Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Violetos Petkevičienės,

atsakovės atstovams J. J. ir K. N. (kuri kartu atstovauja ir trečiąjį suinteresuotą asmenį),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. A. ir M. A. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybė).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Paaiškina, kad jiems nuosavybės teise nuo 2022 m. lapkričio 15 d. priklauso butas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). Pažymi, jog Butą įsigijo viešame Administracijos organizuotame jos turto pardavimo elektroniniame aukcione 2022 m. spalio 27 d. Nurodo, kad 2024 m. gegužės 13 d. su prašymu (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Prašymas), kreipėsi į Administraciją, prašydami išduoti statybas leidžiantį dokumentą pagal Projektą. Pažymi, jog siekia gauti statybas leidžiantį dokumentą lango sąramai. Anot pareiškėjų, langas, kurio sąramą Projektu nori jie įrengti, faktiškai egzistavo Buto pardavimo metu. Taip pat nurodo, jog aukciono medžiagoje nebuvo jokių pastabų apie kadastro byloje neįregistruotą langą – buvo nurodyta tik pastaba, kad „Patalpos parduodamos esamos būklės“. Pažymi, jog įvertinę faktinę Buto būklę, aukcione nusipirko iš Administracijos Butą su jame esančia lango anga. Nurodo, kad Buto langas buvo įrengtas XX a. 7-ajame dešimtmetyje. Lango įrengimo datą, pareiškėjų teigimu, patvirtina 2024 m. gegužės 8 d. Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės aktas (toliau – ir Ekspertizės aktas). Teigia, jog Ekspertizės aktu rekomenduojama Projektui pritarti. Taip pat nurodo, jog jiems nusipirkus Butą ir ketinant jį remontuoti, paaiškėjo, jog ilgą laiką egzistuojanti lango anga yra įrengta konstrukcine prasme netinkamai ir ją reikia sustiprinti – įrengti lango sąramą. Lango sąramos įrengimas yra reikalingas siekiant apsaugoti istorinį pastato mūrą ir užtikrinti statinio, juo besinaudojančių asmenų ir šalia statinio esančių asmenų saugumą. Tad, anot pareiškėjų, veikdami kaip rūpestingi savininkai, parengė Projektą, kuriuo siekia įrengti lango sąramą ir tokiu būdu apsaugoti istorinį mūrą, t. y. siekia sustiprinti sienos, kurioje yra esamas langas, konstrukciją, kad ji būtų saugi. Teigia, jog www.planuojustatau.lt sistemoje pateikė rašymą, prašydami išduoti statybą leidžiantį dokumentą lango sąramos sename lange įrengimui. O 2024 m. gegužės 30 d. www.planuojustatau.lt sistemoje buvo gauti visų reikalingų Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) padalinių ir kitų institucijų pritarimai Projektui ir suderinimai. Pabrėžia, kad 2024 m. birželio 3 d. statybas leidžiantis dokumentas buvo „suformuotas“ ir „pasirašomas“. Tačiau, pareiškėjų teigimu, 2024 m. birželio 4 d. prašymo būsena buvo pakeista į „nepasirašytas / neišduotas“ – priimtas skundžiamas Sprendimas. Pareiškėjai nesutinka su Administracijos priimtu Sprendimu. Nurodo, kad 2024 m. birželio 6 d. per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ (toliau – ir IS „Infostatyba“) dar kartą pateikė Administracijai atsakymą į pastabą / dokumentus ir argumentus, patvirtinančius, jog Administracijos reikalavimas pateikti gretimo sklypo savininko sutikimą yra perteklinis ir neatitinkantis teisės aktų reikalavimų. Tačiau, anot pareiškėjų, joks rašytinis Administracijos sprendimas dėl papildomai pateiktų argumentų nebuvo priimtas. Pažymi, kad 2024 m. birželio 18 d. telefonu susisiekė su Administracija, kuri pasakė, jog Sprendimas nebus keičiamas ir statybas leidžiantis dokumentas nebus išduotas. Pareiškėjai nesutinka su priimtu Sprendimu. Mano, kad Sprendimas yra nepagrįstas, reikalaujama perteklinių dokumentų ir biurokratiniais nepagrįstais pagrindais atsisakoma vykdyti Administracijai teisės aktų priskirtas funkcijas. Pirmiausia nurodo, jog Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 27 straipsnio 13 dalies, Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 (toliau – ir STR 2.02.01:2004), 193¹ punkto. Pareiškėjų įsitikinimu, Administracijos Sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Nurodo, kad Administracijos reikalavimas pateikti gretimo žemės sklypo savininko sutikimą yra nepagrįstas ir prieštarauja STR 2.02.01:2004 193¹ punkto imperatyvui. Pažymi, jog toks reikalavimas yra nepagrįstas ir perteklinis, nes teisės aktai nenumato, jog toks sutikimas turėtų būti pateiktas. Nurodo, kad STR 2.02.01:2004 193¹ punktas nustato išimtį, pagal kurią perimetrinio užstatymo atveju gretimo sklypo savininko sutikimas yra nereikalingas. Tad mano, jog statytojas neprivalo gauti kaimyninių žemės sklypų (teritorijų) savininkų rašytinių sutikimų dėl tokios lango sąramos įrengimo. Taip pat teigia, jog pagal Statybos įstatymo 27(1) straipsnio 1 dalies 2 punktą, tikrinant statinio projektą tikrinama, ar nėra juridinių faktų, kurie ribotų statybos galimybes ar pažeistų trečiųjų asmenų teises, yra bendrojo pobūdžio nuostata / teisės principas, kuri detalizuojama statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Statybos proceso reguliavimas yra detaliai reglamentuotas, todėl jei statyba atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus, ji laikoma teisėta ir nepažeidžiančia trečiųjų asmenų teisių. Tuo tikslu poįstatyminiuose teisės aktuose (STR ir kt.) yra nurodyta, kokios procedūros turi būti atliktos, kokie pritarimai / sutikimai ir kokiais atvejais yra reikalingi. STR 2.02.01:2004 detaliai nustato atvejus, kada kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas yra privalomas, taip pat šios taisyklės išimtis. STR 2.02.01:2004 193¹ punktas nustato aiškią taisyklę, kad perimetrinio užstatymo atveju įrengiant lango sąramą gretimo sklypo savininko sutikimas nereikalingas – kitaip sakant, tokiu atveju trečiųjų asmenų teisės nepažeidžiamos. Tad pareiškėjų nuomone, ši specialioji taisyklė negali būti paneigiama bendro pobūdžio principu (lex specialis derogat legi generali, t. y. specialioji norma turi viršenybę prieš bendrąją normą). Akcentuoja ir tai, kad Projektu nėra įrengiamas naujas (iki šiol nebuvęs) langas, t. y. Projekto sprendiniai apima ne naujo lango, o esamo lango sąramos įrengimą. Tad pareiškėjų teigimu, lango sąramos įrengimas yra būtinas, kad istorinio mūro sienos konstrukcija ties esamo lango anga tenkintų reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinio reikalavimus „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ ir „Naudojimo sauga“, nes dabartinės sienos konstrukcijos techninė būklė yra nepakankama ir turi būti sustiprinta. Skunde nesutinka, jog išdavus statybą leidžiantį dokumentą pagal Projektą, bus užkertama galimybė projektuoti gretimą sklypą perimetrinio užstatymo principu. Pareiškėjų teigimu tokia galimybė nebus apribota, nes tokios praktinės galimybės nėra ir dabar, t. y. prie (duomenys neskelbtini) (3 aukštų pastatas) fasado, esančio šalia (duomenys neskelbtini) sklypo, nėra realios galimybės priblokuoti jokių pastatų: a) pirmo aukšto lygyje palei (duomenys neskelbtini) sieną yra nustatytas servitutas – teisė statyti, aptarnauti ir eksploatuoti transformatorinę bet kuriuo paros metu bei teisė tiesti inžinerinius tinklus. O servituto zonoje (ties Projekte numatomos lango sąramos įrengimu) stovi transformatorinė. Servituto zonoje statyba yra negalima, t. y. negali būti statomi jokie statiniai ar jų dalys (kolonos ir pan.); b) trečiame (duomenys neskelbtini) aukšte tame pačiame fasade yra nuo namo statybos įrengtas ir kadastro byloje įregistruotas langas, todėl ties trečiuoju namo aukštu taip pat negalimas joks blokavimas perimetrinio užstatymo principu; c) objektyviai neįmanomas priblokuotas pastatas gretimame sklype, kuris būtų tik antro aukšto lygyje (t. y. kabotų ore). Šiuo aspektu skunde pažymi, jog Projektu nesiekiama įrengti langą sienoje, kurioje nėra jokių kitų langų ir šalia kurios nėra jokių statybos apribojimų. Anot pareiškėjų, faktinė situacija yra tokia, kad šiame namo fasade jau yra įrengtas ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotas langas, taip pat pirmo aukšto lygyje gretimame sklype nustatytas servitutas, dėl kurio statyba toje zonoje negalima. Mano ir tai, kad Sprendimas nepagrįstas ir dėl to, jog pastaboje nurodytas (duomenys neskelbtini) detalusis planas (TPDR reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) www.tpdris.lt nėra registruotas. Tad pareiškėjai abejoja, ar jis apskritai yra galiojantis. Pareiškėjų teigimu, net jei Administracijos nurodytas detalusis planas ir galiotų, jo galiojimo teritorija apsiriboja gretimu sklypu ir neapima žemės sklypo, kuriame yra gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Projektu nėra projektuojama gretimo sklypo teritorija, jokie Projekto sprendiniai į gretimą sklypą nepatenka. Atitinkamai, nurodo, kad gretimo žemės sklypo teritorijų planavimo sprendiniai neturi jokios įtakos Projektui, nes jų galiojimo zonos nepersidengia, t. y. detalusis planas taikytinas konkrečioje juo suplanuotoje teritorijoje ir jo galiojimo riba negali būti neteisėtai išplečiama į gretimą sklypą (t. y. tą, kuriame yra Butas). Lango sąramos įrengimas neturi jokio ryšio su gretimu sklypu ar jo teritorijų planavimo sprendiniais. Pareiškėjai mano ir tai, jog Sprendimas yra nepagrįstas, nes Statybos įstatymo 27(1) straipsnio 1 dalis įpareigoja tikrinti, ar statinio projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Pareiškėjų nuomone, ši nuostata reiškia, kad teritorijų planavimo dokumentai turi galioti projektuojamame žemės sklype (kuriame yra (duomenys neskelbtini) namas), o ne kituose žemės sklypuose, kurie yra neprojektuojami. Gretimo sklypo nurodytas, bet TPDRIS nerodomas, detalusis planas ir jo sprendiniai nėra ir negali būti priežastis nustatyti perteklinius reikalavimus Projektu projektuojamiems sprendiniams už tokio detaliojo plano galiojimo ribos. Tad pareiškėjų įsitikinimu, gretimo sklypo savininko sutikimas Projektui yra neprivalomas ir jo negali būti reikalaujama. Galiausiai mano, kad priimant skundžiamą Sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teigia, kad priimant skundžiamą Sprendimą, buvo pažeista Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalis ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau – ir STR 1.05.01:2017) 17 ir 19 punktai, nes nuostatos, Projektui pritarė visi jam pritarti turėję Administracijos padaliniai – prašymo statusas buvo „patenkintas“, „suformuotas pasirašymui“, todėl, anot pareiškėjų, Administracija privalėjo pasirašyti ir išduoti statybas leidžiantį dokumentą. Taip pat mano, jog Administracija Sprendime nurodė naujas, po ankstesnių patikrinimų nepateiktas, pastabas. Pastaba dėl tariamai reikalingo gretimo sklypo savininko sutikimo nebuvo pateikta nė vieno jį tikrinusio atsakingo subjekto – priešingai, Projektui visi padaliniai ir atsakingi specialistai pritarė. Mano, kad tokia pastaba laikytina nepagrįsta ir negali būti pagrindas neišduoti statybas leidžiančio dokumento.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

5. Byloje kilo ginčas dėl Administracijos 2024 m. birželio 4 d. Sprendimo, kuriuo pareiškėjams I. A. ir M. A. atsisakyta išduoti statybas leidžiantį dokumentą, teisėtumo ir pagrįstumo.

6.1. Pareiškėjams nuosavybės teise nuo 2022 m. lapkričio 15 d. priklauso Butas; Butą pareiškėjai įsigijo viešame Savivaldybės organizuotame jos turto pardavimo elektroniniame aukcione 2022 m. spalio 27 d.

6.2. Pareiškėjai 2024 m. gegužės 13 d. pateikė Administracijai Prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal Projektą.

6.3. Administracija 2024 m. birželio 4 d. priėmė Sprendimą, kuriuo statybą leidžiančio dokumento nepasirašė ir neišdavė.

7. Kaip matyti iš skundo, pareiškėjai, be kita ko, teigia, kad priimant skundžiamą Sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, t. y., kadangi Projektui pritarė visi jam pritarti turėję Savivaldybės padaliniai ir kiti atsakingi subjektai, tad Savivaldybė privalėjo automatiškai pasirašyti ir išduoti statybą leidžiantį dokumentą; Savivaldybė negalėjo jau išspręsto ir patenkinto Prašymo nepasirašyti.

Tad teisėjų kolegija, pirmiausia, šiuo klausimu ir pasisako.

8. Statybos įstatymo 2 straipsnio 87 dalyje nustatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas – dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą.

Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalį statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius arba administracijos direktorius paveda tai atlikti kitiems savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams (toliau – meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas).

Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai išduodami, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui statybą leidžiančių dokumentų duomenis per 3 darbo dienas, praėjus nustatytam projektinių pasiūlymų patikrinimo terminui, registruojant ir šio straipsnio 15¹ dalyje nurodytus jų duomenis (dokumentus) paskelbiant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, jeigu gauti visų projektinius pasiūlymus turėjusių patikrinti subjektų pritarimai. <...>. Gavus nepritarimą (nepritarimų) <...>, statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas ir statytojas apie tai per 3 darbo dienas praėjus projektinių pasiūlymų patikrinimo terminui per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ informuojamas nurodant neišdavimo priežastis ir pateikiant nepritarimo (nepritarimų) kopiją (kopijas). <...>.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 27 dalyje nustatyta, kad sprendimą neišduoti statybą leidžiantį dokumentą statytojas (užsakovas) turi teisę apskųsti teismui. Atsakovais šiose bylose laikomi asmenys, nepritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir statybą leidžiantį dokumentą atsisakęs išduoti subjektas.

9. STR 1.05.01:2017 17 punkte nustatyta, kad, jei projektiniams pasiūlymams pritarė visi privalėję juos patikrinti subjektai (įskaitant ir savivaldybės administraciją), statybą leidžiantys dokumentai išduodami. Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas informuodamas visuomenę per 3 darbo dienas praėjus nustatytam projektinių pasiūlymų patikrinimo terminui, statybą leidžiančių dokumentų duomenis (dokumentus), nurodytus Statybos įstatymo 27 straipsnio 15¹ dalyje, registruoja IS „Infostatyba“. Apie tai prašymo pateikėjas automatiškai informuojamas el. paštu. Jei projektiniams pasiūlymams visi privalėję juos patikrinti subjektai pritarė iki pasibaigiant projektinių pasiūlymų patikrinimo terminui, šiame punkte nurodyti veiksmai gali būti atliekami nelaukiant projektinių pasiūlymų patikrinimo termino pabaigos.

To paties reglamento 19 punkte nustatyta, jog, jei per projektinių pasiūlymų patikrinimo terminą projektiniams pasiūlymams nepritarė nors vienas iš privalėjusių juos patikrinti subjektų, savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas apie tai, kad statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, pažymi IS „Infostatyba“ tik jei nepritaręs projektiniams pasiūlymams subjektas IS „Infostatyba“ nurodė nepritarimo motyvus. Nepateikus nepritarimo projektiniams pasiūlymams motyvų arba kilus abejonių dėl šių motyvų pagrįstumo, kilus abejonių dėl pritarimo projektiniams pasiūlymams pagrįstumo, savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas savo iniciatyva arba statytojo ar jo įgalioto asmens, projektinius pasiūlymus tikrinančių ar kitų asmenų prašymu turi teisę ne ilgesniam kaip 8 darbo dienų terminui sustabdyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą (tai pažymėdamas IS „Infostatyba“) ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros sustabdymo organizuoti suinteresuotų šalių (projektiniams pasiūlymams nepritarusių ar galbūt nepagrįstai pritarusių subjektų, statybos valstybinės priežiūros institucijos atstovo, prašymo pateikėjo ir kitų) pasitarimą, kad išsiaiškintų kilusius neaiškumus. Neišsprendus klausimo dėl galbūt nepagrįsto nepritarimo projektiniams pasiūlymams, arba dėl galbūt nepagrįsto pritarimo, savivaldybės administracija raštu kreipiasi į subjektą (padalinį) tikrinti projektinius pasiūlymus įgaliojusią instituciją, prašydama patvirtinti pagrįstais arba pripažinti nepagrįstais nepritarimo projektiniams pasiūlymams motyvus ar patvirtinti pagrįstu pritarimą projektiniams pasiūlymams arba pripažinti, kad pritarta projektiniams pasiūlymams nepagrįstai pateikiant motyvus. Institucija atsakymą privalo pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Jei institucija raštu patvirtina nepritarimo projektiniams pasiūlymams motyvus pagrįstais, statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas. Jei institucija nepritarimo projektiniams pasiūlymams motyvus pripažįsta nepagrįstais ar patvirtina, kad projektiniams pasiūlymams pritarta pagrįstai, statybą leidžiantis dokumentas išduodamas, o rašto kopija paskelbiama IS „Infostatyba“. <...>.

10. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad šioje byloje nėra ginčo, jog 2024 m. gegužės 30 d. IS „Infostatyba“ buvo gauti visų reikalingų savivaldybės padalinių ir kitų institucijų pritarimai Projektui. Tad, vadovaujantis minėtais teisės aktais, Savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas turėjo išduoti pareiškėjams statybą leidžiantį dokumentą arba jeigu jam kilo abejonė dėl pritarimo Projektui pagrįstumo, tai minėtas pareigūnas privalėjo pasinaudoti STR 1.05.01:2017 19 punkte numatyta procedūra, t. y. turėjo sustabdyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą (tai pažymėdamas IS „Infostatyba“), organizuoti suinteresuotų šalių pasitarimą, kad išsiaiškintų kilusius neaiškumus ir pan.

Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjams buvo atsisakyta išduoti statybą leidžiantį dokumentą, tai pažymint IS „Infostatyba“ motyvus, tad darytina išvada, kad Savivaldybės merui arba jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui kilo abejonių dėl pritarimo Projektui pagrįstumo. Šiuo atveju minėtas pareigūnas privalėjo pasinaudoti nurodyta procedūra, kad išsiaiškintų kilusius neaiškumus. Tačiau, kaip matyti iš bylos, to nebuvo padaryta; byloje tokių duomenų nėra.

11. Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjų teiginiai iš esmės dėl padarytų esminių procedūrinių pažeidimų yra pagrįsti. Tik pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad šiuo atveju buvo tik vienintelis viešojo administravimo subjekto veikimo modelis, t. y. jis privalėjo jiems išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas turėjo dar ir kitą veikimo modelio variantą, t. y. statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros sustabdymą ir atlikimą atitinkamų nurodytų veiksmų, siekiant išsiaiškinti kilusius neaiškumus ir pan.

12. Taigi, priimant skundžiamą Sprendimą buvo pažeistos esminės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti skundžiamą Sprendimą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tad teisėjų kolegija dėl kitų argumentų plačiau nepasisako.

13. Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėjų skundas yra pagrįstas, tad jis patenkinamas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas). Tai reiškia, kad skundžiamas Sprendimas panaikinamas bei atsakovė įpareigojama pareiškėjų Prašymą nagrinėti (svarstyti) iš naujo. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai savo skundu prašė įpareigoti atsakovę atlikti konkrečius veiksmus, t. y. išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal Projektą, tačiau toks įpareigojimas šiuo atveju negali būti duodamas, nes administracinė procedūra nėra baigta, teismas negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų.

14. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, įskaitant ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (to paties straipsnio 5 dalis).

15. Pareiškėjų skundas patenkintas, t. y. sprendimas priimtas jų naudai. Tai reiškia, kad pareiškėjai turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjai prieš kreipdamiesi į teismą sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį. Įrodymų apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas, pareiškėjai nepateikė. Tad pareiškėjams priteistina būtent 30 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų I. A. ir M. A. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus patenkinti.

Panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. birželio 4 d. sprendimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nepasirašytas ir neišduotas statybą leidžiantis dokumentas pagal „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektą Nr. (duomenys neskelbtini)“, bei įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pareiškėjų I. A. ir M. A. prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą nagrinėti (svarstyti) iš naujo.

Priteisti pareiškėjams I. A. ir M. A. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 30 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.