Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. P. atstovės advokatės Eglės Latauskienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-12-11 nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos 2019-09-09 nutarimu S. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 168 straipsnio 5 dalį 200 Eur bauda už tai, kad 2019-08-16, 01 val. 12 min., (duomenys neskelbtini), dirbdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame bare, po 01 val. 00 min. kontrolinio pirkimo metu (pavedimas atlikti kontrolinį pirkimą Nr. 30-IL-7932), policijos pareigūnui, pardavė 0,5 l talpos pilstomą alkoholinį alų „Carlsberg“ 5 laipsnių stiprumo, kai licencijoje numatytas alkoholio pardavimo laikas nuo 8 val. 00 min. iki 1 val. 00 min. Administracinėn atsakomybėn patraukto S. P. atstovė advokatė E. Latauskienė nutarimą apskundė pirmosios instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

6. Nagrinėjamu atveju S. P. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ANK 168 straipsnio 5 dalį. ANK 168 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už alkoholinių gėrimų pardavimą mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose nesilaikant licencijoje nurodytų apribojimų. Apeliaciniame skunde nesutinkama su S. P. nubaudimu, vertinama, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, neturi jokio pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams.

7. Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamos nutarties nuorodomis dėl konkrečių Įstatymo nuostatų pažeidimo. Iš ne teismo tvarka priimto nutarimo matyti, jog jame paminėjus teisės aktą, kurio reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas), nekonkretizuota, kokia teisės norma buvo pažeista. Pirmosios instancijos teismas šį trūkumą ištaisė ir nutartyje nurodė, jog S. P. pažeidė Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies bei 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas. Apeliaciniame skunde pažymima, jog nepateikta motyvų ir argumentų apie tai, kokius neteisėtus veiksmus, numatytus Įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje, S. P. įvykdė, be to, jo veiksmai nesusiję ir su Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimu. Apygardos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

8. Administracinio nusižengimo protokole (kaip ir ne teismo tvarka priimtame nutarime) yra suformuluotas labai aiškus kaltinimas, iš kurio matoma, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesilaikė licencijoje numatytų apribojimų dėl alkoholinių gėrimų pardavimo mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose laiko. Prekiauti alkoholiu gali tik tam tikri subjektai, kuriems išduoti atitinkami leidimai (licencijos) ir tik tuose leidimuose numatytomis sąlygomis. Taigi skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta Įstatymo 16 straipsnio 3 dalis, susijusi su mažmeninės prekybos alkoholiu licencijavimu. Šiuo atveju MB „(duomenys neskelbtini)“ Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotoje licencijoje verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais laikas yra nuo 8 val. iki 1 val. (b. l. 23) ir tokios sąlygos vykdymas bei įgyvendinimas neatsiejamai susijęs su tuo, jog licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas privalo laikytis licencijoje nurodyto prekybos alkoholiniais gėrimais laiko. Būtent Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas susijęs su mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietose laiko ribomis, bei jų netaikymo atvejais. S. P. inkriminuotas nusižengimas dėl licencijoje nustatyto prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nesilaikymo, todėl pagrįsta ir skundžiamos nutarties nuoroda į Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą.

11. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų, nusižengimų bylose Nr. 2AT-2-2013, 2AT-9-2014, 2AT-54-489/2018).

12. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, nagrinėjęs S. P. atstovės advokatės skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, išsamiai, objektyviai įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę, išvadas išsamiai ir aiškiai motyvavo, nutartyje jokių prieštaravimų nėra, priešingai, aptarta, kodėl remiamasi vienais, o ne kitais įrodymais bei kodėl vertinama, kad S. P. yra nubaustas pagrįstai, atsakyta į esminius skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo argumentus. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas nepritarti argumentuotoms skundžiamos nutarties išvadoms dėl S. P. kaltės.

13. Iš bylos duomenų matyti, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatui buvo pateiktas tarnybinės pagalbos prašymas patikrinti, ar MB „(duomenys neskelbtini)“ viešojo maitinimo vietoje (duomenys neskelbtini), prekiaujama alkoholiniais gėrimais po 1 val. nakties, t. y. licencijoje draudžiamu laiku. Bylos medžiagoje yra Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos viršininko pavedimas atlikti kontrolinį pirkimą, kuriame numatyta, kur ir kaip bus vykdomas kontrolinis pirkimas, kokie pareigūnai dalyvaus (b. l. 14). Kaip to ir reikalaujama Kontrolinių pirkimų tvarkos apraše, po kontrolinio pirkimo parengta kontrolinio pirkimo ataskaita, kurioje detalizuotos šio veiksmo aplinkybės, su ataskaita supažindintas S. P., jam pasirašytinai įteikta dokumento kopija (b. l. 15-16). Taigi abejoti pareigūnų veiksmų teisėtumu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

14. Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus vyresniojo specialisto E. D. 2019-08-20 tarnybinio pranešimo nustatyta, jog atliekant kontrolinį pirkimą minėtame MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame bare, barmenas 1.12 val. pardavė policijos pareigūnui alkoholinį gėrimą, pilstomą alų „Carlsberg“ 0,5 l talpos neuždarytoje stiklinėje taroje. Pareigūno tarnybiniame pranešime išsamiai aprašytos kontrolinio pirkimo aplinkybės (kokių gėrimų jis prašė, ką atsakė barmenas, girdėtą kito barmeno komentarą dėl mušimo į kasą po 1 val., nusižengimo fiksavimo bei administracinio nusižengimo protokolo surašymo aplinkybės). Pirmosios instancijos teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas E. D. nuosekliai patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Susipažinęs su pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašu, apygardos teismas pastebi, jog skundą nagrinėjusi teisėja aiškinosi tiek paties S. P., tiek jo atstovės advokatės keltas versijas, ar tikrai gėrimą pareigūnui pardavė būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, ar galėjo būti parduotas nealkoholinis alus, koks nurodytas S. P. pateiktame kasos kvite. Liudytojas E. D. patvirtino, jog priėjus prie baro ten buvo keli barmenai, tačiau bendravo tik su vienu jų, S. P., kuriam pasakė užsakymą, davė pinigus, pastarasis padavė alų, įmušė sumą į kasą ir atmetė grąžą, barmenas nealkoholinio alaus net nesiūlė, o prieš tai jis, E. D., jau buvo prašęs alkoholio, stebėjo, iš kokios statinės alus buvo įpiltas, ir paskui būtent tą statinę ir nufotografavo. Pareigūnas teismo posėdyje patvirtino, jog situaciją bare stebėjo jau nuo maždaug pusės pirmos nakties, pastebėjo, jog po pirmos valandos barmenai nepardavinėjo tik stipriųjų alkoholinių gėrimų, tačiau pilstomus alkoholinius gėrimus ir toliau pardavinėjo, nuėjo ir patys pabandyti nusipirkti alkoholio, iš pradžių bandė nusipirkti stipriųjų gėrimų, tačiau S. P. pasakė, kad po pirmos šie neparduodami, ir galima nusipirkti tik alaus ar sidro, girdėjo barmenų tarpusavio replikas dėl to, ar aišku, kaip mušti į kasą po pirmos, ir paduotas kasos kvitas buvo su nealkoholiniu alumi, todėl kasos kvito nepaėmė. Pareigūnas E. D. apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje taip pat pažymėjo, jog iš pradžių jie iš baro buvo paėmę ir išsinešę parduotą gėrimą, tačiau tiek pats pažeidėjas, tiek vėliau priėjęs administratorius patvirtino, jog stiklinėje ne koks kitas, o alkoholinis alus, todėl buvo nuspręsta stiklinę grąžinti. Netikėti tarnybines pareigas vykdžiusio pareigūno, kuris teismo posėdyje prisiekė sakyti tiesą, parodymais nėra pagrindo, juolab, jog jo nurodomas aplinkybes patvirtina ir kiti bylos duomenys, be to, nenustatyta, jog pareigūnas galėtų turėti kokį nors suinteresuotumą bylos baigtimi.

15. Byloje yra pateiktos liudytojo E. D. minėtos nuotraukos, kuriose matoma talpa su kranu, ant talpos yra etiketė, kurioje be kita ko yra užrašai „Carlsberg“, „5 %“, „30 L“, taip pat užfiksuota tara, kurioje buvo nupirktas gėrimas (b. l. 18, 19). S. P. iškart po užfiksuoto pažeidimo rašytame paaiškinime pripažino, jog pareigūnui pardavė būtent alkoholinį alų „Carlsberg“, 0,5 l talpos stiklinėje taroje, su pažeidimu sutiko ir gailėjosi. Savo kaltės S. P. neneigė bei naujo paaiškinimo neteikė ir po kelių dienų policijos įstaigoje jam dalyvaujant surašant administracinio nusižengimo protokolą, dėl kurio turinio taip pat jokių pastabų nenurodė (b. l. 12-13). Skundžiamoje nutartyje išsamiai motyvuota, kodėl tikima būtent šiuo pirminiu S. P. paaiškinimu, o ne pirmosios instancijos teismo posėdyje dėstyta versija apie tariamą pareigūnų spaudimą, aptarta, kodėl vertinama, jog kontrolinio pirkimo metu buvo parduotas būtent alkoholinis gėrimas ir apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su išsamiais skundžiamos nutarties argumentais.

16. Apeliaciniame skunde, vertinant tai, jog pareigūnas, neėmė kasos kvito, keliamas klausimas dėl pareigūnų kompetencijos renkant įrodymus, taip pat pažymima, jog tokiu atveju nesant kasos operaciją patvirtinančių duomenų, neaišku, ar įvyko policijos pareigūnų vykdytas kontrolinis pirkimas. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini. Patį pirkimą kaip faktą pripažįsta ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Kasos kvitą (jo kopiją), kuriame užfiksuota, jog pirktas nealkoholinis alus, pirmosios instancijos teismui pateikė S. P.. Skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nagrinėjusi teisėja išsamiai teismo posėdyje aiškinosi, ar galėjo būti pareigūnui parduotas nealkoholinis alus ir skundžiamoje nutartyje tokia versija paneigta, prieštaravimai pašalinti, minėtas kasos kvitas įvertintas kitų bylos duomenų kontekste, pažymint, jog jis nepatvirtina, kad būtent tokia prekė, kokia kvite nurodyta, ir buvo parduota pareigūnui ir nesutikti su tokiu argumentu nėra pagrindo. Sprendžiant asmens kaltumo klausimą vertinama įrodymų visuma, o vieni įrodymai patys savaime nėra pranašesni už kitus ir šiuo nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tokių įrodymų vertinimo taisyklių ir laikėsi, kasos kvitui nesuteikė išskirtinės įrodomosios reikšmės, o įvertino jį kartu su kitais duomenimis, spręsdamas, jog jis nepaneigia byloje esančių tarnybinio pranešimo, fotonuotraukų, liudytoju apklausto E. D. parodymų, S. P. rašytinio paaiškinimo. Apygardos teismas visiškai sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Akivaizdu, kad jei alkoholis buvo parduodamas ne licencijoje nurodytu laiku, o įrodymų visuma tokią išvadą patvirtina, barmenas ir negalėjo kasoje fiksuoti alkoholio pardavimo, kadangi tada nekiltų jokių abejonių, kad vyksta prekyba alkoholiu ne licencijoje numatytomis sąlygomis. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, skundžiamoje nutartyje išsamiai motyvavo, kodėl ne teismo tvarka priimtas nutarimas yra pagrįstas, laikydamasis ANK reikalavimų pašalino prieštaravimus tarp bylos duomenų, atsakė į esminius skundo argumentus, paneigė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens keltas gynybines versijas.

17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, neturi jokio pagrindo nesutikti su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia patikimai spręsti dėl S. P. kaltės. Naikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-12-11 nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Tai, jog apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus įvertino ne taip, kaip pageidauja apeliantas, nereiškia, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kaip tai bandoma įrodyti apeliaciniame skunde. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apygardos teismas pripažįsta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-12-11 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o S. P. pagal ANK 168 straipsnio 5 dalį yra nubaustas pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-12-11 nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto S. P. atstovės advokatės Eglės Latauskienės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.