Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2020-09-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-298-1046/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-09-08
Bylos Nr.
1-298-1046/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35438-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
Kaltinamasis
S. R.
Nukentėjusysis
A. A.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-298-1046/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35438-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.2.4.6.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 8 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė,sekretoriaujant Evaldai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorei Daliai Styrienei,kaltinamajam S. R.,nukentėjusiajam A. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), gyv. vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2012 m. gegužės 3 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per 6 mėnesiu nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) 2013 m. gruodžio 13 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 50 parų arešto bausme;

3) 2014 m. birželio 6 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, galutine 30 parų arešto bausme;

4) 2014 m. spalio 15 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams. 2017 m. rugsėjo 5 d. lygtinai paleistas iš pataisos namų, 2018 m. spalio 12 d. atlikęs bausmę, turintis neišnykusį teistumą,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylos įrodymus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. R. 2019 rugpjūčio 17 d., apie 17.30 val., daugiabučio namo, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., trečio aukšto bendro naudojimo koridoriuje, konflikto su A. A. metu, tyčia kumščiu smogė A. A. į kairę akį, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. A. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairės akies vokuose.

Kaltinamasis S. R. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad nebendrauja su nukentėjusiuoju A. A., kuris yra kaimynas ir gyvena ketvirtame aukšte. Kaimynas užeina pas sugyventinę S. J.. 2019 m. rugpjūčio 17 d. irgi buvo atėjęs, visą naktį spardė buto duris. Po to buvo dieną susitikę. A. A. buvo visiškai girtas, vos stovėjo ant kojų. Pats buvo blaivus. Jis (S. R.) išspardė A. A. užpakalį ir išvarė iš bendro koridoriaus už tai, kad nedavė naktį miegoti. A. A. buvo apsibrozdinęs veidą, kaip po griuvimo. Buvo jau užsidėjęs šašas. Matomi sužalojimai buvo dešinėje A. A. veido pusėje, virš antakio. Iki tol nebuvo su A. A. susipykę. Nežino, kodėl nukentėjusysis sako, kad jam sudavė, gal dėl to, kad neleidžia girtam siautėti. Nesudavė nukentėjusiajam. Jeigu būtų trenkęs, kaimyną būtų reikėję išvežti į ligoninę. Tuo metu, kai vyko konfliktas su A. A., daugiau žmonių nebuvo. S. J. buvo kambaryje. Grįžęs į kambarį S. J. pasakė, kad išmetė A. A. iš koridoriaus. 100 eurų civilinis ieškinys visiškai nepagrįstas.

Nukentėjusysis A. A. parodė, kad tą dieną nuėjo pas S. J. į bendro naudojimo rūkyklą. Neatsimena ko ėjo, gal cigaretės paprašyti. Buvo išgėręs, bet nedaug, gal porą bokalų alaus. Jautėsi normaliai. Atėjo S. J. draugas S. R. ir primušė. S. R. sudavė kumščiu į veidą vieną kartą. Nuo smūgio buvo praradęs pusiausvyrą ir gal dar į durų staktą po smūgio atsitrenkęs susižeidė. Pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Juto skausmą veide. Konfliktą su S. R. ir kaip šis trenkė, matė S. J., kuri dar jam (nukentėjusiajam) kraują apvalė. Prieš S. R. smūgį ant veido sužalojimų nebuvo. Iš karto po smūgio nuėjo pas kaimyną V. K. apsiprausti. Veido kairėje pusėje virš antakio buvo kraujosruva. V. K. pasakė, kad nuėjo pas S. J. ir gavo nuo S. R.. Sumušimą skaudėjo apie dvi savaites. Kreipėsi į med. ekspertus, tiksliau policija liepė kreiptis. Ekspertas nustatė hematomą. Ekspertui sakė, kad gavo smūgį į veidą. Iš karto pareiškimo policijoje nerašė, nes galvojo, kad dar susitaikys su S. R.. Buvo apklaustas policijoje, tada davė teisingus parodymus. Policijos pareigūnams pasakė, kad primušė S. R.. Reiškia 100 Eur dydžio civilinį ieškinį, nes dvi savaites negalėjo dirbti. Po smūgio skaudėjo akį, nosį. Vartojo vaistus nuo skausmo.

Liudytojas G. N. teismo posėdžio metu patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Šie liudytojo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo paskelbti juos perskaitant. Liudytojas G. N. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 17 d. dirbo ekipaže 1704 kartu su Panevėžio apskr. VPK Patrulių kuopos mobilaus būrio vyriausiuoju patruliu J. P., kai apie 17.49 val. iš Panevėžio apskr. VPK OVS budėtojų gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini)g., Panevėžys, pranešėją sumušė kaimynas iš apačios. Atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) g., Panevėžys, pranešėją A. A. rado miegantį namuose. Iš lovos atsikėlęs A. A. informavo, kad jis sukonfliktavo su savo kaimynu S. R., kuris konflikto metu jam trenkė. Tačiau kur sudavė smūgį ir kuriuo laiku jam buvo suduotas smūgis, pranešėjas nieko konkrečiai nepaaiškino. Bendraujant su pranešėju, kairėje jo akyje matėsi kraujosruva (matėsi, kad ji pamėlusi), daugiau jokių patinimų ar kitokių smurto žymių pranešėjo veide matyti nebuvo. Kadangi nuo A. A. sklido alkoholio kvapas, jam alkoholio matuokliu nustatytas 0,75 promilės neblaivumas. Bendraujant su pranešėju, šis pareiškimą rašyti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad gerai pagalvos ir jei nuspręs rašyti pareiškimą, atvyks pats į policijos įstaigą ir parašys pareiškimą (1 t, b. l. 79-81).

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas G. N. teisme papildomai paaiškino, kad nuvykę į įvykio vietą rado nukentėjusįjį miegantį savo bute, paskui jis atsikėlė. Nukentėjusiajam buvo nustatytas 0,75 promilės girtumas. Iš neblaivių asmenų parodymus ima tą pačią dieną, jeigu jie kalba adekvačiai, nurodo aplinkybes. Jeigu būna kokių nors neaiškumų, tada asmenys yra kviečiami apklausai kitą dieną.

Liudytoja S. J. teisiamojo posėdžio metu pasinaudojo teise neduoti parodymų prieš savo sugyventinį S. R..

Liudytojas V. K. parodė, kad pavakary atėjo A. A.. Buvo pamušta A. A. kairė akis ir kraujavo iš nosies. A. A. pasakė, kad jį primušė trečiame aukšte. Nesakė pavardės kas mušė, tik pasakė, kad S. J. sugyventinis. Sakė, kad nedovanos ir kvies policiją. Nukentėjusysis paėmė jo (V. K.) telefoną ir paskambino 112. A. A. buvo išgėręs, bet nebuvo labai girtas.

Iš 2019 m. rugpjūčio 19 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad A. A. pranešė apie tai, jog 2019 m. rugpjūčio 17 d., apie 17.30 val., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) g., Panevėžyje, laiptinės 3 aukšto bendro naudojimo koridoriuje jį sužalojo kaimynas S. R. (1 t., b. l. 9-11).

Iš 2019 m. rugpjūčio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra daugiabučiame name, adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini) g., 3-iame aukšte, bendro naudojimo koridoriuje. Patekimas į laiptinę yra pro pagrindines duris daugiabučio namo pietų pusėje, pirmos durys nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės. Apžiūrėjus įvykio vietą nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, iš įvykio vietos nieko nepaimta. Vaizdo stebėjimo kamerų nėra (1 t, b. l. 14-18).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 938/2019(05) matyti, kad A. A. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, odos nubrozdinimai kairio kelio srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku (bukabriauniu) daiktu ar paviršiumi, galimai suduodant kumščiu, atsitrenkiant į tokį paviršių, ar panašiai, mažiausiai 2 trauminių poveikių pasekoje. Mažai tikėtina, kad A. A. galėjo susižaloti pats griūdamas, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija visumoje. Dėl nustatytų sužalojimų A. A. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., b. l. 50).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 17 d., 18.39 val., A. A. nustatytas 0,75 promilės girtumas (1 t., b. l. 51-53).

Iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 17 d., 17:46:35 val., Centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) bei pateikiama šio pokalbio garso įrašo kopija (1 t., b. l. 56).

Iš 2019 m. rugsėjo 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas. Garso įraše užfiksuota, kaip asmuo, prisistatęs A. A., praneša, jog jį sumušė kaimynas iš trečio aukšto, ir, kad jis (pranešėjas) sėdi kruvinas (1 t., b. l. 57-59).

Iš VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties gautos greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 17 d., 17.53 val., buvo atvykta (duomenys neskelbtini) g. pas A. A., kuris atsisakė pagalbos bei vykti į ligoninę. Nurodė, jog sumušė kaimynas iš apačios (1 t., b. l. 72-74).

Iš 2019 m. gruodžio 3 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. lapkričio 6 d. buvo gautos telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi liudytoja S. J., ir telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi įtariamasis S. R., išklotinės laikotarpyje nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d. Atlikus telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės analizę nustatyta, kad abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 17 d. laikotarpyje nuo 16:23:54 val. iki 16:29:52 val. jungėsi prie bazinės stoties, esančios adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini)g., o 19:36:19 val., iki 19:42:40 val., jungėsi prie bazinės stoties, esančios adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini)g., laikotarpyje nuo 21:02:11 val., iki 21:15:31 val., jungėsi prie bazinės stoties, esančios adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini)g. Telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 17 d. laikotarpyje nuo 11:14:19 val. iki 17:11:15 val., jungėsi prie bazinės stoties, esančios adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini)g., o 17:20:51 val. prie bazinės stoties, esančios adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini)g. (1 t., b. l. 104-105).

Nors kaltinamasis tvirtina, kad jis nukentėjusiojo A. A. nemušė, šiuos jo parodymus paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis A. A. parodė, kad buvo bendro naudojimo koridoriuje su S. J., kai atėjo S. J. draugas S. R. ir primušė. S. R. sudavė kumščiu vieną kartą į veidą. Nuo smūgio buvo praradęs pusiausvyrą ir gal dar į durų staktą po smūgio atsitrenkęs susižeidė. Pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Juto skausmą veide. Konfliktą su S. R. ir kaip šis trenkė, matė S. J., kuri dar jam (nukentėjusiajam) kraują apvalė. Prieš S. R. smūgį ant veido sužalojimų nebuvo. Iš karto po smūgio nuėjo pas kaimyną V. K. apsiprausti. Veido kairėje pusėje virš antakio buvo kraujosruva. V. K. pasakė, kad nuėjo pas S. J. ir gavo nuo S. R.. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Liudytoju teisme apklaustas V. K. parodė, kad pavakary atėjo A. A.. Buvo pamušta A. A. kairė akis ir kraujavo iš nosies. A. A. pasakė, kad jį primušė trečiame aukšte. Nesakė pavardės kas mušė, tik pasakė, kad S. J. sugyventinis. Liudytojas G. N. teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2019 m. rugpjūčio 17 d. dirbo ekipaže 1704 kartu su Panevėžio apskr. VPK Patrulių kuopos mobilaus būrio vyriausiuoju patruliu J. P., kai apie 17.49 val. iš Panevėžio apskr. VPK OVS budėtojų gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) g., Panevėžys, pranešėją sumušė kaimynas iš apačios. Atvykus nurodytu adresu A. A. informavo, kad jis sukonfliktavo su savo kaimynu S. R., kuris konflikto metu jam trenkė. Tačiau kur sudavė smūgį ir kuriuo laiku jam buvo suduotas smūgis, pranešėjas nieko konkrečiai nepaaiškino. Bendraujant su pranešėju, kairėje jo akyje matėsi kraujosruva (matėsi, kad ji pamėlusi), daugiau jokių patinimų ar kitokių smurto žymių pranešėjo veide matyti nebuvo. Šioje vietoje svarbu pažymėti, kad kaltinamasis S. R. nurodė, jog dar iki konflikto su A. A. pradžios jis ant nukentėjusiojo veido matė sužalojimų – matomi sužalojimai buvo dešinėje A. A. veido pusėje, virš antakio, jau buvo susidaręs šašas. Tuo tarpu tiek nukentėjusysis, tiek ir liudytojai V. K. bei G. N. paaiškino, kad A. A. buvo sužalota kairė akis ir sužalojimai buvo švieži. Tokius nukentėjusiojo bei minėtų liudytojų parodymus patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 938/2019(05), iš kurios matyti, kad A. A. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, odos nubrozdinimai kairio kelio srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku (bukabriauniu) daiktu ar paviršiumi, galimai suduodant kumščiu, atsitrenkiant į tokį paviršių, ar panašiai, mažiausiai 2 trauminių poveikių pasekoje. Mažai tikėtina, kad A. A. galėjo susižaloti pats griūdamas, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija visumoje. Dėl nustatytų sužalojimų A. A. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., b. l. 50).

Teismo vertinimu, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų kaltinamojo S. R. kaltei pagrįsti ir šių įrodymų visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad S. R. 2019 rugpjūčio 17 d., apie 17.30 val., daugiabučio namo, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini)g., trečio aukšto bendro naudojimo koridoriuje, konflikto su A. A. metu, tyčia kumščiu smogė A. A. į kairę akį, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. A. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairės akies vokuose. Kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė recidyvistas.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. A. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 100 Eur dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 44).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis A. A. teismo prašo priteisti 100 Eur neturtinės žalos. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl patirto sužalojimo jautė fizinį skausmą, kelias savaites negalėjo dirbti, vartojo vaistus nuo skausmo. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Šiuo atveju A. A., patyręs fizinį poveikį, po kurio jam buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikimas, patyrė ir dvasinius išgyvenimus, bendravimo sutrikimus, kurie taip pat turi būti vertinami nustatant padarytos neturtinės žalos dydį. Teismas, nustatydama neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis jautė fizinį skausmą, nepatogumus, be to, kaltinamasis savo neteisėtais veiksmais pažeidė nukentėjusiojo, kaip asmens, neliečiamybės teises. Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, į teismų praktiką bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, Nr. 2K-605/2014, ir kt.) bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas mano, kad yra pagrindas nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo S. R. nukentėjusiojo A. A. naudai priteisti 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis). Veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis kaltės nepripažino, yra ne kartą teistas (1 t., b. l. 135-199; 2 t., b. l. 1-8), ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtos baudos nesumokėtos (1 t., b. l. 128-134), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 126-127), pataisos įstaigos, kurioje prieš tai atliko bausmę, charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 12). Atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad kaltinamasis ne kartą teistas, baustas, teismo turimais duomenimis, nedirba, į visas kitas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam S. R. parenkant bausmės rūšį skirtina sankcijoje numatyta bausmė – areštas, nes teismo vertinimu, ši bausmės rūšis esant minėtoms aplinkybėms užtikrintų teisingumo principą, labiausiai atitiktų bausmės paskirtį nubausti ir paveikti kaltinamąjį. Atsižvelgdamas į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtinas bausmės dydis nustatytinas artimas įstatyme numatytam šios bausmės vidurkiui.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo pradėjimo vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo išieškotinos 9,50 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti į valstybės pajamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 309 straipsniu,

nusprendžia:

S. R. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

Arešto bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje – Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. R. faktinio patalpinimo į pataisos įstaigą vykdant šį teismo nuosprendį dienos.

Išaiškinti S. R., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo nuvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių atlikti arešto bausmės.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki pradėjimo vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. A. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš S. R. A. A. naudai priteisti 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Išieškoti iš S. R. 9,50 Eur (devynis eurus 50 ct) proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė