Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Y. A. (Y. A.) prašymą atnaujinti procesą Y. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) įgaliotas pareigūnas Y. A. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, leido nelegaliai dirbti darbuotojoms J. K., R. B. ir G. S.: R. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d., darbo funkcijos – pardavėja, sutartas darbo užmokestis – 800 Lt per mėnesį, rašytinė darbo sutartis su ja nesudaryta; G. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2009 m. liepos 1 d., darbo funkcijos – pardavėja, sutartas darbo užmokestis – 800 Lt per mėnesį, rašytinė darbo sutartis su ja nesudaryta; J. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2009 m. liepos 6 d., darbo funkcijos – pardavėja, sutartas darbo užmokestis – 800 Lt per mėnesį, rašytinė darbo sutartis su ja sudaryta, tačiau apie jos įdarbinimą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Nurodyta, kad tokiais veiksmais Y. A. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 93 straipsnio, 95 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 99 straipsnio, 270 straipsnio 1 dalies nuostatas.

II.

III.

Atsižvelgdamas į ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, DK 98 straipsnį, pabrėžė, jog, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių arba teisės aktų nustatyta tvarka nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, pagrįstai konstatuotas darbuotojų R. B., J. K. ir G. S. nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujamoje Y. A., faktas. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Y. A., išklausė jo paaiškinimus, teismo posėdyje apklausė nelegaliai dirbusius asmenis – R. B., J. K. ir G. S., patikrinimą atlikusius Inspekcijos pareigūnus – M. A. ir T. M., įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, motyvavo, kodėl vienus įrodymus atmeta, o kitus pripažįsta kaip objektyvius. Pabrėžė, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytais įrodymų vertinimo motyvais ir jų nebekartoja.

Nustatė, kad Inspekcijos patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo rasta dirbanti R. B., kuri rašytiniame paaiškinime ir pirmosios instancijos teismo posėdyje, kad Inspekcijos patikrinimo metu rašytinė darbo sutartis dar nebuvo sudaryta, nors su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu Y. A. jau buvo susitarta dėl visų darbo sąlygų ir ji realiai buvo pradėjusi dirbti, rašytinė darbo sutartis sudaryta vėliau, išvykus Inspekcijos pareigūnams ir jai apie patikrinimą informavus darbdavį. Y. A. pirmosios instancijos teismo posėdyje šias aplinkybes iš esmės pripažino, teigė, kad rašytinė darbo sutartis dar nebuvo sudaryta, nes pirma norėjo išbandyti, ar R. B. sugeba dirbti sulygtą darbą. Atsižvelgdama į DK 105 straipsnio 1, 2 dalis, pažymėjo, kad darbdaviui norint išbandyti darbuotoją ar darbuotojui norint išbandyti darbą, prieš tai turi būti sudaryta darbo sutartis, kurioje turi būti nurodytas išbandymo laikotarpis. Šių sąlygų neįvykdžius ir leidus darbuotojui dirbti, toks darbas laikomas nelegaliu. Konstatavo, kad R. B. nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktas laikytinas įrodytu.

Nurodė, jog byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelegaliai, t. y. nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties, dirbo G. S., kuri tiek rašytiniame paaiškinime, tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje, tiek atsiliepdama į apeliacinį skundą patvirtino, kad už sutartą darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo pardavėja nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 13 d., darbo laikas – nuo 8 iki 17 val. darbo dienomis, šeštadienį – iki 15 val., dėl darbo sąlygų tarėsi su Y. A. Apeliantas pirmosios instancijos teismo posėdyje šias aplinkybes iš dalies pripažino, G. S. darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ fakto neginčijo, tačiau teigė, kad jos darbas nelaikomas nelegaliu – ji buvo pardavėjos padėjėja, už prekių pardavimą neatsakė. Pažymėjo, kad nelegalaus fakto konstatavimui konkrečiu atveju nėra reikšminga, kokią funkciją atliko G. S. – pardavėjos ar padėjėjos. Iš paties Y. A. paaiškinimų matyti, kad darbas buvo atliekamas darbdavio naudai (plovė grindis, pilstė riešutus, dėliojo dėžes ir kt.), Y. A., kaip pats nurodė, pažadėjo už darbą sumokėti ir leido jai dirbti. Padarė išvadą, kad tarp G. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamo Y. A., buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, atitinkantys visus darbo sutarties požymius. Kadangi jie oficialiai neįforminti ir rašytinė darbo sutartis nesudaryta, pripažino, kad G. S. darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nelegalus.

Nurodė, kad Y. A. kaltinimas suformuluotas ir dėl to, kad jis nelegaliai leido dirbti J. K. Apeliantas teigė, kad kaltinimas nepagrįstas, nes ji dirbo oficialiai, sudarius su ja rašytinę darbo sutartį, o tokį faktą patvirtina pateikta rašytinė darbo sutartis su J. K. parašu. Pažymėjo, jog iš jos matyti, kad J. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja dirbo nuo 2009 m. liepos 5 d. iki 2009 m. rugpjūčio 10 d. Kita vertus, Inspekcijos pareigūnė M. A. nurodė, kad patikrinimo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius jokių duomenų apie J. K. įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo, apie įdarbinimą pranešta vėliau, po Inspekcijos patikrinimo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, t. y. tada, kai darbo teisiniai santykiai tarp J. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo nutrūkę. Pabrėžė, jog šias aplinkybes patvirtina ir užklausos dėl nelegalaus darbo nustatymo rezultatai. Konstatavo, jog Y. A. jokių svarbių priežasčių, kodėl apie J. K. priėmimą į darbą nepranešė laiku, nenurodė. Pažymėjo, kad pagal DK 98 straipsnį nelegaliu darbu laikomas darbas, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas ne tik tada, kai nesudaryta darbo sutartis, bet ir tada, jeigu apie asmens priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (tokia nuostata įsigaliojo nuo 2009-08-01). Be to, pažeidimo, kuris iš esmės yra trunkamasis, darymo metu galiojusių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2007 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. V-256 patvirtintų 1-SD pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią ir 2-SD pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą pateikimo taisyklių 7.1 punktas numatė, kad toks pranešimas turi būti pateiktas apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną. Kadangi J. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2009 m. rugpjūčio 10 d., Y. A. iki pat darbo teisinių santykių pabaigos nepranešus apie jos priėmimą į darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad J. K. darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nelegalus, o Y. A. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.

Konstatavo, kad liudytojų J. K. ir G. S. parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes bei paties Y. A. paaiškinimus dėl jų darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl netikėti jais nėra pagrindo. Taip pat atmetė Y. A. argumentus dėl jo procesinių teisių ikiteisminio administracinio teisės pažeidimo tyrimo stadijoje pažeidimo, nes, anot apelianto, jam nebuvo suprantama kalba išverstas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Nurodė, jog nors Y. A. yra kitos valstybės pilietis, tačiau Lietuvos Respublikoje, kaip pats nurodė, gyvena jau 20 metų, paaiškinimą administracinio teisės pažeidimo protokole surašė lietuvių kalba, Inspekcijos pareigūnas T. M. parodė, kad Y. A. lietuviškai kalba gerai. Be to, pats Y. A., pasirašydamas administracinio teisės pažeidimo protokole, patvirtino, kad jam protokolo turinys suprantamas. Padarė išvadą, jog neįrodyta, kad šis parašas išgautas prievarta, o apelianto argumentai dėl Inspekcijos pareigūnų neteisėtų veiksmų yra nepagrįsti jokiais įrodymais, byloje nėra duomenų, kad jis būtų skundęs minėtų pareigūnų veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, Y. A. dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, kur jam suteikta galimybė naudotis vertėjo paslaugomis ir paaiškinimus teikti rusų kalba.

IV.

2011 m. gegužės 9 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas Y. A. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje dėl administracinės nuobaudos paskyrimo Y. A. pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nutarimą.

Nurodo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2011 m. kovo 10 d. pažymoje Nr. (8.29)3-14202 nurodyta, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustųjų sąraše J. K. nurodyta laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 5 d. iki 2009 m. rugpjūčio 10 d., R. B. – nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d. iki 2009 m. lapkričio 9 d. Todėl akivaizdu, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, o vėliau ir nutarimas skirti baudą pareiškėjui už neva nelegalų darbą priimti nepagrįstai ir neteisėtai, kadangi neatitinka faktinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti nelegalaus darbo buvimo minėtų asmenų atžvilgiu faktą. Pabrėžia, jog šioje byloje teismas nesurinko visų įrodymų, todėl negalėjo priimti pagrįsto bei objektyvaus sprendimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Prašymas netenkintinas.

Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.). Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str.1 d.).

Remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu, procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Y. A. savo prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia tuo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2011 m. kovo 10 d. rašte Nr. (8.29)3-14202 nurodyta, jog Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustųjų sąraše J. K. nurodyta laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 5 d. iki 2009 m. rugpjūčio 10 d., R. B. – nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d. iki 2009 m. lapkričio 9 d. Kitaip tariant, prašymas grindžiamas būtent ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs (pavyzdžiui, bylos Nr. P15-60/2006, P6-169/2007, P556-68/2008, P858-43/2010), jog esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) šios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. P438-104/2010, P502-187/2010), ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme proceso atnaujinimo pagrindu laikomas tik esminių bylos aplinkybių paaiškėjimas tuo atveju, kai šios aplinkybės bylos šalims ne tik kad nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, bet ir dėl tam tikrų objektyvių priežasčių tuo metu apskritai negalėjo būti žinomos. Be to, vertinant ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą, kai pateikiami nauji įrodymai, būtina nustatyti, ar nauji įrodymai atitinka apskritai įrodymams administraciniame procese keliamus reikalavimus bei visus naujai paaiškėjusių aplinkybių požymius, t. y. įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Be to, vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, būtina išsiaiškinti, ar pateiktas įrodymas negalėjo būti pateiktas anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės (pavyzdžiui, bylos Nr. P143-160/2009, P662-80/2010, P261-157/2010).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir aktualią administracinių teismų praktiką, sprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti, kad Y. A. pateiktame rašte nurodytos aplinkybės negalėjo jam būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, o nauji įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės. Y. A. šiuo atveju buvo pripažintas kaltu, padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatytą pažeidimą, t. y. už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, leido nelegaliai dirbti darbuotojoms J. K. , R. B. ir G. S.: R. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d., darbo funkcijos – pardavėja, sutartas darbo užmokestis – 800 Lt per mėnesį, rašytinė darbo sutartis su ja nesudaryta; G. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2009 m. liepos 1 d., darbo funkcijos – pardavėja, sutartas darbo užmokestis – 800 Lt per mėnesį, rašytinė darbo sutartis su ja nesudaryta; J. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2009 m. liepos 6 d., darbo funkcijos – pardavėja, sutartas darbo užmokestis – 800 Lt per mėnesį, rašytinė darbo sutartis su ja sudaryta, tačiau apie jos įdarbinimą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dalyvavo tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek priimant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, jis teikė ir apeliacinį skundą dėl tokio nutarimo panaikinimo, todėl pareiškėjui buvo žinomos aplinkybės, dėl kurių jis patrauktas administracinėn atsakomybėn. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo tariamai naujomis įvardinamos aplinkybės, susijusios su J. K. ir R. B. įregistravimu Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustųjų sąraše, jam turėjo būti žinomos jau bylą nagrinėjant teisme. Tokią aplinkybę patvirtina ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų 25.1 punktas bei atitinkamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2007 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. V-256 patvirtintų 1-SD pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią ir 2-SD pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą pateikimo taisyklių 6 punkto nuostatos, pagal kurias būtent draudėjui, priėmusiam asmenį į darbą, nustatyta pareiga pranešti teritorinei registro tvarkymo įstaigai duomenis apie priimtąjį. Kitaip tariant, Y. A. nurodyti registro duomenys, su kuriais jis sieja būtinybę atnaujinti procesą, tokiame registre galėjo būti įrašyti būtent draudėjui, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, įgyvendinant pareigą pranešti apie naujų asmenų priėmimą į darbą. Tokios aplinkybės turėjo egzistuoti bylos nagrinėjimo metu ir būti žinomos pareiškėjui, todėl jos nesudaro pagrindo atnaujinti procesą.

Pastebėtina ir tai, jog Y. A. pateiktas raštas, priešingai nei jis teigia, patvirtina ne esminių, jo manymu, byloje aplinkybių, patvirtinančių, kad jam negalėjo būti pritaikyta administracinė atsakomybė už nelegalų įdarbinimą J. K. ir R. B. atžvilgiu, egzistavimą, o tik tai, kad Y. A. 2011 m. vasario 25 d. kreipusis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių atitinkami duomenys registre jau buvo įrašyti, tačiau toks raštas nesudaro pagrindo išvadai, jog minėti duomenys registre buvo įrašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo dieną. Tuo tarpu bylos medžiaga kaip tik patvirtina priešingas aplinkybes, t. y. kad administracinio teisės pažeidimo padarymo, administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo ir nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo metu minėtame registre tokie duomenys nebuvo registruoti. Todėl atitinkamai pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos tokiomis, kurios sudaro pagrindą atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Kaip jau minėta, Y. A. prašymą atnaujinti procesą sieja su naujų aplinkybių paaiškėjimu. Pabrėžtina, jog, atsižvelgiant į bylos specifiką, tokiomis aplinkybėmis galėtų būti įvardinamas nebent pats J. K. ir R. B. buvimo įrašytomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės apdraustųjų sąraše faktas, o ne Valstybinio socialinio draudimo fono valdybos Vilniaus skyriaus 2011 m. kovo 10 d. raštas. Todėl tokios aplinkybės galėjo ir turėjo būti žinomos jau bylos nagrinėjimo metu, o prašymas dėl proceso atnaujinimo tokiu atveju yra paduotas praleidus ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, t. y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis priimta 2010-10-15, o prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas tik 2011-05-09).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į aktualią administracinių teismų praktiką, kilusio ginčo pobūdį, spręstina, jog Y. A. nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, todėl procesas negali būti atnaujinamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Kadangi Y. A. nepateikė kitų proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą patvirtinančių įrodymų ir pagrindžiančių argumentų, jo prašymas netenkintinas ir atsisakytina atnaujinti procesą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Y. A. (Y. A.) prašymo netenkinti, atsisakyti atnaujinti procesą Y. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Nutartis neskundžiama.