- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-11-14
- Bylos Nr.
- A2.6.-12927-932/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-12479-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Pažeidėjas
- K. L.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. L., išnagrinėjusi K. L. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. L. 2014 m. rugsėjo 20 d., apie 00.29 val., Juodasis kelias 32, Vilniuje, vairuodama E. L. priklausantį automobilį „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdama važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, neištraukė kuro užpylimo pistoleto iš bako, pradėjo važiuoti ir jį nutraukė, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama KET reikalavimus. Šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 234 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdyje apklausiama administracinėn atsakomybėn traukiama K. L. paaiškino, jog įvykio naktį paskambino draugas, pasakė, jog prasiskėlė galvą ir paprašė atvykti pagelbėti. Ji su kitu draugu vyko pas pastarąjį. Pakeliui sustojo į degalinę užsipilti kuro (Juodasis kelias 32, Vilniuje). Įstatė kuro užpylimo žarną į baką, tačiau kuras nebėgo. Draugas nuėjo pasižiūrėti iki degalinės, tačiau pasirodė, jog degalinė nedirbo (atrodo, ant durų buvo užrašas, kad atliekama apskaita). Tuomet sėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti, kai staiga išgirdo garsą. Pamatė, jog pamiršo ištraukti kuro užpylimo žarną. Išlipęs draugas sujungė žarną su pistoletu, pasakė, kad viskas gerai. Ji pagalvojo, kad žarna sutvarkyta tinkamai, ir skubėdami išvažiavo pas pagalbos laukiantį draugą. Pati techninių dalykų neišmano, patikėjo draugu, kuris sakė, jog viskas su užpylimo žarna yra gerai, girdėjosi užsifiksavimo spragtelėjimas. Nežino, ar degalinėje kabėjo užrašas, informuojantis, ką daryti atsitikus tokiam atvejui. Gal po mėnesio gavo kvietimą į policiją ir tuomet suprato, kad įvykio metu buvo padaryta žala. Iš karto kreipėsi į degalinę ir atlygino padarytą žalą, degalinė jai pretenzijų neturi. Gailisi dėl savo veiksmų, neturėjo tikslo pasišalinti, negalvojo, kad tai yra eismo įvykis.
Šalies argumentai
K. L. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2014-09-20, apie 00.29 val., vairavo automobilį „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į AB „Ventus-Nafta“ degalinę, esančią Juodasis kelias 32, Vilniuje. Norėjo užsipilti kuro, įstatė kuro pistoletą į automobilio kuro pylimo angą, tačiau degalinė buvo uždaryta, ji skubėjo pasiimti draugo, kuriam buvo praskelta galva, dėl ko pamiršo apie kuro pistoletą. Atsisėdusi su vaikinu į automobilį, pradėjo važiuoti, išgirdo smarkų garsą, pamatė, jog pamiršo ištraukti pistoletą. Vaikinas užmovė pistoletą ant žarnos, jai pasakė, kad viskas gerai, viskas susijungė. Galvodami, kad viskas gerai, jie išvažiavo. Praėjus 3 savaitėms, sulaukė skambučio iš policijos dėl šio įvykio. Tuomet suprato, jog yra padaryta žala. Nuvažiavusi į degalinę, atlygino padarytą žalą, degalinės atstovas pasakė, jog pretenzijų neturi. Nuoširdžiai gailisi dėl įvykusios situacijos (b. l. 16).
K. L. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus patvirtina byloje esantys įrodymai. Administracinėn atsakomybėn traukiamai K. L. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 10P-20127834-14 yra užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės. Iš K. L. parodymų turinio matyti, kad ji prisipažįsta apgadinusi degalinės turtą ir tikina, kad nors iš degalinės po įvykio išvažiavo, tačiau galvojo, jog viskas yra gerai, draugas kuro užpylimo žarną sutvarkė tinkamai. Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, mano esant pakankamą pagrindą konstatuoti, kad ji ne tik padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį svetimo turto sugadinimą, tačiau ir pasišalino iš eismo įvykio vietos.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, jog buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei tai, kad jis iš įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą.
Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad K. L., prieš pradėdama vairuoti automobilį degalinės teritorijoje, neįsitikino eismo saugumu ir nutraukė degalų užpylimo žarną. Šio fakto neneigia ir pati K. L.. Analizuojamu atveju pastarosios sukeltas įvykis atitinka Kelių eismo taisyklių 3 punkte pateikiamą eismo įvykio apibrėžimą, kad eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte įtvirtintas analogiškas eismo įvykio apibrėžimas. Nors pati K. L. aiškina nemaniusi, jog šis įvykis laikytinas eismo įvykiu, tačiau įstatymo, kuris eismo įvykį apibrėžia ir kaip svetimo turto sugadinimą (apgadinimą) judančia transporto priemone, nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia.
Eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui nustatytos Kelių eismo taisyklių XXX skyriuje. Kelių eismo taisyklių 234 punkte nurodyta, kad, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Nagrinėjamu atveju degalinėje jokių darbuotojų nebuvo, t. y. degalinė nedirbo ir buvo uždaryta. Vadinasi, pamačiusi, jog kuro užpylimo žarna yra sugadinta, K. L. privalėjo apie tai pranešti policijai, tačiau ji iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, tokiu būdu ignoruodama savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie eismo įvykį pranešti policijai. Apklausiama K. L. tvirtino, kad jos draugas sutvarkė užpylimo žarną, sujungė nutrūkusią dalį su pistoletu, pasakė jai, jog viskas yra gerai, girdėjosi spragtelėjimas, atrodė, jog viskas gerai užsifiksavo. Pati tokių reikalų neišmano, pasitikėjo draugu. Rašytiniame paaiškinime R. L. nurodė, kad, išlipęs iš automobilio, paėmė pistoletą ir užmovė jį ant žarnos. Jam atrodė, jog viskas yra gerai, pasakė K. L., jog gali važiuoti (b. l. 6). Visgi teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, administracinėn atsakomybėn traukiamos K. L. teiginius neva ji nesuprato padariusi eismo įvykį ir neturėjo tikslo iš jo pasišalinti laiko siekiu išvengti administracinės atsakomybės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį arba bent jau sušvelninti ją. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad ji, pamačiusi, jog kuro užpylimo žarna nutrūko, išlipo iš automobilio, kas reiškia neabejotinai supratus, jog padarė svetimo turto sugadinimą - apgadino degalinei priklausantį turtą ir dėl tokio sugadinimo įrenginys negalėjo veikti būtent pagal paskirtį. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip kartu su ja buvęs vaikinas skubiai sujungia žarną su pistoletu ir pakabina jį ant kolonėlės. Toks veiksmas atliekamas paskubomis, mechaniškai sujungiant atsiskyrusias dalis. Pati K. L., matydama akivaizdų apgadinimą, net neprieina pasižiūrėti, kokios būklės žarna paliekama kolonėlėje, neieško jokios informacijos, kaip turėtų elgtis tokioje situacijoje, o skubiai užsuka automobilio benzino baką ir kartu su vaikinu išvažiuoja iš degalinės teritorijos, t. y. yra visiškai abejinga kilusioms pasekmėms. Toks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesys, kuomet ji elgėsi neatsakingai, ir, išvykdama iš įvykio vietas, nurodytas aplinkybes dėl įrenginio sugadinimo ignoravo, yra ne jos atsakomybę šalinanti, o tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos įrodanti aplinkybė. Turėdama vairuotojo pažymėjimą ir būdama eismo dalyvė, K. L. privalėjo suprasti, jog jos sukeltas įvykis pripažįstamas eismo įvykiu, taigi ji privalėjo suvokti ir jos, kaip rūpestingos ir atidžios vairuotojos, pareigą apie eismo įvykį, kurio metu padaryta turtinė žala, pranešti nukentėjusiajam asmeniui ar policijai, kaip tai numato Kelių eismo taisyklių 234 punktas. Užfiksuoto vaizdo įrašo turinys leidžia daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiama K. L. iš degalinės teritorijos išvyksta skubiai, kas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, taip pat yra vienas iš požymių, rodančių asmens tyčią pasišalinti. Pažymėtina ir tai, kad ji nei kitą rytą, nei paskesnėmis dienomis neinformavo degalinės darbuotojų, nesidomėjo, ar kuro užpylimo žarna yra veikianti, ir žalą atlygino tik po to, kai buvo iškviesta į policijos įstaigą.
Tad, atsižvelgiant į tai, kad K. L. iš eismo įvykio vietos pasitraukė apie jį nepranešusi policijai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 234 punktas, pripažįstama, kad ji iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdama Kelių eismo taisykles ir tokiais savo veiksmais padarydama ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Taip pat pilnai pasitvirtino jos kaltė dėl inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. K. L. kaltė dėl šio pažeidimo grindžiama jos pačios prisipažinimu, vaizdo įrašu, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio patrulio R. K. 2014-10-07 tarnybiniu pranešimu, R. L. bei AB „Ventus-Nafta“ atstovės degalinės vadybininkės B. G. 2014-10-07 ir 2014-10-10 paaiškinimais, eismo įvykio vietos schema (b. l. 5, 6, 8, 10, 20, 22).
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (padaryti administraciniai teisės pažeidimai transporto srityje), atsakomybę lengvinančią aplinkybę nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į K. L. asmenybę (jauno amžiaus, mokosi, dirba, nė karto nebausta administracine tvarka), taip pat atsižvelgtina į tai, kad degalinei padaryta žala yra pilnai atlyginta (b. l. 20). Nagrinėjamoje byloje, teismas, įvertinęs tiek padaryto pažeidimo pavojingumą, tiek ir šį pažeidimą padariusios K. L. asmenybę, mano, jog nei įvykdyto pažeidimo, nei administracinėn atsakomybėn traukiamos K. L. pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, dėl ko laikytina esant visas sąlygas taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 33 straipsniu,
nutaria:
K. L. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai vieno šimto (100) litų (atitinkamai 28 eurų) dydžio baudą.
K. L. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai vieno tūkstančio penkių šimtų (1 500) litų (atitinkamai 434 eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, K. L. pagal Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jai galutinę subendrintą nuobaudą – vieno tūkstančio penkių šimtų (1 500) litų (atitinkamai 434 eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, organas (pareigūnas), priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.