Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. S. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas I. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu (b. l. 1–2, 16–17), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 74 310 Eur neturtinės žalos atlyginimą.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 45–49) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu (b. l. 117–120) pareiškėjo skundas atmestas.

II.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2018 m. birželio 14 d. (pagal spaudą ant voko) išsiuntė apeliacinį skundą (teisme gautas 2018 m. birželio 18 d.) dėl minėto Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo. Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.Pareiškėjas tvirtina, kad jis terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl to, jog 2018 m. kovo 23 d. buvo užpultas ir sužalotas, kentė skausmą, jam teko periodiškai gydytis Kauno klinikose (nuo 2018 m. kovo 23 d. iki 2018 m. kovo 27 d.), Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2018 m. balandžio 2 d. ir nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. gegužės 18 d.) bei Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. gegužės 21 d.). Be to, nuo 2018 m. gegužės 29 d. pareiškėjas toliau atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad balandžio–gegužės mėnesiais buvo dar 5 teismo posėdžiai kitose administracinėse bylose: 2018 m. balandžio 20 d., 2018 m. balandžio 23 d., 2018 m. gegužės 2 d., 2018 m. gegužės 24 d., 2018 m. gegužės 30 d.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. ABTĮ 132 straipsnio 2 dalis nustato, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties. ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta ir pareiškėjas to neginčija, kad jis praleido ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą apskųsti pirmosios instancijos teismo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą, kadangi apeliacinis skundas dėl šio sprendimo turėjo būti paduotas iki 2018 m. gegužės 9 d. įskaitytinai, tačiau pareiškėjas apeliacinį skundą teismui išsiuntė tik 2018 m. birželio 14 d. (pagal spaudą ant voko). Kita vertus, pareiškėjas nurodo, kad terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl to, jog 2018 m. kovo 23 d. buvo užpultas ir sužalotas, kentė skausmą, jam teko periodiškai gydytis, be to, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, o balandžio–gegužės mėnesiais buvo dar 5 teismo posėdžiai kitose administracinėse bylose. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, pareiškėjas prašo atnaujinti apeliacinio skundo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo padavimo terminą.Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016 ir kt.).Vertinant apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., LVAT 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012, 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013 ir kt.). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., LVAT 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., LVAT 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006, 2006 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-247/2006, 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-208/2006 ir kt.).Atsižvelgusi į minėtas nuostatas, teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytus argumentus dėl termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo, konstatuoja, kad nurodytos termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pabrėžtina, kad pareiškėjui skundžiamas 2018 m. balandžio 9 d. teismo sprendimo nuorašas buvo išsiųstas tą pačią dieną, t. y. 2018 m. balandžio 9 d. (b. l. 121), o pareiškėjas apeliacinį skundą dėl šio sprendimo, kaip minėta, teismui išsiuntė tik 2018 m. birželio 14 d. (pagal spaudą ant voko), t. y. daugiau nei mėnesiu praleidęs apeliacinio skundo padavimo terminą.Nors pareiškėjas tvirtina, kad jis terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl to, jog 2018 m. kovo 23 d. buvo užpultas ir sužalotas, kentė skausmą, jam teko periodiškai gydytis, jis nepateikė jokių tai pagrindžiančių duomenų. Nepaisant to, net jeigu ir tikėti šiais pareiškėjo teiginiais, tai nesudarytų pagrindo atnaujinti ženkliai praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, kadangi, kaip nurodė pats pareiškėjas, jam teko gydytis tik laikotarpiais iki 2018 m. balandžio 2 d. ir nuo 2018 m. gegužės 2 d., t. y., iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, jog beveik visą apeliacinio skundo padavimo termino eigos laikotarpį (nuo 2018 m. balandžio 2 d. iki 2018 m. gegužės 2 d.) jis nesigydė. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas turėjo pakankamai laiko, nesutikdamas su teismo spendimu, paduoti apeliacinį skundą per teisės aktuose nustatytą terminą.Pareiškėjo akcentuojamos aplinkybės, kad balandžio–gegužės mėnesiais vyko teismo posėdžiai kitose administracinėse bylose, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių, taip pat nelaikytinos objektyviomis priežastimis ir savaime nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Netgi priešingai, tai iš esmės tik patvirtina, kad pareiškėjo prašyme atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą išdėstytos aplinkybės nekliudė jam dalyvauti ir naudotis įstatymų suteiktomis teisėmis nagrinėjant kitas administracines bylas. Tuo tarpu kitų priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, pareiškėjas nenurodė.Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo paduoti yra atmestinas. Atitinkamai pareiškėjo apeliacinį skundą atsisakytina priimti ir jis kartu su priedais grąžintinas pareiškėjui (ABTĮ 138 str. 3 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi ir 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti pareiškėjo I. S. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo padavimo terminą.

Atsisakyti priimti pareiškėjo I. S. apeliacinį skundą ir jį su priedais grąžinti padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.