Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-212/2011

Teisėja Jovita Einikienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3;

1.1.7.2.7; 1.1.8.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12;

1.1.10.1; 1.2.23.1; 2.4.6.3.1.

2011 m. kovo 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo (toliau - prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. (A. K.) pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 37 str. dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,nustatė :

A. K. pripažintas kaltu už tai, kad jis 2010 m. gegužės 12 d., apie 12.00 val., čigonų tabore, Vilniuje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo psichotropinę medžiagą – 2 tabletes klonazepamo, kurios bendroji masė yra 0,003 g, kurią laikė su savimi drabužių kišenėje iki 2010 m. gegužė 14 d., 15.00 val., kol Vilniaus miesto 4-ojo policijos komisariato pareigūnai jį sulaikė prie A. Kojelavičiaus g. 310-ojo namo, Vilniuje, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 37 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

Pripažinti A. K. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. ir paskirti dviejų mėnesių viešųjų darbų bausmę kas mėnesį dirbant po 30 valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirti galutinę subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams. Į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį atliktą pagal Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. nuosprendį.

Prokuroras nurodo, kad Lietuvos Respublikos BK yra numatytos dviejų rūšių nusikalstamos veikos, t. y. nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai. Lietuvos Respublikos BK 37 str. nurodyta konkreti nusikalstamos veikos rūšis – nusikaltimas – ir tai reiškia, kad šio straipsnio nuostatos kitai nusikalstamų veikų rūšiai – baudžiamajam nusižengimui netaikomos. Teismas, atleisdamas A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo, netinkamai taikė BK 37 str.

Prokuroro įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog A. K. veikė netiesiogine tyčią, nors pagal baudžiamosios bylos aplinkybes darytina išvada, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Skunde pažymima, jog A. K. anksčiau vartojo psichotropinę medžiagą – klonazepamą – pagal gydytojo receptą, tačiau vėliau šiai psichotropinei medžiagai receptas jam nebuvo išrašytas, todėl galima teigti, kad jis 2010 m. gegužės 12 d., apie 12.00 val., čigonų tabore įsigydamas psichotropinę medžiagą – klonazepamą, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, t. y., kad disponuoja draudžiama psichotropine medžiaga – klonazepamu ir už tai yra numatyta baudžiamoji atsakomybė bei norėjo taip veikti, ką patvirtina ir paties kaltinamojo prisipažinimas ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Prokuroras nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo klausimą, nepagrįstai atsižvelgė į kaltininko asmens požymius.

Apeliantas pažymi ir tai, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos kelia didelę grėsmę asmens sveikatai, šių nusikalstamų veikų tyrimas, jų išaiškinimas bei siekis mažinti asmenų, vartojančių šias medžiagas skaičių, yra viena iš prioritetinių valstybės sričių, todėl A. K. įvykdytos veikos pavojingumas negali būti vertinamas kaip mažas ir dėl to pripažįstamas mažareikšmiu. Prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, kad narkotinės medžiagos kiekis pats savaime nėra lemiamas kriterijus, apsprendžiantis nusikaltimo mažareikšmiškumą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, atleisdamas A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir nutraukdamas bylą, netinkamai suformulavo rezoliucinę nuosprendžio dalį nurodydamas, kad A. K. pripažįsta kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d., padarymo. Prokuroro nuomone, tokia formuluote teismas iš esmės priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kas prieštarauja galutiniam sprendimui nutraukti bylą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistojo gynėja prašo apeliacinį skundą atmesti.Apeliacinis skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos BK 37 str. nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Taigi, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas gali būti keliamas tik padarius nusikaltimą. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. K. nusikalstamą veiką mažareikšme, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai atleido A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės.

Konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas A. K. padaryto baudžiamojo nusižengimo negalėjo pripažinti mažareikšmiu, prokuroro apeliacinio skundo argumentai, susiję su šios nusikalstamos veikos požymių visumos vertinimu, detaliau nenagrinėtini, kadangi jų analizė bet kokiu atveju nepaneigs prokuroro teiginių ir tuo pačiu nepatvirtins pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos pozicijos.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir pirmosios instancijos teismo patikrinti įrodymai leidžia konstatuoti, jog A. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nuteistojo kaltę patvirtina jo paties parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu, liudytojų parodymai, specialisto išvada Nr. 140-(3926)-IS1-4650. Konstatuotina, kad A. K. nusikaltamą veiką įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi įsigydamas psichotropinę medžiagą, jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, t. y., kad disponuoja draudžiama psichotropine medžiaga bei norėjo taip veikti.

A. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. ir gailisi dėl jos padarymo.

Skiriant nuteistajam A. K. bausmę, atsižvelgtina į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė baudžiamąjį nusižengimą, anksčiau yra teistas, baustas administracine tvarka, nedirba, tačiau registruotas darbo biržoje. Psichotropines medžiagas nuteistasis įsigijo tam, kad galėtų užmigti, t. y. nesiekdamas svaigintis, o norėdamas palengvinti priklausomybės atsikratymo keliamus nepatogumus. Skiriant A. K. bausmę, atsižvelgtina ir į tai, kad jis bando atsikartyti priklausomybės nuo narkotinių bei psichotropinių medžiagų. Įvertinus aptartas aplinkybes, nuteistajam skirtina švelniausia bausmės rūšis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. sankcijoje, t. y. viešieji darbai. Viešųjų darbų bausmės dydis nustatytinas artimesnis bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 46 str. 2 d. minimumui.

A. K. paskirtoji bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., 5 d. 2 p. reikalavimais, bendrintina su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

Esant aptartoms aplinkybėms, Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m lapkričio 10 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., nusprendžia :

Rezoliucinė dalis

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m lapkričio 10 d. nuosprendį pakeisti:

A. K. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. ir nubausti viešaisiais darbais dviem mėnesiams, įpareigojant dirbti trisdešimt valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., paskirtąją bausmę apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. K. paskirti laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams.

Į paskirtosios bausmės laiką įskaityti bausmę pilnai atliktą pagal Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 gegužės 25 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtosios bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, pradėti dirbti arba tęsti registraciją darbo biržoje.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Kolegijos pirmininkė Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Teisėjai Sigita Bieliauskienė Ryšardas Skirtunas