Kauno apygardos teismo nutartis

2010-09-02 · Civilinė byla Nr. 2A-1255-259/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-02
Bylos Nr.
2A-1255-259/2010
Teisminio proceso Nr.
2-21-3-01101-2009-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas (pirm.), Leonas Jachimavičius, Albinas Čeplinskas
Ieškovas
F. M.
Atsakovas
UAB „Art caffe“
Advokatai
Kęstutis Jonaitis, Paulius Bružas
Civilinė byla Nr.2A-1255-259/2010(Proceso Nr.2-21-3-01101-2009-2)
Pirmos instancijos teismo teisėja Violeta MiceikienėProcesinio dokumento kategorija 63.1, 121.15, 121.21KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Elenei Skruodenienenei, Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovo F. M. atstovui advokatui Pauliui Bružui, atsakovo UAB „Art caffe“ atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Art caffe“ atstovo advokato Kęstučio Jonaičio apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-84-540/2010 pagal ieškovo F. M. ieškinį atsakovui UAB „Art caffe“ dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas F. M. ieškiniu (b.l.1-2) prašė priteisti iš atsakovo UAB „Art caffe“ 4140 Lt skolos, 5% dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2010-03-31 sprendimu (b.l.59-62) ieškovo ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo 4 140 Lt skolos, 5 proc. palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2009-06-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 124 Lt žyminio mokesčio, taip pat priteisė iš atsakovo 15,65 Lt pašto išlaidų valstybei.

Teismas nustatė, kad 2005-01-12 steigiamojo susirinkimo metu buvo užregistruoti du UAB „Art caffe“ akcininkai - E. S.-R. ir F. M., turintys po 50 akcijų (b.l.8). 2005-08-11 ieškovas į gavėjo UAB „Art caffe“ sąskaitą pervedė 1 200 Eur (b.l.4-5). Iš UAB „Art caffe“ 2005 m. kasos knygos išrašų teismas nustatė, jog 2005-08-16 buvo užfiksuota M. F. S. 4 130,57 Lt paskola įmonei (b.l.44). Ginčo dėl to, kad atsakovas gavo ieškovo pervestus pinigus, byloje nebuvo. Atsižvelgdamas į ieškovo atstovo paaiškinimus, jog tarp šalių buvo susiformavę artimi ir draugiški tarpusavio santykiai, jog šalys buvo sutarę, kad kai bendrovė pradės gauti pelną ar ieškovui pareikalavus, atsakovas grąžins 1200 EUR pinigų sumą, atsakovo atstovui nepateikus teismui jokio paaiškinimo dėl tolesnio iš ieškovo gautų pinigų likimo, teismas, įvertinęs nustatytas šalių bendravimo, pinigų perdavimo ir gavimo aplinkybes bei byloje surinktus įrodymus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, padarė išvadą, jog tarp šalių dėl pinigų grąžinimo ieškovui buvo žodinis susitarimas - tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, nenumatant konkretaus jos grąžinimo termino. Atsižvelgdamas į CK 6.873 str. 2 d. nuostatas bei tai, kad ieškovui kreipusis į teismą dėl skolos grąžinimo, baigti bylos nagrinėjimo taikiai šalims nepavyko, teismas sprendė, jog yra labiau tikėtina, jog ieškovas iki iškeliant bylą teisme žodžiu kreipėsi į atsakovą dėl skolos grąžinimo, tačiau toks jo reikalavimas nebuvo patenkintas. Įvertinęs surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad nustačius pinigų patekimo į bendrovę faktą ir neginčijamą gautų pinigų panaudojimą bendrovės reikmėms, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tokie bendrovės veiksmai traktuojami kaip sandorio patvirtinimas, dėl ko paskolos sutarties dalyku pasinaudojusiam juridiniam asmeniui atsirado teisinės pasekmės - pareiga grąžinti paskolą ieškovui.

Apeliaciniu skundu (b.l.63-66) atsakovo UAB „Art caffe“ atstovas advokatas Kęstutis Jonaitis su teismo sprendimu nesutiko, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:

1) vadovaujantis civilinio proceso normomis ir LAT praktika, įrodinėjimo pareiga, kad šalis sieja būtent prievoliniai paskolos teisiniai santykiai, tenka paskolos davėjui (CPK 178 str., LAT 2008-04-01 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-203/2008). Įrodinėjimo dalykas dėl paskolos grąžinimo susideda iš tokių aplinkybių: 1) pinigų arba rūšies požymiais apibūdintų suvartojamųjų daiktų perdavimo nuosavybėn kitam asmeniui (paskolos gavėjui); 2) paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą ar tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų; 3) paskolos gavėjo įsipareigojimo mokėti palūkanas, jeigu nesusitarta kitaip; 4) rašytinės paskolos sutarties buvimo (jeigu paskolos sutarties sudarymui taikytinas įstatymo numatytas rašytinės formos reikalavimas). Tais atvejais, kai atsakovas paskolos fakto nepripažįsta, ieškovas turi įrodyti šių aplinkybių visetą (LAT 2005-11-21 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-596/2005). Šioje byloje atsakovas nepripažįsta, kad 1 200 EUR iš ieškovo gavo kaip paskolą, todėl, vadovaujantis CPK 178 str. ir LAT praktika, ieškovui kyla prievolė įrodyti visas sąlygas, pagrindžiančias sutartinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo buvimą, įskaitant tariamo paskolos gavėjo įsipareigojimą paskolą grąžinti. Tačiau ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad atsakovas būtų kokiu nors būdu įsipareigojęs grąžinti ieškovui jo perduotus 1 200 EUR.

Šalies argumentai

2) ieškovo nurodyta aplinkybė, jog atsakovo buhalterinėje apskaitoje iš ieškovo gauta pinigų suma buvo apskaityta kaip paskola (b.l.44), atsakovo ieškovui išreikšto įsipareigojimo grąžinti pinigus nepatvirtina: pavadinimu „paskola“ įmonės buhalterė dėl subjektyvių priežasčių klaidingai įvardijo finansinės operacijos (pinigų gavimo iš ieškovo) turinį, tačiau techninio pavadinimo finansinei operacijai suteikimas nebūtinai apsprendžia įmonės įsipareigojimų pobūdį. Objektyviai apie įmonei perduotų pinigų paskirtį turėtų būti sprendžiama iš paties ieškovo - tariamo paskolos davėjo - 2005-08-11 mokėjimo pavedime nurodytos mokėjimo paskirties. Iš mokėjimo pavedimo kopijos matyti, kad atliekamo mokėjimo paskirtimi ieškovas įvardijo „pervedimas“ (b.l.5). Atsižvelgiant į ieškovo amžių, išsilavinimą, taip pat į tai, kad ieškovas yra verslininkas bei turi patirties tiek sandorius sudarydamas, tiek juos vykdydamas, darytina išvada, jog kaip atidus paskolą įmonei teikiantis asmuo ieškovas, siekdamas apsaugoti savo turtinius interesus, mokėjimo pavedimo paskirties grafoje būtų nurodęs atliekamos operacijos turinį (t. y. paskolos suteikimą) atitinkantį įrašą, ypač įvertinant faktą, kad rašytinė paskolos sutartis tarp ieškovo ir bendrovės sudaryta nebuvo. Tuo tarpu ieškovui lėšų perleidimo atsakovui tikslą įvardijus kaip „pervedimas“, yra labiau tikėtina, kad 1 200 EUR atsakovui ieškovas suteikė ne sutartinių santykių, o kitais pagrindais;

3) bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovo atstovas nurodė, kad ginčijami 1 200 EUR atsakovui buvo perleisti kaip investicija (parama), su tikslu panaudoti įmonės reikmėms, kas ir buvo padaryta. Ieškovas 2005-08-11 pavedimo metu buvo atsakovo 50% akcijų savininkas, taigi, natūralu, jog buvo suinteresuotas spartesniu vos prieš pusmetį (2005-01-26) įregistruotos bendrovės ūkinės veiklos vystymusi, dėl ko 1 200 EUR ir investavo, suteikdamas paramą savo paties verslui. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovas būtų kokia nors forma įsipareigojęs perleistus pinigus ieškovui grąžinti, todėl sumos perleidimą įmonei traktuoti kaip paskolos suteikimą negalima. Svarbi ir ta aplinkybė, kad reikalavimas atsakovui grąžinti neva paskolintus pinigus buvo pareikštas tik 2009 m. birželį (šioje civilinėje byloje), t.y. tik po ketverių metų nuo pinigų perdavimo, ženkliai pablogėjus atsakovo akcininkų tarpusavio santykiams ir išsiskyrus interesams. Išvadą apie tai, kad ieškovas dėl pinigų grąžinimo į atsakovą tariamai kreipėsi iš anksto, prieš reikalavimą pateikiant teisme, teismas padarė remdamasis tik ieškovo atstovo žodiniais parodymais, byloje nesant jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų;

4) esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Be to, LAT savo praktikoje laikosi nuostatos, kad pinigų perdavimas yra valinis veiksmas ir, kaip ir bet kuris sandoris, negali būti veikiamas kitų asmenų nesąžiningų veiksmų, todėl šis veiksmas turi būti atliekamas ir teismų aiškinamas taip, kad nekiltų abejonių dėl sandorio šalies valios gauti pinigus ir juos grąžinti pagal susitarimą suvaržymo (LAT 2008-04-01 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-203/2008). Šiuo atveju apie tai, kad dėl ieškovo atsakovui perduotų 1 200 EUR tarp ginčo šalių tariamai egzistavo paskoliniai santykiai teismas sprendė atsižvelgdamas išimtinai į ieškovo atstovo žodinius paaiškinimus - esą, šalys buvo sutarę, jog „kai bendrovė gaus pelną ar ieškovui pareikalavus, atsakovas grąžins tokio pat dydžio, t.y. 1 200 Lt sumą“ bei aplinkybę, kad pinigų perdavimo atsakovui metu tarp šalių buvo susiklostę geri tarpusavio santykiai, ko pasėkoje šalys nesiėmė priemonių galimiems paskoliniams santykiams įforminti raštiškai. Tačiau atsakovas dėl tariamo įsipareigojimo grąžinti pinigus ieškovui niekada nesutiko, o jokių įrodymų, neabejotinai patvirtinančių tokį atsakovo įsipareigojimą, ieškovas į bylą nepateikė. Vien tai, kad, pasak ieškovo, jis pasitikėjo atsakovu ir pervedė jam pinigus, nesudaro pagrindo reikalauti pinigų grąžinimo, vadovaujantis paskolos teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis. Geri šalių asmeniniai santykiai negali būti laikomi objektyviu faktoriumi, leidžiančiu patvirtinti teiginius dėl šalių teisių ir pareigų pagal paskolos teisinius santykius atsiradimo po ieškovo atliktų mokėjimų. Šią aplinkybę patvirtina ir LAT praktika (LAT 2005-11-21 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-596/2005). Todėl darytina išvada, kad vien mokėjimo nurodymu įformintas ieškovo patvarkymas pervesti lėšas iš jo sąskaitos į atsakovo banko sąskaitą nepatvirtina paskolos sutarties civilinių teisinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo atsiradimo fakto. Nors pinigai tokiu būdu atsakovo žinion buvo perduoti, tačiau byloje nėra įrodymų, jog ginčo šalys būtų susitarusios dėl atsakovo pareigos grąžinti pinigus ieškovui, atsirandančios paskolos teisinių santykių pagrindu;

5) kvalifikuodamas ginčo šalių santykius kaip paskolinius dėl to, kad buvo „nustatytas pinigų patekimo į bendrovę faktas ir neginčijamas gautų pinigų panaudojimas bendrovės reikmėms", teismas klaidingai interpretavo paskolos sutarties esmę numatančias įstatymo nuostatas ir nevertino paskolos santykiams būtinų aplinkybių viseto. Tokiais veiksmais teismas nukrypo nuo LAT praktikos dėl sutartinių paskolinių santykių aiškinimo, taip pat neatsižvelgė į CK 6.870 str. 1 d. įtvirtintą imperatyvią normą, kaip vieną būtinų sudedamųjų paskolos sutarties dalių reglamentuojančią paskolos gavėjo įsipareigojimą gautą paskolą grąžinti. Išvadą apie tariamai tarp šalių susiklosčiusius paskolinius santykius ir atsakovo įsipareigojimą lėšas grąžinti ieškovui teismas padarė remdamasis vien šališkais ieškovo žodiniais paaiškinimais ir faktu apie buvusius gerus šalių santykius, tuo nukrypdamas nuo LAT praktikos pinigų perdavimą, kaip paskolinius santykius, aiškinti taip, kad nekiltų abejonių dėl sandorio šalies valios gautus pinigus grąžinti. Tokiu būdu teismas pažeidė vieną esminių įrodymų vertinimą reglamentuojančių principų - įrodymus vertinti remiantis visapusiškai ir objektyviai išnagrinėtomis bylos aplinkybėmis bei vadovaujantis įstatymu.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l.72-74) ieškovo F. M. atstovas advokatas Paulius Bružas prašė apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:

1) atsakovo skundo argumentai yra nepagrįsti, byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas 1 200 EUR pinigų sumą atsakovui paskolino ir tarp šalių egzistavo paskoliniai santykiai. Ieškovas, būdamas atsakovo akcininku bei suinteresuotas jo veikla kaip akcininkas, turėjo teisę skolinti bendrovei pinigus jos veiklai vykdyti (Akcinių bendrovių įstatymo 15 str. 1 d. 5 p.). Dėl to ieškovas 2005-04-02 paskolino atsakovui 1200 EUR, kas sudaro 4 140 Lt. Nors paskolos sutartis tarp ieškovo ir atsakovo raštu sudaryta nebuvo, tačiau teismas teisingai padarė išvadą, kad šalims artimai bendraujant ir esant abipusiam pasitikėjimui, tarp jų egzistavo žodinis susitarimas dėl paskolinių santykių. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateiktas ieškovo banko sąskaitos išrašas apie piniginių lėšų operacijas, iš kurio matyti, kad ieškovas pervedė pinigų sumą atsakovui, o šis jam pervestus pinigus apskaitė kaip paskolą, tokiu būdu pripažindamas, jog tarp ginčo šalių egzistuoja paskoliniai santykiai. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. įpareigoja atsakovą visa ūkines operacijas ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus. Šio įstatymo 18 str. 1 d. nustato, kad pinigų apskaitos dokumentus taisyti draudžiama, jei padaryta klaida, pinigų apskaitos dokumentas anuliuojamas ir surašomas naujas. Tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad įmonės buhalterė būtų suklydusi ir įstatymo nustatyta tvarka būtų ištaisiusi buhalterinės apskaitos dokumentą, o ieškovo pervestą bendrovei pinigų sumą būtų apskaičiusi kitu pagrindu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Akcinių bendrovių įstatymo 14 str., nustatančio bendrovės akcininkų teises ir pareigas, 2 d. numato, kad akcininkai neturi kitų turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina. Šio įstatymo 14 str. 3 d. nustato, kad jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimą padengti bendrovės nuostolius papildomais akcininkų įnašais, tai akcininkai, balsavę „už", privalo juos mokėti. Akcininkai, kurie nedalyvavo visuotiniame akcininkų susirinkime arba balsavo prieš tokį sprendimą, turi teisę papildomų įnašų nemokėti. Tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovo akcininkai būtų priėmę atitinkamus sprendimus dėl papildomų piniginių įnašų, todėl atsakovo teiginys, kad ieškovas suteikė atsakovui pinigų sumą kitais pagrindais, yra nepagrįstas. Be to, Labdaros ir paramos įstatymo 7 str. nustato paramos gavėjų sąrašą, į kurį nepatenka tokie juridiniai asmenys, kaip uždarosios akcinės bendrovės, todėl atsakovo argumentas, jog ieškovas suteikė atsakovui piniginę paramą, yra visiškai nepagrįstas;

2) skunde akcentuojama, jog atsakovas visą laiką neigė egzistavus jo įsipareigojimą grąžinti pinigus ieškovui, bei nurodoma, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų. Vis dėlto nors pinigų grąžinimo terminas nustatytas nebuvo, t. y. pinigai buvo paskolinti neterminuotai, tačiau teismas pagrįstai padarė išvadą, jog tarp šalių egzistavo žodinis susitarimas, kad ieškovui pareikalavus, atsakovas tokio pat dydžio pinigų sumą grąžins. Teismas pagrįstai nurodė, kad esant glaudiems ir tarpusavio pasitikėjimo santykiams, ieškovas žodžiu pareikalavo atsakovo grąžinti pinigų sumą, atsakovas ją grąžinti atsisakė, ir tai patvirtina, kad byloje atsakovas atsisakė sudaryti taikos sutartį, neigia egzistavus paskolinius santykius bei atsisako ieškovui grąžinti jo pervestą pinigų sumą;

3) LAT 2008-06-19 nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-342/2008 nurodė, kad jeigu paskolos sutarties atveju būtų nustatytas pinigų patekimo į bendrovę faktas ir bendrovė gautus pinigus pagal paskolos sutartį panaudotų bendrovės reikmėms, tai, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, tokie bendrovės veiksmai galėtų būti traktuojami kaip sandorio patvirtinimas, t. y. paskolos dalyku pasinaudojęs juridinis asmuo neišvengtų prievolės sukeliamų pasekmių - pareigos paskolą grąžinti. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas iš ieškovo pinigus gavo ir juos apskaitė kaip paskolą bei savo atsiliepimuose ir teismo posėdžio metu nurodė bei patvirtino, kad atsakovas gautus iš ieškovo pinigus panaudojo bendrovės reikmėms, todėl, vadovaujantis LAT praktika, atsakovui atsirado pareiga paskolintą pinigų sumą grąžinti ieškovui. Vadinasi, teismas pagrįstai nustatė, kad tarp ginčo šalių egzistavo paskoliniai sutartiniai santykiai, ir ieškovo prašymą priteisti jam atsakovui paskolintą ir negražintą pinigų sumą patenkino pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatytos tos faktinės aplinkybės, jog 2005-08-11 ieškovas į gavėjo UAB „Art caffe“ sąskaitą pervedė 1 200 Eur (b.l.4-5). Iš UAB „Art caffe“ 2005 m. kasos knygos išrašų matyti, jog lėšos bendrovėje gautos, lėšos 2005-08-16 įrašu pažymėtos kaip M. F. S. 4 130,57 Lt paskola įmonei (b.l.44). Ginčo dėl to, kad atsakovas gavo ieškovo pervestus pinigus, byloje tarp šalių nekilo. Išnagrinėjus bylą taip pat nustatyta, kad už pervestus pinigus ieškovas prekių, paslaugų negavo, pinigai ieškovui negrąžinti. Atsakovas įrodinėjo, kad ieškovas geranoriškai pervedė pinigus įmonei kaip akcininkas taip pagerindamas įmonės finansinę būklę ir padidindamas savo akcijų vertę įmonėje.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno rajono apylinkės teismas teisingai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes byloje, pagrįstai tenkino ieškinį, priteisdamas ieškovui jo prašomas sumas ir įstatymines palūkanas iš atsakovo, tačiau neteisingai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, dėl to taikė neteisingą įstatyminį pagrindą ginčo teisiniam santykiui spręsti. Dėl to teisėjų kolegija skundžiamą teismo sprendimą iš esmės palieka galioti, apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, patikslindama skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo motyvuojamąją dalį (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno rajono apylinkės teismas nagrinėjamus byloje šalių ginčo teisinius santykius kvalifikavo kaip piniginės paskolos suteikimą, gavimą ir nepagrįstą negrąžinimą, ginčui spręsti taikė LR CK XLIII skyriaus pirmojo skirsnio nuostatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks Kauno rajono apylinkės teismo teisinių santykių vertinimas neteisingas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad paskolos sutartiniams santykiams būdinga tai, kad paskolos sutartimi viena šalis perduoda kitos šalies nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (LR CK 6.870 str.) Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų susitarę dėl paskolos suteikimo ir jos grąžinimo sąlygų, todėl tarp šalių paskolinių santykių nėra. Ta aplinkybė, kad įmonė apskaitė pinigus einamojoje sąskaitoje pavadinimu paskola nesukuria paskolinių santykių tarp šalių, nes tam nėra šalių valios,

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra akcentuota teismo pareiga konstatuoti teisinį ieškinio pagrindą ir tai, kad ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas nesaisto teismo. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas jo reikalavimų juridinis pagrindas ir ar nurodytas teisingai, bylą nagrinėjantis teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (CPK 265 str. 1 d., 270 str. 4 d. 4 p.). Vien ta aplinkybė, kad pareiškimą teismui pateikęs asmuo neteisingai nurodo įstatymą, kuriuo grindžia reikalavimus, negali būti pagrindas pareikštiems reikalavimams atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Br. V. v. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-137/2009 ir kt.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas 2005 08 11 pervedė atsakovui į einamąją sąskaitą 1200 EUR sumą pagal atsakovo nurodymą, atsakovas šią pinigų sumą gavo, ją litais (4130, 57 lt) apskaitė kaip paskolą įmonei (b.l.44). Kaip konstatuota šioje nutartyje anksčiau, už pervestus pinigus ieškovas prekių, paslaugų negavo, pinigai iki bylos iškėlimo teisme ir nagrinėjant bylą teisme ieškovui negrąžinti. Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamus byloje teisinius santykius reglamentuoja VI knygos III dalies XX skyriaus nuostatos, reglamentuojančios prievoles, kylančias iš nepagrįsto praturtėjimo. Teisėjų kolegija todėl laiko, kad ieškovas pareiškė pagrįstą ieškinį atsakovui dėl piniginių lėšų grąžinimo, tačiau neteisingai nurodė įstatymą, kuriuo grindžia savo reikalavimą. Esant šioms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija laiko, kad ieškovui iš atsakovo prašoma pinigų suma priteistina kaip be teisinio pagrindo atsakovo gauta (LR CK 6.237 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija laiko pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriais ieškovui iš atsakovo priteistos 5 proc. palūkanos nuo negrąžintos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.237 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais atsakovo atsikirtimus į ieškinį, jog ieškovas geranoriškai pervedė pinigus įmonei kaip akcininkas taip pagerindamas įmonės finansinę būklę ir padidindamas savo akcijų vertę įmonėje. Akcinių bendrovių įstatymo 14 str., nustatančio bendrovės akcininkų teises ir pareigas, 2 d. numato, kad akcininkai neturi kitų turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina. Šio įstatymo 14 str. 3 d. nustato, kad jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimą padengti bendrovės nuostolius papildomais akcininkų įnašais, tai akcininkai, balsavę „už", privalo juos mokėti. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovo akcininkai būtų priėmę atitinkamus sprendimus dėl papildomų piniginių įnašų, todėl atsakovo teiginys, kad ieškovas suteikė atsakovui pinigų sumą kitais geranoriškais pagrindais, yra nepagrįstas.

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).

Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo priteistinos jo turėtos 600 lt atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2010 03 31 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti F. M., gim. (duomenys neskelbtini) (ID Nr. (duomenys neskelbtini)) iš UAB „Art caffe“ (į.k.300081343) 600 lt (šešis šimtus litų) turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Arvydas ŽibasKolegijos teisėjai Leonas JachimavičiusAlbinas Čeplinskas