- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-02
- Bylos Nr.
- T-272-369/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44827-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Nuteistasis
- D. K.
- Kategorijos
dalyvaujant Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus atstovei Neringai Vaitkunskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą dėl papildomo įpareigojimo skyrimo nuteistajai D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje ir nuteista 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąją bausmės vykdymo atidėjimo metu pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 21 d. Bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga 2022 m. kovo 20 d.
Šalies argumentai
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą, nurodydamas, jog D. K. priežiūrą Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius vykdo nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. Ji 2021 m. spalio 14 d. pasirašytinai supažindinta su teismo paskirtais įpareigojimais, probacijos vykdymo tvarka ir sąlygomis, jų nevykdymo teisinėmis pasekmėmis. Priežiūros laikotarpiu D. K. atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta. Ji nuo priežiūros pradžios dirba (duomenys neskelbtini). Probacijos metu negauta informacijos apie įpareigojimų nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo pažeidimą. Tačiau pagal Administracinių nusižengimų registro informaciją, probuojamoji tris kartus (2021 m. gruodžio 29 d., 2022 m. sausio 10 d. ir 2022 m. sausio 11 d.) buvo bausta administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 446 straipsnio 4 dalį. 2022 m. vasario 3 d. atlikus pervertinimą pagal OASYS metodiką, nuteistajai nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika -81 balai, nors 2021 m. spalio 26 d. ji buvo įvertinta tik 66 balais, taigi dėl daromų administracinių nusižengimų ji linkusi didėti. Atsižvelgiant į tai, siekdami individualizuoti probacijos sąlygas, siūlo skirti D. K. papildomą įpareigojimą – dalyvavimą elgesį keičiančioje programoje (b.l. 1-2).
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus atstovė palaikė teikimą. Papildomai nurodė, kad probuojamoji 2022 m. vasario 18 d. padarė dar vieną administracinį nusižengimą, numatytą ANK 446 straipsnio 4 dalyje, už kurį bausta 16 Eur bauda. Ji gydosi (duomenys neskelbtini) centre pagal metadono programą, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo faktų nefiksuota. Siūlytų D. K. programą, susijusią su narkotinių medžiagų vartojimo prevencija.
Nuteistoji teismo posėdyje paaiškino, kad šiuo metu nevartoja narkotikų. Stengiasi kabintis į gyvenimą, nuomojasi butą, gyvena viena. Nuo 2020 m. balandžio 26 d. dirba (duomenys neskelbtini), uždirba minimalų atlyginimą. Turi daug skolų, neturėjo pinigų ir nenusipirko važiavimo bilietėlio. Gali sudalyvauti papildomoje programoje.
Šalies argumentai
Prokuroras sutiko su teikimu, nurodė, kad nuteistoji neprieštarauja papildomos pareigos skyrimui.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad jei probuojamasis vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, ir (ar) šio kodekso 87 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytų įpareigojimų ar draudimų arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis.
Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. To paties straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas probuojamojo probacijos priemonių individualizavimo principas, pagal kurį probuojamajam taikant priemones turi būti atsižvelgiama į probuojamojo asmenybę, elgesį probacijos vykdymo metu, rizikos vertinimo rezultatus ir kitas šio asmens resocializacijai svarbias aplinkybes.
Iš nuteistosios D. K. asmens bylos duomenų nustatyta, kad jai buvo nustatytos probacijos sąlygos: bausmės vykdymo atidėjimo metu pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (asmens bylos l. 3-9). Su šiomis sąlygomis, jų vykdymo tvarka ir atsakomybe už jų nevykdymą ji buvo supažindinta, sudarytas individualus priežiūros planas (asmens bylos l. 38-46C). Viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ji be pažeidimų vykdė probacijos sąlygas: nuo 2021 m. balandžio 26 d. dirba (duomenys neskelbtini) (asmens bylos l. 22, 75). Išvykimo už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo faktų nefiksuota, probuojamoji pranešdavo probacijos skyriui apie gyvenamosios vietos pasikeitimus (asmens bylos l. 19, 46A-46B, 54). Narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo atvejų nefiksuota. Be to, ji nuo 2021 m. sausio 26 d. pradėjo gydymą nuo priklausomybės ligų (duomenys neskelbtini) centre, priimta į metadono programą. Probuojamoji dalyvavo 2021 m. lapkričio 4 d. Vilniaus arkivyskupijos Caritas nuteistųjų konsultavimo centro konsultacijoje dėl gyvenamosios vietos, turimų įsiskolinimų, socialinės paramos klausimų. Probacijos laikotarpiu D. K. nepadarė naujų nusikalstamų veikų (asmens bylos l. 16-17). Pakartotinė nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė.
Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog D. K. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį padarė keturis administracinius nusižengimus, numatytus ANK 446 straipsnio 4 dalyje: 2021 m. gruodžio 29 d., 2022 m. sausio 10 d., 2022 m. sausio 11 d. ir 2022 m. vasario 18 d. važiavo keleivinėmis kelių transporto priemonėmis be bilieto, už kuriuos buvo bausta 16 Eur baudomis (asmens bylos l. 57-74). Dėl minėtų nusižengimų ji paaiškino pamiršusi tą mėnesį nusipirkti mėnesinį nuolatinį bilietą, gaunanti mažas pajamas ir ne visada turinti lėšų įgyti važiavimo bilietą.
Nors formaliai administracinių nusižengimų padarymas sudaro pagrindą skirti probuojamajai naują papildomą įpareigojimą ar baudžiamojo poveikio priemonę, teismo vertinimu šiuo atveju to daryti netikslinga. Atsižvelgtina į tai, jog visi D. K. padaryti administraciniai nusižengimai yra mokėjimo tvarkos už naudojimąsi viešuoju transportu pažeidimai. Savo esme jie dažniausiai būna padaromi dėl neatsargumo, neatidumo, o ne tyčia siekiant pažeisti teisės normas. Jie nelaikytini itin pavojingais visuomenei, neturi kriminalinio pobūdžio elementų (smurto vartojimo, nuosavybės teisių pažeidimo). Galiausiai D. K. nurodė, kad ne visada turėjo lėšų įgyti važiavimo bilietą, padarė nusižengimus dėl sunkios materialinės padėties. Teismo vertinimu, vien tik tokio pobūdžio administracinių nusižengimų padarymas necharakterizuoja nuteistosios asmenybės kaip linkusios piktybiškai pažeidinėti teisės normas, nelinkusios taisytis. Priešingai, iš kitų nuteistąją charakterizuojančių duomenų matyti, kad jos socializacija visuomenėje vyksta sėkmingai: ji pastoviai dirba, gauna pajamas, pasirūpino nuolatine gyvenamąja vieta, gydosi nuo priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms, nepriekaištingai probacijos metu vykdė priežiūros sąlygas, vykdo kitas probuojamojo pareigas ir jai paskirtus įpareigojimus. D. K. yra dirbantis asmuo, taigi dalyvavimas elgesį keičiančiose programose gali būti nesuderinamas su darbinėmis prievolėmis. Atsižvelgtina ir į tai, kad įsiteisėjus šiai nutarčiai, bus likusi labai maža probacijos termino dalis – nelikę nei mėnesio, o įsiteisėjus šiai nutarčiai, bus likę tik apie 2 savaites, todėl likus tokiam trumpam probacijos terminui skirti pareigą dalyvauti elgesio pataisos programoje nėra tikslinga.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas vertina, kad nėra pagrindo skirti D. K. papildomą įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, todėl Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimo dėl papildomos pareigos paskyrimo D. K. netenkinti.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.