Vilniaus apygardos teismo nutartis

dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui A. G.

teismo posėdyje išnagrinėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 08 03 d. nutarties, kuria buvo atmestas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro 2012 07 03 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 07 03 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroras, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 1 p., 168 str., priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą, motyvuojant tuo, kad civilinės teisės normos numato privalomą ir priverstinį teismo sprendimo vykdymą ir sprendimų nevykdymo pasekmes. Šiuo atveju nebuvo išnaudotos visos galimos priemonės, įtvirtintos civilinio proceso normose.

Vilniaus apygardos teismui Vilniaus miesto savivaldybės administracija skundžia Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 08 03 d. nutartį ir prašo ją panaikinti bei priimti dėl skundo naują sprendimą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą tenkinti.

Skunde nurodoma, kad prokuroras nutarime nepateikė jokių motyvuotų argumentų, kuriais galėtų pagrįsti atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą. Prokuroras taip pat neatliko jokių papildomų veiksmų, kad būtų nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos BK 245 str., sudėties požymiai, nesigilino bei visapusiškai netyrė pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių. Teismas formaliai konstatavo faktą, kad pareiškėjo skunde dėstomos aplinkybės neduoda pagrindo manyti dėl nusikalstamos veikos požymių buvimo, nepagrįsdamas šio fakto jokiais objektyviais įrodymais. Teismas turėjo tinkamai įvertinti esamą situaciją ir tenkinti pareiškėjo skundą, kadangi visos byloje pateiktos faktinės aplinkybės rodo, jog J. Š. piktybiškai nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo ir yra akivaizdus pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 245 str.

Vykdant Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 04 15 d. sprendimą, paaiškėjo, jog iškeldinus J. J. ir jos sūnų, minėtame bute lieka gyventi J. J. sugyventinis J. Š. (šios aplinkybės konstatuotos 2011 06 02 d. akte Nr. 0011/11/03105). Paaiškėjus šioms aplinkybėms ir J. Š. atsisakius išsikelti iš buto, Vilniaus miesto savivaldybė buvo priversta pradėti naują bylą dėl J. Š. iškeldinimo (Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme, c. b. Nr. 2-1317-905/2012). Taigi Vilniaus miesto savivaldybė dėl kitų asmenų piktnaudžiavimo yra priversta dėl to paties buto atlaisvinimo pakartotinai bylinėtis teisme, kas be jokios abejonės reiškia laiko sąnaudų bei piniginių kaštų augimą. Pradėjus bylą, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir 2011 06 23 d. nutartimi uždraudė atsakovui J. Š. leisti apsigyventi ar kokiu nors kitu būdu leisti naudotis minėtu butu kitiems asmenims. Pažymėtina, kad ši nutartis buvo pateikta vykdyti antstolei I. B. ir turėjo užtikrinti, kad minėtame bute nebūtų apgyvendinti kiti asmenys, ir priėmus sprendimą dėl J. Š. iškeldinimo, butas būtų pagaliau atlaisvintas. Nepaisant atliktų veiksmų, 2012 04 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui atlikus patikrinimą minėtame bute buvo nustatyta, kad jame gyvena J. Š., J. J. ir sūnus K. Š.

Taigi visi faktiniai duomenys rodo, kad J. Š. pažeidė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 04 15 d. nutartį - bute leido apsigyventi J. J. ir K. Š. Taip pat skunde akcentuojama, jog nepaisant to, kad J. J. ir K. Š. iš buto buvo iškeldinti 2011 06 02 d., nepaisydami įsiteisėjusio teismo sprendimo ir įvykdyto iškeldinimo, minėti asmenys vėl gyvena tame bute. Tai dar kartą patvirtina, kad teismo argumentas skundžiamoje nutartyje, jog pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog buvo ar galėjo būti padaryta kokia nors BK numatyta ir šiuo kodeksu uždrausta nusikalstama veika, - yra nepagrįstas. BK 245 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė už teismo sprendimo nevykdymą, siekiant užtikrinti teismų sprendimų privalomumą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 18 str. nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi visiems asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiame straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, kuris reiškia, kad teismo sprendime esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys, o teismo sprendimo nevykdymas vertintinas kaip viešosios tvarkos pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 07 04 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-364/2012). Taigi visos aukščiau nurodytos aplinkybės dar kartą patvirtina faktą, jog J. Š. veiksmuose yra BK 245 str. numatytos nusikalstamos veikos požymių.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai neįvertino visų faktinių aplinkybių, neįsitikino ar prokuroras atliko visus veiksmus, siekdamas nustatyti nusikalstamos veikos požymių buvimą, tokiu būdu nepagrįstai paliko prokuroro nutarimą galioti. Manytina, kad tiek teismui, nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tiek prokurorui, priimant nutarimą, minėtos aplinkybės neturėjo kelti abejonių dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 245 str., sudėties požymių buvimo.

Teismas skundžiamoje nutartyje teigia, kad santykiai tarp šalių (J. J., J. Š., K. Š. ir pareiškėjo) nagrinėti civilinio proceso tvarka, ir prokuroras, priimdamas nutarimą, tinkamai įvertino visas aplinkybes bei padarė išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nėra išnaudotos visos galimos civilinio proceso priemonės užtikrinti teismo sprendimo vykdymą.

Pareiškėjo įsitikinimu, toks teismo argumentas yra nepagrįstas, kadangi visi pareiškėjo pateikti duomenys ir aukščiau išvardintos aplinkybės patvirtina faktą, kad pareiškėjas išnaudojo visas CPK numatytas priverstinio teismo sprendimo vykdymo priemones ir kitokio būdo įpareigoti vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, nei patraukti J. Š. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 245 straipsnį, nėra.

Kaip jau minėta, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 06 23 d. nutartimi buvo patenkintas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. uždrausta atsakovui J. Š. leisti apsigyventi ar kokiu nors kitu būdu leisti naudotis minėtu butu kitiems asmenims. Nutartis buvo pateikta vykdyti antstolei I. B. Taigi buvo išnaudotos visos galimos CPK 624 str. numatytos vykdymo priemonės, t. y. skolininkas buvo įpareigotas susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo (CPK 624 str. 2 d. 8 p.). Be to, pažymėtina, kad BK 245 str. dispozicija nekelia sąlygų, jog turi būti išnaudotos visos kitos galimybės, šiuo atveju civilinio proceso tvarka.

Skunde pažymima, kad nei Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 04 15 d. sprendimas, nei Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 06 23 d. nutartis nėra vykdomos. Teismo sprendimas laikomas įvykdytu, kai atliekami veiksmai, tiksliai atitinkantys sprendimo turinį, o jo nevykdymas - tai susilaikymas nuo teismo sprendimu nustatytos pareigos vykdymo, turint objektyvią galimybę tai padaryti. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 245 str. trauktinas toks asmuo, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymą ir kuris veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėdamas. Akivaizdu, jog J. Š. būdamas veiksnus, supranta savo veiksmų reikšmę ir gali juos valdyti, tačiau tyčia nesiima priemonių, kad išvengtų teismo sprendimo nevykdymo pasekmių.

Pareiškėjas pabrėžia, jog ši byla buvo pradėta daugiau nei prieš metus, priėmus pareiškėjo 2011 06 15 d. ieškinį dėl J. Š. iškeldinimo iš neteisėtai užimtos gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini). Nuo ieškinio priėmimo dienos visi paskirti teismo posėdžiai yra atidedami dėl įvairiausių priežasčių, susijusių su atsakovais, ir nėra pereinama į bylos nagrinėjimo iš esmės stadiją - tokiu būdu piktybiškai vilkinant teismo procesą. Proceso šalys turi vadovautis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu (CPK 7 str.), t. y. privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis bei rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Kaip matyti iš aukščiau paminėtų aplinkybių, darytina prielaida, kad J. Š. bei J. J. piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, t. y. vilkina teismo procesą ir nevykdo įsiteisėjusių teismo sprendimų. Tokiu būdu pažeidžia esminius civilinio proceso - proceso koncentracijos ir teismo sprendimo privalomumo - principus. Atkreiptinas dėmesys, kad susiklosčius tokiai situacijai dėl piktybiškai vilkinamo teismo proceso bei teismo sprendimų nevykdymo taip pat yra pažeidžiamas viešas interesas. Minėtas butas yra įrašytas į Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto fondą. Teisę į savivaldybės socialinį būstą turi asmenys, atitinkantys Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme numatytus reikalavimus. Kadangi J. Š. pagal minėtą įstatymą tų reikalavimų neatitinka, o J. J. pagal eilę Jaunų šeimų sąraše socialiniam būstui gauti yra tik 306-a, darytina išvada, kad neteisėtai užėmus patalpas yra pažeidžiamos kitų asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, teisės.

Pareiškėjas nebegali jokiomis kitomis priemonėmis, numatytomis civiliniame procese, apginti viešo intereso ir socialiai pažeistų asmenų teisių į socialinį būstą bei užtikrinti teismo sprendimų vykdymą. Pareiškime išdėstytos aplinkybės aiškiai parodo, jog buvo imtasi visų galimų veiksmų, siekiant užtikrinti teismo sprendimo vykdymą ir ginti viešąjį interesą - iškeldinti asmenis, neteisėtai gyvenančius socialiniame būste, iš patalpų, kurios būtinos socialiai pažeidžiamiems asmenims. Teismas nevertino šių aplinkybių, neatsižvelgė į tai, kad yra pažeidžiamos ir kitų asmenų teisės, todėl nepagrįstai priėmė sprendimą palikti prokuroro nutarimą galioti.

Be to, skundžiamojoje nutartyje teismas nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1317-905/2012 bus nustatytos faktinės aplinkybės, ar J. Š. pažeidė jam taikytą apribojimą, ar J. J. nevykdė priimto teismo sprendimo ją iškeldinti, ir bylą nagrinėjantis teismas įvertins šalių veiksmus, priimdamas sprendimą. Pažymėtina, kad šiuo metu nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-1317-905/2012 dalykas ir šio skundo dalykas nesutampa, todėl teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-1317-905/2012 dėl iškeldinimo iš neteisėtai užimtos gyvenamosios patalpos ir pažeistų teisių gynimo iš esmės, nepriims jokio sprendimo dėl J. Š. veiksmų nevykdant įsigaliojusio teismo sprendimo (CPK 265 str. 2 d.).

Teismo posėdyje dalyvavusi pareiškėjo atstovė prašė skundą patenkinti.

Pareiškėjo skundas tenkintinas.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2012 07 03 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 08 03 d. nutartis yra nepagrįsti, todėl naikintini. Apygardos teismo nuomone, byloje nesurinkta pakankamai duomenų, kurie leistų daryti besąlygiškai pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta nusikalstama veika.

Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, jeigu surinktoje medžiagoje nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės (BPK 168 str. 1 d.). Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą turi būti motyvuotas ir pagrįstas turimais ar surinktais duomenimis, kurie neginčijamai leidžia daryti išvadą, jog nepadaryta nusikalstama veika, t. y. pareiškėjo pateikti neišsamūs ar nepakankami duomenys apie galimą nusikalstamą veiką negali būti pagrindu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą reiškia valstybės įgaliotos institucijos oficialų konstatavimą, jog pareiškėjo nurodytuose santykiuose ar padarytoje veikoje nėra nusikalstamos veikos. Todėl tokiai reikšmingai išvadai padaryti būtina turėti ar surinkti pakankamą kiekį duomenų. BPK 2 str. įpareigoja prokurorą ir ikiteisminio tyrimo pareigūną paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, imtis visų įstatymo nustatytų veiksmų atskleisti šią nusikalstamą veiką.

Vertinant nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, turinį, matyti, kad toks prokuroro sprendimas iš esmės yra grindžiamas tik tuo, kad šiuo atveju nebuvo išnaudotos visos galimos priemonės, įtvirtintos civilinio proceso normose, o civilinės teisės normos numato privalomą ir priverstinį teismo sprendimo vykdymą ir sprendimų nevykdymo pasekmes. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartyje patvirtintas sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą teisėtumas, motyvuojant tuo, kad teismo nutartis pateikta antstoliui vykdymui ir vykdoma iki šiol, be to, šiuo metu nagrinėjama civilinė byla su pareikštais šalių reikalavimais.

Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, nebuvo surinkta pakankamai duomenų sprendimo dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą priėmimo, o prokuroro išvada atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei apylinkės teismo nutartis nebuvo tinkamai motyvuoti.

Prokuroras, gavęs pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, surinko rašytinius dokumentus (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, teismų procesinius sprendimus, antstolės I. B. 2011 06 02 d. aktą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 04 27 d. buities tyrimo aktą) ir juos įvertinęs padarė minėtą išvadą, tačiau prokuroro argumentai nebuvo pagrįsti patikrintais faktiniais duomenimis. Teismo nuomone, prokuroras neatliko tam tikrų įstatyme numatytų veiksmų, tarp jų ir tų, kuriais buvo galima patikrinti gautą pareiškimą ar skundą, t. y. neapklausė asmenų, galinčių nurodyti reikšmingas aplinkybes, taip pat byloje nebuvo patikrinti dokumentai, patvirtinantys, kad antstolis iki šiol vykdo minėtą teismo nutartį. Atlikti šiuos veiksmus, teismo nuomone, buvo svarbu ir reikšminga. Rašytinės medžiagos surinkimas bei jos įvertinimas šiuo atveju akivaizdžiai buvo nepakankamas, norint padaryti neabejotiną išvadą, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta. Byloje neišaiškintos priežastys, kodėl minėti asmenys neišsikėlė iš ginčo buto, ar išsikėlę - vėliau vėl jame apsigyveno. Surinktoje medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kokie buvo antstolės veiksmai vykdant teismo nutartį ir kokie antstolės veiksmai atliekami iki šiol. Be to, vien faktas, kad šalių ginčas yra sprendžiamas civilinio proceso tvarka, nesuteikia pagrindo teigti, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta. Iš LITEKO programos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1317-905/2012 dar nėra baigta ir joks procesinis sprendimas joje nėra priimtas, todėl nepagrįstas skundžiamoje nutartyje nurodytas ir tas argumentas, kad teismas civilinėje byloje nustatys faktines aplinkybes, ar J. Š. pažeidė jam taikytą apribojimą, draudimą, ar J. J. nevykdė priimto teismo sprendimo ją iškeldinti. Tuo pačiu, tiek prokuroro, tiek ir teismo priimtuose procesiniuose sprendimuose liko pilnai neištirta bei neįvertinta ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 04 27 d. buities tyrimo akte nustatyta aplinkybė, kad patikrinimo metu bute buvo rastas vaikas. Nesiaiškinta kodėl ir kokiu pagrindu vaikas buvo ginčo bute (atkreiptinas dėmesys - pas tėvą), šiuo atveju apsiribota tik vienkartiniu faktinių aplinkybių konstatavimu, kas, teismo nuomone, neduoda pagrindo vienareikšmiškai išvadai padaryti, nes iš to paties akto matyti, jog tuo metu vaiko motina gydėsi ligoninėje.

Įvertinus teismui pateiktą medžiagą, darytina išvada, kad prokuroras detaliai netyrė ir netikrino pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių, neatliko visų būtinų ikiteisminio tyrimo veiksmų, taip priimdamas skubotą išvadą, o iš pareiškėjo skundo ir medžiagos matyti, kad konstatavimas, ar buvo padaryta nusikalstama veika, ar ne, galimas tik atlikus papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Todėl skundžiama nutartis naikintina, o dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundo priimtinas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 08 03 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą: tenkinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2012 07 03 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo ir panaikinti minėtą prokuroro nutarimą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.