- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-12
- Bylos Nr.
- II-143-576/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00403-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Pareiškėjas
- A. A.
dalyvaujant pareiškėjui A. A., asmeniui, kurio atžvilgiu iš dalies nutraukta administracinio nusižengimo teisena, V. G., nedalyvaujant, institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo A. A. skundą dėl Vilniaus apsk. Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018-01-11 nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apsk. Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018-01-11 nutarimu buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal LR ANK 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 2 dalį požymius V. G. atžvilgiu, nenustačius, kuris iš eismo įvykio dalyvių: pėstysis A. A. ar automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. G. pažeidė Kelių eismo taisykles, nes eismo įvykio dalyvių parodymai kardinaliai prieštarauja vieni kitiems, pašalinių liudytojų nėra, eismo įvykio vieta nefilmuojama. Minėtu nutarimu nuspręsta V. G. surašyti administracinio nusižengimo protokolą dėl LR ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. A. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apsk. Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018-01-11 nutarimą dalyje dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo pagal LR ANK 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 2 dalį, pripažinti A. A. nukentėjusiuoju dėl jam padarytos fizinės ir neturtinės žalos. Skunde nurodė, jog pareigūnas, tirdamas bylą, nesilaikė LR ANK 671 straipsnio 1 dalies, 567 straipsnio 1 dalies nuostatų, buvo šališkas, tyrimas atliktas neišsamiai, nesiimta aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. A. A. į bylą pateikė 2017-08-30 VŠĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės Ligoninės Medicinos dokumentų išrašą/siuntimą. Gydytojas traumatologas J. V. apžiūrėjęs A. A. konstatavo, kad <...> paciento būklė patenkinama. Specialioji būklė: Skausmingas k. sėdmuo, ir k. kelis. K. kelis nežymiai nubrozdintas. Sėdmuo skausmingas palpuojant tiesiogiai raumenis. Kelis apžiūrint nubrozdintas, judesiai ir jėga pilni. Eina mindamas pilnu svoriu. Raiščiai stabilūs <...>. AVPK KPV pareigūnas gavęs minėtą informaciją, privalėjo imtis priemonių nustatyti A. A. sveikatos sutrikdymo mastą, t.y. paskirti/gauti teismo medicinos specialisto išvadą arba ekspertizę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003-05-23 įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintomis Sveikatos sutrikdymo masto taisyklėmis, kas reikalinga nustatyti LR ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo objektyvųjį požymį –sveikatos sutrikdymo mąstą. Be to, pareigūnas nesurinko visų įrodymų, reikšmingų atsakomybės dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo klausimui spręsti, pažeisdamas ANK 569 straipsnio 1-2 dalių nuostatas. Eismo įvykis įvyko vasaros metu (2017 m. rugpjūčio 30 d.), kai apie 6 val. jau yra šviesu tačiau į medžiagą nepareikalauta ir nepridėta pažyma „Dėl oro sąlygų", kuri būtų išsprendusi ginčą, ar tikrai vairuotojas, saulei tekant/patekėjus galėjo nematyti pėsčiojo. Trečia, jeigu būtų pareikalauta specialisto išvados arba paskirta teismo ekspertizė ir gautas patvirtinimas, jog A. A. buvo sutrikdyta sveikata, turėjo būti sprendžiamas klausimas ar pripažinti pastarąjį nukentėjusiuoju LR ANK 578 straipsnio 1 dalies prasme. Akivaizdu, jog A. A. yra padaryta fizinė ir neturtinė žala. A. A. turtinę žalą (autoįvykio metu buvo nepataisomai sugadintos sportinės kelnės) įvertino-5 EUR, o neturtinę žalą-300 EUR. Pažymėtina, jog ir dabar jaučiami liekamieji reiškiniai-pareiškėjui skauda kairę sėdmenų pusę (veidrodėlis nuo kontaktinio smūgio į kairę sėdmenų pusę sudužo į šipulius), vienoje pozoje negali išsėdėti ilgiau kaip 45 minutes. Šis nepatogumas ypač apsunkina A. A. profesinę veiklą, kuri tiesiogiai susijusi su dalyvavimu posėdžiuose. Dėl Vilniaus AVPK KPV pareigūno netinkamai atlikto tyrimo yra šiurkščiai pažeistas procesas ir A. A. interesai.
Atsiliepimas
Vilniaus apsk. VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė skundo netenkinti, nurodė, kad Vilniaus apskr. VPK KPV susipažinusi su bylos ROIK Nr. 07-17-9455813, medžiaga bei skundu, priėjo prie išvados, kad byloje nėra pagrindo taikyti LR ANK 625 straipsnio nuostatų, sutikti su skundu ir panaikinti 2018-m. sausio 11 d. priimtą nutarimą.Vilniaus apskr. VPK KPV palaiko L. O. priimtą nutarimą ir jame išdėstytus motyvus. Pareigūnė pagrįstai administracinio nusižengimo bylą nutraukė iš esmės išnaudojusi visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus. Specialistė nutarimo dėstomojoje dalyje nurodė motyvus, kuriais ji vadovavosi priimdama sprendimą. Tyrimo metu nenustatyta objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, ar automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas, ar pats A. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Administracinio nusižengimo protokolo asmeniui surašymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 608 straipsnis, kuris nustato, jog administracinio nusižengimo protokolas surašomas dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo. Teismų praktikoje ši nuostata buvo išaiškinta išsamiau, pažymint, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas (iki LR ATPK galiojimo pabaigos) gali būti surašomas, kai nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); žinomas pažeidimą padaręs asmuo: galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2000 m. rugsėjo 22 d. konsultacija Nr. 4-93, Administracinių teismų praktikos biuletenis Nr. 1, 328-329 p.). Eismo įvykio byloje nenustatyta, dėl kurio eismo įvykio dalyvio veiksmų (kaltės) įvyko eismo įvykis. Eismo dalyvių parodymai kardinaliai priešingi, pašalinių eismo įvykio liudytojų nėra. Įvykio vieta nefilmuojama. Pagal surinktus įrodymus (nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties) administracinio nusižengimo protokolas asmeniui negalėjo būti surašomas, todėl policijos specialistė pagrįstai bylą nutraukė.)
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. A. teismo posėdyje prašė tenkinti skundą, nurodė, kad jis ėjo iš Pilaitės link Karoliniškių, Įsrūties gatve į kalniuką, per mišką, Smalinės gatvės kampu link Salotės ežero. Po to yra kelias žemyn, kelias daro vingį. Turėjo būti apie 6 val., ar po 6 val., tikrai buvo prašvitę, nebuvo ūkanota, nelijo, buvo giedra. Jis ėjo kaire kelio puse ir netoli valymo įrenginių susiruošė pereiti į dešinę kelio pusę. Automobilių V. G. iš priekio nebuvo, automobilis iš priekio buvo po to, kai jie jau kalbėjosi. Susiruošęs pereiti gatvę pamatė atvažiuojantį automobilį, automobilio garso negirdėjo, tačiau matė šviesas. Pamatęs, kad atvažiuoja automobilis galvojo jį praleisti, bet pamatė, kad šis važiuoja dešiniu kraštu. Ten yra 1,5-2 m plotis, proskyna. Toje vietoje, jeigu plačiau darysi lanką, tai išvažiuosi į priešingą pusę, nes kelias daro lanką į kairę, ir jeigu nenori išvažiuoti į priešingą pusę, reikia laikytis dešinės. Posūkis labai siauras, yra atitvertas upelis. Pamatė, kad vairuotojas jo gal nemato, ir gali kabinti, o atšokti nebuvo kaip, nes yra krūmai, pušaitės, pieva, kanalas, todėl pasisuko kaire puse ir automobilis jį užkabino veidrodėliu, jam kliudė kairį sėdmenį. Smūgis buvo didelis, automobilio greitis buvo apie 40 km/h. Veidrodėlis sutrūko į šipulius, kabojo ant laido, jis buvo visiškai sutrūkęs. Jis nuo smūgio pargriuvo ant asfalto, kelnės suplyšo, koja kraujavo. V. G. sustojo už 15-20 m. Jis priėjo prie vairuotojo, paklausė: „tai ką ruošiatės daryti“. Vairuotojas atsakė: „O ką turite omenyje?“. Jis pasakė: „ką glušas, žmogų partrenkei“, o vairuotojas atsakė „kur jūsų atšvaitai“. Jam ant abiejų rankų buvo atšvaitų juostelės. Jis vairuotojui pasakė, kad iš jo pinigų nesiruošia prašyti ir tuo metu iš paskos atvažiavo kita mašina. Kalbėjo apie 4 min., vairuotojas pasakė savo pavardę Gudžiūnas, pasakė, kad yra iš Pilaitės. Girdėjo, kaip tas automobilis pravažiavo per stiklus, tada V. G. nuėjo ir susirinko stiklus, sėdo į automobilį ir išvažiavo įjungęs avarines. Jis per mišką paršlubavo apie 2 km namo, atsigulė į lovą, žmona klausė kas nutiko. Jam reikėjo kviesti policiją, kai grįžo į namus, tačiau buvo pasimetęs. Po to šoko jis atsigavo gal po 2-3 val. Nežinojo, ar pranešė apie įvykį, todėl apie 13.00 val. pats nuvažiavo į Kelių policiją ir parašė prašymą, nes kažkas turi pranešti ir nuvažiavo į Greitosios pagalbos universitetinę ligoninę. Jį apžiūrėjo gydytojas, pasakė, kad vidinių sužalojimų kaip ir nėra, stiprus sėdmens sumušimas, nubrozdinta koja, surašė viską. Kitą dieną jam paskambino iš paieškos skyriaus, pasakė, kad surado „Toyota“. Neaišku ką paskui pareigūnai tuos keturis mėnesius darė, nes jokio tyrimo jie neatliko. Jeigu jis pats kaltas, tuomet turėtų suremontuoti V. G. automobilį. Apie jokius susitikimus jis nekalbėjo, jam buvo šokas. Jis klausė vairuotojo, ką jis veikia, šis nesakė, pasakė, kad jis pats advokatas. V. G. nesiūlė pavežti, jis pats ir neprašė. Prie bylos yra pridėtos kelnės, matosi atšvaitai ant jų, dar ant rankų buvo. Pareigūnai net nedarė įvykio vietos apžiūros, nebuvo autotechninės ekspertizės, jo sveikatos sutrikdymo masto neištyrė, nepaėmė specialisto paaiškinimo, nepatikrino meteorologinių sąlygų. Žala jam yra padaryta, todėl tegul sprendžia ar yra priežastinis ryšys, pažeidimo sudėtis. Prašo naikinti nutarimą ir tegul institucija atlieka papildomus veiksmus.
Asmuo, kurio atžvilgiu iš dalies nutrauktas administracinio nusižengimo bylos teisena, V. G. teismo posėdyje paaiškino, kad jis po darbo važiavo namo nuo Karoliniškių pusės link Pilaitės, vairavo „Toyota Prius“ automobilį. Buvo labai ankstyvas rytas, tikslai laiko negali pasakyti, jo nuomone buvo prieš šešias. Jo žmona keliasi 6 val., o jam grįžus ji dar miegojo. Tuo metu buvo dar prieblanda, brėško rytas, visiškai tamsu nebuvo. Važiuodamas pajuto tam tikrą garsą, pasisukęs pamatė, kad jo veidrodėlis atsitrūkęs nuo pagrindinės konsolės ant laido, pamatė, kad iš galo lyg žmogus šaukia. Sustojo už 10-15 metrų, išlipo, prisistatė, paklausė, kas nutiko. Žmogus pasakė, kad jį kliudė veidrodėlis. Įvyko pokalbis, jie bendravo 2-3 min. po kurių jie išsiskyrė. Jis vairuodamas nukentėjusio gerai nematė, ten miškas, todėl automatiškai mažiau šviesos, iš vienos pusės krūmai, iš kitos pievelė. Jis leidosi, važiuojant nuo Karoliniškių iki Pilaitės, yra posūkis, upelis, kelias nėra platus, jam sukantis, tuo metu dar priešpriešiais atvažinėjo mašina, prasilenkiant su kitu automobiliu jis žmogaus tikrai nematė. Jis pats važiavo su šviesomis, negali pasakyti ar automobilis, su kuriuo prasilenkė, važiavo su šviesomis. Apie įvykį niekam nepranešė. Pokalbis buvo su A. A. apie pačią situaciją. A. A. pasakė, kad nieko baisaus nenutiko, kad važiuotų, norėjo susitikti su juo L. Asanavičiūtės gatvėje, adreso neprisimena, apie 10-11 val., tačiau jis tuo metu negalėjo atvykti, asmens kontaktų nepaėmė. Išvažiavo, nes jam aiškių pretenzijų pareikšta nebuvo, jis Kelių eismo taisyklių nepažeidė, vizualinių sužalojimų pas A. A. nematė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Administracinio nusižengimo bylos teisena pradėta pagal A. A. pareiškimą (b.l. 9), kuris nurodė, jog 2017 m. rugpjūčio 30 d. tarp 6.00-6.30 val. kelyje Pilaitė-Karoliniškės (miškelyje) dešinės pusės veidrodėliu jį kliudė baltas automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) arba 425. Automobiliui buvo visiškai sudaužytas veidrodėlis, jam sumuštas kairės pusės sėdmuo ir nubrozdinta kairė girnelė, sugadintos sportinės kelnes – du įpjovimai. A. A. nurodė, kad jis stovėjo kairėje kelio pusėje (link Karoliniškių), laukdamas, kol nuo stataus kalno nusileis automobilis. Likus 3-4 m pamatė, kad automobilis važiuoja kelkraščiu. Jis pasisuko korpusu į dešinę ir jį užkabino. Vairuotojas išlipo, prisistatė Gudžiūno pavarde, tačiau apžiūrėjęs veidrodėlį nuvažiavo. Bendravo apie 5 minutes. Jis buvo ištiktas šoko. (b.l. 9)
Tirdama A. A. pareiškimą dėl eismo įvykio aplinkybių, Vilniaus apsk. VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyr specialistė-komisarė L. O. surinko galimo eismo įvykio dalyvių paaiškinimus.
Paaiškinime A. A. patikslino, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d. apie 6.00-6.30 val. jis ėjo keliu Pilaitė-Karoliniškės (miškelis, maždaug prie valymo įrengimų upelio), kaire kelio puse. Vilkėjo tabako spalvos sportines kelnes, juodos spalvos sportinę striukę. Maždaug 10-15 metrų nuo stačios įkalnės susiruošė pereiti į kitą kelio pusę, su tikslu grįžti į Pilaitę. Pastebėjo atvažiuojantį baltos spalvos lengvąjį automobilį, vėliau suprato, kad tai „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Suprato, kad vairuotojas gali jo nematyti, todėl pasisuko veidu į dešinę pusę, siekdamas išvengti smūgio. Vairuotojas kliudė jį į dešinės pusės sėdmenį veidrodėliu, jis pargriuvo ant asfalto. Automobilis sustojo maždaug už 10-15 metrų. Jis atsikėlęs nuėjo prie automobilio iš dešinės pusės, automobilio vairuotojas jau buvo išlipęs iš automobilio. Pastebėjo, kad yra sudaužytas ir ant laido kabo veidrodėlis. Jis paklausė, ką vairuotojas ruošiasi daryti. Šis prisistatęs Gudžiūno pavarde, paklausė, ką jis turi omenyje. Jis pasakė, ar nemato, kad partrenkė žmogų. Vairuotojas nieko neatsakė. Vairuotojas nuėjo nuo kelio, pasiėmė nuo kelio šukes, nes tuo metu per stiklus pervažiavo kitas automobilis, tada nieko nesakęs sėdo į automobilį ir su įjungtais avariniais signalais nuvažiavo į kalną link Pilaitės. Jis su savimi telefono neturėjo, buvo ištiktas šoko, todėl policijos nekvietė. Parėjo į namus ir atsigulė. Apie 13 val. Vilniaus apsk. VPK Kelių policijos valdyboje parašė pareiškimą, o 13.30 val. kreipėsi į Vilniaus universitetinę greitosios pagalbos ligoninę. Vairuotojui tartis nesiūlė, nieko iš jo neprašė. Ant dešinės rankos buvo užsidėjęs atšvaitą juostos tipo su užrašu „Tokvila“. Jam padaryta 5 eurų turtinė žala (dėl suplėšytų sportinių kelnių) ir 300 eurų moralinė žala. Jam sumušti sėdmenys, nubrozdinta kairio kelio girnelė. Į šeimos gydytoją nesikreipė. (b.l. 8)
V. G. paaiškinime nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d. apie 5.00 val. – 5.30 val. vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo keliu nuo Karoliniškių į Pilaitės pusę, keliu vedančiu per mišką. Pravažiavus tiltelį per upelį, pajuto bumptelėjimą. Pasukęs galvą į dešinę, pamatė, kad šoninis vaizdo veidrodėlis nulinkęs, todėl sustojo jį apžiūrėti. Sustojęs iš galo išgirdo šauksmą. Priėjęs žmogus paklausė: „ką darom?“. Jo klausimo nesuprato, todėl paprašė paaiškinti. Žmogus teigė, kad jį kliudė veidrodėliu. Žmogui paaiškino, kad šiuo metu yra pakankamai tamsu, ir jis važiuojamojoje kelio dalyje be atšvaitų. Jis paklausė žmogaus, ko šis norįs. Jis atsakė, kad yra teisininkas, kad buvęs komisaras, kad jam nieko baisaus nenutiko, kad greičiau važiuotų iš minėtos vietos. Jis pasiūlė kitą dieną atvykti į L. Asanavičiūtės gatvę, bet jis ten nevyko, nes vežė sūnų į Karoliniškių polikliniką. Jis neprašė kviesti policijos, nes neturėjo pretenzijų. (b.l. 4)
Teismas nesutinka su skundo argumentu, kad tiriant galimą kelių eismo taisyklių pažeidimą, nebuvo nustatytas pareiškėjo sveikatos sutrikdymo mastas. A. A. tyrimo metu pateikė medicinos dokumentų išrašą, siuntimą, kuriame nurodyta, jog 2017 m. rugpjūčio 30 d 14.43 val. apžiūros metu jam nustatytas sumušimas: skausmingas kairys sėdmuo ir kairys kelis. Kairys kelis nežymiai nubrozdintas, judesiai ir jėga pilni. Sėdmuo skausmingas pulpuojant tiesiogiai raumenis. Eina mindamas pilnu svoriu, raiščiai stabilūs. Pacientas nurodė, kad traumos aplinkybės – einantis pėstysis kliudytas veidrodėliu eismo įvykio metu. (b.l. 5) Tiriant pareiškimo aplinkybes, buvo išreikalauta iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės A. A. ambulatorinio gydymo statistinė kortelė Nr. 2017/69694 (b.l.), susipažinęs su medicininiais dokumentais, teismo medicinos ekspertas J. M. Paliulis specialisto paaiškinime davė išvadą, kad A. A. RVUL 2017-08-30 nustatyta kairiojo sėdmens ir kairiojo kelio sąnario sumušimas, tačiau konstatuotas tik vienas objektyvus sužalojimas – kelio odos nubrozdinimas, kuris galėjo būti padarytas paveikus kietu, buku daiktu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Kelio nubrozdinimo padarymo galimybė aptariamo eismo įvykio metu neatmetama. (b.l. 17) Taigi bylos medžiaga yra nustatyti padariniai, būtini LR ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo konstatavimui.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 30 d. rytą, tiksliai nenustatytu laiku (pagal rašytinę medžiagą laikotarpiu nuo 5 val. iki 6.30 val.) ir tiksliai nenustatytoje vietoje kelyje nuo Karoliniškių į Pilaitę įvyko eismo įvykis, kurio metu V. G. vairuojamas automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), veidrodėliu kliudė pėstįjį A. A.. Paties eismo įvykio fakto neneigia nei vienas iš eismo įvykio dalyvių, tačiau pagal paaiškinimus asmenų parodymai dėl eismo įvykio aplinkybių yra prieštaringi, todėl tyrėja konstatavo, kad neįmanoma nustatyti dėl kieno kaltės įvyko eismo įvykis.
Kelių eismo taisyklių 9 punktas nustato visiems eismo dalyviams bendrą pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. numato skirtingas pareigas vairuotojui ir pėsčiajam, kad tokioje situacijoje būtų išvengta eismo įvykio. KET 36 punktas įpareigoja pėsčiuosius eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse, o ten, kur jų nėra, – kelkraščiu. Jeigu šaligatvio, pėsčiųjų tako, kelkraščio nėra arba jais eiti negalima, leidžiama eiti viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu. Pagal KET 37 punktą, kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu einantys arba kelkraščiu riedučiais, riedlentėmis, paspirtukais važiuojantys pėstieji turi judėti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį. Pagal 44 punktą, pėstieji, eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą. Tuo tarpu vairuotojui KET 128 punktas nustato, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Pagal minėtą reglamentavimą, sprendžiant kieno veiksmai ir koks KET pažeidimas buvo eismo įvykio kilimo priežastis, būtina nustatyti, kokios buvo eismo įvykio aplinkybės: vieta, laikas, aplinka, eismo dalyvių veiksmai prieš susidūrimą. Teismas sutinka su pareiškėjo nuomone, kad išvada, jog neįmanoma nustatyti, dėl kieno veiksmų, kokio KET pažeidimo, t.y., ir kaltės padarytas eismo įvykis, priimta pernelyg skubotai, neišnaudojus procesinių priemonių pašalinti šiuos prieštaravimus.
Pirma, byloje nenustatyta tiksli eismo įvykio vieta. Joje yra V. G. pateiktos nuotraukos, su įvairiomis kelio, kuriame įvyko įvykis, atkarpomis, tačiau nėra aišku, kurioje jų įvyko įvykis, ar šią vietą analogiškai nurodo A. A.. Iš nuotraukų matyti, kad vienoje yra kelkraščio siaura juosta, kitoje ne (b.l. 26-27), neaišku, kokia kelio aplinka: buvo vietos atsitraukti pėsčiajam pasišalinant iš važiuojamosios dalies ar nebuvo, kaip teismo posėdyje nurodė A. A., ar buvo kelio aplinkoje objektų, užstojančių matomumą. Abu dalyviai teismo posėdyje nurodė, kad toje vietoje kelias daro posūkį, todėl automobilis laikėsi dešinės, bet pažymėtose vietose nuotraukose tai neatsispindi, todėl teismas abejoja, ar tiksliai nustatyta eismo įvykio vieta. Eismo įvykį tyrusi institucija pati eismo įvykio galimos vietos apžiūros neatliko, nenustatinėjo jos pagal abiejų eismo įvykio dalyvių parodymus, schemos nebraižė.
Antra, vairuotojas ir pėstysis pirminiuose paaiškinimuose skirtingai nurodė eismo įvykio laiką: A. A. 6.00 -6.30 val., V. G. 5.00 -5.30 val., taip pat atitinkamai eismo įvykio priežastis: V. G. teigė, kad buvo pakankamai tamsu, pėstysis buvo be atšvaitų, todėl jis jo nepastebėjo, A. A. nurodė, kad jis buvo su atšvaitais, jis laukė kelkraštyje, kol pravažiuos automobilis, teismo posėdyje nurodė, kad buvo jau prašvitę. Įvertinant aplinkybę, ar buvo galimybė vairuotojui pastebėti pėstįjį, yra svarbu paros laikas, dienos šviesos laipsnis. Teismo posėdyje abu eismo įvykio dalyviai nurodė, kad įvykis buvo laikotarpiu apie 6.00 val.- 6.30 val. Nustačius, bent apytikslį laiką, galima pagal meteorotologinius duomenis nustatyti, koks buvo 2017 m. rugpjūčio 30 d. šviesumo laipsnis.
ANK 567 straipsnį nustato pareigą įgaliotos institucijos pareigūnui atliekant administracinio nusižengimo tyrimą imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
LR ANK 593 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinį nusižengimą tiriantys pareigūnai turi teisę apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; atlikti parodymą atpažinti; atlikti akistatas; atlikti parodymų patikrinimą vietoje; atlikti eksperimentą; išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; gauti specialisto paaiškinimus; pavesti kitoje teritorijoje veikiančios analogiškos institucijos atsakingiems asmenims atlikti tam tikrus tyrimo veiksmus <...>.
Esant prieštaravimų pirminiuose asmenų paaiškinimuose, buvo galima atlikti eismo įvykio dalyvių akistatą, jos metu suderinti eismo įvykio laiką, nustatyti tikslią eismo įvykio vietą, taip pat patikslinti duomenis atliekant parodymų patikrinimą vietoje, po to spręsti, kokie tokioje vietoje, ir esant nustatytoms aplinkybėms galėjo ir turėjo būti eismo įvykio dalyvių veiksmai, siekiant išvengti eismo įvykio, kuris jų pažeidė kelių eismo taisykles ir tai buvo priežastis, nulėmusi eismo įvykio buvimą.
Galiausiai byloje nėra apžiūrėtas eismo įvykyje dalyvavęs automobilis, ar jo sugadinimai atitinka nurodytuosius A. A.. Sugadinimai svarbūs sprendžiant, ar vairuotojas pagal automobilio sugadinimo mastą turėjo suvokti, jog padariniai nukentėjusiojo kūnui turėjo būti akivaizdūs. Šie duomenys reikšmingi, sprendžiant kaltės klausimą dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad tyrimas pagal A. A. 2017 m. rugpjūčio 30 d. pareiškimą dėl eismo įvykio, atliktas neišsamiai, neišnaudojus visų administracinio nusižengimo bylos teisenoje numatytų procesinių galimybių surinkti įrodymus, todėl Vilniaus apsk. Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018-01-11 nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, naikintinas, o byla grąžintina institucijai, įgaliotai atlikti administracinio nusižengimo bylos tyrimą, atlikti papildomą aplinkybių tyrimą.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
pareiškėjo A. A. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apsk. Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018-01-11 nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, įgaliotai atlikti administracinio nusižengimo bylos tyrimą, atlikti papildomą aplinkybių tyrimą.
Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.