Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas Kęstutis Venckus Baudžiamoji byla Nr. 1A-348-349/2009

NUOSPRENDIS

2009 m. birželio 11 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio (pranešėjas), teisėjų Bronės Vidzėnienės, Sigito Bagdonavičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, E. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 8 mėnesiams.

Priteista iš E. K. E. J. 1465 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

E. K. nuteistas už tai, kad 2006 m. gegužės 10 d., laikotarpiu nuo 11 val. 30 min. iki 21 val., Panevėžyje, įsibrovė į butą, priklausantį E. J., esantį (duomenys neskelbtini) iš kur slapta pagrobė E. J. priklausantį turtą: DVD grotuvą „Vido“, 200 litų vertės, skaitmeninę filmavimo kamerą „Canon“, 1200 litų vertės, vaizdo kasetę, 15 litų vertės ir fotoaparatą, 50 litų vertės.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Teismas teisingai įvertino bylos įrodymus ir pagrįstai E. K. pripažino kaltu dėl visų kaltinime išvardintų daiktų vagystės. Nuosprendyje išanalizuota ir motyvuotai paneigta nuteistojo skunde pakartojama analogiška viso proceso metu dėstytai versija, jog jis iš nukentėjusiojo buto nepagrobė fotoaparato. Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo E. J. ir jo sutuoktinės E. J. viso bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus apie iš jų buto pagrobtus daiktus, pagrįstai pripažino, jog šie parodymai buvo nuoseklūs nuo jų pirmųjų apklausų, todėl netikėti, jog tarp kitų apklausose nurodytų pagrobtų daiktų buvo ir fotoaparatas, nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, jog nuteistojo neprisipažinimas pavogus fotoaparatą neturėjo teisinės reikšmės vertinant jo poziciją dėl pareikšto kaltinimo, nes teismas pripažino apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi.

Šioje byloje ištirtais įrodymais nėra nustatyta, kokiu konkrečiu būdu nuteistasis pateko į nukentėjusiojo butą. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, nukentėjusiojo E. J. ir liudytojos E. J. parodymų matyti, kad po vagystės iš buto, esančio pirmajame aukšte, langas buvo praviras, o buto durų užraktas nesugadintas. Nukentėjusysis E. J. nurodė duodavęs broliui A. J. savo buto raktus, o liudytojas A. J., su kuriuo nuteistasis buvo pažįstamas, negalėjo kategoriškai patvirtinti nedavęs nuteistajam savo brolio E. J. buto raktų. Esant tokiems įrodymams, negalima paneigti nuteistojo versijos, kad jis į nukentėjusiojo butą pateko atsirakinęs duris A. J. jam duotu raktu. Tačiau teismų praktikoje, kvalifikuojant veiką kaip įsibrovimą į patalpą, įsibrovimo būdas reikšmės neturi – įsibrovimu pripažįstamas neteisėtas patekimas į patalpą tiek įveikiant kliūtis, tiek be kliūčių. Svarbiausia aplinkybė šiuo atveju yra asmens išankstinis tikslas pagrobti patalpoje esantį turtą. Iš paties nuteistojo parodymų matyti, kad jis į nukentėjusiojo butą ėjo turėdamas tikslą pagrobti bute esančius daiktus, kuriuos buvo matęs ankstesnių apsilankymų šiame bute metu. Tokie nuteistojo veiksmai rodo, kad jis į butą įsibrovė, todėl, netgi nenustačius konkretaus įsibrovimo būdo, nuteistojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d. Tačiau teismas, teisingai kvalifikavęs E. K. veiką, neatsižvelgė į baudžiamojo įstatymo galiojimo taisykles, numatytas BK 3 str., kurio 2 d. draudžia taikyti asmeniui nepalankesnį baudžiamąjį įstatymą, įsigaliojusį po nusikalstamos veikos padarymo. E. K. nusikaltimą padarė 2006 m. gegužės 10 d. Tuo metu galiojusio BK 178 str. 2 d. sankcija (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), be kitų bausmių rūšių, numatė laisvės atėmimą iki penkerių metų ir ši redakcija buvo palankesnė už vėlesnę, sugriežtinusią laisvės atėmimo bausmę iki šešerių metų (2007-07-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Todėl nuosprendis tikslintinas, nurodant veikos padarymo metu galiojusią BK 178 str. 2 d. redakciją.

Teismas apeliantui skyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra artima sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkiui. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis šį nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis ir neteistas, tačiau jis iki šio nusikaltimo ir po jo įvykdė tyčinius apysunkius ir sunkius nusikaltimus nuosavybei, už kuriuos nuteistas vėlesniais nuosprendžiais (102-132 b. l.). Pagal BK 91 str. 2 d. nuostatas nepilnamečiui už apysunkio nusikaltimo padarymą laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama tik tuomet, jei švelnesnių bausmių jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. Iš šių nuosprendyje išdėstytų bausmės skyrimo motyvų matyti, kad, teismui teisingai nurodžius formaliąsias bausmės skyrimui reikšmingas sąlygas – nusikaltimo sunkumą, kaltės formą, veikos stadiją – pagrindinėmis bausmės individualizavimui reikšmingomis aplinkybėmis buvo apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir jo elgesys po šio nusikaltimo, t. y. toliau tęsiamas analogiškų nusikaltimų darymas. Pastaroji aplinkybė apibūdina asmenį ir padeda nuspręsti, kokia bausmės rūšimi bus pasiekti bausmės tikslai. Tačiau ji negali būti prioritetinė skiriant bausmę, nes apelianto teisinė padėtis neproporcingai pasunkėtų dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, t. y. dėl to, kad jo nusikaltimai buvo išaiškinti ne chronologine tvarka – anksčiau už kitus įvykdytas nusikaltimas išaiškintas vėliausiai. Atsižvelgdama į šias aplinkybes kolegija daro išvadą, kad teismas apeliantui parinko teisingą bausmės rūšį, nes jo iki ir po šio nusikaltimo padaryti analogiški nusikaltimai rodo, kad jo susiformavę nusikalstami polinkiai tegali būti pakeisti skiriant laisvės atėmimo bausmę. Tačiau įvertinus tai, kad byloje yra E. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jauną amžių nusikaltimo darymo metu – jam buvo 15 metų, jis iki šio nusikaltimo įvykdymo nebuvo teistas, todėl neturėjo galimybės apsvarstyti savo veikos teisinių pasekmių ir padaryti reikiamų išvadų, jam paskirta bausmė, artima sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui, yra aiškiai per griežta, todėl ji švelnintina iki vienerių metų laisvės atėmimo, o nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.).

Pakeitus apeliantui už šį nusikaltimą paskirtą bausmę, mažintina ir galutinė dviem nuosprendžiais paskirta subendrinta bausmė.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 30 d. nuosprendį pakeisti.

E. K. pagal BK 178 str. 2 d. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki vienerių metų. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, E. K. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 11 d. nuosprendį.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.