- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-18
- Bylos Nr.
- 1A-72-334/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-06911-18-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas, Danutė Švitinienė, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- M. S.
- Advokatai
- Irmantas Ruželė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Gapučio ir Evaldo Vanago,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nubaustas 75 MGL, t. y. 3750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt eurų 00 ct) baudos bausme.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. vasario 10 d., 04.50 val. iki 2018 m. vasario 10 d., 18.15 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžių baudai ir laikytina, kad M. S. paskirta ir likusi nesumokėta baudos bausmės dalis yra 73 MGL, tai yra 3650 Eur (trys tūkstančiai šeši šimtai penkiasdešimt eurų 00 ct). Nustatytas laisvanoriškas aštuonių mėnesių baudos sumokėjimo terminas.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - automobilis MERCEDES-BENZ CLS-320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas M. S. vardu, saugomas automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), konfiskuotas valstybės nuosavybėn.
Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, ši kardomoji priemonė panaikintina.
Priteista iš M. S. 116,48 Eur (vienas šimtas šešiolika eurų 48 ct) proceso išlaidų, susijusių su priverstiniu automobilio MERCEDES-BENZ CLS-320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimu ir jo saugojimu automobilių stovėjimo aikštelėje, Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Priteista iš M. S. 19,00 Eur (devyniolika eurų 00 euro ct) proceso išlaidų susijusių su proceso dalyvių iškvietimu į teisiamąjį posėdį valstybės naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Skundžiamu nuosprendžiu M. S. nuteistas už tai, kad jis, 2018 m. vasario 10 d., apie 04.45 val., važiuodamas (duomenys neskelbtini) vairuodamas jam priklausantį automobilį „MERCEDES-BENZ CLS-320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo taisyklių 14 p., t. y. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,67 promilės etilo alkoholio .
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo atnaujinti įrodymų tyrimą, panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. nuosprendį, išteisinti jį ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, o jei teismas nematytų tam pagrindo, prašo skirti mažesnį bausmės – baudos dydį ir pakeisti baudžiamojo poveikio priemonių taikymą – sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą ir neskirti transporto priemonės konfiskavimo.
3. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje yra gauta prieštaringų įrodymų dėl esminių tiriamo įvykio aplinkybių, t. y. dviejų policijos pareigūnų parodymai, kad transporto priemonę vairavo nuteistasis ir, kad būtent jis išlipo iš vairuotojo vietos automobiliui sustojus, bei nuteistojo ir kitų liudytojų parodymai, kad nuteistasis sustabdytoje transporto priemonėje buvo keleivis. Skunde teigia, kad teismas nepagrįstai didesnę įrodomąją reikšmę suteikė būtent policijos pareigūnų parodymams, kurie, priešingai nei vertino apylinkės teismas, yra nenuoseklūs ir keliantys pagrįstų abejonių, t. y. identiški abiejų policijos pareigūnų parodymai, su tomis pačiomis aplinkybių sekos klaidomis rodo, jog pareigūnai derino parodymų detales, pateiktos prieštaringos aplinkybės tiek dėl automobilio pamatymo ir persekiojimo maršruto, tiek dėl policijos pareigūnų buvimo vietos įvykio metu ir pertraukos pailsėti bei pavalgyti laiko, taip pat nėra pateikti tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus duomenys, nors apie specialios priemonės gedimą policijos įstaigoje jokių įrašų nėra. Nurodo, kad šių policijos pareigūnų parodymai yra kone vieninteliai, kuriais grindžiama kaltinimo esmė, todėl vien jų parodymai savaime neturėtų suponuoti nuteistojo kaltės pripažinimo dėl vairavimo esant neblaiviam, remiantis vien tik jų parodymais, kurių nepatvirtina kiti, abejonių nekeliantys įrodymai. Pažymi, kad nors nėra nustatytas šališkumas tarp nuteistojo ir pareigūnų, tačiau neblaivaus vairuotojo sugavimas yra vienas iš kriterijų, vertinant policijos pareigūno darbą ir siekiant tam tikrų rezultatų, už kuriuos jie yra skatinami.
4. Skunde teigia, kad teismas nepagrįstai kritiškai vertino liudytojų A. J. bei E. S. parodymus. Nurodo, kad liudytojas A. J. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nepraėjus ilgam laiko tarpui, todėl vėliau (praėjus 7 mėnesiams) atkartoti tuos įvykius teisme nėra nelogiškas veiksmas. Pastebi, kad teismas šio motyvo dėl didelio laiko tarpo nuo įvykio ir detalių parodymų davimo netaiko policijos pareigūnų parodymams dėl užkandžiavimo degalinėje, kuriuos jie pateikė tik teisminio bylos nagrinėjimo metu. Mano, kad toks atskirų bylos įrodymų vertinimas akivaizdžiai yra šališkas. Taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai A. J. kritikuoja dėl jo logiško maršruto nepasirinkimo išeinant iš įvykio vietos, kadangi, priešingai nei nurodė teismas, (duomenys neskelbtini) nėra priešingoje pusėje norint patekti į (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad aplinkybes dėl ko nuteistasis šį liudytoją nurodė pareigūnams ne iš karto bei davė pirmą kartą vairuoti savo transporto priemonę liudytojui, tyrimo metu detaliai ir logiškai paaiškino, todėl teismas, nenuginčijęs objektyvia kita bylos medžiaga šių nuteistojo paaiškinimų, išsamiai neatskleidė bylos duomenų ir padarė klaidingas išvadas dėl liudytojo A. J. parodymų neteisingumo.
5. Taip pat teismas nepagrįstai kritikuoja liudytojos E. S. parodymus, jog ji ketindama važiuoti namo, nelogiškai keičia maršrutą ir važiuoja pro nuteistojo namus. Pažymi, kad liudytoja gyvena (duomenys neskelbtini) yra vienos krypties, todėl važiavimas pro nuteistojo namą liudytojai yra visiškai logiškas maršrutas. Tai, kad nuteistojo automobilis (duomenys neskelbtini) kieme stovėjo įvažiavęs giliai, dar nereiškia, kad automobilis negalėjo būti matomas nuo (duomenys neskelbtini) Tokias prielaidas teismas padarė bylos dalyvių subjektyvių pasakojimų pagrindu ir neinformatyvia įvykio vietos apžiūra, kuri nepaneigia liudytojos teiginių. Liudytojos E. S. išimtinai nurodytos aplinkybės, kad šalia įvykio vietos matė ir kitą policijos ekipažą, tik patvirtina, kad ji buvo įvykio vietoje.
6. Skunde teigia, kad teismas pagarsino ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. U. parodymus, tačiau priimant nuosprendį nevertino šios medžiagos, kas leidžia manyti, kad byla buvo išnagrinėta šališkai, nepilnai ir nevisapusiškai. Mano, kad teismas klaidingomis išvadomis grindė aptartų liudytojų šališkumą, motyvuotai ir pagrįstai nenurodė, kodėl esant prieštaringiems duomenims, vieniems suteikia didesnę įrodomąją galią, o kitus atmeta, todėl iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas.
7. Nuteistojo manymu, teismas paskyrė pernelyg griežtą sankciją. Teigia, kad teismas nepagrįstai nepripažino nuteistojo lengvinančia aplinkybe tai, jog jis padėjo išsiaiškinti šią veiką, t. y. savanoriškai sutiko duoti kraują, kas sąlygojo baudžiamąją atsakomybę. Mano, kad atsižvelgiant į nustatytą lengvinančią aplinkybę bei remiantis teismų formuojama praktika analogiškose byloje bausmės skyrimo klausimu, bausmės dydis turėtų būti mažinamas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai skyrė maksimalų 3 m. terminą teisės vairuoti kelių transporto priemones, motyvuojant tik tuo jog, jis nepripažino kaltės ir nesigaili. Teismas taip pat nurodė, kad nuteistasis praeityje užsienyje yra baustas už analogišką veiką, tačiau neįvertino tolesnių išrašo duomenų, kuriuose nurodyta, kad nuteistojo atžvilgiu buvo priimti vėlesni susiję sprendimai, sprendimo keitimo priežastys ir rezultatas nėra atskleisti. Vertinant su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe susijusių aplinkybių visumą, prašo sutrumpinti teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą iki 1 m.
9. Nurodo, kad teismas konfiskavo nuteistojo automobilį, tačiau konfiskavimo klausimu tik abstrakčiai nurodė bendrąsias tesiės normas, kurios neva leido spręsti, kad nuteistajam taikyti turto konfiskavimą yra būtina. Tinkamai neatskleidė ir neargumentavo individualių nuteistojo ir su nuteistuoju susijusių šioje byloje aplinkybių. Teigia, kad teismas spręsdamas turto konfiskavimo klausimą nesivadovavo baudžiamojo poveikio priemonių paskirtimi bei formuojama LAT praktika, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Mano, kad šiuo metu valstybės naudai konfiskuojama virš 10 000 Eur vertės transporto priemonė prieštarautų proporcingumo principui, neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmenų teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau, nei reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.
10. Teismo posėdyje gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
11. M. S. apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
12. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir neigia, kad jis padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Tuo pačiu ginčija paskirtos bausmės dydį bei baudžiamojo poveikio priemones, teigdamas, kad jos yra neproporcingos.
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, nepagrįstai laikė vienus įrodymus patikimesniais nei kitus, tokiu būdu suteikdamas jiems išskirtinę reikšmę, neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad nuteistasis M. S. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Skundžiamame nuosprendyje teismas pripažindamas nuteistąjį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais (liudytojų policijos pareigūnų J. Ž., E. Š., R. T., V. B. parodymais, liudytojo A. S. parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolu, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu, specialisto išvada ir kitais rašytinais bylos duomenimis), pakankamai detalizuotai pasisakė, kodėl vienus įrodymus (policijos pareigūnų J. Ž., E. Š. parodymus) laiko patikimais, o kitus (liudytojų E. S., A. J.) atmeta, kartu įvertindamas ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą bei tinkamai įgyvendino Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles padarydamas faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teisėjų kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Vien ta aplinkybė, kad nuteistasis nesutinka bei nepritaria apylinkės teismo atliktam įrodymų vertinimui, savaime nereiškia, jog buvo padaryti BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimai.
Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje
14. Kaip matyti, nagrinėjamoje byloje nuteistasis M. S. ir liudytojai A. J., E. S., J. Ž. bei E. Š., skirtingai pasakojo apie esminę reikšmę byloje turinčias įvykio aplinkybes. Nuteistasis skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis liudytojų – policijos pareigūnų J. Ž. ir E. Š. parodymais, nes jie netikslūs, nenuoseklūs ir prieštaringi. Visgi, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis vertinant liudytojų J. Ž. ir E. Š. bei nuteistojo M. S. ir liudytojų A. J. bei E. S. parodymų patikimumą.
15. Liudytojai – policijos pareigūnai J. Ž. bei E. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme aiškiai nurodė, kad važiuodami (duomenys neskelbtini) pastebėjo dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį Mercedes Benz, raudonos spalvos, kurio vairavimo stilius sukėlė įtarimų, todėl buvo nuspręsta automobilį patikrinti. Kas vairavo automobilį, jie nematė, nes buvo didelis atstumas. Jų tarnybinis automobilis nėra galingas, todėl kol jie apsisuko, mašinos nebematė. Jie važiavo link (duomenys neskelbtini) esančio žiedo ir važiuojant žiedu, apvažiavus ir išvažiuojant iš žiedo į (duomenys neskelbtini) pačioje sankryžoje pastebėjo tą patį atvažiuojantį automobilį, kuris įsuko į žiedą. Automobilis buvo išskirtinis, atitinkamo modelio, atitinkamos markės, spalvos, todėl jie iškart atpažino, kad tai, tas pats automobilis. Žiedas buvo gerai apšviestas, tuo metu degė tiek šoninis, tiek centrinis stulpas. Minėtam automobiliui įsukinėjant į žiedą, o policijos pareigūnams išsukinėjant iš žiedo, Mercedes Benz automobilis buvo apšviestas ir tarnybinio automobilio šviesomis, todėl jie gerai matė asmens vairavusio automobilį veido bruožus. Pamatė, kad vairuotojo šone niekas nesėdėjo. Kas sėdi automobilio gale, jie negalėjo matyti, nes automobilio gale buvo tamsinti stiklai. Aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) automobilių žiede buvo geras apšvietimas patvirtina ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Rokiškio miesto seniūnijos pateiktas raštas, kuriame nurodyta, kad 2018 m. vasario 9-10 d. nuo 03.30 iki 04.45 val. minėtoje vietoje apšvietimo ar gedimų nebuvo fiksuota, apšvietimas veikė įprastu rėžimu. Taigi, netikėti, jog policijos pareigūnai tikrai galėjo įžiūrėti, kad priekyje važiuoja vienas asmuo, pagrindo nėra, juolab, kad priekinis stiklas nėra tamsintas, o priekinio stiklo tonavimas nepažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kas rodo, jog priekinio stiklo matomumas yra pakankamas įžiūrėti transporto priemonės vairuotoją ir šalia sėdinčius asmenis. Šias aplinkybes patvirtina ir automobilio apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 115-124). Policijos pareigūnai teigė, kad jie išvažiavę iš žiedo - (duomenys neskelbtini) apsisuko, kur buvo išplatėjimas ir bandė pasivyti automobilį. Automobilis Mercedes Benz važiavo (duomenys neskelbtini) vėliau pasuko į dešinę pusę (duomenys neskelbtini) tada į kairę pusę (duomenys neskelbtini). Jie nusprendė bandyti važiuoti tiesiai, kad išvažiuotų į (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu užkirstų kelią. Įsisukę į (duomenys neskelbtini) prieš eismą įsijungė švyturėlius, pamatė tą automobilį išsukantį iš (duomenys neskelbtini) ir atvažiuojantį iš priekio. Jie susitiko. Važiavo priešpriešais. Pamatęs juos, automobilis Mercedes Benz prieš pat jų automobilį staigiai suko į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Jie iš karto paskui jį įvažiavo į kiemą ir matė, kaip iš už vairo išlipdamas vairuotojas rėkė, kad „aš nevairavau“. Kas vairavo nieko neaiškino. Policijos pareigūnai patvirtino, kad sukant į patį kiemą, jie matė tą patį žmogų, kurį matė ir žiede, nes automobilio šviesos švietė jam tiesiai į saloną. Kad policijos pareigūnai visą laiką sekė automobiliui Mercedes Benz iš paskos patvirtina ir parodymų patikrinimo vietoje protokolai, bei reagavimo skyriaus viršininko pateiktas 2018-02-10 policijos patrulio šaukinio „6091“ maršruto istorijos įrašas, kurie visiškai sutampa su policijos pareigūnų paaiškinimais (t.1, b. l. 28-35, 46-50, 88-91). Automobilis Mercedes Benz iš pareigūnų akiračio buvo dingęs tik tuo metu, kai policijos pareigūnai nusprendė užkirsti kelią ir važiavo tiesiai į (duomenys neskelbtini) tačiau laiko atžvilgiu jie susitiko vienoje vietoje ((duomenys neskelbtini).), kas rodo, jog nebuvo nei laiko nei galimybės pasišalinti asmenims, galimai buvusiems automobilyje. Kai automobilis buvo sustabdytas, daugiau automobilyje nieko nebuvo. Pareigūnai nematė, kad kas iššoktų iš automobilio, ar kas nueitų. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad policijos pareigūnai viso persekiojimo metu kontroliavimo automobilį Mercedes Benz, o įvertinus aplinkybę, jog policijos pareigūnai net du kartus buvo susitikę su automobiliu Mercedes Benz priešpriešais, nėra pagrindo manyti, kad policijos pareigūnai galėjo nematyti, jog automobilį vairuoja vienas asmuo. Priešingai nei teigia nuteistasis, šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir nedviprasmiški, aplinkybių, kurioms esant būtų galima suabejoti šių liudytojų objektyvumu, teisme nebuvo nustatyta, duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar apkalbėtų M. S., o teismui nebūtų pagrindo jais tikėti, byloje nėra. Vien tai, kad policijos pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu pateikė paaiškinimus nuo to momento, kuomet jie prasilenkė ir pradėjo persekioti automobilį Mersedes Benz, taip pat nesuteikia pagrindo, abejoti jų patikimumu, juo labiau, kad, kaip minėta, jų parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Nuteistasis tvirtina, kad policijos pareigūnai nesilaikė tarnybos užduoties vietos, tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad pareigūnai, informavę apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtoją, turi teisę keisti tarnybos vietą (t. 2, b. l. 98). Nors byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog policijos pareigūnai pateikė budėtojui minėtą informaciją, tačiau M. S. kaltės tai nepanaikina, juo labiau, kad pareigūnai tiksliai vykdė užduotyje nurodytus tikrinimus, kuris vienas iš jų yra grubių KET (neblaivus, be teisių) aiškinimas.
16. Priešingai nei liudytojais apklausti policijos pareigūnai, nuteistasis M. S. baudžiamojo proceso metu keitė savo parodymus ir nebuvo nuoseklus, be to, įvykio aplinkybes aiškino prieštaringai. Apklaustas įtariamuoju, jis nurodė, jog gal apie kokią 4 val. jis susirado blaivų vairuotoją A. J., kuris turėjo teises ir jie apsuko ratą apie (duomenys neskelbtini). Jis nurodė kokiomis gatvėmis važiavo ir teigė, kad jokio tikslo važiuoti jis neturėjo, tiesiog norėjo pasivažinėti po miestą (t.1, b. l. 173-174). Tuo tarpu apklaustas papildomai jis pateikė kitokias važinėjimo po miestą aplinkybes, nurodydamas, jog reikėjo parvežti draugą į namus (t.1, b. l. 181-182). Pastebėtina tai, jog apklaustas įtariamuoju 2018-02-10 M. S. nurodė, jog jo automobilį vairavo iš matymo pažįstamas vaikinas, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), apie 19-21 metus, tačiau nei jo vardo nei pavardės nežino, tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog M. S. nurodytas vairuotojas, A. J. neturi teisės vairuoti ir gyvena (duomenys neskelbtini). Kitas svarbus aspektas, jog pasak M. S., iškart po to, kai jie įvažiavo į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), A. J. nubėgo į klubą, nors pats A. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jis nuėjo pas seserį. Taigi, šie prieštaravimai tarp M. S. paaiškinimų leidžia konstatuoti, kad M. S. pozicija nėra nuoširdi, o jo parodymai, priešingai nei liudytojų J. Ž. bei E. Š., nepatikimi.
17. Kaip matyti, nuteistasis neneigia važiavęs automobiliu minėtu metu, tačiau tvirtina, kad jį vairavo iš matymo pažįstamas asmuo A. J., kuris šią aplinkybę patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme metu. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo įstatymo taikymas negali priklausyti, vien nuo asmens kaltės pripažinimo ar sutikimo būti nubaustu, kadangi tokiu atveju net gi pats įrodymų vertinimas baudžiamajame procese netektų prasmės, jau nekalbant apie žmogaus teisių pažeidimą apskritai. Analizuojamos bylos kontekste teisėjų kolegija yra įsitikinusi, jog apylinkės teismas visiškai pagrįstai minėto liudytojo parodymus vertino kritiškai, ne tik dėl to, kad jie per daug neįtikimi (dėl važiavimo priežasčių, ypatingai nuoseklaus važiavimo maršruto nurodymo, vairavimo, neturint teisės vairuoti transporto priemones, fakto ir kt.), tačiau ir stokojančius aiškios logikos (ėjo pro ūkinius pastatus neapšviesta gatve ir kt.). Apeliaciniame skunde nuteistasis vis tik bando įtikinti, kad liudytojo A. J. pasirinktas maršrutas išeinant iš įvykio vietos nėra nelogiškas veiksmas norint patekti į (duomenys neskelbtini), tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Šioje dalyje pažymėtina, kad pats liudytojas A. J. įvažiavęs į M. S. namų kiemą ir pastatęs automobilį nesugebėjo motyvuotai paaiškinti, kodėl jis nėjo tiesiai apšviesta (duomenys neskelbtini), bet nusuko pro ūkinius pastatus. Kita vertus, kaip teigė pats liudytojas A. J., jis yra nevietinis ir M. S. kieme buvo pirmą kartą, todėl manyti, kad asmuo, nepažinodamas miesto gatvių ir neturėdamas jokio svaraus pagrindo bėgti ar slapstytis nuo policijos pareigūnų, pasirinks neapšviestą ir šiek tiek į kitą pusę, nei jo sesuo gyvena, kelią, vedantį pro ūkinius pastatus, yra nelogiška ir neracionalu. Kitų objektyvių paaiškinimų, kodėl A. J. pasirinko būtent tokį ėjimo maršrutą, byloje nėra pateikta. Remiantis aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad įvykio metu automobilį Mersedes Benz vairavo būtent M. S.. Šių išvadų kontekste jokios teisinės reikšmės neturi nuteistojo nurodomos aplinkybės, kad liudytoja E. S. buvo įvykio vietoje. Pažymėtina, kad liudytojos E. S. įvykio metu nebuvo ir reikšmingų įvykio aplinkybių ji nematė. Tai, kad važiuodama namo, ji matė M. S. kieme stovintį jo ir policijos pareigūnų automobilius, patvirtina tik tai, jog policijos pareigūnai sustabdė automobilį Mersedes Benz būtent (duomenys neskelbtini) namo kieme, tačiau tai niekaip nepatvirtina aplinkybių apie M. S. vairavimą ar ne vairavimą.
18. Atsakant į nuteistojo argumentus dėl apeliaciniame skunde minimo liudytojo A. U. parodymų, pastebėtina, kad šio liudytojo duoti parodymai byloje nebuvo pagrindiniai, be jų yra ir kitų įrodymų, patvirtinančių teismo nustatytas faktines aplinkybes. Todėl teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimo nuostatų, šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotais ir teisme BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais parodymais vadovavosi tiek, kiek juos patvirtino kiti įrodymai ir nėra pagrindo teigti, jog byla buvo išnagrinėta šališkai ir nevisapusiškai. Nagrinėjamu atveju, jokių pirmosios instancijos teismo šališkumo požymių, apeliacinės instancijos nenustatė.
19. Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, bei tai, jog nuteistasis M. S. neginčija nagrinėjamo įvykio metu buvęs neblaivus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog M. S. vairavo automobilį Mersedes Benz, valst. Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
20. Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Apylinkės teismas parinko M. S. švelniausią BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje nustatytą bausmę – baudą. Teismas įvertinęs tai, kad M. S. padarė tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka nebaustas, darbdavio charakterizuojamas teigiamai - skyrė bausmę, kuri yra šiek tiek didesnė nei minimali įstatyme numatyta – 75 MGL dydžio bauda. Pažymėtina tai, kad baudžiamajame įstatyme numatytas baudos už nesunkius nusikaltimus vidurkis – 1 025 MGL, tuo tarpu M. S. nustatytas baudos dydis yra daugiau nei dvidešimt kartų mažesnis už baudos vidurkį. Šiuo atveju teisėjų kolegija yra įsitikinusi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam už padarytą nusikaltimą švelniausią bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimą bausmės minimumui, ir kuri, priešingai nei mano nuteistasis, savo dydžiu nėra aiškiai per didelė ar prieštaraujanti teisingumo principui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, tinkamai individualizuota ir nėra teisinio pagrindo ją švelninti.
21. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, jog jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju, pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas laisva valia padeda išaiškinti esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Bylos duomenys patvirtina, kad M. S. ne tik viso proceso metu neigė vairavęs automobilį, tačiau ir norėjo suklaidinti teismą, siekdamas įtikinti, jog jam priklausantį automobilį vairavo kitas asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad M. S. kaltės nepripažino, nusikalstama veika buvo išaiškinta ne jo valia, o policijos pareigūnų iniciatyva, surinkus kitus bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. S. atsakomybe lengvinančia aplinkybe nepripažino, kad jis duodamas kraujo prisidėjo prie nusikalstamos veikos išaiškinimo.
22. Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su teismo paskirtu maksimaliu baudžiamojo poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones - taikymo terminu, prašo ji sutrumpinti iki 1 metų. Tačiau toks nuteistojo prašymas, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat yra nepagrįstas. Remiantis BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Uždraudimo naudotis specialiomis teisėmis terminas yra nuo vienerių iki trejų metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, uždraudė nuteistajam šia teise naudotis ir nustatė maksimalų trejų metų terminą. Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija sutinka.
23. Bylos medžiaga nustatyta, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą M. S. padarė, kai kraujyje jam buvo nustatytas 1,67 promilės neblaivumas. Pažymėtina, kad toks nusikaltimas vertinamas kaip pavojingas, nes buvo šiurkščiai pažeistos Kelių eismo taisyklės. Atsižvelgiant į liudytojų J. Ž. ir E. Š. parodymus apie pavojingą nuteistojo vairavimą (mieste važiavo dideliu greičiu, vinguriavo), leidžia daryti išvadą, kad tokie jo veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, nuteistasis rizikavo ne tik savo ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, tačiau buvo abejingas, bet kokioms gresiančioms pasekmėms. Pažymėtina, kad šioje situacijoje tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių padarinių. Iš bylos duomenų matyti, jog M. S. yra baustas užsienio valstybėje už vairavimą neblaiviam (1t.b.l.144-148), kas neigiamai charakterizuoja asmenį, jo neatsakingą požiūrį į kelių eismo taisyklių laikymąsi. Teisėjų kolegijos vertinimu, veikos pobūdis, jos pavojingumas bei padarymo aplinkybės, asmenybę charakterizuojantys bruožai, sudarė pakankamą ir objektyvų pagrindą teismui nustatyti būtent tokį šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą.
24. Apeliantas skunde tvirtina, kad baudžiamosios poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones) skyrimas turės pakankamą auklėjamąjį ir prevencinį poveikį, o dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo – paskyrimas šiuo atveju būtų neproporcingas jo padarytai veikai bei asmenybei ir yra perteklinė. Kaip jau minėta, BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu, esant apsvaigus nuo alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018), todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas automobilį Mercedes-Benz CLS-320, kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo M. S., pripažino nusikalstamos veikos padarymo priemone.
25. Visgi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų motyvai leidžia spręsti, kad teismas turi turėti galimybę neskirti bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių taikomos priemonės yra akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Konstitucinio teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarime pabrėžta, kad neproporcingumas (neadekvatumas) turi būti toks aiškus ir neginčytinas, kad vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, dėl jo negalėtų kilti abejonių. Apeliaciniame skunde pateikti motyvai neveda prie išvados, kad atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, pavojingumą, nuteistojo asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, turto konfiskavimo neproporcingumas yra toks aiškus ir neginčytinas, kad dėl jo negalėtų kilti abejonių. Skunde pateikti motyvai yra labiau deklaratyvūs nei atitinkantys šiuos kriterijus.
26. Skunde prašoma nekonfiskuoti transporto priemonės, bet jokių reikšmingų aplinkybių, kodėl tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas būtų neproporcingas, nėra pateikiama. Skunde apsiribojama argumentais, jog nuteistasis yra jauno amžiaus, jo finansinė padėtis yra sunki, nuo 2018 m. vasario mėn. atėmus teisę vairuoti transporto priemonę, negauna jokių pajamų, nes negali dirbti savo tiesioginių (vairuotojo) pareigų, padeda motinai ir buvusiai sutuoktinei išlaikyti mažametį vaiką. Vis dėlto, teisėjų kolegija pažymi, kad visos nuteistojo M. S. nurodytos aplinkybės egzistavo ir iki nusikaltimo padarymo, tačiau jos nesutrukdė nuteistajam vairuoti neblaiviam, jos jam nebuvo svarbios, tačiau tapo labai svarbios padarius nusikalstamą veiką. Prieš darydamas nusikalstamą veiką nuteistasis žinojo apie savo darbines funkcijas, finansinę būklę, išlaikytinus asmenis ir pagalba mamai, taip pat žinojo galimas vairavimo esant neblaiviam pasekmes, tačiau vis tiek vairavo neblaivus. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas nuteistojo turimo turto paėmimas valstybės nuosavybėn, todėl dalies turto netekimas yra natūrali nuteistojo neteisėtų veiksmų pasekmė. Šiuo atveju nėra jokių itin svarbių aplinkybių, rodančių šios priemonės pritaikymo akivaizdų neproporcingumą.
27. Papildomai pažymėtina, kad jau keletą metų valstybė skiria didelį dėmesį girtų vairuotojų visuomenei keliamiems pavojams viešinti, vykdo politiką šviesti vairuotojus, kad jie nevairuotų apsvaigę, tačiau M. S. į tai neatkreipė jokio dėmesio ir nesilaikė elementarių savo ir visuomenės narių saugumo taisyklių, juo labiau, kad jo darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu. Šioje byloje padaryto teisės pažeidimo pobūdis ir mastas, lyginant jį su kitais tokios pat rūšies nusikaltimais, taip pat jo asmenybė, nėra išskirtiniai. Taigi pritaikyti turto konfiskavimą nebūtų neteisinga ar neproporcinga.
28. Remdamasi anksčiau išdėstytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl nuteistojo kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir tėra nuteistojo savaip pateikiama, tačiau objektyviai visiškai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Atsižvelgus į tai, jog naikinti skundžiamo nuosprendžio dalyje dėl nuteistojo vairavimo neblaiviam nėra pagrindo, kartu nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamu nuosprendžiu teisingai paskirtą bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti.