Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, dirbantis, nevedęs, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

1. Kaltinamasis A. P. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2025 m. sausio 16 d., apie 10.00 val. kartu su klasioku R. G. atėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris 2024 m. gruodžio mėnesį jam ir sugyventinei G. M. buvo išduotas kaip socialinis būstas, šiuo metu kraustosi, iki tol gyveno kitu adresu ir apie 5 metus vedė bendrą ūkį. Su R. G. vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė apie 2 l alaus. Apie 13.30 val. namo grįžo G. M., tarp jų kilo žodinis konfliktas, nes ji buvo nepatenkinta, kad jis su klasioku vartoja alkoholinius gėrimus ir neva padarė netvarką. Jis G. M. pastūmė į durų staktą ir du kartus koja spyrė jai į galvą. Dėl savo veiksmų gailisi, G. M. atsiprašė, ji jam atleido, sutiko susitaikyti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

2. Nukentėjusioji G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2008 m. buvo gydyta psichiatrinėje ligoninėje, jai buvo nustatytas šizofreninis sutrikimas, šiuo metu turi siuntimą į psichiatrijos kliniką dėl savo psichinės sveikatos būklės. Jau 7 metus gyvena kartu su sugyventiniu A. P., taip pat jų bendrais dviem mažamečiais vaikais, kitais dviem jos vaikais iš ankstesnių santykių ir jos motina L. E. M. 2025 m. sausio 16 d. pasiteiravo sugyventinio, ar sutinka duoti žadėtus pinigų jų bendriems vaikams. Jis sutiko duoti dalį pinigų, paprašius pateikti visą sumą, įskaitant ir skolą, jis tapo agresyvus. Tuo metu virtuvėje buvo ir jos motina, kuri bandė atidaryti langą, sugyventiniui nepatiko, kad konflikto metu jos motina virš jo kažką daro, todėl pradėjo ant jos šaukti ir bandė jai suduoti. Ji (nukentėjusioji) nedelsiant pašoko ir vieną kartą dešinės rankos delnu nestipriai pliaukštelėjo A. P. į veido sritį. Po tokių veiksmų jis tapo itin agresyvus, jai bandant nuo jo atsitraukti, sugyventinis koridoriuje tyčia pastūmė ją į durų staktą, ji galva trenkėsi į durų staktos kairiąją pusę, bandant atsikelti, sugyventinis pradėjo smūgiuoti į galvos sritį. Tikslaus smūgių skaičiaus negali nurodyti, jų buvo keletas. Dėl tokių sugyventinio veiksmų juto stiprų fizinį skausmą, kurį tuo metu vertino 10/10. Nedelsiant paskambino Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) numeriu, atvyko policijos pareigūnai bei greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje jai diagnozuota galvos plaukuotosios dalies žaizda. Sugyventinis kasdien išgeria alkoholio, dažniausiai tai būna viena skardinė alaus, degtinės stiklinę išgeria retai, kadangi nuo alkoholinių gėrimo vartojimo jam kyla spaudimas. Pretenzijų A. P. neturi, jis jos atsiprašė, jam atleido, civilinio ieškinio nereikš.

3. Liudytoja L. E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena kartu su dukra G. M., kuriai nuo vaikystės nustatytas šizofreninis sutrikimas, ji dažnai būna nerami ir konfliktiška, tačiau supranta dukrą ir su ja neturi problemų, jos nekonfliktuoja ir gerai sutaria. 2025 m. sausio 16 d., apie 14.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo G. M., jos sugyventinis A. P. ir jo draugas, kurio nepažįsta, nematė, ar jie vartojo alkoholinius gėrimus. Kambaryje buvo labai daug dūmų, galimai buvo rūkoma, neapsikentusi dūmų kvapo nuėjo į virtuvę, sakydama, kiek galima rūkyti, atidarė virtuvėje langą. Atbėgęs A. P. paklausė, kam atidarinėja langą, juk šalta. A. P. nevartojo necenzūrinių žodžių, jai negrasino ir prieš ją nesmurtavo. Po šių žodžių jis grįžo atgal į kambarį, o ji liko virtuvėje, todėl nematė, kas vyko kambaryje, tik girdėjo, kaip G. M. pradėjo šaukti, kad A. P. draugas eitų namo. Po kelių akimirkų G. M. atbėgo į virtuvę kruvinu veidu, ji pridėjo jai prie veido rankšluostį. Nesuprato, kas konkrečiai nutiko, G. M. šaukė ir kartojo, kad A. P. ją pastūmė ir trenkėsi galva į sieną. G. M. iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. A. P. yra geras, ramus žmogus, tačiau kartais vartoja alkoholį bare ar pas draugus, namuose to nedaro. Su A. P. sugyveno gerai, konfliktų neturėjo, o kilus konfliktui jis stengiasi išeiti iš namų ir neprovokuoti G. M.. Niekada nėra mačiusi, kad A. P. smurtautų prieš G. M. ar sukeltų jai fizinį skausmą.

4. Liudytojas R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. P. ir G. M. pažįsta nuo mokyklos laikų, buvo klasiokai. A. P. su G. M. kartais susipykdavo, bet nėra matęs ar girdėjęs, kad jie smurtautų vienas prieš kitą. 2025 m. sausio 16 d. jis susipyko su sutuoktine, išgėręs alkoholio paskambino A. P. išsipasakoti, šis jam pasiūlė susitikti. Neprisimena, kelintą valandą susitiko, nes jau buvo girtas. A. P. jį pakvietė į savo namus, ten vartojo alkoholį, viso išgėrė apie 1 l degtinės, buvo visiškai girtas, nieko neprisimena, todėl negali nieko papasakoti. Nematė, kad G. M. būtų sumušta ar kad A. P. su G. M. smurtautų.

5. 2025 m. sausio 16 d. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas bei jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad G. M. pareiškė, jog 2025 m. sausio 16 d., apie 14.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), be jokios pateisinamos priežasties neblaivus sugyventinis A. P. panaudojo fizinį smurtą – rankomis tyčia pastūmė ją į durų staktą, dėl ko galva į ją trenkėsi, o jis, neleisdamas jai atsikelti, pradėjo spardyti į galvos sritį. Dėl tokių sugyventinio veiksmų juto stiprų fizinį skausmą, kurį vertina 10/10.

6. 2025 m. kovo 3 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas BPC pateiktas garso įrašas, pavadinimu „ID 92355454628, skambučio pradžia_ 2025-01-16 14_06_53“, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp BPC darbuotojo ir pranešėjos. Pranešėja G. M. nurodo, kad reikalinga greitoji medicinos pagalba (duomenys neskelbtini), kadangi girtas sugyventinis A. S. ją pastūmė, „įmūrijo į sieną“, praskėlė galvą, stipriai bėga kraujas.

7. 2025 m. kovo 17 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti pareigūno kūno kameros (angl. body camera) vaizdo įrašai:

7.1. vaizdo įraše, pavadinimu „PSS-20250116-164948UTC+0200“, matyti tamsus paros metas, pareigūnė kartu su moterimi, vilkinčia juodos spalvos drabužius, eina link buto, kuriame buvo įvykis. Buto viduje yra moteris, pareigūnė teiraujasi, į kurių durų staktą atsitrenkė, moteris nurodo, jog trenkėsi į kairėje esančių durų staktą, buvo nugriuvusi kambario viduryje;

7.2. vaizdo įraše, pavadinimu „PSS-20250116-161845UTC+0200“, matyti ligoninėje su nukentėjusia moterimi bendraujantys pareigūnai, moteris nurodo, jog sugyventinis jau ne pirmą prieš ją smurtauja, šį kartą būdamas neblaivus norėjo trenkti jos motinai, todėl sustabdė vyrą, trinktelėjusi delnu jam per veidą pasakė „tu man neaiškink“, pareikalavo grąžinti pinigus už šaldytuvą ir tada vyras ją išplūdo įvairiais žodžiais, pastūmė ir ji trenkėsi galva į durų staktą, jai nugriuvus, vyras bandė spardyti į galvos sritį. Pareigūnei paklausus, ar moteris reikš pretenzijas ir rašys pareiškimą, moteris nurodė, kad rašys. Pasiteiravus apie sužalojimus, moteris nurodė, jog prakirsta galva ir užkabinta arterija, bet rimtesnių sužalojimų nepatyrė.

8. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. balandžio 14 d. specialisto išvada Nr. G1287/2025(01), iš kurios matyti, kad G. M. nustatyta odos žaizda galvos kairėje smilkininėje srityje, padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu ar, galimai, paviršiumi, prieš kreipiantis medicininės pagalbos 2025 m. sausio 16 d., kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad G. M. nustatyta odos žaizda galvos kairėje smilkininėje srityje galėjo būti padaryta ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. galvos sritimi kontaktuojant su durų stakta ar suduodant smūgį koja. Sužalojimas visumoje nėra būdingas savęs žalojimui.

III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

9. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

10. Išnagrinėjęs ir įvertinęs surinktus duomenis, o būtent: kaltinamojo A. P., nukentėjusiosios G. M., liudytojų L. E. M., R. G. parodymus, pareiškime, kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuotas aplinkybes, taip pat specialisto išvadą, kitus rašytinius byloje esančius duomenis, kurie pripažintini leistinais, patikimais ir pakankamais įrodymais, teismas konstatuoja, kad A. P. jam inkriminuotą nusikaltimą padarė kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi, baudžiamojoje byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

11. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis A. P. jam inkriminuotą nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia. Kilusio buitinio konflikto metu ranka pastumdamas nukentėjusiąją į durų staktą ir koja spirdamas į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, jis neabejotinai suprato šių veiksmų žalingumą, numatė padarinius, kuriuos minėti veiksmai gali sukelti nukentėjusiosios sveikatai, ir tokių padarinių norėjo.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

12. Prokuroras siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą A. P. skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. P. 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę prižiūrinčios institucijos žinios, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) bei per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

13. A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurios padarymą gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. A. P. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

14. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, motyvus ir tikslus, padarytą žalą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

15. Spręsdamas dėl A. P. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį – sugyventinę. Nukentėjusioji pretenzijų neturi, civilinis ieškinys nepareikštas, Vilniaus teritorinei ligonių kasai padaryta žala yra atlyginta. Kaltinamasis A. P. praeityje vieną kartą teistas, tačiau teistumas šiuo metu išnykęs, teistas ir užsienyje, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pripažinta, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, tačiau byla nutraukta jam ir nukentėjusiajai G. M. susitaikius. Taigi, tai yra ne pirmas smurto artimoje aplinkoje atvejis, taip pat ir ne pirmas kartas, kai kaltinamasis susiduria su teisėsaugos pareigūnais, A. P. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio. Kaltinamasis per pastaruosius trejus metus penkiolika kartų baustas administracine tvarka, ne visos paskirtos baudos sumokėtos. Jis dirba, nevedęs, turi sugyventinę – nukentėjusiąją G. M., su kuria po šio įvykio susitaikė, kartu augina (duomenys neskelbtini) vaikus, o taip pat ir G. M. vaikus. A. P. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skiriant prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei įstatyme numatytas šios bausmės rūšies vidurkis – 9 mėnesius, neskiriant intensyvios priežiūros. Teismo vertinimu, tokia bausmė bus pakankama, teisinga, proporcinga, nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Teismas taip pat sprendžia, kad yra tikslinga įpareigoti kaltinamąjį visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymųsi gydymo įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis), dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 4 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Šios priemonės suteiks A. P. realią galimybę keisti savo elgesį, laikytis įstatymų ir nenusikalsti.

16. Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, A. P. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtinos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, paskiriant 16 punkte nurodytus įpareigojimus.

V. Civilinis ieškinys ir kiti klausimai

17. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Byloje pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 191,08 Eur išlaidų už nukentėjusiosios gydymą atlyginimo. Kaltinamasis šią žalą savanoriškai atlygino, pateikė 194,08 Eur (191,08 Eur žalos atlyginimas + 3 Eur aptarnavimo mokestis) mokėjimą patvirtinantį „Perlas“ kvitą. Civilinė ieškovė patvirtino, kad turtinė žala jai yra atlyginta, ir civilinio ieškinio atsisakė, nurodė, kad jai žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje bei 294 straipsnio 2 dalyje. Esant šioms aplinkybėms, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

18. Ikiteisminio tyrimo metu A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykyti bausmę – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 mėnesių metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis), dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 4 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas)

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. P. galutinę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis), dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 4 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Procesą dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

1) Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai.

2) Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3) Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilniuje). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

4) Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5) Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6) Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę.

7) Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8) Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.