Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Ž. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2016 m. rugsėjo 12 d. priimtą nutarimą Nr. 93-636 taikyti nuteistajam A. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. Ž. nuteistas Zarasų rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimo 6 (šešeriems) metams bausme. Bausmę nustatyta atlikti atvirojoje kolonijoje.Bausmės pradžia – 2013 m. gruodžio 16 d., bausmės pabaiga – 2019 m. gruodžio 16 d.2016 m. rugsėjo 12 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-636 nutarta taikyti nuteistajam A. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, sumažėjo nuo 13 iki 11 balų, be to, jis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos nustatytas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 25 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, pažymint, kad taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra teismo teisė, bet ne pareiga. Bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas, šiuo metu vis dar išlieka jo nusikalstamo elgesio riziką didinantis kriminogeninis veiksnys – lėšų tvarkymas, kas leidžia abejoti A. Ž. pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.Skunde nuteistasis A. Ž. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartį ir priimti naują - patvirtinti Komisijos 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarimą Nr. 93-636 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nutartis yra nemotyvuota, iš anksto nuspėjama, nutartyje nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnyje, nei BPK 360 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta, kad, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pastovius kriminogeninius veiksnius, todėl toks išplėstas įstatymo turinio taikymas neatitinka lygtinį paleidimą numatančiuose įstatymuose nustatytų principų. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, taip pat negali būti vertinamas nusikaltimo sunkumas, nusikaltimo pobūdis, kitos aplinkybės, nesusijusios su nuteistojo socialine reabilitacija. Teismas skundžiamoje nutartyje nagrinėjo su apkaltinamuoju nuosprendžiu susijusias aplinkybes, kas akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams bei teismų praktikai. Nuteistasis pažymi, kad jam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Tai paneigia deklaratyvią išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Komisijos padarytos išvados nėra paneigtos jokiais objektyviais įrodymais. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą formalus lygtinio paleidimo kriterijus - atlikta minimali laisvės atėmimo bausmės dalis, kartu yra susietas ir su nusikaltimo pobūdžiu (pastovūs nekintami kriminogeniniai veiksniai). Tai reiškia, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo neprivaloma dar kartą atsižvelgti į nusikaltimo sunkumą, nusikaltimo įvykdymo aplinkybes. Reikėtų vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Darytina išvada, jog po veikos padarymo nuteistojo teigiamas elgesys pataisos įstaigoje, teigiamos nuostatos darbo atžvilgiu, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai savo teigiama reikšme sprendžiant dėl lygtinio paleidimo persveria jo įvykdytų nusikalstamų veikų sunkumą ir kitas aplinkybes. Jo įvykdyta netyčinė nusikalstama veika jau yra įvertinta kartu su kitomis aplinkybėmis ir šiuo atveju negali turėti lemiamos reikšmės, dėl kurios asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas.Teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, pažeidė BPK 360 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas. Teismas visai nenurodė, kaip Komisija pažeidė BVK 164 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nors tai turėjo padaryti. Nors teismas teigia, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažanga nepakankama, tačiau teismas visai neatsižvelgė į tai, kad ši rizika sumažėjo 2 balais, nuo 13 iki 11 balų. Teismas neatsižvelgė į jo elgesio teigiamus pokyčius bausmės atlikimo metu, nors bausmę jis atlieka nuo 2013 m. gruodžio 16 d. Nors jis yra pažeidęs pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, tačiau šis pažeidimas net Komisijos traktuojamas kaip mažareikšmis. Komisija nusprendė, jog pateiktų aplinkybių visumos pakanka spręsti, kad jo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir jis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Nuteistasis pažymi, kad socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo, laikosi įstaigoje nustatytos tvarkos ir neturi nuobaudų, savo elgesiu jis įrodė, kad jo elgesys kinta teigiama linkme, todėl išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kintamieji kriminogeniniai veiksniai sumažėjo. Todėl skundžiama nutartis priimta pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, galiojančius įstatymus ir Europos Žmogaus Teisių Konvenciją.?Nors netyčinį nusikaltimą jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau tai nebuvo sistemingo alkoholio vartojimo pasekmės, nors tai ir lėmė skaudžias pasekmes (žmogaus žūtį). Šiuo metu jo nuostata į alkoholinius svaigalus yra kritiška, jis supranta alkoholio paveikto elgesio galimą žalą geriančiam asmeniui ir jo poveikį aplinkiniams. Taigi, praeities padarytą didžiulę klaidą jis suprato. Lygtinio paleidimo atveju nuteistasis pasižada nevartoti alkoholinių gėrimų, apgalvoti savo veiksmų pasekmes bei tinkamai reaguoti į nustatytą priežiūrą, toliau užsiimti prasminga veikla, dirbti, užsitikrinti legalias pajamas, sėkmingai įsilieti į visuomenę ir tokiu būdu eliminuoti pakartotinio nusikalstamumo galimybę. A. Ž. nurodo ir tai, kad nėra susijęs su kriminaline subkultūra, neišsako atvirų rasistinių ar užgauliojančių pareiškimų, turi teigiamas nuostatas darbuotojų, kurie su juo dirba atžvilgiu, yra pozityviai nusiteikęs. Šių faktų visuma leidžia manyti, kad jis pasitaisė ir daugiau nebenusikals.Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad turi priteistą 27 256,68 Eur civilinį ieškinį, kuris dengiamas iš jo gaunamo darbo užmokesčio. Šiuo metu jis yra sumokėjęs tik dalį priteistos sumos (597,54 Eur). Teismas kaip vieną iš pagrindinių lygtinio paleidimo netaikymo motyvų nurodo, kad jis nesistengia atlyginti priteistus civilinius ieškinius, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad jis bausmę atlieka atvirosios kolonijos sąlygomis, kur pats privalo save išlaikyti, maitintis už savo lėšas, apmokėti kitas paslaugas. Jis taip pat privalo išlaikyti savo mažametę dukrą, kurios poreikiai yra pakankamai dideli, todėl vien iš šiuo metu gaunamo uždarbio jis neturi galimybės sumokėti priteistą civilinį ieškinį. Sumokėti priteistą sumą jis galės tik įsidarbinęs laisvėje, IĮ G. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kur jam bus mokamas didesnis atlyginimas. Atliekant bausmę pataisos įstaigoje, nėra galimybės dirbti gerai apmokamą darbą, kad galėtų ženkliai sumažinti skolą pagal civilinį ieškinį. Tiek Komisija, tiek teismas nurodo, kad atlikdamas bausmę jis pažeidė nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimus, tačiau bausmės atlikimo režimo pažeidimo aktas nebuvo surašytas, o jei toks dokumentas yra byloje, tai jis su juo nėra supažindintas. Šiuo atveju, neatlikus pažeidimo tyrimo, yra nurodomas pažeidimo faktas, kuris traktuojamas kaip vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimas. Tačiau Komisija tai įvertino kaip mažareikšmį faktą, nes patvirtino, jog nuteistasis įvykdė 2016 m. gegužės 5 d. Komisijos posėdyje nustatytas socialinės reabilitacijos priemones. Sprendžiant dėl pataisos įstaigos vidaus tvarkos pažeidimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis. Nutarime dėl nuteistojo nubaudimo turi būti aiškiai suformuluotas jam reiškiamas kaltinimas dėl režimo pažeidimo, konkrečiai nurodant pažeidimo padarymo laiką, vietą, režimo reikalavimus pažeidžiantys veiksmai ir jų teisinis įvertinimas (kvalifikavimas) pagal konkrečias teisės aktų normas. Jis neturėjo galimybės skųsti šį tariamą vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą, nes paprasčiausiai nežinojo, kad jis bus traktuojamas kaip vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas. Nuteistasis pažymi, kad už gerą elgesį buvo tris kartus paskatintas, suvokia darbą kaip privalumą ir žino jo teigiamą naudą. Nuo 2014 m. kovo 18 d. pataisos įstaigoje dirbo VĮ „Mūsų amatai“, šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be atliekamų darbinių pareigų, jis papildomai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, organizuojamuose kultūriniuose renginiuose. Po lygtinio paleidimo jis planuoja dirbti IĮ G. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Be to, jis pastoviai palaiko socialinius ryšius su artimaisiais: žmona ir dukra. Su kitais asmenimis bendrauja abipusės pagarbos principu. Jis taip pat turi nuolatinę gyvenamąją vietą (gyvens su šeima (duomenys neskelbtini)), teigiamą darbinę motyvaciją, konkrečius darbinės veiklos planus, emocinį artimųjų palaikymą, neigiamą požiūrį į padarytą nusikaltimą, yra nusiteikęs laikytis įpareigojimų. Nuteistojo teigimu, jo mąstyme bei elgesyje įvyko kardinalūs pokyčiai, jo nusikalstamo elgesio rizika kinta tik teigiama linkme. Todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos atitiktų teisingumo, humaniškumo ir baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo principus. Paskirtoji bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį jo atžvilgiu, todėl yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo jo elgesio laisvėje lygtinio paleidimo metu.Nuteistojo A. Ž. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai gali būti paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus A. Ž. jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo, nepaisant to, jog procedūrinių pažeidimų priimant nutarimą nepadaryta. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą.Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, kad nagrinėjamu atveju A. Ž. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, neabejotinai leidžia svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, minėta, jog lygtinio paleidimo taikymui vien atitinkamos įstatymu nustatytos bausmės dalies atlikimo nepakanka, būtina nustatyti ir individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą bei konstatuoti, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.A. Ž. iš tiesų yra nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 11 balų pagal OASys metodiką, ankstesnio svarstymo metu jam buvo nustatyta aukštesnė rizika – 13 balų, taigi, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika kinta teigiama linkme, vis dėlto, to nepakanka lygtinio paleidimo taikymui. Nors nuteistasis skunde nurodo, jog teismas neturėtų vertinti jo padaryto nusikaltimo sunkumo bei jo padarymu sukeltų pasekmių, tačiau, pažymėtina, jog šiuo atveju yra vertinamas ne pats padaryto nusikaltimo faktas, tačiau nuteistojo elgesys po jo padarymo, taip pat nuteistojo požiūris į sukeltus padarinius, pastangas šiuos padarinius bent minimaliai neutralizuoti ir pan. Analizuojamu atveju aukštesnysis teismas nenustatė aktyvios A. Ž. atgailos dėl padarytos nusikalstamos veikos. Proceso metu savo kaltės jis nepripažino, o po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo išvyko iš Lietuvos, slapstėsi užsienyje, dėl to 2006 m. gruodžio 18 d. priimtas A. Ž. nepalankus nuosprendis buvo pradėtas vykdyti tik 2013 m. gruodžio 16 d. Tai, jog pradėjus atlikti laisvės atėmimo bausmę, nuteistojo mąstymas ženkliai nepasikeitė, patvirtina ir jo skundo aukštesniajam teismui teiginiai, kur jis, menkindamas nusikalstama veika sukeltas pasekmes, nurodo, kad dėl jo netyčinės veikos žuvo žmogus. Tačiau dėl A. Ž. vairavimo kelių transporto priemonę būnant neblaiviam ir pažeidžiant Kelių eismo taisykles, buvo sukelta avarija, kurios metu žuvo du žmonės, dviems buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o vienam sveikata sutrikdyta nežymiai. Taigi, dėl nuteistojo neatsakingo, nerūpestingo elgesio buvo sukeltos itin sunkios, negrįžtamos pasekmės – du žmonės žuvo, o trims sutrikdyta sveikata. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistajam priteistas civilinis ieškinys, kuris pagal A. Ž. finansines galimybes yra įmanomas padengti. Pataisos įstaigoje iš viso gauti šeši vykdomieji patvarkymai dėl žalos išieškojimo bendrai 27 256,68 Eur sumai. Tačiau nuo bausmės atlikimo pradžios, t. y. per beveik trejus metus A. Ž. sugebėjo atlyginti tik 597,54 Eur. Vadinasi, per mėnesį nuteistasis padengia apie 10 Eur priteisto ieškinio, kas laikytina tik formaliu ieškinio dengimu ir visiškai nerodo jo pastangų atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą. Nuteistojo skundo teiginiai apie tai, jog privalo pats save išsilaikyti, nes bausmę atlieka atvirosios kolonijos sąlygomis, taip pat tai, jog privalo rūpintis mažamete dukra, laikytini deklaratyviais ir neatsveriančiais pareigos ne simboliškai, tačiau realiai dengti priteistą ieškinį. Pažymėtina ir tai, kad pateiktos bylos medžiagoje nėra duomenų, jog A. Ž. savo dukros išlaikymui būtų siuntęs finansinių perlaidų. Tai, jog nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, reguliariai su jais bendrauja, vyksta trumpalaikių išvykų į namus, nėra kuo nors ypatinga aplinkybė, sąlygojanti lygtinio paleidimo taikymą. Iš aukštesniajam teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis turi teigiamą darbinę motyvaciją, pataisos įstaigoje dirba praktiškai nuo pat bausmės atlikimo pradžios, tačiau, jau minėta, gaunamos pajamos yra išleidžiamos savo asmeninių poreikių tenkinimui, o ne turimų finansinių įsipareigojimų mažinimui. Taigi, vien į savo gerovę nukreiptų veiksmų atlikimo teisėjų kolegija nelaiko aktyvia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis stokoja empatijos bei nuoširdžios atgailos dėl savo nusikalstamų veiksmų atlikimo. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėtos ir tokios A. Ž. mąstymo bei elgesio problemos, kaip negebėjimas pasirinkti tinkamas elgesio strategijas, nesuvokimas, jog anksčiau turėtos problemos galėtų pasikartoti ir ateityje. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistojo padaryta nusikalstama veika buvo nulemta alkoholio vartojimo, tačiau A. Ž. neigia turintis alkoholio vartojimo problemų. Sutiktina, jog bylos medžiagoje nėra duomenų, liudijančių, kad nuteistasis piktnaudžiautų svaigiaisiais gėrimais, atlikdamas bausmę dėl apsvaigimo alkoholiu ar kitomis, psichiką veikiančiomis medžiagomis, jis nebuvo baustas. Vis dėlto, spręsti, jog A. Ž. supranta alkoholio vartojimo sau bei aplinkiniams žalą, negalima, kadangi nuteistasis bausmės atlikimo metu nesirinko ir nedalyvavo nė vienoje programoje, susijusioje su alkoholio vartojimo prevencija. Vien periodinės spaudos skaitymas, klausymasis muzikos, televizijos laidų žiūrėjimas bei darbinių funkcijų atlikimas nerodo didelių pastangų integruotis į visuomenę, tapti pilnaverčiu jos nariu, gerbiančiu ir kitų visuomenės narių teises bei teisėtus interesus. Skunde nuteistasis neigia, jog pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, o jei ir pažeidė, tai nebuvo supažindintas su bausmės atlikimo režimo pažeidimo aktu. Šiuo aspektu pažymėtina, jog drausmine tvarka A. Ž. nėra baustas, tačiau yra konstatuotas faktas, jog 2016 m. gegužės 26 d. jis nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos. Dėl šio pažeidimo nuobauda jam nebuvo skirta, apsiribota jo svarstymu drausminėje komisijoje. Vadinasi, padarytas nusižengimas nebuvo labai šiurkštus, dėl ko oficialaus nubaudimo atsisakyta, vis dėlto, negalima neįvertinti fakto, jog nustatytos tvarkos nesilaikymas buvo užfiksuotas palyginus visai neseniai, visi trys A. Ž. paskatinimai buvo gauti iki režimo reikalavimų nesilaikymo fakto konstatavimo. Taigi, pareikštos padėkos už gerą elgesį bei darbą neskatino nuteistojo išlaikyti tokį patį pavyzdingą elgesį ir toliau bausmės atlikimo metu. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu dar negalima tikėtis A. Ž. pozityvaus elgesio laisvėje, kur jis nebus įvairiai skatinamas už gerą elgesį, priešingai, bet koks įstatymų imperatyvų nesilaikymas bus įvertintas atitinkamų įstatymų nustatyta tvarka, kur drausminantys pokalbiai nėra numatyti. Laisvės atėmimo bausmę atlikti tinkamai bei sąžiningai laikytis nustatytų elgesio taisyklių yra kiekvieno nuteistojo pareiga, o asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, turi elgtis nepriekaištingai ir savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu galimas lygtinio paleidimo taikymas. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu nuteistasis A. Ž. dar neįrodė savo elgesio bei mąstymo akivaizdžios korekcijos.Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, nuspręsdamas netvirtinti Komisijos nutarimo, t. y. netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė Konstitucijos ar kitų nacionalinių ar tarptautinių įstatymų nuostatas, todėl nuteistojo A. Ž. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.