinamasis matė, kad mergaitė išsigando. Tada N. B. liepė jai parodyti savo telefoną, tačiau mergaitė nesutiko. Tuomet N. B. pasakė, kad mergaitę sudaužys ir įmes ją į balą, jei ji neatiduos telefono. Po to mergaitė pati ištraukė iš kelnių kišenės telefoną „Samsung“, mėlynu ar juodu korpusu, liečiamu ekranu ir pati padavė telefoną N. B.. Tuo metu kaltinamasis antrai mergaitei (šviesiais plaukais) pasakė, kad iš jo pusseserės kažkas pavogė telefoną, todėl liepė parodyti jos telefoną. Mergaitė taip pat pati ištraukė ir padavė savo telefoną „Nokia 2760“ (atlenkiamą), pilkos spalvos korpusu. Nei kaltinamasis, nei N. B. telefonų neplanavo mergaitėms grąžinti, kadangi iš anksto buvo sutarę juos pavogti. Merginos prašė telefonus atiduoti, ėjo iš paskos. Beeinant prie „Saulės“ vaistinės, T. B. pamatė, kad mergina, iš kurios jis pavogė telefoną „Nokia 2760“, kelnių dešinės pusės priekinėje kišenėje turi dar vieną telefoną, todėl liepė jį atiduoti. Mergina pati ištraukė ir padavė kaltinamajam telefoną „Nokia 5000“, baltos spalvos su violetiniais šonais (neatlenkiamą). N. B. ir kaltinamasis išėmė iš telefonų SIM korteles ir atidavė merginoms. Pasakę, kad telefonų jos neatgaus, abu nuėjo. Visus tris telefonus pardavė stoties turguje atsitiktinai sutiktam vyriškiui už 170 Lt, pinigus pasidalino, išleido savo reikmėm. 2010-08-30 apie 20 val. Savanorių pr., priešais „McDonald‘s“, eidami su N. B., pamatė link jų atbėgančią mergaitę, iš kurios 2010-08-27 pavogė du mobilaus ryšio telefonus. Mergaitė bėgo su 18 m. amžiaus vaikinu. Mergaitė atpažino T. B., nepažįstamas vaikinas iškvietė policijos pareigūnus, kurie T. B. sulaikė ir pristatė į Dainavos PK.
Be to, parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad (plėšimas E. G. ir P. J. atžvilgiu) 2010-08-28 apie 14 val. netoli P. L. gatvės, būdamas kartu su N. B. ir P. I., pamatę du vaikus, kuriems buvo apie 12-14 metų, susitarė, kad P. I. tariamai bus nukentėjęs - atseit iš jo kažkas pavogė telefoną, todėl jie ieško to pavogto telefono. Visi trys susitarė, kad prašys vaikų parodyti telefonus, o po to juos atims. Taip susitarę, pribėgo prie vaikų. Kaltinamasis pasakė, kad iš P. I. dingo telefonas ir liepė parodyti, kokius telefonus turi tie vaikai, tačiau jie pasakė, kad telefonų neturi. Tada kaltinamasis apieškojo jaunesnį vaiką, o N. B. – 14-os metų vaiką. Kaltinamasis pas jaunesnį vaiką nerado jokio telefono - jei būtų suradęs telefoną, būtų paėmęs. N. B. pas vyresnį vaikiną užčiuopė telefoną ir liepė parodyti. Šiam atsisakius, kaltinamasis pasakė, kad vaikinas bent parodytų savo telefono IMEI numerį. Iš pradžių vaikinas parodė IMEI numerį, laikydamas telefoną savo rankoje, o, kai kaltinamasis paprašė duoti telefoną, patikinęs, kad jo neatims, vaikinas pats padavė savo telefoną „Sony Ericsson F305“. Kaltinamasis pasakė, kad vaikinui reikia eiti su jais į Dainavos rajoną patikrinti jo telefono IMEI kodą su pavogtu telefonu. Tačiau T. B. neketino telefono grąžinti, o taip sakė tik todėl, kad vaikiną nusivestų toliau nuo jo rajono, kad šis nepasikviestų ko nors į pagalbą. Vaikinas vis prašė grąžinti jo telefoną. Priėjus prie parduotuvės „„(duomenys neskelbtini)““, N. B. vaikinui pasakė, kad jis telefono negaus, be to pradėjo vaikinui grasinti, kad, jei jis pasiskųs policijai ar kam nors kitam, jį sudaužys. T. B., norėdamas, kad vaikinas nusiramintų ir niekam nesiskųstų, pasakė ateiti 2010-08-29 14 val. į prekybos centrą „„(duomenys neskelbtini)““, kur atiduos telefoną, tačiau jau tada žinojo, kad telefono negrąžins ir dar tą pačią dieną, apie 17 val., prie prekybos centro „Hyper Maxima“ telefoną su N. B. pardavė atsitiktiniam praeiviui už 80 Lt. Pinigus pasidalino per pusę ir išleido savo reikmėm.
Be to, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei parodė, kad (plėšimas K. J. ir L. E. atžvilgiu) 2010-09-03 apie 11 val. 30 min. su E. D. važiuodami į Šilainius, turėdami tikslą ką nors apiplėšti, sugalvojo istoriją apie pusbrolį, kuriam dingo telefonas. Pamatę einančius du vaikus, sugalvojo iš jų ką nors atimti. Priėję prie vaikų, vienas vienam, o kitas antram pasakė, kad dingo pusbrolio telefonas. Vaikas bandė bėgti, bet kaltinamasis jį sučiupo už striukės. Vaikus nusivedė prie krūmų šlaite ir pareikalavo, kad parodytų savo mobiliuosius telefonus. Vienas vaikas savo telefoną parodė E. D., o kitas - padavė T. B.. Tada visi keturi nuėjo prie kažkokių pastatų, ten jie atidavė vaikams SIM korteles, pasakė, kad eina pusbroliui parodyti telefonų ir grįš. E. D. paėmė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5310“, o T. B. - „Sony Ericsson W595“. Tada su E. D. pabėgo. Ar grasino vaikams, neatsimena. Telefonus pardavė romų tautybės asmenims autobusų stotyje.
Be to, parodė, kad nusikaltimo P. M. atžvilgiu nedarė. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodė, kad jis, plėšiant P. M., nedalyvavo, tik vėliau tą pačią dieną susitikus su E. D., pastarasis jam parodė mobilaus ryšio telefoną „LG“ ir sidabrinę grandinėlę ant rankos bei pasakė, kad jie abu su R. K. atėmė šiuos daiktus iš vaikų. E. D. telefoną pardavė, kur dėjo grandinėlę - T. B. nežino.
Be to, dėl nusikaltimo Ž. M. atžvilgiu parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2010-09-15 apie 14.30 val. jis vaikščiojo su N. B. ir E. D. prie mokyklos, esančios „(duomenys neskelbtini)“. Visi sutarė, kad reikia iš kokio nors vaiko ką nors atimti. Tuo metu pamatę einant du berniukus, sutarė, kad iš jų ką nors atims, bet vienas berniukas, jiems priėjus, pabėgo. T. B. teigia, kad stovėjo truputį toliau, o E. D. ir N. B. - prie berniuko. E. D. liepė berniukui atiduoti telefoną, grasino trenkti teleskopine lazda, kurią laikė rankoje, jei neduos telefono. T. B. teigia, kad lazdą turėjo tik E. D., o jis ir N. B. jos neėmė. Kadangi berniukas norėjo pabėgti, todėl jį laikė suėmę už rankų E. D. ir N. B.. Tada T. B. priėjo prie berniuko, iškraustė jo kišenes ir iš kelnių kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson“. Pinigų jis neėmė, nematė, ar ką nors iš kišenių paėmė E. D. ir N. B.. Jis vaikui negrasino. Mobilaus ryšio telefoną jie pardavė prie prekybos centro „„(duomenys neskelbtini)““ vyriškiui už 20 litų, pinigus išleido visi kartu.
Be to, parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad (plėšimas N. B., R. L. ir A. A. atžvilgiu) 2010-10-27 apie 17 val. 15 min. jis su R. K. ir M. K. „(duomenys neskelbtini)“ gatvėje pamatė einant tris vaikus. T. B., kalbėjosi su vienu vaiku, jo draugai kalbėjosi su kitais vaikais. Pats kaltinamasis liepė nukentėjusiajam parodyti telefonus, ir nukentėjusysis išsigandęs parodė telefoną „Nokia“. Patvirtino girdėjęs, kaip M. K. grasino, kad, jei nukentėjusysis neatiduos mobiliojo telefono, sumuš, o tuo metu R. K. išiminėjo iš mobiliojo ryšio telefono kortelę. Tada R. K. pradėjo bėgti, rankoje laikydamas telefoną „Nokia 5130“. T. B. nubėgo su R. K., o M. K. juos pasivijo, jis taip pat laikė rankoje mobilaus ryšio telefoną „Nokia“.Kaltinamasis pasiimtą telefoną pasiliko sau. Kur vėliau padėjo - neprisimena. Ar jis pats kam nors grasino - nepamena. Nukentėjusieji buvo išsigandę.
Be to, parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad (plėšimas V. S. atžvilgiu) 2010-10-31 apie 16 val. jis su R. K. ir M. K. ėjo pro Karo muziejų, pamatė kamuoliu žaidžiančius tris vaikus. R. K. pasakė, kad jam reikia striukės. R. K. vieno vaiko klausinėjo, ką šis turi kišenėse, po to vaikas rodė jam mobilųjį telefoną, bet R. K. iš pradžių jo neėmė, nes telefonas buvo prastas. Tada R. K. liepė vaikui, kad šis R. K. duotų pasimatuoti striukę. Vaikui atsisakius, R. K. pagrasino sumušti. Vaikas išsigandęs nusiėmė striukę ir padavė ją R. K., kuris ją apsivilko. Tuo metu T. B. pamatė, kad atvažiuoja troleibusas, todėl T. B. ir M. K. pradėjo bėgti link stotelės, R. K. - taip pat. R. K., prieš nubėgdamas, iš vaiko rankų pagriebė jo mobilaus ryšio telefoną. Striukę R. K. pasiliko sau, o telefoną sudaužė, nes jis buvo prastas. Mano, kad vaikai jų galėjo bijoti, nes kaltinamasis su draugais buvo už vaikus vyresni.
Be to, (vagystė V. R. priklausančiame bute) parodė, kad liudytojas R. R. jį su R. K. nusivedė į savo butą, pats liudytojas išgėrė alkoholio ir užmigo. Kaltinamasis su draugu paėmė kaltinime nurodytus daiktus ir abu iš buto pabėgo. Daiktus pardavė, pinigus išleido savo reikmėm. Sutinka su nurodyta daiktų verte, padaryta materialine žala. Į butą ėjo su tikslu ką nors pavogti.
Kaltinamasis R. K. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad (plėšimas A. V., A. K., T. K. bei A. K. atžvilgiu) 2010-08-02 su E. D. ir T. B. būdami prie „Hyper Maximos“ Kaune, Savanorių prospekte, sutarė iš kokių nors vaikų atimti mobiliuosius telefonus. Jiems priėjus prie trijų ar keturių vaikų, T. B. pastariesiems pasakė, kad iš jo pusbrolio pagrobtas telefonas ir liepė vaikams rodyti savo telefonus. Trys vaikai parodė savo telefonus, iš jų vieną - „Nokia“ paėmė T. B., o kitą - E. D.. Trečiasis vaikas parodė savo telefoną kaltinamajam (R. K.), telefonas buvo „Motorola“, netinkamas pardavimui, todėl kaltinamasis telefoną grąžino vaikui. Tada jie visi, pasakę vaikams laukti, pabėgo. Eidami per kiemus, T. B. ir E. D. iš telefonų išėmė SIM korteles, T. B. padavė R. K. kortelę, kuri buvo abonentas, tačiau R. K. kortelę išmetė. Neatsimena, ar draugai grasino vaikams, pats jis negrasino, nematė, kad būtų grasinama peiliu, kad iki įvykio, kuris nors iš draugų būtų turėjęs peilį. Po to prie Stoties turgaus abu telefonus E. D. ir T. B. pardavė romų tautybės moteriai. Gautus pinigus išleido visi kartu. Nukentėję stovėdami bijojo, kad kaltinamasis su draugais jų nesumuštų, nes kaltinamasis su draugais galėjo atrodyti agresyviai. Nurodo, kad jis nukentėjusįjį apkraustė.
Be to, (plėšimas M. J. atžvilgiu) parodė, kad, eidami link berniukų, kartu su E. D. sugalvojo atimti telefonus. Priėjus prie berniukų, vieną nusivedė prie parduotuvės ir iš vieno abu atėmė telefoną. Prie parduotuvės berniuką vedėsi gal dėl to, kad nematytų žmonės. Gali būti, kad berniukui sakė, jog buvo pavogtas telefonas ir reikia pažiūrėti, ar tas telefonas, kurį turėjo vaikas, nėra tas pavogtasis. Paėmę iš jo telefoną, berniukui su draugu liepė laukti, kol jie tariamai patikrins telefoną, tačiau iš tikrųjų kaltinamasis su E. D. to daryti neketino. Nepamena, kuris iš jų berniukui grasino. Mano, kad vaikas buvo išsigandęs.
Taip pat parodė, kad nusikaltimo P. M. atžvilgiu nedarė, nežino, kodėl E. D. nurodė, kad nusikaltime dalyvavo ir kaltinamasis R. K., tuo metu buvo susipykęs su E. D., nežino – dėl ko, kur tuo metu buvo - nežino.
Be to, (plėšimas A. G. atžvilgiu) 2010-10-18 su M. K., Mituvos stotelėje pamatę vaikiną, abu sugalvojo iš jo atimti telefoną. Priėję prie jo, liepė vaikinui paeiti toliau už kiosko. Kaltinamasis liepė vaikinui, kad šis parodytų savo telefoną, o jei neduos, grasino vaikiną sumušti, gąsdino, kad vaikinui įdurs peiliu. Nukentėjęs ištraukė telefoną „Nokia“ atlenkiamą ir atidavė. Dar kaltinamasis paklausė, ar vaikinas turi pinigų. Nukentėjusysis turėjo 10 Lt, ir kaltinamasis tuos pinigus iš vaikino paėmė. Telefoną vėliau pardavė pažįstamam asmeniui, pravarde Ryklys, gal už 50 Lt. Tikros telefono kainos kaltinamasis nežinojo. Plėšimus darė dėl pinigų. Suaugusius apiplėšti nepavyktų, mažamečius lengviau įbauginti ir apiplėšti.
Be to, parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad (plėšimas N. B., R. L. ir A. A. atžvilgiu)2010-10-27 apie 17 val. jis su T. B. ir M. K. eidami Griunvaldo gatve nuo Vytauto pr., pamatė tris vaikus. R. K., T. B. ir M. K. jau prieš tai buvo sutarę, kad reikia ką nors iš jų atimti. Priėjus priėjo prie vaikų, kaltinamasis vieno vaiko paklausė, kokį jis turi mobilaus ryšio telefoną. Vaikas parodė telefoną „Nokia 5130 Express music“, laikydamas jį rankoje. Tada R. K. pasakė, kad šis telefoną atiduotų, nes, priešingu atveju, bus sumuštas. Vaikas telefoną jam atidavė. Kaltinamasis pradėjo bėgti, pasakęs apie tai T. B. ir M. K.. Bėgdamas matė, kad T. B. taip pat rankose turi mobilaus ryšio telefoną. Visi trys nuvažiavę iki Pramonės pr. esančio „Maximos“, pardavė telefoną „Nokia 5130 Express music“ už 50 litų praeinančiam vyriškiui. T. B. atimtą telefoną pasiliko sau. Pinigus išleido pramogoms.
Be to, parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad (plėšimas V. S. atžvilgiu) 2010-10-31 apie 17 val. jis su T. B. ir M. K. vaikštinėjo prie Kauno Karo muziejaus, pamatė vaikus, spardančius kamuolį. Visi trys nutarė, kad reikia atimti mobilaus ryšio telefoną iš kokio nors vaiko. Jie priėjo prie vaiko, kuris sėdėjo ant šaligatvio bortelio. R. K. pasakė vaikui, kad šis duotų pasimatuoti pastarojo striukę „Adidas“, ar vaikui grasino - neatsimena. Tuo metu T. B. atsisėdo prie vaiko ant bortelio, o R. K. ir M. K. stovėjo priešais vaiką. Vaikas nusiėmė striukę ir padavė ją R. K.. R. K. striukę apsivilko. T. B. nuėjo saugoti, kad kas nors neateitų. Tada vaikas pasiėmė savo mobilaus ryšio telefoną, norėdamas kažkam skambinti. R. K. liepė vaikui atiduoti telefoną „Nokia“, ir vaikas telefoną jam atidavė. Po to jie nubėgo į stotelę ir nuvažiavo. Mobilaus ryšio telefoną R. K. sudaužė, o striukę nešiojo. Nukentėjusiojo civilinį ieškinį pripažįsta.
Be to (vagystė V. R. priklausančiame bute), parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad maždaug spalio mėnesio pabaigoje jis ir M. K. susipažino su vyriškiu, vardu R., kuris davė savo telefono numerį. 2010-10-31 R. jam paskambino ir pasakė, kad nori susitikti. R. K. pasakė, kad bus su draugu. Važiuodami T. B. ir R. K. sutarė, kad ką nors pavogs iš R.. Jie nuėjo su R. į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini). R. pasiūlė jiems išgerti, ir jie su T. B. išgėrė po pusę stikliuko degtinės. Remigijus išgėrė kelis stikliukus ir užmigo. R. K. nuo kambaryje stovėjusios sekcijos paėmė fotokamerą, T. B. iš kambario atnešė ir padavė kompiuterį, kurį R. K. užsikišo už striukės. Išeidami dar paėmė kitame kambaryje stovintį dviratį. Kompiuterį pardavė taksi vairuotojui už 200 litų, T. B. atidavė 100 litų. Foto kamerą pasiėmė T. B.. Dviratį kaltinamasis buvo palikęs laiptinėje ir šis dingo.
Kaltinamųjų kaltė be jų parodymų pilnai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei rašytiniais įrodymais.
Plėšimas nukentėjusiųjų A. K., A. V., T. K. ir A. K. atžvilgiu
Nukentėjusysis T. K. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b.l.133-134), kad 2010 metų vasarą, gali būti, kad rugpjūčio mėnesį, jis su draugais A. K., A. V. ir A. K. ėjo Algirdo gatve, netoli „Hyper Maximos“. Juos pasivijo trys berniukai, užstojo kelią ir liepė rodyti mobiliuosius telefonus, sakė, kad jų draugas pametė telefoną ir gal telefonas pas juos. T. K. su draugais pasakė, kad telefonų nerodys. Tada pirmasis vaikinas pagrasino sumušti bei pasakė, kad jis turi peilį. Ką šis vaikinas turėjo rankose, T. K. nematė, nes stovėjo toliau nuo pirmojo vaikino. Antrasis vaikinas taip pat pagrasino sumušti, jei nerodys telefonų. Trečiasis vaikinas nieko nesakė, tik stovėjo, bet T. K. suprato, kad jis yra kartu su kitais, jie bendrininkai, kad, jei nerodys telefono, tai visi trys gali jį ir jo draugus sumušti. Jis ir jo draugai buvo išsigandę. Tada T. K. pamatė, kaip pirmasis vaikinas nuėjo prie A. V. ir pradėjo kraustyti jo kišenes, ten rado mobilaus ryšio telefoną. A. K. buvo išsitraukęs savo telefoną ir rodė vaikinams, pirmasis vaikinas pasakė, kad reikia pasižiūrėti numerį, todėl A. K. atidarė telefoną, ir pirmasis vaikinas paėmė jį pasižiūrėti. T. K. taip pat išsitraukė savo telefoną „Motorola“, jį minėti vaikinai apžiūrėjo, vienas iš jų papasakė, kad per senas ir atidavė atgal. A. K. pasakė, kad telefono neturi. Ar jį apieškojo, T. K. neatsimena. Pasiėmę mobilaus ryšio telefonus, vaikinai nubėgo link „Topo centro“. Telefonai buvo atimti iš visų trijų draugų, jo telefonas „Motorola“ buvo pirktas tėvų. Nukentėjusysis buvo išsigandęs ir galvojo, kad vaikinai gali panaudoti peilį.
Nukentėjusysis T. K. parodė, kad po įvykio sūnus grįžęs namo nieko nepasakojo. Gal buvo tą dieną kažkoks sutrikęs, išsigandęs. Kadangi telefono iš sūnaus nepaėmė, ieškinio nereiškia. Telefonas buvo senas ir nedidelės vertės.
Nukentėjusioji R. B. parodė, kad 2010 m. rugpjūčio mėn. paskambinęs iš draugo telefono sūnus A. V. pasakė, kad jį ir jo draugus apiplėšė. Sūnus pasakojo, kad prie jų priėjo trys asmenys, prašė atiduoti telefonus, sūnui prie pilvo buvo prikišę peilį, sūnus peilį tikrai matė, peilis buvo atlenkiamas. Kartu su sūnumi buvo jo draugai A., A., T. Iš sūnaus bei A. buvo atimti telefonai. Sūnaus telefonas buvo „Nokia“ 550 Lt vertės, naujas, pirktas tų pačių metų gegužės mėn. Nežino, ar sūnui buvo grasinta žodžiu.
Nukentėjusioji G. K. parodė, kad rugpjūčio mėn. antroje pusėje paskambinęs sūnus pranešė, kad jis ėjo su draugais prie „Topo centro“ ir trys vaikinai juos apiplėšė, iš jo atėmė telefoną „Sony Ericsson“, kurio vertė apie 200 Lt, iš kito berniuko irgi atėmė telefoną. Vieno iš kaltinamųjų mama atlygino materialinę žalą, tai nurodė savo pareiškime (kaip nustatyta pagal bylos duomenis, tai E. D. mama). Sūnus įvykio metu išsigando. Ieškinio nereiškia.
Nukentėjusysis A. V. parodė, kad 2010 metais rugpjūčio mėn., apie 14 val., jam einant keturiese su A. K., A. K. ir T. K. Savanorių pr., netoli „Hyper maxima“, prie jų priėjo trys paaugliai ir pasakė, kad iš jų draugų pavogė telefoną. Jie liepė parodyti savo telefonus. Nukentėjusiojo draugai išsitraukė telefonus, minėti jaunuoliai juos apžiūrėjo ir pasakė, kad kažkas panašaus. Nukentėjusysis netraukė telefono, sakė, kad neturi, tada kažkuris iš jaunuolių jam telefoną ištraukė per prievartą – nukentėjusysis kišenių neleido kraustyti, tačiau vienas iš tų vaikinų išsitraukė peilį iš kišenės, prikišo nukentėjusiajam, norėjo durti ir iškraustė kišenes. Peilis buvo išlankstomas. Kitas jo draugas jį sulaikė. Po peilio parodymo tas vaikinas pats ištraukė iš nukentėjusiojo telefoną, jį apžiūrinėjo, ištraukė bateriją, pasakė, kad kodai atitinka. Telefono negrąžino. Telefonas buvo „Nokia“. Taip pat jie paėmė A. K. telefoną. A. K. telefono neturėjo, o T. K. telefonas buvo prastesnis (taip suprato nukentėjusysis) ir iš jo neėmė. Iš A. K. telefoną paėmė kitas vaikinas nei iš nukentėjusiojo. Trečiasis vaikinas stovėjo 3-4 metrus toliau, nieko neveikė, tik viską stebėjo. Atrodė, kad jie visi trys veikė kartu. Paėmę telefonus, jie liepė palaukti 5 min., žadėdami telefonus atnešti. Nukentėjusysis su draugais jų nelaukė, suprato, kad telefonus jie pavogė ir negrįš. Nukentėjusysis kraustyti kišenių neleido, užpuolusieji kraustė ir išsitraukė telefoną per prievartą. Peilis nukentėjusįjį išgąsdino. Telefonas nukentėjusiajam negrąžintas, žala neatlyginta. A. K. už telefoną buvo grąžinti pinigai. Nukentėjusiojo draugai jam rodomo peilio nematė, nes visi buvo nusukti vienas nuo kito. Nukentėjusiojo nuomone, taip buvo daroma specialiai, jog kiti nematytų. Toliausiai stovėjęs asmuo buvo aukštas, šalia jaunuolio su peiliu stovėjęs jaunuolis buvo su raudonais marškinėliais.
Kaltinamasis E. D. parodė, kad rugpjūčio mėn. su R. K. bei T. B. buvo prie „Hyper Maximos“, vaikščiojo, žiūrėdami, iš ko ką pavogti, nes reikėjo pinigų. Pamačius vaikinukus, kaltinamasis su T. B. nuėjo prie jų, neatsimena, ką jiems sakė, bet vaikinukai atidavė telefonus. Sakė, kad iš pusbrolio dingo telefonas, kaltinamasis sakė parodyti telefoną, kad jis galėtų pažiūrėti kodą. Paėmęs telefoną, nebeatidavė. Vienas vaikinas pasakė, kad neturi telefono, o kito vaikino telefonas „Motorola“ buvo senas, subraižytas. Kaltinamasis patikrino kišenes to vaikino, kuris pasakė, kad telefono neturi. R. K. buvo priėjęs pažiūrėti, ar tas telefonas „Motorola“ tinkamas. Telefonus jie pardavė stoties turguje, gal už 150 Lt, pinigus išleido visi kartu. Kaltinamasis su draugais ėjo nuo „Topo centro“ pusės, o nukentėjusieji ėjo už kebabinės ir nematė, kad kaltinamasis su draugais juos vejasi. Nematė, ar T. B. turėjo su savimi peilį.
Liudytoja D. I. parodė, kad ji tyrė nagrinėjamą bylą. Atsimena įvykį prie „Hyper Maxima“, kur buvo įvykdytas apiplėšimas prieš mažamečius. Vaikai pasakojo, kad jie ėjo, juos pasivijo įtariamieji. Vienas iš nukentėjusių, lyg A. V., pasakė, kad jam buvo grasinta peiliu, kad tikrai peilį matė, apibudino, kaip tas peilis atrodė, kiti vaikai peilio nematė. Pastarieji pasakojo, kad stovėjo kitoje pusėje ir galėjo nematyti peilio. Pagal kitų nurodytą stovėjimo situaciją, jie peilio galėjo ir nematyti. Kaip jie pasakojo, viskas surašyta apklausose, kuriose dalyvavo ir jų tėvai. Viską ką pasakojo vaikai, ji smulkiai užrašydavo, apklausose dalyvaudavo ir jų tėvai. Kadangi ji bylą gavo iš kitos tyrėjos, todėl visus kvietėsi iš naujo ir iš naujo juos perklausė. Vaikai smulkiai negalėjo atsiminti, nes buvo daug laiko praėję, be to jie buvo patyrę stresą. Ką kaltinamieji pasakojo dėl šito epizodo, ji irgi viską užrašė. Apklausose dalyvavo advokatai. Kaltinamiesiems buvo duodama parodymus perskaityti, pasirašyti ir niekas jų nevertė duoti parodymų per prievartą. Ji visada apklausiamųjų paklausdavo, ar viskas gerai, ar gal ne taip parašyta. Jei kažkas pasako, kad negerai ar ne tai, visada pataisydavo. Šiuo atveju nebuvo, kad kuris nors neskaitytų. Ji visada liepia perskaityti, pasakydama, kad gal ji ne taip suprato, ar ne taip užrašė. Ir nukentėjusiems bei jų tėvams liudytoja po apklausos liepia, kad jie perskaitytų kartu su vaikais ir tik tada pasirašytų.
Iš 2011-03-15 įtariamojo R. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad R. K. parodė namą Algirdo g. 2, Kaune, paaiškino, kad šalia šio namo 2010 metų rugpjūčio mėnesio pradžioje jis su E. D. ir T. B. iš dviejų vaikų atėmė mobiliuosius telefonus, o trečio vaikino telefonas buvo senas, todėl jo neėmė (b.l. 133-146, t.6)
Iš 2010-12-02 įtariamojo T. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad T. B. parodė namą, esantį Algirdo g. 2, Kaune, ir paaiškino, kad 2010-08-02 apie 14 val. 20 min. jis su E. D. bei R. K. prie šio namo iš dviejų vaikų atėmė du mobiliuosius telefonus - „Nokia 5310“ ir „Sony Ericsson“ (t. 6, b.l. 7-15).
2011-02-15 asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad A. V. atpažino R. K., taip pat paaiškino, kad ar šis, ar kitas vaikinas turėjo peilį (1 t., b.l. 102-105).
2010-08-05 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad A. V. atpažino E. D., kuris iš draugo A. pagrobė mobilaus ryšio telefoną, vilkėjo raudonos spalvos marškinėlius (1 t., b.l. 99-101).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. K. parodė, kad 2010-08-02 apie 13.50-14 val. jis su draugais T. K., A. V. ir A. K. ėjo Algirdo gatve netoli prekybos centro „Hyper Maxima“. Juos pasivijo trys vaikinai, kuriuos vėliau A. K. atpažino ir sužinojo, kad tai E. D., T. B. ir R. K.. Jie visi trys užstojo kelią. E. D. pasakė, kad iš jų draugų pavogė mobiliuosius telefonus, kad gal juos pavogė jie, todėl pareikalavo parodyti savo mobiliuosius telefonus. A. K. su draugais pasakė, kad neturi telefonų. Tik T. K. iš karto kažkuriam iš vaikinų padavė savo telefoną, bet, jį apžiūrėjęs, vaikinas atidavė T. K. telefoną atgal, pasakė, kad per senas. A. K. bijojo nueiti, nes bijojo, kad draugus sumuš. Jis negirdėjo ar neatsimena, ką vaikinai sakė jo draugams, grąsinimų negirdėjo, peilio nematė. Prie jo priėjo E. D. ir pradėjo tikrinti jo kelnių kišenes, rado mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson W580i“ ir jį pasiėmė. A. K. matė, kad T. B. tikrina A. V. kišenes ir iš jo kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, jį pasiėmė. A. K. pats išvertė kišenes ir parodė, kad telefono neturi. R. K. nieko nedarė, tik stovėjo, bet A. K. teigia, kad jautė grėsmę iš visų trijų vaikinų, jis suprato, kad jie bendrininkai ir jų visų bijojo, kad sumuš. Kadangi bijojo, todėl leido tikrinti rūbus ir nepabėgo. Pasiėmę mobiliuosius telefonus, T. B., R. K. ir E. D. pabėgo (1 t., b.l.110-111,113).
2010-08-05 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad A. K. atpažino E. D. ir paaiškino, kad jis buvo raudonos spalvos marškinėliais ir iš jo džinsinių bridžų kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson W580i“ (1 t., b.l.121-123).
2011-03-17 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad A. K. atpažino R. K., paaiškino, kad jis nieko nedarė, tik stovėjo šalia savo draugų (1 t., b.l. 124-127).
2011-03-17 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad A. K. atpažino T. B., kuris iš A. V. pagrobė telefoną (1 t., b.l. 128-132).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. K. parodė, kad 2010 metų vasarą, apie pietus jis su T. K., A. K. ir A. V. ėjo Algirdo gatve, netoli „Hyper Maximos“. Einant prie kebabinės, jis matė stovint tris vaikinus. Einant Algirdo gatve, tie vaikinai juos pasivijo, pirmasis buvo vyriausias, apie 16 metų, antrasis ir trečiasis atrodė apie 15 metų amžiaus. Vaikinai užstojo kelią ir pasakė, kad jų draugas pametė mobilaus ryšio telefoną ir liepė A. K. ir jo draugams rodyti savo telefonus. A. K. ir jo draugai atsisakė. Tada pirmasis vaikinas pradėjo gąsdinti, kad iškvies policiją, kad pripaišys jiems visokių kalčių. A. K. nematė, ką šis vaikinas turi rankose, nes stovėjo nuo jo toliau. A. K., A. V. ir T. K. parodė savo telefonus vaikinams. A. K. neatsimena, kuris iš vaikinų paėmė telefoną iš A. V. ir kuris iš A. K., bet trečiasis vaikinas telefonų neėmė, tik stovėjo, bet A. K. suprato, kad jie yra bendrininkai, bijojo jų visų. T. K. vaikinai pasakė, kad jo telefono neims, paklausė, ar jis neturi antro telefono. A. K. gerai neatsimena, bet, jam atrodo, kad kažkuris iš vaikinų apieškojo T. K.. Tada prie A. K. priėjo antrasis vaikinas ir pasakė rodyti telefoną, kai A. K. pasakė, kad neturi, vaikinas jį apieškojo, plekšnodamas rūbus. Telefono nerado. Tuo metu A. V. A. K. pasakė, kad jie turi peilį. A. K. peilio nematė. Kadangi toliausiai nuo jo stovėjo pirmasis vaikinas, jo rankų A. K. nematė, todėl galvoja, kad tai jis galėjo turėti peilį. Po to pamatė, kad kažkuris iš vaikinų priėjo prie A. V. ir pradėjo tikrinti jo kišenes, po to tikrino A. K.. Trečiasis vaikinas nieko nekalbėjo, bet jis apieškojo kišenes. Pasiėmę du telefonus - A. V. ir A. K., vaikinai nubėgo link „Topo centro“ (1 t., b.l.144-145).
2010-08-02 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta - „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b.l. 77-79).
2010-12-07 dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad iš R. B. paimti mobilaus ryšio telefono „Nokia 5310 Xpress Music“ dokumentai (1 t., b.l. 156), kurių apžiūra fiksuota 2011-03-22 dokumentų apžiūros protokole (1 t., b.l. 159-160).
2010-12-03 dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad iš G. K. paimta mobilaus ryšio telefono „Sony Ericsson“ dokumentai (1 t., b.l. 161), kurie apžiūrėti (2011-03-22 dokumentų apžiūros protokolas, 1 t., b.l. 164-165).
Kaltinamieji T. B. bei R. K. iš esmės pripažino padarę nukentėjusiųjų atžvilgiu nusikaltimą – plėšimą, tai yra, kad, iš nukentėjusiųjų pareikalavus atiduoti telefonus, pastariesiems išsigandus, bijant kaltinamųjų bei kartu buvusio E. D., nukentėjusieji arba patys atidavė turėtus telefonus, arba buvo per prievartą apieškoti. Tačiau kaltinamieji neigė nukentėjusiesiems grasinę fiziniu smurtu, peiliu. Tačiau šias aplinkybes nurodė nukentėjusieji, taip pat T. K. bei A. V. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir bylos teisminio nagrinėjimo metu. Nukentėjusieji nurodė, kad jiems buvo grasinama sumušti, jei nerodys telefonų, nors pačius grasinimus išsakė ne visi nukentėjusiuosius užpuolę asmenys, tačiau, užpuolusieji prie nukentėjusiųjų buvo visi kartu, nukentėjusieji suprato, kad jie visi yra bendrininkai, gali sumušti visi trys, todėl visų užpuolusiųjų ir bijojo. Nukentėjusysis A. K. teisme dar kartą patvirtino, kad jam neleidžiant kraustyti savo kišenių, vienas iš užpuolusių vaikinų išsitraukė peilį ir prikišo prie nukentėjusiojo, tačiau kitas užpuoliko draugas savo draugą sulaikė. Nors paties peilio ir nematė, nukentėjusysis T. K. patvirtino, kad jam vienas užpuolusysis asmuo pagrasino ne tik sumušti, bet ir pasakė, kad turi peilį bei vėliau tas pats asmuo kraustė nukentėjusiojo A. V. kišenes. Taip pat ir nukentėjusysis A. K. parodė, kad jau įvykio metu A. V. jį įspėjo, kad užpuolusieji turi peilį. Taigi nukentėjusiųjų nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiesiems buvo grasinta ne tik sumušti, tačiau buvo grasinta ir peiliu, vienam nukentėjusiajam peilis net buvo pridėtas prie kūno, šią aplinkybę matė ir kitas užpuolusysis asmuo, tuo metu sudrausminęs savo draugą, be to teismas laiko, kad apie peilio buvimą, grasinimą juo matė bei žinojo visi užpuolusieji asmenys, kadangi, pasak nukentėjusiųjų, minėti asmenys atlikdami visus veiksmus veikė bendrai, šalia nukentėjusiųjų buvo kartu, matė vienas kito atliekamus veiksmus, ir jiems pritarė. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, kurie yra vienodi, nuoseklūs, išsamūs, neprieštaraujantys ir tarpusavyje, be to nukentėjusieji su kaltinamaisiais nebuvo pažįstami, taigi, neturi jokio pagrindo juos apkalbėti. Be to, užpuolimo aplinkybes – naudotą peilį, daiktų atėmimo faktą patvirtino netiesioginiai įvykio liudytojai – nukentėjusiųjų įstatyminiai atstovai – T. K., R. B., kuriems nukentėję vaikai iš karto po įvykio papasakojo jų atžvilgiu padaryto nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusiojo R. B. patvirtino, kad sūnus jai patvirtino tikrai matęs peilį, kuris pastarajam buvo prikištas prie pilvo. Taip pat ir apklausta liudytoja tyrėja D. I. parodė, kad apklausos metu nukentėjusysis A. V. buvo tvirtai įsitikinęs , kad matė peilį, kuriuo jam buvo grasinta, kitų nukentėjusiųjų parodymai buvo smulkiai surašyti, apklausose dalyvaujant jų tėvams.
Žemesnės instancijos teismas
Tokiu būdu, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodytu, jog kaltinamieji T. B. ir R. K., veikdami bendrai bei kartu su tuo metu mažamečiu E. D., pagrasinus nukentėjusiųjų atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą, T. B. realiai pagrasinus nukentėjusiajam A. V. peiliu, taip pat pasakant, kad turi peilį ir nukentėjusiajam T. K., tokiais veiksmais bei žodžiais bendru buvimu visiems kartu sudarant baugią, nerimą keliančią situaciją, dėl ko nukentėjusieji, patirdami nesaugumo jausmą, bijodami būti sumušti visų juos užpuolusių asmenų, patirdami stresą, nesulaukiant pagalbos iš pašalinių asmenų, nesipriešino bei atidavė turėtus mobiliojo ryšio telefonus ar negalėjo pasipriešinti, keliems užpuolusiesiems kraustant nukentėjusiųjų kišenes. Pavojingų pasekmių atsiradimas buvo vieningos abiejų kaltinamųjų bei su jais buvusio mažamečio asmens veiksmų rezultatas. Kiekvieno kaltinamojo veiksmus ir bendrą nusikalstamos veikos rezultatą sieja priežastinis ryšys. Todėl kaltinamieji šį nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupe, panaudojant peilį, taigi, kaltinamųjų T. B. ir R. K. tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 str. 2 d. Nusikaltimas baigtas, nes pagrobtu turtu buvo disponuojama pagal kaltinamųjų valią.
Atviroji vagystė iš R. V.
Iš 2010-11-16 įtariamojo E. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad E. D. parodė visuomeninio transporto stotelę, esančią prie Kovo 11-osios 23 namo, Kaune, ir paaiškino, kad 2010-08-24 apie 10 val. 30 min. jis šioje stotelėje, būdamas su N. B. ir L. M., E. D. paklausus sėdinčios moters, kiek yra valandų, nuo moters kaklo nutraukė dvi auksines grandinėles (5 t., b.l. 82-89).
2010-09-07 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole užfiksuota, kad R. V. atpažino E. D., kuris 2010-08-24 apie 10.30 val. su dar dviem paaugliais, priėjęs prie nukentėjusiosios, sėdėjusios visuomeninio transporto sustojime, esančiame „(duomenys neskelbtini)“ namo, nutraukė jai nuo kaklo dvi auksine grandinėles (2 t., b.l. 26-27).
Liudytojas N. B. parodė, kad 2010-08-24 nuo moters, stovinčios stotelėje, paklausęs, kiek valandų, pamena, kad nutraukė grandinėlę ir pabėgo, o draugai stovėjo toliau. Grandinėlę pardavė vienas. Nurodo, kad nepamena, kaip viskas buvo, bet prisimena, kad jis nutraukė grandinėlę. Ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus, nes norėjo apkaltinti E. D., kadangi su juo buvo susipykęs. 2010-09-07 liudytoju apklaustas N. B. parodė, kad 2010-08-24 ryte su draugais E. D. ir L. M. ėjo link Kovo 11-osios stotelės. Ten ant sėdėjusios moters kaklo N. B. pamatė auksines grandinėles. N. B. atsisėdo šalia, o E. D. moters paklausė kiek valandų. Moteris išsitraukė mobilų telefoną ir pasakė kiek valandų. Buvo apie 10.30val. Moteriai bededant telefoną į rankinę, E. D. staigiu judesiu griebė už grandinėlių ir nutraukė bei pradėjo bėgti, o N. B. ir L. M. nubėgo iš paskos. Prie Kalniečių prekybos centro sutiktas benamis nunešė grandinėles į lombardą bei atnešė jiems 360 litų. Pinigus išleido visi trys.
2010-08-24 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta - visuomeninio transporto stotelė, esanti prie „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b.l.15-16).
Tokiu būdu, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodytu, jog kaltinamasis E. D., nutraukdamas nuo nukentėjusiosios R. V. kaklo auksines grandinėles su prie jų prikabintais pakabukais bei pabėgdamas, nukentėjusiajai tai matant, tyčia atvirai pagrobė svetimą turtą priklausantį R. V.. Nusikaltimas baigtas, nes E. D. pagrobtu daiktu disponavo savo nuožiūra – pardavė. Todėl E. D. padarė nusikaltimą, teisingai kvalifikuotą pagal BK 178 str. 2 d.
Vagystė iš „„(duomenys neskelbtini)““ kiosko,
esančio„(duomenys neskelbtini)“
Liudytoja J. S. prodė, kad ji dirba spaudos kioske. 2010-08-23 apie 19 val. baigusi darbą, uždarė žaliuzes, užrakino kioską, įjungė signalizaciją. Apie 3-4 val. nakties paskambino „Jungtis“, pranešė, kad suveikė signalizacija, išdaužtas langas. Nuvykusi, rado sulaužytas žaliuzes, išdaužtą langą. Iš kiosko buvo paimtos smulkmenos. Į vidų nebuvo įeita, paimta tiek, kiek buvo pasiekta ranka.
Iš 2010-11-16 įtariamojo E. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad E. D. parodė spaudos kioską, esantį R.Kalantos g. 119, Kaune, ir paaiškino, kad 2010-08-24 apie 3.20 val. kartu su O. Ž. sugalvojo kioską apvogti, todėl kartu nuplėšė apsaugines žaliuzes, E. D. plyta išdaužė stiklą, pro skylę iki pusės įlindo į kioską ir pavogė saldainių ir kramtomosios gumos (5 t., b.l. 97-98).
2010-08-24 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra „(duomenys neskelbtini)“ esantis spaudos kioskas (1 t., b.l. 178-188).
Tokiu būdu, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodytu, jog kaltinamasis E. D., išdauždamas langą, išlauždamas žaliuzes bei pro langą įkišdamas ranką, tokiu būdu neteisėtai patekdamas į AB „„(duomenys neskelbtini)““ priklausančio kiosko vidų, tai yra įsibraudamas į patalpą, bei pagrobdamas jame buvusį turtą, tokiai veiksmais pagrobė svetimą – UAB „„(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus agentūrai priklausantį turtą. Nusikaltimas baigtas, nes E. D. pagrobtu daiktu disponavo savo nuožiūra – suvalgė, išmetė. Todėl E. D. padarė nusikaltimą, teisingai kvalifikuotą pagal BK 178 str. 2 d.
Plėšimas nepilnamečio A. B. atžvilgiu
Nukentėjusysis A. B. parodė, kad 2010 m. vasarą, apie 21-22 val., ėjo su T. V. Kalniečių rajone į parduotuvę. Ties Plechavičiaus g. 5 prie jų priėjo E. D. ir paprašė parūkyti. Kartu su jais buvo ir panelė, kuri, apsikabinusi V., nusivedė. E. D., įstūmęs į užkampį, liepė parodyti kišenes, grasino sumušti, jei neparodys. Išsigandęs, kad E. D. gali įvykdyti savo grasinimus, nesipriešino. Nukentėjusiajam parodžius, kad kišenėse nieko neturi, E. D. liepė nusiimti bliuzono viršutinę dalį. Nukentėjusysis jam atidavė bliuzoną „Nike“ 160 Lt vertės, pirktas už tėvų pinigus, o E. D. jam atidavė savo. E. D. buvo girtas - jautėsi alkoholio kvapas. Civilinio ieškinio nereiškia.
Nukentėjusioji J. B. parodė, kad minėtą dieną sūnų su draugu išleido į parduotuvę. Kai jis grįžo namo, buvo šoke. Pasakė, kad išsigando jį užpuolusio asmens ir atidavė bliuzoną, nesipriešino, nes pabijojo. Bliuzonas gražintas tvarkingas. Jo vertė 150 Lt. Civilinio ieškinio nereiškia.
Liudytojas T. V. parodė, kad 2010 m. vasaros pabaigoje vakare su draugu A. B. ėjo iš „Iki“ parduotuvės. Einant pro „(duomenys neskelbtini)“, kur yra bromas, pribėgęs E. D., pastūmė liudytoją į krūmus, o draugo pradėjo klausinėti, ką šis turi. Prie liudytojo priėjusi mergaitė paėmė liudytojui už rankos, E. D. pasakė, kad jis prie liudytojo nelįstų, ir nusivedė jį už kampo. D. nuėmė liudytojo draugui džemperį „Nike“, draugui grasino, kažką rėkavo. Savo noru draugas negalėjo atiduoti džemperio. Po to E. D. su mergaite nuėjo. A. B. sakė, kad E. D. jam porą kartų trenkė, grasino.
Iš 2011-03-23 įtariamojo E. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad E. D. parodė „(duomenys neskelbtini)“ namą, šalia kairėje pusėje esančius medžius ir paaiškino, kad šioje vietoje 2010 metų rugpjūčio mėnesio gale jis iš vaikino, pagrasinęs sumušti, atėmė švarkelį „Nike“ (5 t., b.l. 33-37).
2010-03-03 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad A. B. atpažino E. D., paaiškino, kad tai jis pagrobė A. B. švarkelį (2 t., b.l. 67-70).
2010-08-26 asmens kratos protokole užfiksuota, kad iš E. D. paimtas oranžinės spalvos švarkelis „Nike“ (5 t., b.l. 24).
2010-08-21 daiktų apžiūros protokole užfiksuota apžiūra švarkelio „Nike“, paimto iš E. D. asmens kratos metu, ir juodos bei raudonos spalvos švarkelio, kurį įvykio vietos apžiūros metu pateikė J. B. (2 t., b.l. 77-81).
2011-03-03 daiktų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad J. B. atpažino švarkelį „Nike“ (2 t., b.l. 57-60), kuris pakvitavimu buvo grąžintas J. B. (2 t., b.l. 61).
2011-03-23 asmens parodymo atpažinti pagal jo nutrauką protokole užfiksuota, kad T. V. atpažino E. D., kuris iš A. B. atėmė švarkelį (2 t., b.l. 72-76).
2010-08-25 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra prie „(duomenys neskelbtini)“ namo. Apžiūros metu dalyvavusi J. B. pateikė raudonos ir juodos spalvų švarkelį (2 t., b.l.47-49).
Tokiu būdu, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodytu, jog kaltinamasis E. D., turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, tyčia, grasindamas panaudoti fizinį smurtą - sumušti, ir tokio grasinimo įtakoje palauždamas nukentėjusiojo valią (dėl ko nukentėjusysis nesipriešino, bei, bijodamas būti sumuštas, pats atidavė savo turtą), pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiojo sportinį švarkelį „Nike“. Padaryta veika yra baigta, kadangi pagrobtu turtu E. D. disponavo pagal savo valią. Todėl kaltinamasis E. D. padarė nusikaltimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal BK 180 str. 1 d.
Plėšimas V. G. ir B. V. atžvilgiu
Nukentėjusioji V. G. parodė, kad jai einant kartu su B. V. netoli Vyturio mokyklos, prie jų priėjo T. B. ir N. B., pradėjo grasinti, liepė parodyti telefonus. V. G. pasakius, kad ji telefono neduos, jie ištraukė iš nukentėjusiosios kišenės raktus ir pasakė, kas juos atiduos, kai ji duos telefoną. Davus telefoną, po kiek laiko vaikinai atidavė raktus. Iš B. V. jie atėmė du telefonus. Telefonas buvo „Samsung“, 500 Lt vertės. Telefonas negražintas. N. B. pravardė buvo (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiosioms grasino abu vaikinai, vienas per kitą. Nukentėjusioji suprato, kad gali būti naudojamas smurtas. Vaikinai sakė, kad nukentėjusiosios telefonas gali būti pavogtasis telefonas iš jų pusseserės, kuri atvažiuos jo pasižiūrėti ir, jei paaiškės, kad tai jos, nukentėjusiajai bus blogai. Nukentėjusioji su drauge buvo išsigandusios. Dėl įvykio metu patirto streso lankosi pas gydytojus. Po įvykio tekdavo matyti vaikinus einant į mokyklą, jie kaltino nukentėjusiąją, kad parašė pareiškimą policijai, grasindavo, todėl nukentėjusioji keitė mokyklą. Taip pat po įvykio buvo kreiptasi į gydytojus. Dėl grasinimų, kabinėjimosi po įvykio ji pranešė policijai – tyrėjai, tyrusiai bylą, nes buvo grėsmė, kad jie gali užpulti ir sumušti.
Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė nukentėjusioji G. G. parodė, kad dukra papasakojo, kad iš pradžių atėmė raktus, o, jei neduos telefono, tai nuleis į balą. Po įvykio kaltinamieji pradėjo dukrą persekioti – kam kreipėsi į policiją, kad atsiimtų pareiškimą iš policijos. Atsirado ir iš bendraamžių nesupratimas, kam jos kreipėsi į policiją. Dukra negrįždavo laiku namo. Būdavo, kad tie patys vaikinai vėl jos kišenes kraustė. Kelias nuo mokyklos iki namų buvo tas maršrutas, kur vaikščiojo ir kaltinamieji. Todėl teko keisti mokyklą, pablogėjo vaiko mokslų rezultatai, ilgą laiką namie buvo kalbama tik apie tai, ar matė tuo pačius vaikinus, ar ne. Dėl įvykio buvo kreiptasi pas gydytojus - lankėsi pas psichiatrą, psichologus, buvo išrašyti homeopatiniai vaistai, yra pateiktas gydytojo išrašas, konstatavo streso būklę. Turtinę žalą sudaro telefono „Samsung S369“ vertė - 500 Lt. Įstatyminė atstovė pati taip pat kreipėsi į gydytojus, jai buvo pripažintas stresas dėl šito įvykio, buvo skirti vaistai. Dėl to nukentėjo atstovės darbas, turėjo nedarbingumą, nes darbe negalėjo susikaupti – galvoje pastoviai sukosi buvę įvykiai, pergyveno išleisdama į mokyklą ir laukdama vaiko, nes tai darėsi pavojinga. Patiriamas stresas ne mažėjo, o augo. Manė, kad po kreipimosi į policiją viskas baigsis. Tačiau gavosi atvirkščiai - įtampa tik didėjo. Dėl patirto streso dukra pasidarė uždaresnė, buvo miego sutrikimų, sumažėjo bendravimas su draugėmis, buvo išsibalansavusi. Visą tai ir sudarė moralinę žalą.
Nukentėjusioji B. V. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2010 m. rugpjūčio 27 d., eidama su V. G. prie mokyklos, susitiko tuo metu nepažįstamus T. (B.) ir N. (B.). Jaunesnis vaikinas, prisistatęs (duomenys neskelbtini) (kaip nustatyta pagal bylos duomenis – N. B.), V. G. įsakmiai liepė atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, ji nenorėjo atiduoti, todėl pagrasino sumušti ir įmesti ją į balą. V. G. išsigandusi jam atidavė savo telefoną „Samsung“. Vyresnis ir aukštesnis vaikinas telefoną liepė atiduoti B. V., ir ji savo telefoną “Nokia“ atidavė. Tačiau vaikinas pareikalavo atiduoti ir antrą telefoną, todėl ji padavė ir antrą savo telefoną „Nokia 5000“. Vaikinai joms abiems grasino sumušti, jei neatiduos telefonų, po to liepė greičiau bėgti, ką jos ir padarė. Taip pat su vaikinais ėjo prie „Medaus“ vaistinės, kur turėjo ateiti N. B. pusseserė pasižiūrėti telefonus, ar jie nepavogti. Kai draugei pagrasino, nukentėjusioji B. V. taip pat truputį išsigando. Po įvykio jai nebuvo grasinta. Niekas nepriekaištavo dėl parašytų policijai pareiškimų. Po įvykio košmarų nesapnavo, įvykis mokslams įtakos neturėjo, neturi baimės jausmo vaikščioti gatvėje. Dabar blogai nesijaučia. Jai nereikia atlyginti už tai, kad ją nuskriaudė ar išgąsdino.
Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė R. V. parodė, kad 2010-08-27 apie 12.30 val. dukra sutiko du berniukus, kurie pagrasino, liepė atiduoti ir pagrobė iš jos du telefonus - „Nokia 500“ ir kitas taip pat „Nokia“. Dukra buvo su drauge V.. Vienas telefonas buvo senas - kainavo 20 Lt, kitas buvo pirktas naujas, jo vertė 280 Lt. Telefonai nebuvo gražinti. Bendra turtinė žala 300 Lt. Po įvykio tą pačią, grįžtant iš policijos, pamačius einančius T. B. ir N. B. prie Ortopedinio kombinato, įstatyminės atstovės sūnus sulaikė T. B. už rankos. Iš pro šalį važiavusios mašinos iššokęs vyras, paskambino policijai. Sūnus T. B. sulaikė, o N. B. nebėgo. Jie telefonų jau neturėjo, buvo pardavę. Po įvykio dukra grįžo išsigandusi. Pergyveno, kad neturės ryšio, kad negalės geresnio telefono nupirkti. Pasidarė irzli, ilgai negrįždavo namo, būdavo su draugais. Dukrai stresas buvo dėl to, kad atėmė telefonus.
Liudytojas K. V. parodė, kad po įvykio po poros dienų važiuojant sesė pamatė tuos pačius du jaunuolius, kurie buvo pavogę telefonus iš liudytojo sesers ir jos draugės. Jaunuoliai važiavo tuo pačiu autobusu. Išlipus iš autobuso, liudytojas pradėjo juos vytis ir abu sučiupo. Važiavęs su mašina vyriškis liepė paleisti. Paleidus vienas pradėjo bėgti. Liudytojas jį vėl pasigavo, o vyriškis iškvietė policiją. Buvusios sesė ir mama kitiems žmonėms paaiškino, atsitiko ir dėl ko liudytojas juos gaudė. Sulaikyti jaunuoliai grasino liudytojui, kad su juo susidoros, jam blogai baigsis.
2010-08-30 Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji B. V. atpažino N. B. (apklausoje įvardintą jaunesniu ir žemesniu, pravarde „mongoliukas“), kaip asmenį, kuris iš V. G. atėmė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ (8 t., b.b.l. 51-52).
2010-08-31 Asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji V. G. atpažino T. B., kaip asmenį, kuris grobė iš B. V. du telefonus (8 t., b.b.l. 39-41).
2010-08-31 Asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji B. V. atpažino T. B., kaip asmenį, kuris iš jos pagrobė du telefonus (8 t., b.b.l. 42-44).
Liudytojas N. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2010-08-27 apie 12 val. 30 min. kartu su T. B. prie Taikos pr. 55-to namo pamatė dvi nepažįstamas mergaites, kurios rūkė. Liudytojas pasiūlė T. B. atimti iš mergaičių telefonus. Abiem priėjus prie merginų, liudytojas paprašė telefono paskambinti. Joms atsakius, kad telefono neturi, N. B. joms pagrasino, dėl ko jos išsigando. Tada N. B. liepė parodyti telefonus. Iš abiejų merginų buvo paimti trys telefonai: „Nokia 5000“, „Nokia“ ir „Samsung“. Vėliau kartu su T. B. du telefonus: „Nokia 5000“ ir „Samsung“ pardavė nepažįstamam vyrui, pinigus pasidalino su T. B. po lygiai. Kitą „Nokia“ telefoną liudytojas kažkur pametė.
Liudytojas Ž. B. bei liudytojas S. A. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2010-08-30 apie 19.20 val. buvo gautas nurodymas nuvykti prie Savanorių pr. ir Birželio 23-os gatvių sankryžos, kur yra sulaikyti vagys. Nuvykus į nurodytą vietą, buvo rasti moteris ir vyriškis, kuris padėjo sulaikyti du jaunuolius. Šie asmenys paaiškino, kad sulaikyti jaunuoliai 2010-08-27 iš mergaičių pagrobė tris mobilaus ryšio telefonus, dėl ko Dainavos PK atliekamas ikiteisminis tyrimas. Sulaikyti jaunuoliai Dainavos PK prisistatė N. B. ir T. B..
Taigi, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodytu, jog kaltinamasis T., veikdamas kartu bei su mažamečiu B. B., griežtai pareikalavę atiduoti telefonus, neatiduodant pagrasinę sumušti, taip nukentėjusiosioms sukeliant realios grėsmės įspūdį, baimės jausmą, stresą, tuo palauždami nukentėjusiųjų valią, dėl ko nukentėjusiosios pačios atidavė telefonus, tokiu būdu kaltinamieji pagrobė svetimą turtą. Pavojingų pasekmių atsiradimas buvo vieningos kaltinamojo bei mažamečio asmens veiksmų rezultatas. Todėl kaltinamasis T. B. padarė nusikaltimą, ir jo tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d. Nusikaltimas baigtas, nes pagrobtu turtu buvo disponuojama pagal kaltinamojo valią.
Plėšimas E. G. ir P. J. atžvilgiu
Nukentėjusysis E. G. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2010-08-28 apie 13 val. kartu su savo draugu P. J. žaidė su kamuoliu „(duomenys neskelbtini)“ namų. Tuo metu prie jų priėjo trys vaikinai. Vienas jų buvo iš matymo pažįstamas, gyvenantis Lukšio g. 4, name. Tyrimo metu policijoje atpažinimo metu vieną vaikiną atpažino - T. B., kuris tikrino nukentėjusiojo kišenes. T. B. iš tų vaikinų buvo vyriausias ir aukščiausias. T. B. pasakė, kad iš jo draugo kažkas atėmė „Nokia“ telefoną ir liepė parodyti savo telefoną. E. G. atsakė, kad telefono neturi. Tada T. B. bei su juo buvęs mažesnis vaikinas pradėjo tikrinti E. G. kišenes. Pastarasis T. B. atsistūmė, bet jis vėl priėjęs darė tą patį – kraustė kišenes. Kelnių kišenėje apčiuopęs telefoną, T. B. įsakmiai liepė parodyti telefoną. E. G., bijodamas, kad T. B. gali jį sumušti, iš savo kišenės išėmė telefoną „Sony Ericsson F305“. Kadangi T. B. prieš tai sakė, kad ieško pavogto „Nokia“, todėl E. G. manė, kad, parodžius savo telefoną, jie nuo jo atsikabins, nes jo telefonas buvo kito modelio. Laikydamas rankoje savo telefoną, visiems jį parodė. Tada T. B. griebė telefoną iš rankos ir jį ištraukė. Tada E. G., norėdamas susigražinti savo telefoną, T. B. iš rankų ištraukė savo telefoną ir iš karto išėmė SIM kortelę, kurią įsidėjo į kišenę. Tada T. B. antrą kartą iš rankų ištraukė telefoną, nors E. G. bateriją ir telefono dangtelį nebuvo spėjęs sudėti į telefoną. T. B. pasakė, kad reikia eiti su jais kartu patikrinti IMEI numerį, taip pat paklausė, ar E. G. kreipsis į policiją. Pastarasis, bijodamas, kad nebūtų sumuštas, atsakė, kad ne. Tada T. B. pasakė, jei, jis kreipsis į policiją, tai jį susiras ir užkapos, arba peršaus kulnis, arba su dujiniu pistoletu šaus į akis. E. G. tokių grasinimų išsigando, nes jie atrodė rimti, realūs, nukentėjusysis tikėjo, kad taip gali jam padaryti. Po to T. B. liepė nukentėjusiajam 2010-08-29 14 val. ateiti prie prekybos centro „„(duomenys neskelbtini)““, kur bus atiduotas telefonas. E. G. su tėčiu buvo nuėjęs ten, tačiau T. B. neatėjo. Tuo metu telefono kaina buvo apie 800 Lt. Telefoną pirko tėvai. Telefonas negrąžintas. Iš pradžių, kai jaunuoliai priėjo, nukentėjusysis nelabai išsigando, bet jautėsi nejaukiai, bijojo. Tačiau, kai pradėjo grasinti šaunamuoju ginklu, tai išsigando. Dabar jam nemalonu būti teisme, jaučia diskomfortą. Prieš tai, ilgą laiką - gal pusmetį bijojo, prastai miegojo, daugiau būdavo namie, pablogėjo mokslai, nes vis galvojo apie įvykį ir nebuvo susikaupęs. Tėvams baimės stengėsi nerodyti. Apie įvykį pasipasakojo ne iš karto, nes bijojo, kad tėvams nebūtų skaudu.
Nukentėjusysis P. J. parodė, kad 2010 m. vasarą su draugu E. G. žaidė kamuoliu Lukšio g. priėję trys vaikinai paklausė, ar nukentėjęs su draugu turi telefonus, aiškino, kad galbūt nukentėjęs su draugu iš kažko pavogė telefoną „Nokia“, todėl liepė telefonus atiduoti, juos apieškojo. Nukentėjusįjį apieškojo vaikinas kreivu dantim. Iš E. G. rankų atėmė telefoną „Sony Ericsson“. Vaikinai telefonus pasiėmė. Nukentėjusysis su jais ėjo iki Partizanų gatvės, nes vaikinai sakė eina pažiūrėt, ar čia tas telefonas. Po to vaikinai pabėgo. Dar vaikinai sakė, kad jei prašys telefoną atiduoti, pasikvies vyresnių vaikinų, kurie nukentėjusiuosius sumuš. Nuo vaikinų nebėgo, nes jų bijojo. Bijojo nuo vaikinų bėgti, nes galėjo būti sugauti. Tuo metu buvo baisu, po įvykio buvo depresija, pergyveno. Draugas po įvykio verkė, gal pergyveno. Priėję vaikinai keikėsi, buvo pikti.
Nukentėjusiojo P. J. įstatyminė atstovė J. J. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2010-08-28 apie 19-20 val. jai paskambino sūnaus P. J. draugo tėvas V. G. ir pasakė, kad 2010-08-28 apie 14 val. iš jo sūnaus E. G. trys nepažįstami vaikai atėmė mobilaus ryšio telefoną, su jo sūnumi E. buvo ir P. J.. Sūnus, pasakodamas apie tą įvykį, buvo labai išsigandęs, nes bijojo įvykyje dalyvavusių vaikų grasinimų. P. J. papasakojo, kad jis su savo draugu E. G. žaidė su kamuoliu prie Savanorių pr. 397 namo, Kaune. Tuo metu prie jų priėjo trys nepažįstami vaikinai. Vyriausiais vaikinas iš jų pareikalavo atiduoti savo telefonus. Kadangi P. J. su savimi telefono nesinešioja, todėl iš jo telefonas ir nebuvo atimtas. Vienas iš tų vaikinų patikrino P. J. kišenes. Tikrindamas E. G. kišenes, vyriausiasis vaikinas rado telefoną ir liepė jį atiduoti. Vaikinas melavo, kad yra iš jo draugo pavogtas telefonas, ir jis nori patikrinti IMEI numerį. E. G. buvo gąsdinamas sumušimu, jei reikalaus grąžinti jo telefoną.
Nukentėjusiojo įstatyminis atstovas V. G. parodė, kad 2010 m. rugpjūčio pabaigoje, grįžęs po darbo, pastebėjo ne tipinį sūnaus elgesį. Sūnus papasakojo, kad dienos metu, jam žaidžiant su draugais tarp dviejų namų, buvo apiplėštas – nuo Lukšio g. priėjo trys agresyvūs vaikinai, pradėjo aiškinti, kad sūnus su draugais labai panašūs į tuos, kurie iš jų draugo atėmė telefoną, todėl jie nori patikrinti telefonų IMEI. Sūnui su draugais pasakius, kad telefonų neturi, vaikinai pradėjo tikrinti kišenes ir pas sūnų surado telefoną. Dėl telefono su sūnumi įvyko tam tikros grumtynės. Sūnus norėjo susigrąžinti telefoną. Kai telefonas atsidūrė plėšikų rankose, sūnus pasakė, kad jie ieško telefono „Nokia“, bet minėtiems vaikinams buvo nė motais. Buvo pasakyta, kad reikia sutikrinti numerius, o tikrinimas vyks kitame rajone, jei bus ne tas telefoną, kitą dieną sugražins. Sūnus dar bandė eiti kartu su minėtais vaikinais, bet pastarieji paminėjo, kad, jei sūnus kreipsis į policiją, tai bus blogai - sužalos jį ir jo tėvus. Dėl to sūnus bijojo papasakoti, nes buvo grasinta ir tėvams. Telefono vertė apie 479 Lt. Iki įvykio sūnus laisvai vaikščiojo kiemais ar po savo rajoną. Po to jis pradėjo bijoti išeiti į lauką. Buvo sutrikęs miegas - naktimis keldavosi. Į psichologus nesikreipė, kadangi žmona yra vaikų psichologė. Todėl žmona, kaip profesionalas savo srityje, jam teikė pagalbą. Dar ir šiandien matyti patirto įvykio padariniai. Miegui pagerinti buvo taikomi vaistai. Šiuo metu išlikę nemalonūs prisiminimai, sūnus nebendrauja su tais draugais, kurie buvo įvykio metu. Prašo priteisti civilinį ieškinį.
Liudytojas P. I. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2010-08-28 apie 14 val. einant kartu su N., pravarde (duomenys neskelbtini), bei T., pravarde (duomenys neskelbtini) pamatė du apie 10-11 metų vaikus, žaidžiančius su kamuoliais. T. pasakė, kad „bus telefonas". P. I. suprato, kad iš vaikinų vogs telefonus. N. liepė P. I. verkti ir sakyt, kad tie vaikai pavogė iš jo telefoną. P. I., eidamas prie tų vaikų, pradėjo tyčia verkti ir pirštu parodė į aukščiausią vaikiną bei pasakė, kad tas vaikinas pavogė jo telefoną. Apkaltintas vaikinas pasakė, kad jokio telefono nevogė. T. N. ir T. apieškojo abu vaikus. Pas vieną vaikiną nieko nerado, o pas aukščiausią užčiuopė kišenėje telefoną. T. T. liepė šiam vaikinui parodyti jo telefoną. Sis vaikinas ištraukė iš kelnių kišenės telefoną ir laikė stipriai suspaudęs rankoje, rodė iš tolo. Sakė, kad telefoną padovanojo mama. N. pareikalavo, kad vaikinas duotų jam į rankas telefoną apžiūrėti. Abu vaikai atrodė išsigandę. Ko jie išsigando – liudytojas nežinojo, bet iš veidų matė, kad jie bijo. N. iš vaikino rankų paėmė telefoną, atidarė dangtelį ir žiūrėjo skaičius bei vaikinui pasakė, kad pastarajam reikia eiti kartu su liudytojo draugais, nes P. I., neva, nueis namo ir atsineš lapuką su telefono numeriu, pagal kurį sutikrins neva pavogto telefonų numerius, o, jei numeriai nesutaps, vaikinui telefoną grąžins. Vaikinas pasakė, kad jis vienas eiti nenori ir paprašė, kad kartu eitų jo draugas, tačiau N. neleido. Po to visi ėjo link V. Krėvės pr., prie „„(duomenys neskelbtini)“ ". Einant N. visą laiką nešė vaikino telefoną. Prie parduotuvės „„(duomenys neskelbtini)““, V. Krėvės pr., N. vaikinui pasakė, kad telefono jis neatgaus. Neatgavęs telefono vaikinas nuo jų pasitraukė. N. vaikinui liepė nesikreipti į policiją.
Liudytojas N. B. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2010-08-28 Kalniečiuose, netoli PC „„(duomenys neskelbtini)““, einant per kiemus, pamatė vaikus, žaidžiančius su kamuoliu. Liudytojui kilo idėja, kad I. suvaidintų nuskriaustąjį. Priėjus prie vieno iš vaikų, liudytojas su draugais jam pasakė, kad iš brolio, t.y. iš I., buvo atimtas telefonas, ir liepė parodyti, kokį jis telefoną turi. Vaikas parodė. Liudytojas su draugais, paėmę telefoną, pasakė, kad eina patikrinti, ar tai tas pats, žadėdami atiduoti kitą dieną. Vaikinas telefoną padavė savanoriškai, jis buvo išsigandęs liudytojo su draugais. SIM kortelę atidavė vaikui. Telefoną su draugais pardavė nepažįstamam vyriškiui už 80 Lt. Pinigus pasidalino su T. B., I. davė 10 Lt.
2010-08-31 Asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis P. J. atpažino T. B., kaip asmenį, kuris pagrobė iš E. G. telefoną, paaiškino, kad šis vaikinas pareikalavo parodyti telefonus, apieškojo E. G., radęs pas pastarąjį telefoną, pareikalavo jį parodyti, po to įsidėjo sau į kišenę, grasindamas E. G., kad pasikvies vyresnių vaikinų, kurie E. G. sumuš (8 t., b.b.l. 80-82).
2010-08-31 Asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis E. G. atpažino T. B., kaip asmenį, kuris pagrobė iš jo telefoną, paaiškino, kad šis vaikinas pasakė, kad iš mažiausio vaikino kažkas atėmė telefoną. Kitam vaikinui apieškojus nukentėjusįjį ir užčiuopus telefoną, atpažintasis vaikinas reikalavo telefoną parodyti, paėmęs nebegrąžino, pagrasino, kad, jei nukentėjusysis kreipsis į policiją, tai bus sumuštas ir užmuštas (8 t., b.b.l. 83- 85).
Taigi, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodytu, jog kaltinamasis T. B., veikdamas kartu su dviem mažamečiais asmenimis, griežtai pareikalavę parodyti telefonus, elgdamiesi agresyviai, piktai, keikdamiesi, tokiu elgesiu bei kiekybine persvara sukeldami nukentėjusiesiems realios grėsmės, nesaugumo, baimės jausmą, dėl ko pastarieji bijojo net bėgti, bijodami būti sugauti, dėl ko galėtų nukentėti dar labiau, tuo palauždami nukentėjusiųjų valią, dėl ko nukentėjusieji klausė užpuolikų reikalavimų, nurodymų, leido pastariesiems tikrinti savo kišenes, tokiu būdu ne itin priešindamiesi užpuolikams atimant nukentėjusiųjų telefonus, tuo labiau, kad atėmę nukentėjusiųjų daiktus, užpuolusieji asmenys pagrasino žiauriu susidorojimu, jei nukentėjusieji kreipsis į policiją. Tokiu būdu kaltinamieji pagrobė svetimą turtą. Pavojingų pasekmių atsiradimas buvo vieningos kaltinamojo bei mažamečių asmenų veiksmų rezultatas. Todėl kaltinamasis T. B. padarė nusikaltimą, ir jo tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d. Nusikaltimas baigtas, nes pagrobtu turtu buvo disponuojama pagal kaltinamojo valią.
Plėšimas mažamečių K. J. ir L. E. atžvilgiu
Nukentėjusioji Ž. J. parodė, kad 2010-09-03 sūnus buvo išvažiavęs į miestą. Grįžo namo verkiantis, išsigandęs, papasakojo, kad iš jo ir pusbrolio M. E. buvo pagrobti mobilieji telefonai. Sūnus turėjo telefoną „Nokia 5310“, naują, geros būklės, kurio vertė 500 Lt. Telefonas buvo grąžintas bet taisomas iki šiol, nes buvo sugadintas. Sūnus pasakojo, kad jam grasino, jį vedžiojo po krūmus, kad atimti daiktus. Dar buvo paimta SIM kortelė 40 Lt vertės.
Nukentėjusysis L. E. parodė, kad 2010 m. rugsėjo pradžioje, jam einant su pusbroliu K. J. prie J.Grušo mokyklos, juos užpuolė du vaikinai, prašė parodyti telefonus, nusivedė nukentėjusįjį su draugu į krūmus, grasino ir ištraukė telefoną iš nukentėjusiojo rankų. Dar eidami vaikinai pasakojo, kad jų pusbrolio telefonas pavogtas ir jie turi pažiūrėti nukentėjusiojo su draugu telefonų IMEI kodą. Vaikinai, paėmę abiejų telefonus, pasakė, kad eina prie savo namų pasižiūrėti, ir nubėgo. Nukentėjusiojo telefonas buvo „Sony Ericsson“, pusbrolio – „Nokia 5310“. Nuvestiems į krūmus, nukentėjusiesiems buvo rodomas kumštis – nukentėjusysis suprato, kad juos gali sumušti. Telefonas negražintas. Įvykio pradžioje nukentėjusysis bandė bėgti, bet jį iš karto pagavo. Nukentėjusiajam grasino prie jos stovėjęs vaikinas, kitas - buvo prie Karolio, todėl, ką kitas darė – nukentėjusysis nematė. Bijojo abiejų vaikinų.
Nukentėjusysis K. J. parodė, kad 2010 m. rugsėjo pradžioje, apie 15-16 val., jis su pusbroliu L. E. ėjo namo. Einant prie J.Grušo mokyklos, netoli Šilainių baseino, iš už kampo išėjo dviese ir liepė iškraustyti kišenes. Nukentėjusysis parodė telefoną ir vėl įsidėjo. Telefonas buvo „Nokia 5310“. Tada vaikinai nukentėjusiuosius nuvedė kažkur, toliau nuo žmonių ir liepė iškraustyti visas kišenes. Pasakė, kad jų pusbroliui kažkas pavogė telefoną tokį, kokį turėjo nukentėjusysis. Paėmę nukentėjusiojo telefoną, jie išėmė bateriją, klausė, ar nėra kokių nors kodų, tada nuvedė į kažkokį kiemą ir liepė laukti, o patys nuėjo. Visur kartu su nukentėjusiuoju ėjo ir pusbrolis. Jis telefonus turėjo du. Iš pradžių pusbrolis parodė seną telefoną, tai jo neėmė. O kai juos nuvedė į krūmus, tada pusbrolis ištraukė ir kitą telefoną. Jo telefonas buvo „Sony Ericsson W525“. Prie kiekvieno iš nukentėjusiųjų buvo po vieną vaikiną. Tuose krūmuose iš abiejų atėmė telefonus. Nukentėjusiajam telefonas vėliau buvo grąžintas. Kai vaikinai reikalavo telefonų, grasino, kad papirks policiją, sumuš. Vaikinai buvo vyresni už nukentėjusiuosius, agresyviai nusiteikę, todėl jie galėjo sumušti nukentėjusiuosius.
Nukentėjusysis D. E. parodė, kad apie įvykį jam pranešė sesuo, jų sūnui dar negrįžus namo. Kai sūnus grįžo namo, buvo stresinėje būklėje, papasakojo, kad du vaikinai iš jo pagrobė telefoną „Sony Ericsson“ ir SIM kortelę. Bendra nuostolių suma 500 Lt. Sūnus aiškino, kad prie „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos du jaunuoliai iš pradžių paprašė parodyti telefonus, o po to gąsdino, jog sumuš, ir liepė atiduoti. Sūnus L. E. nenorėjo atiduoti, todėl bėgo, tačiau jį pasigavo, nusivedė į krūmus, vėl grasino, dar nusivedė į daugiaaukštį ir atėmė telefoną. Iš pradžių jis muistėsi, priešinosi, nenorėjo atiduoti telefono. Sūnui 13 m.
Iš 2010-11-16 įtariamojo E. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad E. D. parodė vietą, esančią „(duomenys neskelbtini)“, kur eidamas su T. B., pamatė du vaikus, einančius tarp mokyklos ir baseino, kuriuos sugalvojo apiplėšti; parodė vietas, kuriomis ėjo link reklaminio stendo, esančio Šilainių kalno šlaite, kur iš vaikų atėmė mobilaus ryšio telefonus „Nokia 5310“ ir „Sony Ericsson W595“ (5 t., b.l. 17-21).
2010-12-02 įtariamojo T. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolu užfiksuota, kad T. B. parodė vietą šalia „(duomenys neskelbtini)“ namo, kur, vaikštinėdamas su E. D. ir R. K., iš dviejų vaikų atėmė mobilaus ryšio telefonus „Nokia 5310“ ir „Sony Ericsson W 595“ (t. 6, b.l. 7-15).
2010-09-17 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu užfiksuota, kad K. J. atpažino E. D., kuris 2010-09-03, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, pagrobė jo telefoną „Nokia“ (2 t., b.l. 104-105).
2010-09-17 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu užfiksuota, kad L. E. atpažino E. D., kuris pagrobė K. J. telefoną ir buvo kartu su nukentėjusįjį apiplėšusiu vaikinu (2 t., b.l. 121-122).
Liudytojas V. V. parodė, kad 2010-09-03 vakare, stovint prie kebabinės, esančios prie PC „„(duomenys neskelbtini)““, priėjęs vyriškis pasiūlė pirkti telefoną „Nokia 5310“ už 50 Lt. Kadangi kaina buvo nedidelė, todėl ir nupirko.
2010-09-10 dokumentų pateikimo protokolu iš Ž. J. buvo paimtas mobiliojo ryšio telefono „Nokia 5310 Xpress Music“ IMEI „(duomenys neskelbtini)“ garantinio talono kopija (2 t., b.l. 128), kurio apžiūra fiksuota 2011-03-28 dokumentų apžiūros protokole (2 t., b.l. 130-131).
2010-09-23 daiktų pateikimo protokolu iš V. V. buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 5310 Xpress Music“ IMEI „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b.l. 132), kuris buvo apžiūrėtas, jo požymiai fiksuoti 2010-09-24 daiktų apžiūros protokole (2 t., b.l. 133-136),bei 2010-09-24 pakvitavimu grąžintas Ž. J. (2 t., b.l. 138).
Tokiu būdu, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodytu, jog kaltinamieji T. B. ir E. D., veikdami bendrai, pagrasinus panaudoti fizinį smurtą, nusitempus nukentėjusiuosius atokiau nuo žmonių – į krūmus, savo grasinimais bei veiksmais sudarant nukentėjusiesiems baugią, nerimą keliančią situaciją, dėl ko nukentėjusieji, patirdami nesaugumo jausmą, bijodami būti sumušti juos užpuolusių asmenų, patirdami stresą, ypatingai nesipriešino, leisdami kaltinamiesiems atimti iš jų turėtus mobiliojo ryšio telefonus. Pavojingų pasekmių atsiradimas buvo vieningos abiejų kaltinamųjų veiksmų rezultatas. Todėl kaltinamieji šį nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupe, ir kaltinamųjų T. B. ir E. D. tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d. Nusikaltimas baigtas, nes pagrobtu turtu buvo disponuojama pagal kaltinamųjų valią.
Plėšimas mažamečio G. S. atžvilgiu
Nukentėjusysis G. S. parodė, kad 2010 m. metais rugsėjo mėn., sekmadienį apie 8 val. jis ėjo pro Vyturio vidurinę mokyklą. Prie stadiono iš nugaros prie nukentėjusiojo priėjo E. D. ir N. B.. Paklausę, kiek valandų, liepė nukentėjusiajam paeiti su jais kelis metrus. Kadangi nukentėjusysis buvo išsigandęs, todėl su jais ėjo. Tada vaikinai pradėjo čiupinėti nukentėjusiojo treningą ir liepė duoti pasimatuoti. Nukentėjusiajam nedavus, vaikinai liepė eiti su jais dar toliau. Priėjus prie konteinerių, jie nukentėjusiajam liepė nusirengti. Tai padarius, vaikinai pasakė palaukti 20 min. Tada E. D. apsirengė nukentėjusiojo treningą, ir vaikinai nubėgo. Iš nukentėjusiojo vaikinai paėmė švarkelį, kelnes ir batus. Kaip vaikinai sakė, kad reikia paeiti toliau, nukentėjusysis suprato, jog jie nori sužinoti, ar nukentėjusysis turi telefoną ar laikrodį. Vaikinai taip pat sakė, ar nukentėjusysis nori, jog jis būtų sumuštas. Todėl nukentėjusysis bijojo, kad vaikinai jį gali sumušti. Tuos vaikinus vėliau policijoje atpažino. Daiktai negražinti.
Nukentėjusysis S. S. parodė, kad sekmadienį sūnus G. S., grįžęs namo, papasakojo, kad, einant pro Vyturio mokyklą, prie stadiono, jį užkalbino du vaikinai, nusivedė prie sporto įrenginių ir liepė nusirengti sportinį švarkelį ir nusiauti sportinius batelius. Iš pradžių sūnus nesutiko. Tada jam pradėjo grasinti ir nusivedė prie konteinerių, kur sūnus pats nusirengė. Švarkelis kainavo apie 150 Lt, kedai - 70 Lt, kainos nurodytos su nusidėvėjimu. Daiktai nebuvo gražinti. Žmona pasakojo, kad sūnus grįžo susinervinęs, vėmė. Civilinio ieškinio nereiškia.
Iš 2010-11-16 įtariamojo E. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis parodė vietą, esančią netoli „Vyturio“ vidurinės mokyklos, kur 2010-09-12 apie 20 val., vaikštinėdamas kartu su N. B., pamatė per mokyklos stadioną einantį vaikiną, jį užkalbino, nusiviliojo į mokyklos vidinį kiemą prie šiukšlių konteinerio, užspietė jį į kampą, E. D. pagrasino nukentėjusiajam teleskopine lazda, nukentėjusysis nusirengė ir E. D. atidavė „Audimo“ sportinį kostiumą, sportinius batelius (t. 5, b.l. 82-89).
2010-11-19 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad G. S. atpažino N. B., kuris kartu su kitu berniuku 2010-09-12 apie 20 val. iš nukentėjusiojo grasindami atėmė sportinius batelius bei sportinį kostiumą (2 t., b.l. 174-176).
2011-02-10 asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad G. S. atpažino E. D., kuris apsivilko nukentėjusiojo rūbus (2 t., b.l. 177-180).
Liudytojas N. B. parodė, kad 2010-09-12 paėmė treningo švarkelį ir kelnes, ar paėmė batus – neatsimena. Neatsimena, ar buvo grasinama. Nukentėjusysis pats nusirengė treningą, nes buvo susitarta, kad vėliau juos jam atneš. Neatsimena, kam pardavė treningą. Dažniausiai pardavinėdavo daiktus nepažįstamiems asmenims stoties turguje. Pinigus pasidalino su E. D..
2010-09-15 įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, kad įvykio vieta yra prie „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b.l. 157-159).
Tokiu būdu, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodytu, jog kaltinamasis E. D., veikdamas kartu su mažamečiu N. B., E. D. pagrasinus fiziniu smurtu, N. B. stovint šalia bei pritariant E. D. veiksmams, abiems užpuolikams nusivedant nukentėjusįjį į nuošalesnę vietą, tokiais veiksmais sukeliant nukentėjusiajam realios grėsmės įspūdį, baimės jausmą, dėl ko nukentėjusysis nusirengė bei pats atidavė jį užpuolusiems asmenims savo rūbus bei batus, tokiu būdu kaltinamasis pagrobė svetimą turtą. Pavojingų pasekmių atsiradimas buvo vieningos kaltinamojo bei su juo buvusio mažamečio asmens veiksmų rezultatas. Todėl kaltinamasis E. D. padarė nusikaltimą, ir jo tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d. Nusikaltimas baigtas, nes pagrobtu turtu buvo disponuojama pagal kaltinamojo valią.
Plėšimas mažamečio M. J. atžvilgiu
Nukentėjusysis G. J. parodė, kad 2010 metų rugsėjo viduryje paskambinusi žmona pranešė, kad iš sūnaus pagrobė telefoną. Sūnų namo parvežė policija. Jis buvo labai išsigandęs, negalėjo net kalbėti, iš pradžių nebuvo įmanoma suprasti, ką jis pasakojo. Po to papasakojo, kad su draugu ėjo pro stadioną, juos užpuolė du vaikinai, liepė eiti kartu. Sūnų vedėsi paėmę už rankovės, grasindami, jog užmuš, bei reikalaudami atiduoti telefoną. Sūnaus draugas pabėgo. Sūnaus užpuolikai leido išsiimti SIM kortelę. Telefonas „LG“ gražintas. Jo vertė su nusidėvėjimu 139 Lt. Civilinio ieškinio nereiškia.
Nukentėjusysis M. J. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2010 metų rugsėjo mėn. su draugu P. P. iš mokyklos bibliotekos pro stadioną ėjo į namus. Prie jų priėjo du jaunuoliai ir liepė rodyti telefonus. Draugas pasakė, kad telefono neturi, o M. J. rankoje nešėsi mobilaus ryšio telefoną „LG GD510“. Parodyti telefoną reikalavo agresyviai. Nusivedė nukentėjusįjį prie „„(duomenys neskelbtini)““. Šalia jo stovėjo kitas vaikinas. M. J. išsigando jų abiejų, todėl telefoną parodė. Tada vienas jų (kaip nustatyta – E. D.) pagriebė iš rankos telefoną ar abu vaikinai nubėgo. Reikalaudamas duoti telefoną, E. D. grasino užmušti. Ikiteisminio tyrimo metui atpažino jaunuolį, kuris iš telefoną paėmė. Telefoną grąžino policija.
Iš 2010-11-16 įtariamojo E. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis parodė vietą prie V. Krėvės pr. 97 namo, Kaune, kur 2010-09-13 apie 13 val. 30 min. su R. K. pamatė takeliu einančius du berniukus, iš kurių vienam nuėjus į šoną, iš kito, pareikalavę atiduoti bei nukentėjusiajam atidavus, pagrobė mobilaus ryšio telefoną „LG“ (5 t., b.l. 82-89).
2011-03-15 įtariamojo R. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolu užfiksuota, kad R. K. parodė vietą prie V.Krėvės pr. 97 namo, Kaune, esančiame parkelyje, kur 2010-09-13 su E. D. susitiko berniuką, su kuriuo ėjo kiemais iki „IKI“ bei vietą prie „(duomenys neskelbtini)“ namo pirmos laiptinės, kur E. D. paprašius minėto berniuko duoti telefoną, bei, telefoną paėmus, abu su E. D. pabėgo (6 t., b.l. 133-146).
2010-09-16 asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad M. J. atpažino E. D., kuris iš nukentėjusiojo atėmė mobilaus ryšio telefoną (2 t., b.l. 198-200, 3 t. b.l. 1).
2011-03-09 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas M. G. atpažino E. D., kaip vieną iš vaikinų, pardavusių jam mobilaus ryšio telefoną „LG“ (3 t., b.l. 29-33).
Liudytojas N. B. parodė, kad 2010-09-13 įvykio neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010-09-13 apie 14-15 val. Draugystės gatvėje susitiko E. D. ir R. K.. E. D. turėjo juodos spalvos mobilaus ryšio telefoną „LG“, iš kur gavo nesakė, bet pasakė, kad reikia jį parduoti. Tada jie trise nuvažiavo į geležinkelio stotį ir ten telefoną pardavė vyriškiui už 80 litų. E. D. ir R. K. pasidalijo po 40 litų.
2010-09-17 daiktų pateikimo protokolu iš M. G. buvo paimtas mobilaus ryšio telefonas „LG GD510 Black“ (3 t., b.l. 38).
2010-09-17 pakvitavimu mobilaus ryšio telefonas „LG GD510 Black“ grąžintas J. J. (3 t., b.l. 46).
2011-03-09 daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu iš G. J. paimtas mobilaus ryšio telefonas „LG GD 510 Black“ ir garantinė pažyma (t. 3, b.l. 14), kurių apžiūra fiksuota 2011-03-09 daiktų ir dokumentų apžiūros protokole (3 t., b.l. 15-20), kurie po procesinių veiksmų atlikimo pakvitavimu grąžinti G. J. (3 t., b.l. 21).
2010-09-13 apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta prie„(duomenys neskelbtini)“ namo (2 t., b.l. 189-191).
Taigi, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodytu, jog kaltinamasis E. D. bei R. K., veikdami kartu, nukentėjusiojo draugui pabėgus bei nukentėjusiajam likus vienam, kaltinamiesiems nuvedant nukentėjusįjį į vietą, kur nemato kiti asmenys, E. D. pagrasinus fiziniu smurtu, tokiais veiksmais kaltinamiesiems sukeliant nukentėjusiajam realios grėsmės įspūdį, baimės jausmą, dėl ko nukentėjusysis nesipriešino, tokiu būdu kaltinamieji atimdami nukentėjusiojo turėtą telefoną, pagrobė svetimą turtą. Pavojingų pasekmių atsiradimas buvo vieningos kaltinamųjų veiksmų rezultatas. Todėl kaltinamasis E. D. bei R. K. padarė nusikaltimą, ir jo tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d. Nusikaltimas baigtas, nes pagrobtu turtu buvo disponuojama pagal kaltinamųjų valią.
Plėšimas nepilnamečio P. M. atžvilgiu
Nukentėjusysis P. M. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2010-09-15 prie „(duomenys neskelbtini)“ vidurinės mokyklos jį užpuolė trys jaunuoliai, iš kurių vėliau jis atpažino T. B. ir E. D.. E. D. atėjo iš dešinės pusės, o T. B. - iš kairės pusės. Buvo ir dar vienas vaikinas. E. D. trenkė nukentėjusiajam iš nugaros su metaline teleskopine lazda į dešinį šoną. Nukentėjusiajam susilenkus, kažkuris iš buvusių buvę už nugaros – T. B. ar tas trečiasis vaikinas ištraukė nukentėjusiojo telefoną „LG KS360“ ir piniginę, E. D. nuėmė nuo rankos grandinėlę. Bandant atsistoti, kažkuris iš vaikinų trenkė nukentėjusiajam į pilvą. Bėgdami vaikinai išmetė SIM kortelę ir tuščią piniginę. Telefono vertė tuo metu buvo 749 Lt, prieš metus laiko jį buvo nupirkę tėvai. Piniginėje buvo 20 Lt. Grandinėlės vertė apie 100 Lt. Teleskopines lazdas turėjo visi trys vaikinai. Telefonas gražintas. Gydymo įstaigoje jam nustatė šonkaulių sutrenkimą.
Nukentėjusysis V. M. parodė, kad 2010-09-15, apie 11-12 val. sūnus P. grįžo iš mokyklos susiėmęs šoną, pasakė, kad tarp Vyturio mokyklos ir namų jį apvogė trys asmenys - atėmė telefoną, grandinėlę ir iš piniginės 20 Lt. Telefonas buvo „LG“, pirktas 2008 m. lapkričio mėn., pirkimo metu kainavo 629 Lt, šiuo metu atgautas. Neatgauta grandinėlė, kuri kainavo apie 100 Lt, ir 20 Lt. Sūnus sakė, kad užpuolusieji piniginę, išsiėmę pinigus, išmetė, o sūnus ją susirado. Taip pat užpuolikai išmetė iš telefono „Labas“ kortelę. Įvykio metu sūnus buvo vienas. Vieną užpuoliką lyg pažinojo iš matymo. Įvykio metu minėti asmenys turėjo teleskopinę lazdą. Sūnus sakė, kad lazda buvo kieta, nes ja buvo suduota sūnui per šonkaulius, ir sūnui skaudėjo. Sūnus pasakojo, kad gavus vieną smūgį į paširdžius, jis susirietė, pradėjo muistytis, tai gavo dar porą smūgių. Tačiau nesuprato kuo – kumščiais ar lazda, nes nematė. Kaip jis buvo susirietęs, tada jį apkraustė ir atėmė daiktus. Piniginę ir telefoną patys ištraukė.
Liudytoja D. I. parodė, kad ji tyrė nagrinėjamą bylą. Dėl nukentėjusiojo P. M. epizodo nukentėjusysis pasakojo apie lazdą. Viską, ką pasakojo vaikai, ji smulkiai užrašydavo, apklausose dalyvaudavo ir jų tėvai. Kadangi ji bylą gavo iš kitos tyrėjos, todėl visus kvietėsi iš naujo ir iš naujo juos perklausė. Vaikai smulkiai negalėjo atsiminti, nes buvo daug laiko praėję, be to jie buvo patyrę stresą. Ką kaltinamieji pasakojo apie šį epizodą, ji taip pat viską užrašė. Kaip kaltinamieji pasakojo, taip ji ir užrašė. Apklausose dalyvavo advokatai. Kaltinamiesiems buvo duodama parodymus perskaityti, pasirašyti ir niekas jų nevertė duoti parodymų per prievartą. Ji visada apklausiamųjų paklausdavo, ar viskas gerai, ar gal ne taip parašyta. Jei kažkas pasakydavo, kad negerai ar ne taip, tai visada pataisydavo. Šiuo atveju nebuvo, kad kuris nors neskaitytų. Ji visada liepdavo perskaityti, pasakydama, kad gal ji ne taip suprato, ar ne taip užrašė. Ir nukentėjusiems bei jų tėvams liepdavo, kad perskaitytų kartu su vaikais ir tik tada pasirašytų.
Iš 2010-11-16 įtariamojo E. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis parodė vietą, esančią „(duomenys neskelbtini)“, pro kur eidamas su R. K. ir T. B., pamatė nuo „(duomenys neskelbtini)“ vidurinės mokyklos („(duomenys neskelbtini)“) ateinantį vaikiną, kurį sugalvoję apiplėšti, nusivedė prie šiukšlių konteinerio, esančio „(duomenys neskelbtini)“ namo kairėje, kur visi trys iš jo atėmė mobilaus ryšio telefoną „LG KS360“, nuo rankos riešo nutraukė sidabrinę grandinėlę ir iš piniginės paėmė 20 litų (5 t., b.l. 82-89).
2010-09-16 specialisto išvadoje nurodyta, kad P. M. padaryta poodinė kraujosruva krūtinės ląstos kairėje. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Galėjo būti padarytas 2010-09-15, vieno trauminio poveikio pasekoje (3 t., b.l. 69).
2011-03-24 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu užfiksuota, kad P. M. atpažino T. B. bei paaiškino, kad T. B. arba kitas vaikinas trenkė stovint iš nugaros nukentėjusiajam du kartus kumščiu į dešinį šoną ir kraustė su kitais kišenes (3 t., b.l. 75-78).
2011-02-10 asmens parodymo atpažinti protokolu užfiksuota, kad V. M. atpažino E. D., kuris, priėjęs iš šono, trenkė nukentėjusiajam į šonkaulius (3 t., b.l. 71-74).
2011-02-10 asmens parodymo atpažinti protokolu užfiksuota, kad liudytoja A. S. atpažino E. D. kaip vieną iš vaikinų, pardavusių jai telefoną (3 t., b.l. 86-89).
2010-11-10 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad A. S. pateikė mobilaus ryšio telefoną LG KS 360 IMEI „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b.l. 99), kurio apžiūra, požymiai fiksuoti 2010-11-15 daiktų apžiūros protokolu (3 t., b.l. 100-103).
2011-02-15 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad V. M. pateikė „Tele 2“ telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį, „Labas“ kortelę (3 t., b.l. 103), kurie buvo apžiūrėti 2011-02-15 daiktų apžiūros protokolu (3 t., b.l. 104-108).
Mobilaus ryšio telefonas „LG KS360“, IMEI „(duomenys neskelbtini)“, LABAS kortelė ir TELE2 telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis pakvitavimu buvo grąžinti V. M. (3 t., b.l. 109).
2010-09-15 apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, kuri yra „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b.l. 49-51).
Kaltinamieji T. B. bei R. K. neigė padarę šį nusikaltimą, kaltinamasis E. D. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad šį nusikaltimą jis padarė ne su kaltinamaisiais, o su visai kitais dviem asmenimis, tačiau jokių tikslių šių asmenų duomenų nurodyti negalėjo, nurodė, kad savo draugus apkalbėjo, nes tuo metu su jais buvo susipykęs, tačiau ypatingų konkrečių susipykimo priežasčių, kurios jį būtų privertusios taip apkalbėti savo draugus, kaltinamasis E. D. nenurodė. Be to, E. D., teisiamojo posėdžio metu patvirtinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu dėl šio nusikaltimo padarymo aplinkybių davė teisingus parodymus, vėliau jau pradėjo teigti, kad kartu buvę nenustatytieji draugai lazdų neturėjo, o ir pats kaltinamasis nukentėjusiojo nemušė. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. D. nurodė, kad, būnant su R. K. ir T. B. prie mokyklos, esančios Kaune, Taikos pr. 51, pamačius einant du berniukus ir nutarus iš jų atimti mobilaus ryšio telefonus, vienam iš berniukų pabėgus, kaltinamajam su draugais priėjus prie likusio berniuko, kaltinamajam išskleidus turėtą teleskopinę lazdą bei ja pagrasinus, kitiems kaltinamiesiems taip pat turint paprastas lazdas, E. D. paėjus truputį toliau ir saugant, kad kas nors neateitų, pareikalavus nukentėjusiojo atiduoti telefoną, pastarasis išsigando ir atidavė savo telefoną „LG“ R. K.. Kaltinamasis nurodė nematęs, kas apkraustė berniuko kišenes ir ištraukė piniginę bei nutraukė nuo rankos grandinėlę. Išsigandus ateinančių praeivių, kaltinamasis su draugais išsilakstė į skirtingas puses. Be to, 2010-11-16 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu E. D. parodęs nusikaltimo darymo vietas, paaiškino, kad, einant su R. K. ir T. B. bei sumanius apiplėšti einantį vaikiną, visi trys nusivedę pastarąjį prie šiukšlių konteinerio, visi trys iš jo atėmė mobilaus ryšio telefoną „LG KS 360“, nuo rankos riešo nutraukė sidabrinę grandinėlę ir iš piniginės paėmė 20 litų (5 t., b.l. 82-89). Kaltinamasis T. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, šiuos parodymus patvirtinęs teisme, kad jis pats nusikaltime nedalyvavo, tik vėliau tą pačią dieną susitikus su E. D., pastarasis jam parodė mobilaus ryšio telefoną „LG“, kurį E. D. vėliau pardavė, ir sidabrinę grandinėlę ant rankos bei pasakė, kad jie abu su R. K. atėmė šiuos daiktus iš vaikų. Be to, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo P. M. parodymais, kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad jį užpuolė trys jaunuoliai, iš kurių vėliau jis atpažino T. B. ir E. D., E. D. trenkė nukentėjusiajam iš nugaros su metaline teleskopine lazda į dešinį šoną, nukentėjusiajam susilenkus, kažkuris iš buvusių už nugaros asmenų – T. B. ar trečiasis vaikinas ištraukė nukentėjusiojo telefoną „LG KS360“ ir piniginę, E. D. nuėmė nuo rankos grandinėlę, taip pat kažkuris iš vaikinų trenkė nukentėjusiajam į pilvą, teleskopines lazdas turėjo visi trys vaikinai. Šias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina netiesioginiai įvykio liudytojai - V. M. bei D. I.. V. M. – nukentėjusiojo P. M. tėvas patvirtino, kad grįžęs namo sūnus jam pasiskundė, jog jį apvogė trys asmenys - atėmė telefoną „LG“, grandinėlę ir iš piniginės 20 Lt, minėti asmenys turėjo teleskopinę lazdą, lazda ar kumščiais jam buvo suduota keletas smūgių. Liudytoja D. I. parodė, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo apklausos metu pasakojo apie lazdą. Viską, ką jai tiriant bylą, pasakodavo nukentėjusieji vaikai, ji smulkiai užrašydavo, apklausose dalyvaudavo ir jų tėvai. Ką ir kaip kaltinamieji pasakojo dėl šito epizodo, ji taip pat viską užrašė, jų apklausose dalyvavo advokatai, kaltinamiesiems buvo duodama parodymus perskaityti, pasirašyti ir niekas jų nevertė duoti parodymų per prievartą. Tokiu būdu iš nukentėjusiojo, liudytojų parodymų matyti, kad šį nusikaltimą padarė visi trys kaltinamieji, turėdami lazdas bei jomis grasindami panaudoti ir panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Teismas laiko, kad nukentėjusysis parodymus davė savanoriškai, neturėdamas jokio pagrindo apkalbėti kaltinamųjų, nes iki įvykio jų net nepažinojo, jo parodymai vienodi, nuoseklūs, tuo labiau, kad juos atitinka ir kaltinamojo E. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai įtariamojo apklausos metu, paaiškinimai parodymų patikrinimo vietoje metu, taip pat kaltinamojo T. B. paaiškinimai dėl kaltinamojo R. K. dalyvavimo. Tuo tarpu pačių kaltinamųjų parodymai nėra vienodi ir nuoseklūs, taip pat skiriasi ir tarpusavyje, neatitinka byloje surinktiems rašytiniams įrodymams. Todėl teismas remiasi nukentėjusiojo P. M., V. M. parodymais, kaltinamojo E. D. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamojo T. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kiek jie neprieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms, rašytiniais įrodymais – kaltinamųjų T. B. bei E. D. parodymo atpažinti nukentėjusiajam protokolais, kaltinamojo E. D. parodymo atpažinti liudytojai A. S. protokolu, daiktų pateikimo protokolu. Taigi, ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodytu, jog kaltinamieji T. B., E. D. bei R. K., veikdami kartu, grasindami panaudoti bei panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu tiek turėtomis lazdomis, tiek kumščiais, atėmė nukentėjusiojo telefoną bei kitą turėtą turtą – grandinėlę, pinigus. Pavojingų pasekmių atsiradimas buvo vieningų kaltinamųjų veiksmų rezultatas. Todėl kaltinamieji T. B., E. D. bei R. K. padarė nusikaltimą, veikdami bendrininkų grupėje, ir jų tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d. Nusikaltimas baigtas, nes pagrobtu turtu buvo disponuojama pagal kaltinamųjų valią.
Nukentėjusysis Ž. M. parodė, kad 2010 m. metų rugsėjo mėn. einant nuo „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos kiemais, prie jo prisikabino trys jaunuoliai – apstoję pradėjo klausinėti, iš kokio jis rajono, ar turi telefoną, pirmasis jų pradėjo kraustyti nukentėjusiojo kišenes. Nukentėjusysis bandė priešintis, tačiau pamatęs juos turint teleskopinę lazdą, leido kraustyti kišenes. Iš nukentėjusiojo švarko kišenės jaunuoliai ištraukė 50 centų ir telefoną, kuris matėsi, kad buvo kišenėje. Telefonas buvo „Sony Ericsson G5“. Sustumiama teleskopinė lazda buvo metalinė. Tą lazdą laikė vienas jaunuolis, bet ji buvo perdavinėjama kitiems ir buvo demonstruojama, kad gali suduoti per kojas. Taip pat buvo grasinama ir žodžiu. Telefonas vėliau nebuvo gražintas. Vienas iš tų vaikinų buvo su sugipsuota ranka, kurį nukentėjusysis vėliau atpažino.
Nukentėjusioji I. M. parodė, kad 2010 m. rugsėjo viduryje iš sūnaus buvo atimtas telefonas. Sūnus sakė, kad, einant iš mokyklos, sutiko jaunuolius, kurie grasino su pagaliu. Sūnus nesipriešino, leido, kad iš jo kišenės ištrauktų telefoną „Sony Ericsson“, kurio vertė 600 Lt. Civilinio ieškinio nereiškia.
Iš 2010-11-16 įtariamojo E. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis parodė vietą prie „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos „(duomenys neskelbtini)“, kur su T. B., N. B. 2010-09-15 apiplėšė vaikiną – laikydami nukentėjusįjį už rankų, apkraustė jo kišenes, iš kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną “Sony Ericsson“ ir 27 centus (5 t., b.l. 82-89).
2010-12-02 įtariamojo T. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolu užfiksuota, kad T. B. parodė vietą šalia „(duomenys neskelbtini)“ vidurinės mokyklos, „(duomenys neskelbtini)“, kur kartu su N. B. bei E. D. 2010-09-15 pamatė einančius iš mokyklos du vaikus, bei vietą – „(duomenys neskelbtini)“, kur minėtus vaikus atsivedė bei iš vieno iš jų atėmė mobilaus ryšio telefoną “Sony Ericsson G502“ (6 t., b.l. 7-15).
Liudytojas N. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad prie „(duomenys neskelbtini)“ vidurinės mokyklos, pamačius, kad einantys nuo mokyklos trys vaikai išsiskirstė į skirtingas puses, N. B. pasiūlė E. D. ir T. B. iš vaiko atimti mobilaus ryšio telefoną. Visiems pritarus, priėjus prie vaiko, pareikalavo atiduoti telefoną, tačiau vaikas atsakė, kad neturi. N. B. pradėjo kraustyti vaiko kišenes, paėmė 27 centus, daugiau nerado. T. B. pamatė per rūbus mobilaus ryšio telefoną, jį ištraukė ir padavė N. B.. E. D. nieko nedarė, tik stovėjo. Joks smurtas prieš vaiką nebuvo naudotas. Telefoną pardavė prie PC „„(duomenys neskelbtini)““ už 20 litų, pinigus išleido kartu. Nurodė, kad teleskopinių lazdų neturėjo, ar turėjo draugai – nežino.
2010-10-28 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu užfiksuota, kad Ž. M. atpažino N. B., kaip vaikiną, dalyvavusį kartu su dar dviem vaikinais, apiplėšiant nukentėjusįjį, taip pat nurodė, kad minėtas vaikinas buvo su gipsu (3 t., b.l. 143-145).
2011-03-10 dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad I. M. pateikė „Omnitel“ telefono aparatų pardavimo sutartį (3 t., b.l. 154), kurios apžiūra užfiksuota 2011-03-10 dokumentų apžiūros protokole (3 t., b.l. 155-158).
Taigi, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodytu, jog kaltinamasis T. B. ir E. D., veikdami kartu bei su mažamečiu N. B., nukentėjusiojo draugams pabėgus bei nukentėjusiajam likus vienam, kaltinamiesiems laikant nukentėjusįjį, E. D. pagrasinus teleskopine lazda, tokiais veiksmais kaltinamiesiems sukeliant nukentėjusiajam realios grėsmės įspūdį, baimės jausmą, dėl ko nukentėjusysis jau nesipriešino ir leidosi apkraustomas, tokiu būdu kaltinamieji atimdami nukentėjusiojo turėtą telefoną bei 50 ct, pagrobė svetimą turtą. Pavojingų pasekmių atsiradimas buvo vieningos kaltinamųjų bei mažamečio asmens veiksmų rezultatas. Todėl kaltinamasis E. D. bei T. B. padarė nusikaltimą, ir jų tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d. Nusikaltimas baigtas, nes pagrobtu turtu buvo disponuojama pagal kaltinamųjų valią.
Plėšimas mažamečio A. G. atžvilgiu
Nukentėjusysis A. G. parodė, kad 2010-10-18, sėdint Mituvos stotelėje, priėjo dviese: vienas 8 m. amžiaus, kitas - apie 15 m. Vyresnysis pradėjo kalbinti – klausė, kiek valandų, ar galėtų nukentėjusysis duoti telefoną jiems paskambinti. Pasakius, kad telefono jis neturi, vyresnysis liepė nemeluoti, pradėjo kabinėtis - pradėjo vaikščioti aplink nukentėjusįjį, grasinti peiliu, kad padurs. Nors nukentėjusysis peilio nematė, bet iš vyresnio vaikino gesto, šiam kišant ranką į vidinę kišenę, suprato, kad minėtas asmuo peilį turi, suprato, kad realiai gali įdurti, todėl išsigando ir atidavė telefoną „Nokia 6131“. SIM kortelė nukentėjusiajam buvo sugrąžinta. Vyresnis vaikinas telefoną įsidėjo į kišenę, taip pat klausė, ką nukentėjusysis dar turi. Atsakius, kad pinigų, liepė juos atiduoti. Nukentėjusysis atidavė 10 Lt. Vaikinai tada liepė eiti paskui juos. Kelis metrus paėjęs, nukentėjusysis pamatė savo draugą D. ir nuėjo pas jį, o minėti vaikinai nubėgo. Iš draugo telefono paskambino savo tėčiui. D. matė tos vaikinus ir iš matymo pažinojo jaunesnį. Mokykloje apie įvykį papasakojęs socialinei darbuotojai, per nuotraukas atrado, kad abu vaikinai mokimosi toje pačioje mokykloje. Vėliau telefonas buvo grąžintas, 10 Lt negrąžinti.
Nukentėjusysis A. G. (tėvas) parodė, kad 2010 m. spalio 18 d. paskambinęs sūnus pranešė, kad jį apiplėšė. Paskambino iš karto po įvykio iš draugo telefono. Sūnus papasakojo, kad atidavė telefoną ir pinigus, nes buvo realus grasinimas, kad jam su peiliu įdurs. Telefonas „Nokia 6131“ buvo grąžintas ir pretenzijų neturi.
2011-02-15 asmens parodymo atpažinti protokolu užfiksuota, kad A. G. nurodė, jog R. K. iš veido bruožų labai panašus į vaikiną, atėmusį telefoną (3 t., b.l. 190-193).
2011-03-15 įtariamojo R. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolu užfiksuota, kad R. K. parodė vietą - prie Savanorių pr. 269 namo esančią visuomeninio transporto stotelę „„(duomenys neskelbtini)““, paaiškino, kad šioje vietoje 2010 m. spalio mėnesį su M. K. iš vaiko atėmė mobilaus ryšio telefoną ir 10 litų (6 t., b.l. 133-146).
2010-10-18 įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, kad įvykio vieta - visuomeninio transporto stotelė „„(duomenys neskelbtini)““, esanti prie „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b.l. 175-177).
2010-02-07 asmens parodymo atpažinti pagal jo nutrauką protokolu užfiksuota, kad D. K. atpažino M. K., kaip apklausoje nurodytą jauniausią vaikiną ( 3 t., b.l. 197-200).
T. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2010 m. spalio 20 d. apie 16-17 val. būnant kieme, praeinant dviems vaikinams, vienas iš jų pasiūlė pirkti mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6131“, atlenkiamu korpusu už 70 litų. Telefoną nupirko
2010-10-27 daiktų pateikimo protokolu iš T. V. buvo paimtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia 6131“ IMEI „(duomenys neskelbtini)“ (4 t., b.l. 10), kurio apžiūra, požymiai fiksuoti 2010-10-28 daiktų apžiūros protokole (4 t., b.l. 11-13), kuris po procesinių veiksmų atlikimo pakvitavimu grąžintas A. G. ( 4 t., b.l. 14).
2010-10-18 apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta – „Mituvos“ sustojimas ( 3 t., b.l. 175-177).
Tokiu būdu, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodytu, jog kaltinamasis R. K., veikdamas kartu su mažamečiu M. K., R. K. pagrasinus panaudoti fizinį smurtą - peilį, M. K. stovint šalia bei pritariant R. K. veiksmams, R. K. taip pat atliekant veiksmus, kurie sustiprino nukentėjusiajam realios grėsmės įspūdį, tokiu būdu sudarant nukentėjusiajam baugią, nerimą keliančią situaciją, dėl ko nukentėjusysis, patirdamas nesaugumo jausmą, bijodamas būti sumuštas, pats atidavė savo telefoną bei 10 Lt, tokiu būdu kaltinamasis pagrobė svetimą turtą. Pavojingų pasekmių atsiradimas buvo vieningos kaltinamojo bei su juo buvusio mažamečio asmens veiksmų rezultatas. Todėl kaltinamasis R. K. padarė nusikaltimą, ir jo tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d. Nusikaltimas baigtas, nes pagrobtu turtu buvo disponuojama pagal kaltinamojo valią.
Plėšimas mažamečių R. L., A. A. ir N. B. atžvilgiu
Nukentėjusysis A. A. parodė, kad 2010 metų spalio mėnesio pabaigoje apie 17 val. iš Kauno Sporto halės su draugais N. B. ir R. L. ėjo link PPC „Akropolis“ Vytauto prospektu. Prie Griunvaldo gatvėje prie jų priėjo trys vaikinai, kurie pareikalavo parodyti savo mobilaus ryšio telefonus. Vaikinai juos buvo apstoję ir neleido praeiti. Nukentėjusysis išsitraukė savo mobilaus ryšio telefoną „Nokia 1208“, parodė vienam iš vaikinų, kuris, telefoną apžiūrėjęs, grąžino jį nukentėjusiajam. R. L. kitam vaikinui – R. K. - parodė savo mobilaus ryšio telefoną „Nokia Xpress Music“, kuris telefoną pasiėmė ir neatidavė. N. B. bandė kviestis žmonių pagalbos, tačiau niekas nereagavo, tada vienas iš vaikinų trenkė N. B. į veidą. Kitas vaikinas vėl pareikalavo nukentėjusiojo parodyti telefoną ir apžiūrėjęs nebeatidavė. Vaikinai su paimtais telefonais pabėgo. Nukentėjusysis buvo šoko būsenoje, išsigandęs.
Nukentėjusysis A. A. (tėvas) parodė, kad sūnus pasakojo, jog juos užpuolė trys vaikinai ir atėmė mobilaus ryšio telefonus, sūnaus telefonas vienam iš užpuolikų netiko, tai paėmė kitas, o N. B., kadangi priešinosi, buvo suduota į nosį. Po įvykio sūnus buvo išsigandęs, galvojo, kad galėjo būti sumuštas. Sūnus aiškino, kad nesipriešino, nes jautė grėsmę. Iš sūnaus buvo pagrobtas telefonas „Nokia 1208“ 50 litų vertės ir „Pildyk“ kortelė 10 litų vertės, bendros 60 litų vertės.
Nukentėjusysis N. B. parodė, kad 2010 m. rudenį spalio mėn. jam su draugais R. L. ir A. A. einant Griunvaldo g., prie jų priėję trys jaunuoliai iš visų pareikalavo telefonų. Draugai telefonus ištraukė, o nukentėjusysis pasakė, kad neturi. Nukentėjusysis pradėjo eiti, draugai atsiliko, tačiau pasivijęs vienas iš minėtų vaikinų pradėjo reikalauti telefono, vos neieškoti po kišenes. Nukentėjusysis išsitraukę telefoną parodė, tačiau, reikalaujamas atiduoti nedavė. Tada minėtas vaikinas trenkė kumščiu nukentėjusiajam į kairę akį, kaip suprato nukentėjusysis, todėl, kad nedavė telefono. Telefono iš nukentėjusiojo nepaėmė. Priėję draugai pasakė, kad jie atidavė turėtus telefonus. Tuo metu, kai bandė nueiti nuo prie jų priėjusių vaikinų, nukentėjusysis buvo išsigandęs jų, nes jie buvo vyresni, buvo grasinama jiems (nukentėjusiajam su draugais) žodžiu, kad sumuš. Grasinimai atrodė realūs. Nukentėjusiojo telefonas buvo „Samsung 2OD“, dviejų kortelių. Po įvykio nukentėjusysis buvo išsigandęs, patyrė stresą. Nukentėjusysis suprato, kad minėti vaikinai veikia kartu.
Nukentėjusysis K. B. parodė, kad 2010 metais spalio mėn. pabaigoje pamatė sūnų su mėlyne po akimi. Sūnus papasakojo, kad prie jų prisikabino vaikinai, trenkė į akį, reikalavo atiduoti telefoną, jo draugai telefonus atidavė, o jis neatidavė, todėl gavo į akį. Tuo metu sūnaus telefono vertė buvo apie 500 Lt.
Nukentėjusioji E. L. parodė, kad 2010 m., rudenį, spalio mėn., po įvykio sūnus iš karto paskambino tėčiui, o ji sužinojo grįžusi iš darbo. Sūnus papasakojo, kad juos sustabdė trys vaikinai ir atėmė telefoną „Nokia“ 300 Lt vertės. Sūnus patyrė stresą, buvo išsigandęs.
2011-03-15 įtariamojo R. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolu užfiksuota, kad R. K. parodė vietą prie „(duomenys neskelbtini)“, paaiškino, kad šioje vietoje 2010 metų spalio mėnesio pabaigoje jis iš vieno vaiko atėmė mobilaus ryšio telefoną, T. B. - iš kito vaiko (b.l. 133-146, t.6).
2010-10-27 įtariamojo T. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolu užfiksuota, kad T. B. parodė vietą prie „(duomenys neskelbtini)“, paaiškino, kad šioje vietoje 2010-10-27 apie 17 val. 15 min. R. K. ir M. K. iš trijų vaikų atėmė mobiliuosius telefonus (t. 6, b.l. 7-15).
2011-02-08 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad R. L. atpažino M. K., kuris buvo pats jauniausias ir trenkė kumščiu N. B. į veidą (4 t., b.l. 50-54).
2011-02-15 asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad R. L. atpažino R. K. ir paaiškino, kad tai tas pats vaikinas, kuris atėmė iš jo mobilaus ryšio telefoną (4 t., b.l. 55-58).
2011-02-15 daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu iš E. L. paimti UAB „Bitė Lietuva“ telefono „Nokia 5130“ IMEI „(duomenys neskelbtini)“ garantinis talonas, „Labas“ kortelės rėmelis (4 t., b.l. 63), kurie buvo apžiūrėti, jų požymiai fiksuoti 2011-02-15 apžiūros protokolu (4 t., b.l. 64-67).
2011-03-08 asmens parodymo atpažinti pagal jo nutrauką protokolu užfiksuota, kad N. B. atpažino T. B. (4 t., b.l. 73-76).
2011-03-08 asmens parodymo atpažinti pagal jo nutrauką protokolu užfiksuota, kad N. B. atpažino M. K., kuris trenkė nukentėjusiajam į veidą (4 t., b.l. 77-80).
2011-03-08 asmens parodymo atpažinti pagal jo nutrauką protokolu užfiksuota, kad N. B. atpažino R. K., apklausoje nurodytą, kaip trečiąjį vaikiną (4 t., b.l. 81-84).
2011-03-24 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad A. A. atpažino M. K., kaip apklausoje nurodytą jauniausią vaikiną, kuris nukentėjusiojo pareikalavo parodyti telefoną, padavus jį apžiūrėjo, atidavė atgal ir nubėgo link priekyje einančio N. B. (4 t., b.l. 93-96).
2011-03-24 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad A. A. atpažino R. K., kuris pagrobė telefoną iš R. L. (4 t., b.l. 97-100).
2011-03-24 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad A. A. atpažino T. B., kuris pagrobė mobilaus ryšio telefoną iš nukentėjusiojo (4 t., b.l. 101-104).
2010-10-27 apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti „(duomenys neskelbtini)“ (4 t., b.l. 37-38).
Tokiu būdu, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodytu, jog kaltinamieji T. B. ir R. K., veikdami bendrai bei kartu su mažamečiu M. K., pagrasinus panaudoti fizinį smurtą, visiems kartu sudarant baugią, nerimą keliančią situaciją, dėl ko nukentėjusieji, patirdami nesaugumo jausmą, bijodami būti sumušti visų juos užpuolusių asmenų, patirdami stresą, nesulaukiant pagalbos iš pašalinių asmenų, nesipriešino bei atidavė turėtus mobiliojo ryšio telefonus. Pavojingų pasekmių atsiradimas buvo vieningos abiejų kaltinamųjų bei su jais buvusio mažamečio asmens veiksmų rezultatas. Kiekvieno kaltinamojo veiksmus ir bendrą nusikalstamos veikos rezultatą sieja priežastinis ryšys. Todėl kaltinamieji šį nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupe bei kaltinamųjų T. B. ir R. K. tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d. Nusikaltimas baigtas, nes pagrobtu turtu buvo disponuojama pagal kaltinamųjų valią.
Plėšimas mažamečio V. S. atžvilgiu
Nukentėjusysis V. S. parodė, kad jis su draugais Karo muziejaus kieme dienos metu spardė kamuolį. Atėję trys vaikinai pasakė, kad nukentėjusysis sumušė jų pusbrolį. Tada liepė nusiimti striukę, priešingu atveju grąsindami sumušti. Tada jie priėjo prie draugo A. ir klausė, ar jis turi telefoną. Tada vaikinai pamatė nukentėjusįjį turint telefoną ir atėmė bei pradėjo bėgti. Nukentėjusysis juos vijosi, tačiau nespėjo. Kaltinamųjų nepažinojo. Grąsino R. K., tačiau nukentėjusysis suprato, kad sumušti gali visi trys. Telefonas buvo „Nokia“, jį paėmė R. K.. Striukė buvo „Adidas“ firmos, kainavo 100 Lt. Niekas iš daiktų negražinta. Atpažinimo metu R. K. buvo su nukentėjusiojo striuke. Striukę atsisakė paimti, kadangi ją nukentėjusysis jau išaugo.
Nukentėjusioji V. S. parodė, kad lapkričio 2-3 d. sūnus buvo išėjęs su draugais pažaisti futbolą. Apie 17 val. jis grįžo namo be striukės. Sūnus papasakojo, kad prie jų priėjo trys asmenys, grasino panaudoti fizinį smurtą, liepė atiduoti striukę, atėmė telefoną. Jis išsigando, bijojo, kad suspardys. Telefonas pirktas prieš pusę metų už 105 Lt, tuo metu jo dabar vertė apie 70 Lt, striukės vertė 100 Lt. Prašo priteisti materialinę žalą nes ta suma buvo didelė.
2010-12-02 įtariamojo T. B. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad T. B. parodė vietą prie „(duomenys neskelbtini)“, paaiškino, kad 2010-10-31 apie 17 val. jis buvo šioje vietoje su M. K. ir R. K., ir R. K. iš vaiko atėmė mobilaus ryšio telefoną ir striukę su užrašu „Adidas“ (6 t., b.l. 7-15).
2011-03-15 įtariamojo R. K. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad R. K. parodė namą „(duomenys neskelbtini)“, paaiškino, kad šioje vietoje 2010 metų spalio mėnesio pabaigoje su M. K. ir T. B. iš vaiko atėmė mobilaus ryšio telefoną ir striukę „Adidas“ (6 t., b.l. 133-146).
2010-10-31 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta - „(duomenys neskelbtini)“ (4 t., b.l. 120-122).
2011-02-08 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad V. S. atpažino M. K., kaip jauniausią iš buvusių vaikinų (4 t., b.l. 137-141).
2011-02-15 asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad V. S. atpažino R. K., kuris iš jo atėmė striukę „Adidas“ ir mobilaus ryšio telefoną, be to, nukentėjusysis nurodė, kad atpažinimo metu R. K. vilki striukę „Adidas“, kuri yra labai panaši į pagrobtąją (4 t., b.l. 144-147).
2010-11-03 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole užfiksuota, kad V. S. atpažino T. B., kuris stovėjo ir nieko neveikė, tačiau buvo kartu su kitais jaunuoliais, iš kurių vienas iš nukentėjusiojo atėmė striukę ir telefoną (4 t., b.l. 142-143).
2011-02-15 daiktų pateikimo protokolu iš įtariamojo R. K. buvo paimta striukė „Adidas“ (4 t., b.l. 148), kurios apžiūra fiksuota 2011-03-04 daiktų apžiūros protokole (4 t., b.l. 149-152).
2011-03-08 daiktų parodymo atpažinti protokolu užfiksuota, kad V. S. atpažino striukę „Adidas“, kuri buvo paimta pas R. K., kaip iš sūnaus pagrobtą striukę (4 t., b.l. 153-157).
Tokiu būdu, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodytu, jog kaltinamieji T. B. ir R. K., veikdami bendrai bei kartu su mažamečiu M. K., R. K. pagrasinus panaudoti fizinį smurtą, T. B. bei M. K. stovint šalia bei pritariant R. K. veiksmams, tokiu būdu sudarant nukentėjusiajam baugią, nerimą keliančią situaciją, dėl ko nukentėjusysis, patirdamas nesaugumo jausmą, bijodamas būti sumuštas visų jį užpuolusių asmenų, nesipriešino, nesišaukė pagalbos, pats atidavė savo striukę „Adidas“, taip pat R. K. ištraukiant iš nukentėjusiojo rankų pastarojo turimą telefoną bei visiems kaltinamiesiems ir M. K. pabėgant, tokiu būdu kaltinamieji pagrobė svetimą turtą. Pavojingų pasekmių atsiradimas buvo vieningos abiejų kaltinamųjų bei su jais buvusio mažamečio asmens veiksmų rezultatas. Kiekvieno kaltinamojo veiksmus ir bendrą nusikalstamos veikos rezultatą sieja priežastinis ryšys. Todėl kaltinamieji šį nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupe bei kaltinamųjų T. B. ir R. K. tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d. Nusikaltimas baigtas, nes pagrobtu turtu buvo disponuojama pagal kaltinamųjų valią.
Vagystė iš V. R. buto, esančio (duomenys neskelbtini)
Nukentėjusysis V. R. parodė, kad 2010-10-29 jis buvo išvykęs, o jo nuomojamame bute buvo likęs brolis R. R.. 2010-11-01 grįžus namo, namuose nerado kompiuterio „Macines“ 1400 Lt vertės, modemo 100 Lt vertės, vaizdo kameros „Panasonic“ 600 Lt, vertės, nebuvo nusidėvėjusi, dviračio 340 Lt., vertės, buvo važinėtas. Aiškinantis su broliu, kur dingo daiktai, jis pasakė, kad į namus buvo parsivedęs vaikus, kurie norėjo valgyti. Brolis tą dieną buvo išgėręs ir, kai atsibudo, nerado daiktų.
Liudytojas R. R. parodė, kad 2010 m. prie PC „„(duomenys neskelbtini)““ susitikus su kaltinamaisiais, pastarieji prašė maisto, sakė, kad neturi tėvų, neturi ką pavalgyti, ir brolis labai serga. Todėl liudytojas atsivedė juos į brolio nuomojamą butą, esantį Kovo 11-osios g. Padaręs jaunuoliams valgyti, liudytojas pats išgėrė alaus ir užmigo. Kitą dieną atsikėlęs, vaikų bute nerado, bute pasigedo daiktų: kompiuterio, vaizdo kameros, interneto modemo, dviračio. Tie daiktai buvo brolio. Į butą atsivedė T. B. ir dar kažkurį.
2011-03-15 įtariamojo R. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolu užfiksuota, kad R. K. parodė butą, esantį (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad su T. B. iš buto pavogė daiktus. Bute R. K. parodė sekciją, nuo kurios viršaus paėmė vaizdo kamerą, stalą kambaryje, iš kur T. B. paėmė kompiuterį, kitame kambaryje vietą prie spintos, iš kur pavogė dviratį. Parodymų patikrinimo metu bute dalyvavo nukentėjęs V. R., kuris patvirtino, kad pavogti daiktai buvo R. K. nurodytose vietose. (6 t., b.l. 133-146).
2010-12-02 įtariamojo T. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolu užfiksuota, kad T. B. parodė butą, esantį (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad iš šio buto 2010-10-31 apie 22 val. su R. K. pavogė nešiojamą kompiuterį, interneto modemą, vaizdo kamerą ir dviratį (t. 6, b.l. 7-15).
2010-11-04 įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, kad įvykio vieta - butas, esantis (duomenys neskelbtini) (4 t., b.l. 182-184).
2010-11-16 dokumentų pateikimo protokolu iš V. R. buvo paimti dviračio garantinio talono kopija ir kompiuterio garantinio talono kopija (5 t., b.l. 1), kurių apžiūra fiksuota 2011-03-25 dokumentų apžiūros protokole (5 t., b.l. 4-5).
Tokiu būdu, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodytu, jog kaltinamieji T. B. ir R. K., veikdami bendrai, turėdami tikslą apvogti, būdami nukentėjusiojo V. R. nuomojamame bute, pastarojo broliui užmigus, išnešdami iš buto, pagrobė V. R. priklausantį turtą. Kaltinamųjų T. B. ir R. K. tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d. Nusikaltimas baigtas, nes pagrobtu turtu buvo disponuojama pagal kaltinamųjų valią.
Kaltinamasis E. D. padarė aštuonis tyčinius baigtus apysunkius nusikaltimus nuosavybei, tame tarpe ir pavartojant bei grasinant pavartoti fizinį smurtą, neteistas, 2008-04-24 baustas administracine tvarka pagal ATPK 178 str. 4 d. (girtų nepilnamečių pasirodymas viešose vietose, 5 t., b.l. 110), Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte nurodoma, kad kaltinamojo tėvai skyriaus socialinės rizikos grupės šeimų apskaitoje neregistruoti, yra išsiskyrę, E. D. gyvena su mama, tėvas su sūnumi bendrauja epizodiškai, J. D. kartu su specialistais dėjo labai dideles pastangas paveikti sūnaus delinkventinį elgesį, tačiau jos rezultatų nedavė, E. D. skyriaus socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje dėl delinkventinio elgesio registruotas nuo 2007 m., skyriaus specialistams yra žinomas, kaip socialinės rizikos grupės vaikas, vartojantis nelegalias psichotropines medžiagas, nuolat ir sistemingai darantis teisės pažeidimus ir nusikaltimus, keliantis labai didelį pavojų kitų asmenų turtui ir sveikatai, abu tėvai daug kartų bausti administracine tvarka dėl E. D. nusikalstamų veikų, 2008-04-24 Kauno mieto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu E. D. buvo skirta vidutinės priežiūros priemonė, nuo 2008-10-14 iki 2010-07-01 jis gyveno ir buvo ugdomas (duomenys neskelbtini), tačiau iš ten nuolat bėgo, darė naujus nusikaltimus (5 t., b.l. 123-125), Kauno (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos charakteristikoje nurodoma, kad E. D. 2007-2008 metais mokėsi penktoje klasėje, bet jos nebaigė, buvo paliktas kartoti kurso, pagrindinė to priežastis – pamokų praleidinėjimas, palikus kartoti kurso, situacija nepasikeitė, mama kartais atvesdavo sūnų į mokyklą ir joje likdavo iki pamokų pabaigos, kad galėtų taip užkirsti kelią pabėgimams, tačiau E. D. vis tiek rasdavo būdų pabėgti ir dingdavo iš namų ilgam laikui, būdamas pamokose, jose dirbdavo, nebuvo problemų dėl informacijos įsisavinimo, užduočių atlikimo, elgesys pamokų metu problemų nekėlė, mokymosi sunkumai atsirasdavo dėl ilgo nebuvimo mokykloje (5 t., b.l. 130), nuo 2008-01-21 įrašytas į priklausomybės ligų centro priežiūros/dispanserinę grupę su diagnoze – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas (5 t., b.l. 133).
Kaltinamojo mama J. D. bei tėvas D. D. neteisti, daugybę kartų bausti administracine tvarka pagal ATPK 181 str. (tėvų valdžios nepanaudojimas auklėti vaikus, 5 t., b.l. 156-166).
Kaltinamojo įstatyminė atstovė J. D. parodė, kad vyras namuose gėrė, vogė iš jos ir tai daryti mokino ir sūnų, liepdavo jam neklausyti mamos. Ji augina tris vaikus, iš jų dvi dukras, su kuriomis jokių problemų nėra. Sūnui mokslai sekėsi gerai iki 5 klasės. Vėliau pradėjo iš mokyklos bėgti. Buvo pradėjęs vartoti narkotikus, tačiau jis pats to nepripažino. Buvo kreiptasi į psichologus. Namie su sūnumi jokių problemų nebūdavo, tačiau, kažkodėl sugalvodavo ir pabėgdavo iš namų. Mano, kad sūnus dabar suprato, ką padarė.
Kaltinamojo E. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis dėl keleto veikų kaltu pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančios aplinkybės – keturis nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėje bei vieną nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šiai nusikalstamai veikai padaryti.
Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, matyti, kad nors E. D. nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistu, tačiau jis padarė aštuonis tyčinius baigtus apysunkius nusikaltimus nuosavybei, tame tarpe ir pavartojant bei grasinant pavartoti fizinį smurtą, iš jų penkis smurtinius nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėje ar su dar nesančiais šių nusikaltimų subjektais asmenimis, kas rodo dar didesnį šių nusikaltimų pavojingumą, nusikaltimų bei teisės pažeidimų požymius atitinkančias veikas darė jau ir tuo laiku, kai dar neturėjo reikiamo amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius bei administracinius įstatymus, paskyrus kaltinamajam vidutinės priežiūros priemonę, tuo laiku (nuo 2008-10-14 iki 2010-07-01) jam turint gyventi Kauno apskrities vaikų socializacijos centre, jis iš ten nuolat bėgo ir darė naujus nusikaltimus, mokyklos charakterizuojamas neigiamai, kas rodo, kad kaltinamasis yra linkęs nepaisyti įstatymų, nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir dorovės normas, linkęs daryti tyčinius nusikaltimus ir nesistengia pasitaisyti, todėl kaltinamajam už nusikaltimus skirtinos laisvės atėmimo bausmės, nustatant jų dydžius, atsižvelgiant, kad nusikalstamų veikų darymo ir šiuo metu yra nepilnametis, mažesnius už įstatyme numatytus šių bausmių vidurkius.
Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme bei kardomajame kalinime - suėmime išbūtas laikas nuo 2011-06-16 iki nuosprendžio įsiteisėjimo (2 t., b.l. 1, 97, 105, 106, 3 t., b.l. 23-24).
Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme bei kardomajame kalinime suėmime išbūtas laikas nuo 2010-08-26 10.30 val. iki 2010-08-27 15.20 val., nuo 2010-09-21 iki nuosprendžio įsiteisėjimo (5 t., b.l. 23, 38, 42, 52, 57, 64, 68-70, 9 t., b.l. 29-31, 162-164, 10 t., b.l. 88-90).
Kaltinamasis T. B. padarė devynis tyčinius baigtus: vieną sunkų, vieną nesunkų bei septynis apysunkius nusikaltimus nuosavybei, tame tarpe ir pavartojant bei grasinant pavartoti fizinį smurtą, teistas už trijų apysunkių nusikaltimų, dviejų iš jų – smurtinių, padarymą, 2010-05-13 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 str. 2 d., vadovaujantis BK 93 str., nusikaltimus padarė, būdamas neteistu, 2010-06-03 baustas administracine tvarka pagal ATPK 175 str. (6 t., b.l. 27), priklausomybės ligų centre neužregistruotas, nusikaltimų padarymo ir šiuo metu yra nepilnametis, Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS specialistams rašte nurodoma, kad T. B. yra socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje dėl delinkventinio elgesio, registruotas nuo 2008 m., žinomas kaip socialinės rizikos grupės vaikas, nuolat darantis teisės pažeidimus, jo šeima socialinės rizikos šeimų apskaitoje neregistruota (6 t., b.l. 53-54). Kauno (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos charakteristikoje nurodoma, kad mokinio mama yra ištekėjusi antrą kartą, sūnų augina su patėviu, šeimoje yra trys nepilnamečiai vaikai, motina yra bedarbė, patėvis dirba užsienyje, T. B. neturi mokymosi motyvacijos, mokymosi vidurkis 4 balai, dažnai savavališkai pasišalina iš mokyklos, namų darbų niekad neatlieka, pertraukų metu rūko, mokosi, jei turi noro, tik klasėje, jam laba svarbus bendraamžių pripažinimas, tačiau autoriteto bendraamžių tarpe neturi, draugus renkasi iš linkusių nusikalsti vaikų tarpo, judrus, linkęs vagiliauti, mama rūpinasi sūnum, domisi jo mokymusi, tačiau jai sunku koordinuoti sūnaus elgesį (6 t., b.l. 57), Kauno miesto savivaldybės administracijos Dainavos seniūnijos duomenimis, D. F. šeima yra socialinės paramos gavėja, seniūnija nėra gavusi nusiskundimų dėl T. B. elgesio buityje (8 t., b.l. 156).
Tėvas V. B. daug kartų teistas, iki 2006-11-03 daug kartų baustas administracine tvarka (8 t., b.l. 105-110), yra iš dalies darbingas (darbingumo lygis 35 proc.), gyvena (duomenys neskelbtini), po prieš 10 metų patirtos traumos liko ryškūs asmenybės pakitimai, dėl ko jis savarankiškai negalėjo savim pasirūpinti (8 t., b.l. 96), motina D. F. 9 kartus bausta pagal LR ATPK 181 str. (Tėvų valdžios nepanaudojimas auklėti vaikus) už sūnaus padarytus teisės pažeidimus ( 6 t., b.l. 29-30, 53-54, 72-73).
Kaltinamojo įstatyminė atstovė D. F. parodė, kad sūnaus elgesys pablogėjo nuo 13 metų. Namuose nėra blogas, sutaria su broliais, bet, išėjęs į gatvę, pasikeičia. Visą laiką draugauja su tais pačiais draugais. Bendraujant su juo laiškais, sūnus gailisi, nori įsigyti specialybę. Mano, kad civiliniai ieškiniai dėl moralinės žalos per dideli.
Kaltinamojo T. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis dėl dalies nusikaltimų kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančios aplinkybės – septynis nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėje.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė net devynis tyčinius baigtus nusikaltimus nuosavybei, iš kurių vieną sunkų, vieną nesunkų bei septynis apysunkius, tame tarpe ir pavartojant bei grasinant pavartoti fizinį smurtą, nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėse bei kartu su mažamečiais asmenimis, kas rodo dar didesnį šių nusikaltimų pavojingumą, nors nusikaltimus padarė būdamas neteistu tačiau bylos ikiteisminio tyrimo bei nagrinėjimo metu buvo teistas už trijų apysunkių nusikaltimų, dviejų iš jų – smurtinių, padarymą, 2010-05-13 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 str. 2 d., vadovaujantis BK 93 str., šiuo metu teisme kaltinamojo atžvilgiu nagrinėjama dar baudžiamųjų bylų, kuriose jis kaltinamas analogiškų apysunkių nusikaltimų, veikiant asmenų grupėje, padarymu, charakterizuojamas neigiamai, jo mama daugybę kartų bausta už kaltinamojo padarytus teisės pažeidimus, jam dar neturint reikiamo amžiaus, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė, todėl teismas laiko, kad kaltinamasis yra linkęs nepaisyti įstatymų, linkęs daryti tyčinius nusikaltimus ir nesistengia pasitaisyti, todėl kaltinamajam už nusikaltimus skirtinos laisvės atėmimo bausmės, nustatant jų dydžius, atsižvelgiant, kad yra viena atsakomybę lengvinant aplinkybė, iš esmės prisipažino padaręs didesnę dalį nusikaltimų, nusikalstamų veikų darymo ir šiuo metu yra nepilnametis, mažesnį už įstatyme numatytus šių bausmių vidurkius.
Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme bei kardomajame kalinime – suėmime išbūtas laikas nuo 2010-08-19 16 val. iki 2010-08-20 14.40 val. (5 t., b.l. 177, 9 t., b.l. 102).
Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., skirtinos bausmės subendrintinos su 2011-12-09 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme.
Kaltinamasis R. K. padarė septynis tyčinius baigtus, iš jų vieną sunkų, vieną nesunkų bei penkis apysunkius nusikaltimus nuosavybei, tame tarpe ir pavartojant bei grasinant pavartoti fizinį smurtą, yra teistas už analogiško nusikaltimo nuosavybei padarymą, nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis, šiuo metu yra neseniai sulaukęs pilnametystės, 2008-11-09 baustas administracine tvarka pagal ATPK 175 str., 174 str., 50 str. 44 str. 2 d. (6 t., b.l. 157-159), priklausomybės ligų centre neužregistruotas, Dainavos seniūnijos rašte nurodyta, jog dėl R. K. elgesio buityje duomenų neturi, jo šeima registruota kaip socialinės paramos gavėja, yra įtraukta į sąrašą asmenų maisto paketams iš ES intervencinių fondų gauti (6 t., b.l. 195), R. K. šeima Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS socialinės rizikos šeimų apskaitoje neregistruota, R. K. socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje neregistruotas (6 t., b.l. 53-54), 2010-06-22 įrašytas į Žaliakalnio PN policiją dominančių vaikų apskaitą (7 t., b.l. 1).
Kaltinamojo tėvas R. K. baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (6 t., b.l. 162-165, 7 t., b.l. 16-18), laikomas neteistu, mama Ž. R. bausta administracine tvarka pagal ATPK 181 str. dėl sūnaus padaryto teisės pažeidimo (6 t., b.l. 55, 198).
Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis dėl dalies nusikaltimų kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančios aplinkybės – šešis nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėje.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė net septynis tyčinius baigtus, iš kurių vieną sunkų, vieną nesunkų bei penkis apysunkius nusikaltimus nuosavybei, tame tarpe šešis smurtinius nusikaltimus, teistas už analogiško apysunkio smurtinio nusikaltimo padarymą, nagrinėjamoje byloje padarytus nusikaltimus pradėjo daryti po ankstesnio nuosprendžio paskelbimo praėjus vos dviems mėnesiams, veikė kartu su kitais asmenimis, kas rodo dar didesnį šio nusikaltimo pavojingumą, baustas administracine tvarka, kas rodo, kad kaltinamasis yra linkęs nepaisyti įstatymų, linkęs daryti tyčinius nusikaltimus ir nesistengia pasitaisyti, todėl kaltinamajam už nusikaltimus skirtinos laisvės atėmimo bausmės, nustatant jų dydžius, atsižvelgiant, kad yra atsakomybę lengvinant aplinkybė, iš esmės prisipažino padaręs didesnę dalį nusikaltimų, nusikalstamų veikų darymo metu buvo nepilnametis, šiuo metu dar neseniai yra sulaukęs pilnametystės, mažesnius už įstatyme numatytus šių bausmių vidurkius.
Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., paskirtas bausmes subendrinti su 2010-06-14 nuosprendžiu paskirta bausme.
Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme bei kardomajame kalinime – suėmime išbūtas laikas nuo 2010-11-04 iki nuosprendžio įsiteisėjimo (6 t., b.l. 94, 99, 104, 110, 9 t. b.l. 166-167, 182-184).
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusieji (nepilnamečių nukentėjusiųjų įstatyminiai atstovai) G. G., B. V., R. V., V. S., E. L., V. G., V. R. pareiškė civilinius ieškinius: G. G. - 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti dėl dukrai V. G. padarytos žalos, taip pat 500 Lt turtinei žalai atlyginti bei 5000 Lt dėl jai padarytos neturtinės žalos atlyginimo; B. V. – 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, R. V. - 300 Lt turtinei žalai atlyginti, V. S. - 170 Lt turtinei žalai atlyginti, E. L. - 300 Lt turtinei žalai atlyginti, V. G. – 479 Lt turtinei žalai ir 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir V. R. – 2440 Lt turtinei žalai atlyginti.
Kadangi nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo padaryti tyčiniai nusikaltimai, todėl nukentėjusieji bei jų įstatyminiai atstovai turi teisę reikalauti atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Pareikšti civiliniai ieškiniai turtinės žalos dalyje - G. G. – dėl 500 Lt materialinės žalos, R. V. – dėl 300 Lt, V. S. – dėl 170 Lt, E. L. – dėl 300 Lt, V. G. – dėl 479 Lt ir V. R. – dėl 2440 Lt - yra pagrįsti, nes žalos padarytos neteisėtais tyčiniais kaltinamųjų veiksmais, įrodytos nukentėjusiųjų, kaltinamųjų parodymais, rašytiniais įrodymais, patys kaltinamieji, jų įstatyminiai atstovai šioje dalyje civilinius ieškinius iš esmės pripažįsta, todėl ieškiniai turtinės žalos dalyje tenkintini pilnai.
Spręsdamas dėl nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos, teismas vadovaujasi 2000 m. Civilinio kodekso, įsigaliojusio nuo 2001 m. liepos 1 d., normomis (BPK 113 str. 2 d.).
Nukentėjusioji G. G. civiliniame ieškinyje nurodė bei paaiškino, kad dukra V. G. po įvykio teko keisti mokyklą, nes tuo pačiu keliu vaikščiojo ir kaltinamieji, kurie pradėjo dukrą persekioti – kam kreipėsi į policiją, kad atsiimtų pareiškimą iš policijos, be to, atsirado ir iš bendraamžių nesupratimas, kaltinant, kam jos kreipėsi į policiją, pablogėjo vaiko mokslų rezultatai, ilgą laiką namie buvo kalbama tik apie tai, ar matė tuos pačius vaikinus, ar ne. Dėl įvykio buvo kreiptasi pas gydytojus - psichiatrą, psichologus, buvo išrašyti homeopatiniai vaistai, konstatuota streso būklė. Dėl patirto streso dukra pasidarė uždaresnė, buvo miego sutrikimų, sumažėjo bendravimas su draugėmis, buvo išsibalansavusi. Pati G. G. taip pat kreipėsi į gydytojus, dėl šito įvykio jai buvo pripažintas stresas, buvo skirti vaistai, dėl to nukentėjo jos darbas, turėjo nedarbingumą, nes darbe negalėjo susikaupti – galvoje pastoviai sukosi buvę įvykiai, pergyveno išleisdama į mokyklą ir laukdama vaiko, nes tai darėsi pavojinga, patiriamas stresas ne mažėjo, o augo. Jai buvo nustatyta ūmi stresinė reakcija.
Nukentėjusioji R. V. nurodė, kad po įvykio dukra pergyveno tik, kad neturės ryšio, kad negalės geresnio telefono nupirkti, pasidarė irzli, ilgai negrįždavo namo, būdavo su draugais, stresas buvo dėl to, kad atėmė telefonus. Pati B. V. paaiškino, kad ji truputį išsigando, kai buvo pagrasinta draugei, po įvykio jai nebuvo grasint, niekas nepriekaištavo dėl parašytų policijai pareiškimų, košmarų naktimis nesapnavo, įvykis mokslams įtakos neturėjo, baimės jausmo vaikščioti gatvėje nėra, šiuo metu blogai nesijaučia, jai nereikia atlyginti už tai, kad ją nuskriaudė ar išgąsdino.
Nukentėjusysis V. G. bei E. G. nurodė, kad po įvykio E. G. ilgą laiką - apie pusmetį prastai miegojo - naktimis keldavosi, bijojo išeiti į lauką ir daugiau būdavo namie, pablogėjo mokslai, nes vis galvojo apie įvykį ir negalėjo susikaupti. Žmona, kaip vaikų psichologė, teikė sūnui pagalbą, miegui buvo taikomos medikamentinės priemonės, šiuo metu išlikę nemalonūs prisiminimai, sūnus nebendrauja su tais draugais, su kuriais buvo įvykio metu.
Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusieji V. G. ir E. G. patyrė emocinio psichologinio pobūdžio pasekmes: stresą, išgąstį, dvasinį sukrėtimą, pergyvenimus, ilgai jautėsi nesaugūs, sumažėjo jų bendravimo galimybės, sutriko miegas, pablogėjo mokslai, teko lankytis pas gydytojus, dvasinėms pasekmėms malšinti teko naudoti įvairias medikamentines priemones, V. G. teko keisti mokyklą, G. G. dėl dukros patirtų dvasinių išgyvenimų taip pat patyrė stresą, sukrėtimus, dėl ko negalėjo dirbti – jai buvo nustatyta ūmi stresinė reakcija, žalą nukentėjusiesiems kaltinamieji padarė tyčiniais veiksmais, kaltinamieji, nors šiuo metu yra nedirbantys, tačiau jauno amžiaus, sveiki asmenys, galintys įsidarbinti ir dirbti, be to, atlygintinos žalos dydis nemažinamas, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 str. 3 d.), nors kaltinamųjų įstatyminių atstovų materialinė padėtis nėra gera, tačiau nusikaltimą padariusio asmens turtinė padėtis nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju, tačiau nukentėjusieji nepateikė teismui duomenų, kad dėl patirtų dvasinių išgyvenimų jų sveikata gali blogėti ir ateityje, nukentėjusiesiems nebuvo nustatytas joks sveikatos sužalojimo laipsnis, be to, prašomos priteisti sumos yra aiškiai neatitinkančios Lietuvos Respublikos ekonominės situacijos ir žmonių gyvenimo lygio, neatitinkančios teismų formuojamai praktikai, todėl nukentėjusiųjų nustatyti ir ieškiniu prašomi priteisti neturtinės žalos dydžiai prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, neatitinka įstatymo reikalavimų, ir neturtinės žalos dydis nustatytinas: dėl V. G. padarytos moralinės žalos - 1500 Lt, dėl G. G. padarytos moralinės žalos – 300 Lt, dėl E. G. padarytos moralinės žalos - 1500 Lt (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.). Likusiose dalyse ieškiniai atmestini.
Nukentėjusioji R. V. nurodė, kad po įvykio dukra pergyveno tik dėl to, kad neturės ryšio, kad negalės geresnio telefono nupirkti, pasidarė irzli, ilgai negrįždavo namo, būdavo su draugais, stresas buvo dėl to, kad atėmė telefonus. Pati B. V. paaiškino, kad ji truputį išsigando, kai buvo pagrasinta draugei, po įvykio jai nebuvo grasint, niekas nepriekaištavo dėl parašytų policijai pareiškimų, košmarų naktimis nesapnavo, įvykis mokslams įtakos neturėjo, baimės jausmo vaikščioti gatvėje nėra, šiuo metu blogai nesijaučia, jai nereikia atlyginti už tai, kad ją nuskriaudė ar išgąsdino. Teismas laiko, kad dėl nukentėjusiosios B. V. atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo, nukentėjusioji nepatyrė realių dvasinio pobūdžio pasekmių, todėl B. V. ieškinys dėl moralinės žalos priteisimo netenkintinas.
Nukentėjusiosios G. G. civiliniai ieškiniai tenkintini dalinai, priteistina 2300 Lt (1500+500+300) iš kaltinamojo T. B., o pastarajam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš kaltinamojo įstatyminio atstovo (civilinio atsakovo) – D. F. (T. B. mama): 800 Lt nukentėjusiosios G. G., 1500 Lt – V. G. naudai, šių lėšų tvarkytoju paskiriant nukentėjusiosios įstatyminį atstovą – G. G.. Likusioje dalyje civiliniai ieškiniai atmestini.
Nukentėjusiojo V. G. civilinis ieškinys tenkintinas dalinai, priteistina 1979 Lt (479+1500) iš kaltinamojo T. B., o pastarajam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš kaltinamojo įstatyminio atstovo (civilinio atsakovo) – D. F. (T. B. mama): 479 Lt nukentėjusiojo V. G., 1500 Lt E. G. naudai, E. G. priteistų lėšų tvarkytoju paskiriant nukentėjusiojo įstatyminį atstovą – V. G.. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.
Nukentėjusiosios R. V. 300 Lt civilinis ieškinys tenkintinas pilnai, priteistinas iš kaltinamojo T. B., o pastarajam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš kaltinamojo įstatyminio atstovo (civilinio atsakovo) – D. F. (T. B. mama) nukentėjusiosios naudai.
Nukentėjusiųjų V. S., E. L. bei V. R. civiliniai ieškiniai tenkintini pilnai, priteistini solidariai iš kaltinamųjų T. B. ir R. K., o pastariesiems neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jų pilnametystės – iš kaltinamųjų įstatyminių atstovų (civilinių atsakovų) – D. F. (T. B. mama) bei R. K. bei Ž. R. (R. K. tėvai): 170 Lt - V. S. naudai, 300 Lt E. L. naudai bei 2440 Lt V. R. naudai.
Daiktiniai įrodymai, nuosprendžiui įsiteisėjus, - iš „Topo centro“ paimtas DVD kompaktinis diskas „ACME“ (1 t., b.l .87), iš G. K. paimti mobilaus ryšio telefono „Sony Ericsson“ dokumentai ( 1 t., b.l. 162,163), iš E. L. paimti „Bitė“ garantinis talonas, „Labas“ kortelės rėmelis (b.l. 68, t. 4), I. M. pateikta „Omnitel“ telefono aparatų pardavimo sutartis, (b.l. 159, t. 3), esantys byloje (b.l. 68, t. 4), paliktini byloje; įvykio vietos apžiūros metu iš kiosko, esančio R.Kalantos 119, Kaune, paimta plastikinė detalė (1 t., b.l. 178-188), striukė „Adidas“, paimta pas R. K. daiktų pateikimo protokolu (b.l. 149, t. 4), iš E. D. asmens kratos metu paimtas peilis (b.l. 24, t. 5), juodos bei raudonos spalvos švarkelis, kurį įvykio vietos apžiūros metu pateikė J. B. (b.l. 77, t. 2), kaip menkaverčiai – sunaikintini; iš E. D. asmens kratos metu paimtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia 3310“ ir SIM kortelė (b.l. 24, t. 5), pinigai - 3 litai 50 centų, priduoti į VPK kasos depozitinę sąskaitą (b.l. 25, 26, t. 5), grąžintini E. D., iš R. K. asmens kratos metu paimta piniginė ir SIM kortelė (b.l. 95, t.6), grąžintini R. K. įstatyminiam atstovui Ž. R..
Iš kaltinamojo T. B. valstybės naudai priteistinos proceso išlaidos – advokatų atstovavimo nukentėjusiesiems išlaidos (antrinės teisinės pagalbos teikimas) (nukentėjusiajai B. V. atstovavo advokatė R. K., valstybės patirtos išlaidos – 590 Lt, nukentėjusiosioms G. G. ir V. G. atstovavo advokatas V. K., valstybės patirtos išlaidos – 840 Lt, nukentėjusiajam V. G. atstovavo advokatė R. B., valstybės patirtos išlaidos – 1250 Lt) - 2680 (590+840+1250) Lt (du tūkstančiai šeši šimtai aštuoniasdešimt Lt) (BPK 103 str. 1 d. 6 p., 105 str., 106 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas,
nusprendė:
E. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (atviroji vagystė iš R. V.), BK 178 str. 2 d. (vagystė iš „Lietuvos spaudos“ kiosko), BK 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimas A. B. atžvilgiu), BK 180 str. 1 d. (plėšimas K. J. ir L. E. atžvilgiu), BK 180 str. 1 d. (plėšimas G. S. atžvilgiu), BK 180 str. 1 d. (plėšimas M. J. atžvilgiu), BK 180 str. 1 d. (plėšimas P. M. atžvilgiu), BK 180 str. 1 d. (plėšimas Ž. M. atžvilgiu), ir nuteisti:
pagal BK 178 str. 2 d. (atviroji vagystė iš R. V.) – 9 mėn. laisvės atėmimo bausme,pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš „Lietuvos spaudos“ kiosko) – 10 mėn. laisvės atėmimo bausme,pagal BK 180 straipsnio 1 d. (plėšimas A. B. atžvilgiu) – 1 m. laisvės atėmimo bausme,pagal BK 180 str. 1 d. (plėšimas K. J. ir L. E. atžvilgiu) – 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausme,pagal BK 180 str. 1 d. (plėšimas G. S. atžvilgiu) – 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme,pagal BK 180 str. 1 d. (plėšimas M. J. atžvilgiu) – 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme,pagal BK 180 str. 1 d. (plėšimas P. M. atžvilgiu) – 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme,pagal BK 180 str. 1 d. (plėšimas Ž. M. atžvilgiu) – 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 (trims) metams.
Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti sulaikyme bei kardomajame kalinime suėmime išbūtą laiką nuo 2010-08-26 10.30 val. iki 2010-08-27 15.20 val., nuo 2010-09-21 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Bausmę paskirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
T. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. (V. R. priklausančio turto vagystė), BK 180 str. 2 d. (plėšimas, grasinant peiliu, A. V., A. K., T. K. ir A. K. atžvilgiu), BK 180 str. 1 d. (plėšimas K. J. ir L. E. atžvilgiu), BK 180 str. 1 d. (plėšimas P. M. atžvilgiu), BK 180 str. 1 d. (plėšimas Ž. M. atžvilgiu), BK 180 str. 1 d. (plėšimas V. S. atžvilgiu), BK 180 str. 1 d. (plėšimas R. L., N. B. ir A. A. atžvilgiu), BK 180 str. 1 d. (plėšimas V. G. ir B. V. atžvilgiu), BK 180 str. 1 d. (plėšimas E. G. ir P. J. atžvilgiu), ir nuteisti:
pagal BK 178 str. 1 d. (V. R. priklausančio turto vagystė) – 8 mėn. laisvės atėmimo bausme,pagal BK 180 str. 2 d. (plėšimas, grasinant peiliu, A. V., A. K., T. K. ir A. K. atžvilgiu) – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme,pagal BK 180 str. 1 d. (plėšimas K. J. ir L. E. atžvilgiu) – 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausme,pagal BK 180 str. 1 d. (plėšimas P. M. atžvilgiu) – 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme,pagal BK 180 str. 1 d. (plėšimas Ž. M. atžvilgiu) - 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme,pagal BK 180 str. 1 d. (plėšimas V. S. atžvilgiu) - 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme,pagal BK 180 str. 1 d. (plėšimas R. L., N. B. ir A. A. atžvilgiu) - 1 m. 5 mėn. laisvės atėmimo bausme,pagal BK 180 str. 1 d. (plėšimas V. G. ir B. V. atžvilgiu) - 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme,pagal BK 180 str. 1 d. (plėšimas E. G. ir P. J. atžvilgiu) - 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirtas bausmes subendrinti su 2011-12-09 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 m. 7 mėn. laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės - iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal 2011-12-09 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį.
Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2010-08-19 16 val. iki 2010-08-20 14.40 val.
Bausmę paskirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti kardomąją priemonę – suėmimą, kurios laiką, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti į bausmės laiką.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
R. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. (V. R. priklausančio turto vagystė), BK 180 str. 2 d. (plėšimas, grasinant peiliu, A. V., A. K., T. K. ir A. K. atžvilgiu), BK 180 str. 1 d. (plėšimas M. J. atžvilgiu), BK 180 str. 1 d. (plėšimas P. M. atžvilgiu), BK 180 str. 1 d. (plėšimas A. G. atžvilgiu), BK 180 str. 1 d. (plėšimas V. S. atžvilgiu), BK 180 str. 1 d. (plėšimas R. L., N. B. ir A. A. atžvilgiu), ir nuteisti:
pagal BK 178 str. 1 d. (V. R. priklausančio turto vagystė) – 8 mėn. laisvė atėmimo bausme,pagal BK 180 str. 2 d. (plėšimas, grasinant peiliu, A. V., A. K., T. K. ir A. K. atžvilgiu) – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme,pagal BK 180 str. 1 d. (plėšimas M. J. atžvilgiu) – 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme,pagal BK 180 str. 1 d. (plėšimas P. M. atžvilgiu) -1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme,pagal BK 180 str. 1 d. (plėšimas A. G. atžvilgiu) – 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme,pagal BK 180 str. 1 d. (plėšimas V. S. atžvilgiu) - 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme,pagal BK 180 str. 1 d. (plėšimas R. L., N. B. ir A. A. atžvilgiu) - 1 m. 5 mėn. laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 3 m. 4 mėn. laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., paskirtą subendrintą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2010-06-14 nuosprendžiu paskirta 18 parų arešto bausme, prie griežčiausios – už nagrinėjamus nusikaltimus paskirtos subendrintos bausmės iš dalies pridedant švelnesnės – 2010-06-14 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 3(trims) metams 4 (keturiems) mėnesiams 10 parų.
Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti sulaikyme bei kardomajame kalinime – suėmime išbūtą laiką nuo 2010-11-04 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Bausmę paskirti atlikti pilnamečių pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiosios G. G. civilinius ieškinius tenkinti dalinai, priteisti 2300 Lt iš kaltinamojo T. B., o pastarajam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš kaltinamojo įstatyminio atstovo (civilinio atsakovo) – D. F. (T. B. mama): 800 Lt nukentėjusiosios G. G., 1500 Lt – V. G. naudai, šių lėšų tvarkytoju paskiriant nukentėjusiosios V. G. įstatyminį atstovą – G. G.. Likusioje dalyje civilinius ieškinius atmesti.
Nukentėjusiojo V. G. civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisti 1979 Lt iš kaltinamojo T. B., o pastarajam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš kaltinamojo įstatyminio atstovo (civilinio atsakovo) – D. F. (T. B. mama): 479 Lt nukentėjusiojo V. G., 1500 Lt E. G. naudai, E. G. priteistų lėšų tvarkytoju paskiriant nukentėjusiojo įstatyminį atstovą – V. G.. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Nukentėjusiosios R. V. 300 Lt civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš kaltinamojo T. B., o pastarajam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš kaltinamojo įstatyminio atstovo (civilinio atsakovo) – D. F. (T. B. mama) nukentėjusiosios R. V. naudai.
Nukentėjusiųjų V. S., E. L. bei V. R. civilinius ieškiniai tenkinti pilnai, priteisti solidariai iš kaltinamųjų T. B. ir R. K., o pastariesiems neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jų pilnametystės – iš kaltinamųjų įstatyminių atstovų (civilinių atsakovų) – D. F. (T. B. mama) bei R. K. bei Ž. R. (R. K. tėvai): 170 Lt - V. S. naudai, 300 Lt - E. L. naudai bei 2440 Lt - V. R. naudai.
Nukentėjusiosios B. V. civilinį ieškinį atmesti.
Iš kaltinamojo T. B. valstybės naudai priteisti proceso išlaidas – advokatų atstovavimo nukentėjusiesiems B. V., G. G., V. G. bei V. G. išlaidas (antrinės teisinės pagalbos teikimas) – 2680 (590+840+1250) Lt (du tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt Lt) (nukentėjusiajai B. V. atstovavo advokatė R. K., valstybės patirtos išlaidos – 590 Lt, nukentėjusiosioms G. G. ir V. G. atstovavo advokatas V. K., valstybės patirtos išlaidos – 840 Lt, nukentėjusiajam V. G. atstovavo advokatė R. B., valstybės patirtos išlaidos – 1250 Lt), kurios mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT„(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas – 188659752, bankas AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Daiktinius įrodymus, nuosprendžiui įsiteisėjus, - iš „Topo centro“ paimtą DVD kompaktinį diską „ACME“ (1 t., b.l. 87), iš G. K. paimtus mobilaus ryšio telefono „Sony Ericsson“ dokumentus (1 t., b.l. 162,163), iš E. L. paimtus „Bitė“ garantinį taloną, „Labas“ kortelės rėmelį (b.l. 68, t. 4), I. M. pateiktą „Omnitel“ telefono aparatų pardavimo sutartį (b.l. 159, t. 3), esančius byloje, palikti byloje; įvykio vietos apžiūros metu iš kiosko, esančio „(duomenys neskelbtini)“, paimtą plastikinę detalę (1 t., b.l. 178-188), striukę „Adidas“, paimtą pas R. K. daiktų pateikimo protokolu (b.l. 149, t. 4), iš E. D. asmens kratos metu paimtą peilį (b.l. 24, t. 5), juodos bei raudonos spalvos švarkelį, kurį įvykio vietos apžiūros metu pateikė J. B. (b.l. 77, t. 2), kaip menkaverčius – sunaikinti; iš E. D. asmens kratos metu paimtą mobilaus ryšio telefoną „Nokia 3310“ ir SIM kortelę (b.l. 24, t. 5), pinigus -3 Lt 50 centų, priduotus į VPK kasos depozitinę sąskaitą (b.l. 25, 26, t.5), grąžinti E. D., iš R. K. asmens kratos metu paimtą piniginę ir SIM kortelė (b.l. 95, t.6), grąžinti R. K. įstatyminiam atstovui Ž. R..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam - nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.