Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Teisėja Rita Bilevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-491-72/2012

2012 m. birželio 27 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Prano Šimkaus, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorei Sigitai Bieliauskaitei, nuteistajam M. A., gynėjams advokatams Reginai Butnevičienei ir Raimundui Kurkliečiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. A. ir S. M. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo M. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 str. 2 d. ir 294 str. 2 d. ir nuteistas pagal BK 150 str. 2 d. laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 294 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės iš paskirtų bausmių iš dalies pridedant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 4, 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2010-10-19 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės ir paskirta galutinė ketverių metų laisvės atėmimo bausmė ir 11 MGL (1430 litų) bauda. S. M. pripažintas kaltu pagal BK 150 str. 2 d. ir 294 str. 2 d. ir nuteistas: pagal BK 150 str. 2 d., pritaikius BK 54 str. 3 d., penkiasdešimties parų arešto bausme, pagal BK 294 str. 2 d. keturiasdešimt penkių parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės iš paskirtų bausmių iš dalies pridedant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – šešiasdešimt penkių parų areštas. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2010-01-19 iki 2010-01-20 išbūtas laikas. Tenkinta dalis civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti ir iš M. A. ir S. M. priteista solidariai 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos nukentėjusiajai K. G..

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A. nuteistas už tai, kad 2010 m. sausio 18 d. apie 18 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje bei (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r. ir (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r., veikdamas bendrininkų grupe kartu su S. M. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, tariamą teisę pavartodamas psichinę ir fizinę prievartą K. G. atžvilgiu, t. y. asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, apkaltinus K. G. vagyste ir jam reikalaujant grąžinti tariamai pavogtą piniginę su pinigais ir dokumentais - asmens tapatybės kortele bei banko mokėjimo kortele, asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, reikalaujant nukentėjusiajai važiuoti kartu, asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, grasinant, kad jei nukentėjusioji „neis su jais, ją vis tiek išneš“, nukentėjusiąją prieš jos valią jis su asmeniu, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, išvedė iš buto (duomenys neskelbtini) ir prievarta įsodino į automobilį „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu važiuojant asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, reikalaujant geruoju atiduoti piniginę, jei ne - grasinant nukentėjusiąją užmušti, grasinant, kad nukentėjusiajai reikės „atidirbti 100 litų, t.y. reikės visiems jiems čiulpti“, nukentėjusiąją nuvežus į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie baro (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r., kur prie jo ir asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, prisijungė S. M. ir visi kartu, tęsdami nusikalstamą veiką, S. M. pareikalavus, kad nukentėjusioji išliptų iš automobilio, prirėmus nukentėjusiąją prie automobilio, paklausus kodėl ji paėmė pinigus, o nukentėjusiajai atsakius, kad ji neėmė pinigų, S. M. kumščiu sudavus vieną smūgį nukentėjusiajai į pilvą, po to jis laikydamas nukentėjusiąją už rankos, jėga ją įsodino į automobilį „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir S. M. grasinant, kad nukentėjusioji bus seksualiai prievartaujama, kartu su bendrininkais prievarta nuvežė K. G. į Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k. esančią sodybą, priklausančią R. P., kur tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 18 d. apie 19.50 val. S. M. ištempus nukentėjusiąją iš automobilio ir nutempus į pirtį, pirties antrame aukšte, asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, reikalaujant „atidirbti“ arba atiduoti 250 litų, nukentėjusiajai sutikus atiduoti 250 litų, vis tiek asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, liepiant „visiems čiulpti“ ir paklausus „ kas nori eiti pirmas?“, asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, ir S. M. nulipus į pirmą pirties aukštą, tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja prieš jos valią oraliniu būdu, esant palaužtai nukentėjusios valiai dėl anksčiau patirto fizinio smurto ir grasinimų pavartoti fizinį smurtą, po to S. M. tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja prieš jos valią oraliniu būdu pirties antrame aukšte, prieš tai prievarta išveždami nukentėjusiąją iš buto (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, grasindami jai pavartoti fizinį smurtą, pavartodami fizinį smurtą bei prievarta nuvežę nukentėjusiąją į (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r.

S. M. nuteistas už tai, kad 2010 m. sausio 18 d. apie 18 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje bei (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r., ir (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r., veikdamas bendrininkų grupe kartu su M. A. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, tariamą teisę pavartodamas psichinę ir fizinę prievartą K. G. atžvilgiu, t. y. asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, apkaltinus K. G. vagyste ir jam reikalaujant grąžinti tariamai pavogtą piniginę su pinigais ir dokumentais - asmens tapatybės kortele bei banko mokėjimo kortele, tam asmeniui reikalaujant nukentėjusiajai važiuoti kartu, asmeniui kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus grasinant, kad jei nukentėjusioji „neis su jais, ją vis tiek išneš“, nukentėjusiąją prieš jos valią M. A. su asmeniu, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, išvedus iš buto Algirdo g. 48-6 ir prievarta įsodinus į automobilį „AUDI 80“, valst, Nr. (duomenys neskelbtini) kartu važiuojant asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, reikalaujant geruoju atiduoti piniginę, jei ne - grasinant nukentėjusiąją užmušti, grasinant, kad nukentėjusiajai reikės „atidirbti 100 litų, t. y. reikės visiems jiems čiulpti“, nukentėjusiąją nuvežus į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie baro (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r., kur jis prisijungė prie M. A. ir asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, ir visi kartu, tęsdami nusikalstamą veiką, jam pareikalavus, kad nukentėjusioji išliptų iš automobilio, prirėmus nukentėjusiąją prie automobilio, paklausus kodėl ji paėmė pinigus, o nukentėjusiajai atsakius, kad ji neėmė pinigų, jis kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į pilvą, po to M. A. laikant nukentėjusiąją už rankos, jėga ją įsodinus į automobilį „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jam grasinant, kad nukentėjusioji bus seksualiai prievartaujama, kartu su bendrininkais prievarta nuvežė K. G. į Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k. esančią sodybą, priklausančią R. P., kur tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 18 d. apie 19.50 val. ištempė nukentėjusiąją iš automobilio ir nutempė į pirtį, pirties antrame aukšte, asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, reikalaujant „ atidirbti“ arba atiduoti 250 litų, nukentėjusiajai sutikus atiduoti 250 litų, vis tiek asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, liepiant „visiems čiulpti“ ir paklausus „ kas nori eiti pirmas?“, asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, ir jam nulipus į pirmą pirties aukštą, su nukentėjusiąja likus M. A., kuris tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja prieš jos valią oraliniu būdu, esant palaužtai nukentėjusios valiai dėl anksčiau patirto fizinio smurto ir grasinimų pavartoti fizinį smurtą, po to jis tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja prieš jos valią oraliniu būdu pirties antrame aukšte, prieš tai prievarta išveždami nukentėjusiąją iš buto (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, grasindami jai, smurtaudami bei prievarta nuvežę nukentėjusiąją į (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r.

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. M. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-11 nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Jeigu būtų padaryta išvada, kad jis santykiavo su nukentėjusiąja K. G. grasindamas pavartoti smurtą ar pavartojęs prieš ją kitokią psichinę prievartą, ir taip privertė su juo lytiškai santykiauti, prašo pakeisti teismo nuosprendžio dalį ir jo veiką perkvalifikuoti iš BK 150 str. 2 d. į BK 151 str. 1 d. Nurodo, kad nuosprendyje teismo išdėstytos išvados dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 str. 2 d., neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nuosprendis yra grindžiamas iš esmės vien tik nukentėjusiosios parodymais, prielaidomis bei spėjimais, nėra įtikinamas ir kelia abejonių dėl jame nurodytų išvadų pagrįstumo. Iš teismo nuosprendyje nurodytų įrodymų analizės logiškai neišplaukia jo kaltę pagal BK 150 str. 2 d. patvirtinančios išvados, be to, nebuvo paneigtos jo nurodytos nekaltumą pagal BK 150 str. 2 d. patvirtinančios aplinkybės, kurias patvirtino ir liudytojai, kurių parodymus teismas vertino netinkamai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančias nepašalintas abejones bei prieštaravimus vertino jo nenaudai, taip pažeidė nekaltumo prezumcijos principą. Be to, teismas pažeidė ir BPK 301 str. 2 d. draudimą apkaltinamąjį nuosprendį grįsti vien tik nukentėjusiojo asmens parodymais, jeigu jų nepatvirtina kiti bylos įrodymai. Nurodo, kad nukentėjusioji yra tik materialiai suinteresuotas asmuo jį apkaltinti, o jos parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai, priešingai – liudytojų A. K., M. Z., P. J., nuteistojo M. A. parodymai paneigia nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes apie prieš ją pavartotą smurtą, apie neturėjimą galimybės pasišalinti, apie palaužtą jos valią. Tvirtina, kad smurto prieš K. G. jis nevartojo, jai negrasino. K. G. su juo santykiauti sutiko savo noru, kadangi jam buvo pasakyta, kad M. A. už pinigus su K. G. jau santykiavo ir kad šiai merginai yra sumokėti pinigai ir už jį, o ši mergina yra laisvo elgesio. Jis tuo abejoti neturėjo jokio pagrindo. Bendraujant su K. G. negirdėjo jos sakant, kad ji nenori ar nesutinka su juo lytiškai santykiauti. Ji tik iš pradžių pasakė, kad jai blogai ir paprašė jo keletą minučių palaukti, ką jis ir padarė. Jei nukentėjusioji būtų pasakiusi, kad nesutinka su juo lytiškai santykiauti, jis to būtų ir nedaręs. Mano, kad K. G. jį apkalba, siekdama turtinės naudos. Net ir pati K. G. nenurodo, kad jis būtų jai grasinęs prieš lytinį santykiavimą su ja. Nukentėjusioji parodė, kad po lytinio santykiavimo su M. A. pro langą ji matė einantį vyriškį, taip pat, kad skambino draugei I., kuriai apie prievartą nieko nesakė. Be to, nukentėjusioji parodė ir tai, kad būdama viešoje vietoje – degalinėje ir žinodama, kad ten yra filmuojama, ji nebėgo ir nesišaukė pagalbos. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad jai grasinama ir smurtas buvo vartojamas automobilyje ir degalinėje, siekiant, kad ji grąžintų piniginę, kurios paėmimu buvo kaltinama, bei kad liudytojai automobilyje turėjo girdėti grasinimus ir pakeltą balsą, kai buvo iš jos reikalaujama grąžinti piniginę. Ji niekieno neprašė ją paleisti, nes bijojo, neverkė. Tačiau nukentėjusioji nėra lėta ir gali pasipriešinti, nes prieš dvejus metus, kai ji buvo užpulta kitų merginų, ji joms pasipriešino. Kai atvykusi į sodybą ji buvo likusi viena automobilyje, ji keletą kartų skambino į policiją ir pranešė, kad ją nori išprievartauti, tačiau negalėjo atsiminti kaimo pavadinimo. Tačiau teismas šių abejonių nepašalino, policijoje nėra fiksuoti jokie nukentėjusiosios skambučiai. Teismas nuosprendyje tik nurodė, kad šios aplinkybės nustatyti neturi galimybės, tačiau vertino jo nenaudai. Byloje nėra nustatyta, kad siekdamas tenkinti lytinę aistrą ir prieš pat tai darant būtų mušęs ar vartojęs kitokius fizinius prievartinius veiksmus prieš nukentėjusiąja. Tokio pobūdžio veiksmų nenurodė ir pati nukentėjusioji. Mano, kad aplinkybių visuma kaip tik neleidžia padaryti kategoriškos ir neabejotinos išvados, kad jis tenkino lytinę aistrą prieš K. G. valią. Nurodo, kad skundžiamo teismo nuosprendžio dalis dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 150 str. 2 d. yra nepagrįsta dar ir dėl to, kad net ir tikint K. G. paaiškinimu, kad prieš ją automobilyje ir degalinėje vartojo smurtą, siekdamas, jog ji grąžintų piniginę, tačiau prieš lytinius santykius jis jokio fizinio smurto nevartojo ir negrasino jo vartoti. Mano, kad tokie jo veiksmai nebent galėtų būti vertinami kaip K. G. privertimas su juo lytiškai santykiauti pagal BK 151 str. 1 d. Kadangi byloje esančios aplinkybės įrodo, kad K. G. valia nebuvo palaužta ir ji pati galėjo apsispręsti ir sprendė, kada ir dėl kurių veiksmų sutikti, o kada ir dėl kurių veiksmų nesutikti elgtis kaip jai buvo sakoma (dėl nesutikimo duoti telefoną, dėl prašymo palaukti iki panorės su juo lytiškai santykiauti, dėl nenorėjimo ir nesutikimo užmauti jam prezervatyvą, dėl nesutikimo baigti lytinį aktą su M. A.), todėl jo ankstesnis elgesys, kaip jį apibūdina K. G., galėtų būti vertinamas nebent kaip psichinė prievarta, dėl kurios K. G. sutiko (buvo priversta) lytiškai santykiauti su juo.

Teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis M. A. bei jo ir nuteistojo S. M. gynėjai advokatai prašė apeliacinius skundus tenkinti.

Tenkinama dalis nuteistųjų apeliacinių skundų.

Išnagrinėjusi apeliacinių skundų argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl apeliantų kaltės, nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, jų veiksmų juridinis vertinimas pagal BK 294 str. 2 d. ir 150 str. 2 d. yra teisingas. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo švelninti nuteistajam M. A. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtų bausmių, nes jos paskirtos nepažeidžiant BK 54 str. reglamentuotų bausmės skyrimo pagrindų, bei keisti nuosprendžio dalies dėl nukentėjusiajai K. G. priteisto neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas, bendrindamas apeliantams paskirtas bausmes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl ši nuosprendžio dalis keistina (BPK 328 str. 1 p.).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis G. B. pirmosios instancijos teisme parodymų nedavė, nes dar prieš 2011-01-26 pirmąjį teisiamąjį posėdį jis mirė (2011-01-18). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-01-26 nutartimi G. B., kaltinto nusikalstamų veikų, numatytų BK 294 str. 2 d. ir 150 str. 2 d., padarymu, atžvilgiu byla nutraukta jam mirus. Tačiau teismas, remdamasis minėta BPK 276 str. 4 d. nuostata pagarsino jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Taigi teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus duomenis ir tik tada juos vertino. Perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti G. B. parodymai yra duomenys, kuriais patikrinami kitų byloje surinktų įrodymų patikimumas ir kurie padeda formuotis teismo vidiniam įsitikinimui vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Taigi apeliantams nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Pagal BPK 305 str. 1 d. 1 p. apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje tiksliai išdėstė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nurodė nusikalstamų veikų padarymo laiką, vietą ir būdą. BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais remdamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylą visi byloje surinkti duomenys buvo išsamiai ištirti, visi pateikti prašymai buvo sprendžiami nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Priimtame nuosprendyje įrodymai, tiek kaltinantieji, tiek teisinantieji išdėstyti, išanalizuoti bei atitinkamai įvertinti. Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Savo forma ir turiniu jis iš esmės atitinka BPK 302-307 str. nuostatas. Nuosprendžio sudėtinėse dalyse yra visi reikalingi rekvizitai. Aprašomojoje dalyje išdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės, pateikti motyvai, kuriais remdamasis teismas vienais įrodymais rėmėsi, o kitus atmetė, išvados, bausmės skyrimo, nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo motyvai bei išspręsti kiti klausimai. Konstatuoti, kad šioje byloje buvo pažeistos BPK 20 str. 5 d. nuostatos, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo, todėl apeliantų argumentai, kuriais ginčijamas įrodymų ir faktinių aplinkybių vertinimas, atmetami.

Nors savo apeliaciniuose skunduose nuteistasis M. A. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 294 str. 2 d. ir 150 str. 2 d., o nuteistasis S. M. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 str. 2 d., neigia, kolegijos nuomone, apeliantų kaltė dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais: nukentėjusiosios K. G., liudytojų G. V., T. J., I. U., G. B., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra nutraukta jam mirus, ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, asmens parodymų atpažinti, akistatų protokolais ir kita rašytine bylos medžiaga. Skundžiamame nuosprendyje išsamiai išanalizuotos ir paneigtos apeliantų versijos, kad jie jokių jiems inkriminuotų nusikalstamų veiksmų prieš nukentėjusiąją K. G. neatliko, kad nukentėjusioji pati su jais tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu už pinigus, t. y. M. A. jai duotus 100 JAV dolerių, kad nukentėjusioji, duodama priešingus jų paaiškinimams, parodymus, siekia tik gauti turtinės naudos, išsamiai aptarti visi apeliantams inkriminuoti veiksmai ir jų veikas kvalifikuojančios aplinkybės.

Iš bylos medžiagos matyti, kad priešingai nei skunduose teigia nuteistieji M. A. ir S. M., nukentėjusiosios K. G. parodymai apie esmines apeliantų prieš ją įvykdytų nusikalstamų veikų aplinkybes buvo nuoseklūs viso proceso metu. Savo parodymuose nukentėjusioji išsamiai nurodė ne tik nuteistųjų, bet ir kito kaltinime nurodyto bendrininko, t. y. G. B., kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, prieš ją atliktus veiksmus, paaiškindama, kuo pasireiškė kiekvieno iš jų vartota psichinė ir fizinė prievarta, kokiais veiksmais ji išreiškė nesutikimą tenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu, detaliai nurodė įvykio aplinkybes. Byloje nėra jokių duomenų, duodančių pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymų teisingumu. Byloje esantys įrodymai, t. y. nukentėjusiosios K. G., liudytojų G. V., T. J., M. Z., A. K., pačių nuteistųjų bei G. B., kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina, kad nukentėjusioji buvo įtariama G. B. piniginės vagyste. Pati nukentėjusioji viso tyrimo metu neigė paėmusi G. B. piniginę. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad G. B. vėliau atgavo savo piniginę, kaip jis pats parodė, iš policijos, tačiau byloje nustatyta, kad G. B. priklausanti piniginė į policiją, kaip rasta, nebuvo atnešta. Byloje nustatyta, kad būtent dėl to, jog G. B., kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, kaltino nukentėjusiąja pavogus jo piniginę, nuteistasis M. A. ir G. B., kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, 2010 m. sausio 18 d. išsivedė nukentėjusiąją iš buto, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), bei vežė ją į (duomenys neskelbtini) k., o po to - į (duomenys neskelbtini) k. Nuteistasis M. A. neigia prievarta išsivedęs nukentėjusiąją iš buto (duomenys neskelbtini) bei ją prievartą įsodinęs į automobilį. Tačiau nukentėjusiosios, liudytojų G. V., T. J. bei G. B., kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, parodymai paneigia tokius apelianto teiginius. Nukentėjusioji K. G. viso tyrimo metu nuosekliai tvirtino, kad bute, reikalaujant grąžinti neva pavogtą iš G. B. piniginę, jai buvo grasinama. Nukentėjusioji K. G. parodė, kad jai neprisipažinus dėl piniginės vagystės, G. B. piktai pasakė, kad „važiuosi su mumis“, o jai pasakius, kad niekur nevažiuos, pagrasino jai, kad jei ji su jais neis, ją vis tiek išveš, liepė rengtis striukę, po ko, ji, bijodama priešintis, apsirengė ir visi trys, t. y. ji, M. A. ir G. B. išėjo iš buto. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad ją išsivedant iš buto, jame kartu buvusios jos draugės G. V. ir T. J. bute buvusių vaikinų klausė, kur ją išsiveda, liepė nedaryti nesąmonių, tačiau joms buvo liepta nesikišti. Kolegija neturi pagrindo abejoti šiais nukentėjusiosios parodymais, nes juos patvirtina ir G. B., kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad nukentėjusiajai atsisakius važiuoti, jis pakeltu tonu jai pasakė „važiuojam, važiuojam“ ir kad paėmęs striukę ją padavė K. G., o tai, kad jie visi trys kartu išėjo iš buto, patvirtina paties apelianto M. A. teisiamojo posėdžio metu duoti paaiškinimai. Liudytojos T. J. ir G. V. teisiamojo posėdžio metu taip pat parodė, kad nukentėjusioji buvo išvesta iš buto, kad jos bute buvusių asmenų teiravosi, dėl ko nukentėjusioji yra išvedama iš buto, tačiau joms buvo liepta nesikišti. Kolegija visiškai sutinka su skundžiamame nuosprendyje teismo padaryta išvada, kad tokie liudytojų T. J. ir G. V. parodymai duoda pagrindo teigti, jog joms buvo kilęs nerimas dėl nukentėjusiosios bei tai, kad ji iš buto išėjo ne laisva valia. Taigi pirmiau aptarti įrodymai kolegijai nepalieka jokių abejonių, kad nukentėjusioji K. G. iš buto išėjo ne savo noru. K. G. buvo kaltinama piniginės vagyste, kuri neaišku kur buvo dingusi, jai buvo grasinama, kad jei ji neišeis iš buto pati, ją vis tiek išves. Šis pasakymas vertinamas kaip užslėptas grasinimas pavartoti fizinę prievartą, nes nukentėjusioji buvo verčiama galvoti, kad jai atsisakius išeiti iš buto gražiuoju, ji bus priversta išeiti iš jo pavartojus prieš ją fizinę prievartą. Bute buvusioms jos draugėms taip pat buvo kilęs nerimas dėl nukentėjusiosios, tačiau nukentėjusiajai girdint joms buvo liepta nesikišti. Taigi darytina išvada, kad šiais veiksmais nukentėjusiosios valia buvo palaužta ir ji prieš savo valią išėjo iš buto bei įsėdo į jau kieme buvusį automobilį. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji tamsiu paros metu keturių vaikinų automobiliu buvo vežama į (duomenys neskelbtini) k., kur prie nusikalstamų veikų darymo prisijungė nuteistasis S. M., o vėliau vežama į (duomenys neskelbtini) k. Nukentėjusiosios, nuteistojo M. A., liudytojų M. Z., A. K. bei G. B., kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, parodymais nustatyta, kad automobilyje toliau buvo kalbama apie pavogtos piniginės grąžinimą. Nukentėjusioji K. G. viso tyrimo metu nuosekliai tvirtino, kad automobilyje jai buvo grasinama, kad jei ji negrąžins pavogtos piniginės, jai bus blogai, ją užmuš, taip pat grasinama, kad ji už 100 Lt, kuriuos neva pavogė, turės atidirbti, t. y. „turės visiems jiems čiulpti“. Nukentėjusioji parodė, kad (duomenys neskelbtini) k. nuteistasis S. M., liepęs jai išlipti iš automobilio ir paklausęs, kodėl ji paėmė piniginę, kumščiu jai trenkė į pilvą. Ta aplinkybė, kad nukentėjusiajai teismo medicinos specialisto išvadoje jokie sužalojimai nebuvo konstatuoti, nepaneigia jos parodymų dėl prieš ją pavartoto fizinio smurto. Visų pirma, nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad automobilyje jai buvo grasinama, jog reikės patenkinti visus oraliniu būdu ir kad S. M. jai sudavė smūgį ranka į pilvą, patvirtina G. B., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Be to, kaip pati nukentėjusioji parodė, ji tuo metu buvo su striuke, o G. B., kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad smūgis nukentėjusiajai į pilvą buvo nestiprus. Taigi darytina išvada, kad dėl tokio smūgio nukentėjusiajai sužalojimų galėjo ir neatsirasti. Byloje nustatyta, kad iš (duomenys neskelbtini) k. nukentėjusioji jau penkių vaikinų automobiliu buvo nuvežta į sodybą (duomenys neskelbtini) k., esančią miške, kurioje nuteistieji toliau atliko savavaldžiavimo veiksmus bei su nukentėjusiąja tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu prieš jos valią. Nors nuteistieji ir teigia, kad su nukentėjusiąja jie santykiavo oraliniu būdu už pinigus, t. y. M. A. jai duotus 100 JAV dolerių, ir tai, apelianto M. A. nuomone, patvirtina liudytojų M. Z. bei A. K. parodymai, tačiau ši apeliantų versija yra paneigta nukentėjusiosios K. G. bei G. B., kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, o apelianto M. A. skunde minimų liudytojų M. Z. bei A. K. parodymai buvo teismo pagrįstai įvertinti kritiškai. Nors liudytojai M. Z. bei A. K. parodė, kad žinojo, jog nukentėjusiajai už lytines paslaugas buvo sumokėta, tačiau nė vienas iš jų nematė M. A. nukentėjusiajai K. G. duodant pinigus, o parodyti, iš kur jie žinojo už apie neva nukentėjusiajai sumokėtas lytines paslaugas, liudytojai negalėjo, kas leidžia pagrįstai teigti, kad minėti liudytojai sako netiesą, taip siekdami nuteistiesiems padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tuo tarpu nukentėjusioji K. G. viso tyrimo metu nuosekliai tvirtino, kad sodyboje ji du kartus skambino policijos pareigūnams ir jiems sakė, kad ją nori išprievartauti, tačiau negalėjo prisiminti kaimo pavadinimo. Po to jai buvo liepta išlipti iš automobilio ir eiti kartu su vaikinais iki sodyboje esančios pirties. Įėjus į pirtį jai liepė lipti į antrą aukštą. Kartu su ja į antrą aukštą užlipo ir abu nuteistieji bei G. B., kuris toliau aiškinosi dėl neva pavogtos piniginės, sakė, kad už tai ji jam turės atiduoti 250 Lt. Kad atstotų nuo jos, sutiko G. B. atiduoti 250 Lt, tačiau G. B. pasakė, kad „vis vien turės atidirbti“. Nukentėjusioji K. G. parodė, kad ji paprašė jai leisti paskambinti I. ir paklausti, gal ji žino, kur piniginė. Ji skambino I., tačiau ji neatsiliepė. Tuomet skambino jos mamai ir atsiliepė pati I.. I. jos klausė, kur ji yra, tačiau jai atsakė, kad „geriau nežinoti, kur esu“. Tuo metu S. M. iš jos bandė atimti telefoną, todėl jį išjungė ir įsidėjo į striukės kišenę. Nukentėjusiosios parodymais, S. M. su G. B. nulipus į pirmą aukštą, M. A. jai pasakė, kad „geriau čiulpk vienam, nes kitaip reikės visiems“. Išsigando ir pakluso jo reikalavimams. Tai darė ne savo noru. Jai pasidarė bloga ir apie tai pasakė M. A.. M. A. atsitraukė. Po to į antrą aukštą užlipęs S. M. liepė jai klauptis, klausė, ar ji nori su prezervatyvu, ar be jo. Pasakė, kad su prezervatyvu, nes prieš tai jai buvo šlykštu. S. M. pats užsimovęs prezervatyvą liepė jai „čiulpti“. Jo bijojo, nes prieš tai jis jai buvo sudavęs smūgį. Tai darė, kol S. M. patenkino. Po to visi važiavo namo. Prieš išlipdamas (duomenys neskelbtini) k. S. M. jai pagrasino, kad jei kam nors pasiskųs, jai bus blogai, arba jie, arba kiti ją užmuš. Panevėžyje ją paleido prie bažnyčios. Išlipusi iš automobilio iš karto nuėjo pas I. ir viską jai papasakojo, o po to abi kartu nuėjo į policiją. Kolegija neturi pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiosios parodymais, nes juos patvirtina kiti bylos įrodymai. Liudytoja I. U. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad įvykio vakarą jai skambino K. G., tačiau liudytojos teigimu, ji ja nepatikėjo ir nereagavo, o po to, kai pati skambino K. G., ji jau neatsiliepė. Liudytoja I. U. taip pat parodė, kad netrukus po įvykio pas ją atėjo K. G., kuri verkė, buvo šoko būsenoje. K. G. jai pasakė, kad S. M. ir vaikinas, pravarde „velnias“ (M. A.) ją išprievartavo, t. y. privertė ją tenkinti juos oraliniu būdu. G. B., kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad suprato, jog M. A. pasilikus su nukentėjusiąja, jis ją išprievartaus bei patvirtino, jog išlipdamas iš automobilio S. M. pagrasino nukentėjusiajai susidorojimu, jei ji pasakys apie nusikaltimą policijos pareigūnams. Visus pirmiau paminėtus parodymus nukentėjusioji K. G. patvirtino ir asmens parodymų atpažinti bei akistatų su liudytojomis T. J., G. V., nuteistaisiais bei G. B., kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, metu. Taigi pirmiau aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad nuteistieji M. A. ir S. M., nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą G. B., kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, tariamą teisę, atgauti neva nukentėjusiosios pagrobtą piniginę, pavartodami psichinę ir fizinę prievartą nukentėjusiosios K. G. atžvilgiu, bei tęsdami nusikalstamą veiką tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja prieš jos valią oraliniu būdu, esant palaužtai jos valiai dėl anksčiau patirto fizinio smurto ir grasinimų pavartoti fizinį smurtą. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusiajai dar bute, kuriame ji buvo apkaltinta G. B. piniginės vagyste, buvo grasinama jos atžvilgiu pavartoti fizinę prievartą ir tokiais veiksmais palaužus jos valią, ji buvo išvežta iš buto. Tolesnė įvykių eiga rodo, kad nukentėjusiąją vežant į (duomenys neskelbtini) k., o po to vežant į (duomenys neskelbtini) k., taip pat ir minėtame kaime esančioje sodyboje, už tai, kad ji neprisipažino pavogusi G. B. piniginės, toliau buvo grasinama jai pavartoti fizinį smurtą ir su ja susidoroti bei jos atžvilgiu buvo pavartotas fizinis smurtas, suduodant jai smūgį kumščiu į pilvą, taip pat jai buvo grasinama, kad nesutikus santykiauti su nuteistaisiais, ji bus priversta lytiškai santykiauti su visais esančiais asmenimis, bei reikalaujama, kad ji „atidirbtų“ arba atiduotų 250 Lt už neva jos pagrobtą G. B. piniginę. Kolegija neabejoja, kad tokiais pasakymais nukentėjusioji buvo verčiama galvoti, kad jai atsisakius santykiauti su nuteistaisiais, ji bus priversta tenkinti visų kartu buvusių asmenų lytinę aistrą ir tai nukentėjusiajai sukėlė baimę patirti fizinį smurtą, t. y. nukentėjusioji turėjo realų pagrindą manyti, kad ji lytiškai santykiauti priversta bus pavartojus jos atžvilgiu fizinį smurtą. Taigi šios aplinkybės, vertinant jas sietinai su tuo, kad nukentėjusioji tamsiu paros metu, esant kiekybiniam pranašumui buvo vežama į jai nežinomą sodybą, esančią miške, ir pasilikusi viena miške esančioje sodyboje tamsiu paros metu su penkiais vyrais, ji nebesipriešino ir tenkino nuteistųjų lytinę aistrą oraliniu būdu esant palaužtai jos valiai dėl anksčiau pavartoto prieš ją fizinio smurto bei grasinimų pavartoti fizinį smurtą. Aplinkybę, kad nukentėjusiosios valia buvo palaužta, patvirtina ir tai, jog nukentėjusioji sutiko atiduoti G. B., kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, 250 Lt, nors niekada neprisipažino paėmusi jo piniginę. Taigi nors nuteistieji ir teigia nesupratę, kad su nukentėjusiąja jie tenkino lytinę aistrą prieš jos valią, tačiau pirmiau aptarti pačių nuteistųjų bei kartu su jais buvusio G. B., kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, veiksmai, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad apeliantai negalėjo nesuprasti aiškaus nukentėjusiosios nesutikimo tenkinti lytinę aistrą su jais. Be to, aplinkybę, kad nuteistieji suvokė, jog lytinę aistrą jie tenkino ne abipusiu sutikimu, o prieš nukentėjusiosios valią, patvirtina tai, kad prieš išlipdamas iš automobilio S. M. pagrasino nukentėjusiajai, kad jai bus blogai, jei apie tai pasakys policijos pareigūnams. Visos pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, jog apeliantai veikė bendrai, kad jie suprato ir suvokė, jog bendrai kėsinasi į tuos pačius objektus – valdymo tvarką ir žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę bei neliečiamumą. Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes apeliantų veikos pagal BK 150 str. 2 d. ir 294 str. 2 d. kvalifikuotos tinkamai pritaikius įstatymą, todėl perkvalifikuoti jų veiką iš BK 150 str. 2 d. į BK 151 str. 1 d. ar apeliantus išteisinti dėl šių nusikalstamų veikų padarymo nėra jokio teisinio pagrindo.

Nuteistasis M. A. savo skunde tvirtina, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, todėl jam, priešingai nei nuteistajam S. M., paskirta pernelyg griežta bausmė. Tačiau bylos medžiaga paneigia bet kokias abejones dėl teismo šališkumo. Kolegija neturi pagrindo abejoti ir nuteistajam paskirtos bausmės teisingumu. Nuteistajam M. A. mažesnių nei BK 294 str. 2 d. ir 150 str. 2 d. sankcijose nustatytų laisvės atėmimo bausmių skyrimą nulėmė nuosprendyje aiškiai ir logiškai išdėstytos aplinkybės. Nuteistasis M. A. padarė du tyčinius, baigtus nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas apysunkių, kitas – sunkių nusikaltimų kategorijai. Teismas jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, tačiau pagrįstai nurodė, kad nuteistojo M. A. atsakomybę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 str. 2 d., padarymo sunkina tai, jog jis šią veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe. Skirdamas nuteistajam M. A. bausmes pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir jo asmenybę – anksčiau yra teistas du kartus, iš viso yra teisiamas 6 – tą kartą, tačiau nusikalstamas veikas padarė prieš priimant nuosprendį ankstesnėje byloje, daug kartų baustas administracine tvarka ir, kaip matyti, nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, jis niekur nedirbo, nesimokė. Ankstesniais nuosprendžiais M. A. buvo paskirtos švelnesnės bausmės (bauda, laisvės apribojimas), taip pat taikyti jo teisinę padėtį švelninantys institutai (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, bausmės vykdymo atidėjimas), tačiau jais bausmių tikslai nebuvo pasiekti ir jie nesulaikė M. A. nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Toks nuteistojo elgesys rodo jo antivisuomenines nuostatas, aiškų visuotinai priimtinų elgesio normų ignoravimą ir byloja apie susiformavusį klaidingą įspūdį dėl nebaudžiamumo už daromas nusikalstamas veikas. Taigi bausmių paskyrimą nuteistajam M. A. lėmė ne teismo šališkumas, kaip jis tai teigia savo apeliaciniame skunde, bet jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir gana neigiama jo asmenybės charakteristika. Priešingai, to negalima pasakyti apie jo nusikalstamų veikų bendrininko S. M. asmenybę, atsižvelgiant dar ir į tai, kad jis, kaip nusikaltimo bendrininkas, prie daromų nusikalstamų veikų prisijungė vėliau. Taigi atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas atsižvelgė į visas nustatytas reikšmingas faktines bylos aplinkybės, jas įvertino ir teisingai taikė bausmės paskyrimo pagrindus, todėl pirmosios instancijos teismo už nusikaltimus M. A. paskirtos bausmės, kolegijos nuomone, yra teisingos, atitinka nuteistojo asmenybę bei nėra aiškiai per griežtos. Tačiau šiuo atveju kolegija nesutinka su skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismo padaryta išvada, kad apeliantų padarytos nusikalstamos veikos sudarė realią, o ne idealią sutaptį. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad priešingai nei skundžiamame nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, nusikalstamos veikos laiko prasme buvo padarytos tuo pačiu metu, tais pačiais veiksmais, tyčia, todėl nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos sudaro ne realią, o idealią sutaptį. Atsižvelgusi į tai kolegija konstatuoja, kad nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. A. nesutinka ir su nukentėjusiajai priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu – 10 000 Lt. Tačiau kolegija, įvertinusi padarytų nusikaltimų faktines aplinkybes ir nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus, atsižvelgusi į nuteistųjų turtinę padėtį, į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neturi pagrindo keisti apylinkės teismo sprendimo dėl nukentėjusiajai priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p. teismas

nusprendžia:

Tenkinti nuteistųjų M. A. ir S. M. apeliacinių skundų dalį.

Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo:

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmes, paskirtas M. A. pagal BK 294 str. 2 d. ir 150 str. 2 d., subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., paskirtą bausmę subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-10-19 nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės ir M. A. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams ir 11 MGL (1430 Lt) baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmes, paskirtas S. M. pagal BK 294 str. 2 d. ir 150 str. 2 d., subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – areštą 50 (penkiasdešimt) parų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.