Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, neteistas (ankstesni teistumai išnykę),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. P. 2023 m. kovo 5 d. apie 19.45 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – buvusią sutuoktinę (sugyventinę) M. P. (tyčia rankomis suėmė nukentėjusiajai M. P. už plaukų ir juos tampė; nukentėjusiajai parkritus ant grindų kumščiu sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius nukentėjusiajai M. P. į galvos bei veido sritį ir spyrė ne mažiau kaip 2 kartus į dešinį šoną) ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios M. P. sveikatą (padarė nukentėjusiajai M. P. poodines kraujosruvas veide, kaktoje, krūtinės ląstos dešinėje pusėje, dešiniojo 6-ojo šonkaulio lūžį).

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.1. Kaltinamasis M. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad iki aptariamo įvykio jis gyveno kartu su sugyventine (buvusia sutuoktine) M. P. ir vaikais, su sugyventine vedė bendrą ūkį ir kartu rūpinosi vaikais. Aptariamo įvykio metu buvo girtas, todėl visų įvykio aplinkybių tiksliai nepamena. Tai galėjo būti 2023 m. kovo 5 d. Tądien nuo ryto namuose vienas vartojo alkoholį. Po to nuėjo miegoti. Jam pabudus su sugyventine kilo konfliktas, nes sugyventinė anksčiau (2023 m. kovo 4 d.) viena buvo draugės gimtadienyje. Tiksliai nepamena, ką jis darė konflikto metu, tačiau galėjo tampyti sugyventinę už plaukų, suduoti jai ranka ir spardyti ją koja. Supranta, kad tokie jo veiksmai galėjo sukelti sugyventinei fizinį skausmą ir ją sužaloti. Tokį savo poelgį vertina blogai, dėl jo nuoširdžiai gailisi. Šiuo metu jis periodiškai lankosi pas psichologą. Panevėžio teritorinei ligonių kasai žalą atlygino sugyventinė jo (kaltinamojo) duotais pinigais. Aptariamo įvykio metu buvo girtas, būdamas blaivus nebūtų taip pasielgęs. Ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo metu taip pat buvo neblaivus. Gali savarankiškai nevartoti alkoholio, gydymo nuo priklausomybės alkoholiui nereikia. Po aptariamo įvykio jo ryšys su vaikais ir sugyventine buvo pablogėjęs, tačiau jis daug kalbėjo su sugyventine ir vaikais apie aptariamą įvykį, daug kartų atsiprašė jų ir šiuo metu jų santykiai gerėja. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.

2.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti kaltinamojo M. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Kaltinamasis M. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. P. yra buvusi jo sutuoktinė, jiedu gyvena kartu kaip sugyventiniai, veda bendra ūkį ir augina bendrus vaikus. 2023 m. kovo 5 d. būdamas namuose vienas vartojo alkoholį. Tuo metu namuose buvo sugyventinė M. P. ir vaikai. Dėl girtumo įvykio aplinkybių tiksliai nepamena. Pamena, kad tądien miegojo, o vakare pabudus tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas dėl to, kad išvakarėse ji viena buvo išėjusi švęsti draugės gimtadienio. Konflikto metu apimtas pykčio jis suėmė sugyventinei už plaukų ir juos tampė, o sugyventinei parkritus ant grindų, rankos kumščiu sudavė jai smūgius į veidą (kiek tiksliai smūgių sudavė nepamena, bet gali būti, kad 5 smūgius) ir 2 kartus spyrė į šoną. Dėl jo suduotų smūgių ir spyrių galėjo padaryti sugyventinei nustatytus sužalojimus. Tokią savo veiką – fizinį smurtą prieš sugyventinę ir nesunkų jos sveikatos sutrikdymą – vertina blogai, dėl tokios veikos nuoširdžiai gailisi. Tokiai jo veikai įtakos turėjo apsvaigimas nuo alkoholio, nes būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs (1 t., 162–163, 171 b. l.).

2.3. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, jis prisipažino esantis kaltu, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. P. sutiko, kad teisme būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (1 t., 184 b. l.). Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė (BPK 273 straipsnis).

2.4. Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

2.4.1. nukentėjusiosios M. P. parodymais apie tai, kad 2023 m. kovo 5 d. su savo vaikais ir buvusiu sutuoktiniu M. P. buvo namuose. Pastarasis jau 2–3 dienas vartojo alkoholį. Dieną jis miegojo, o vakare, apie 19.45 val., pabudęs pradėjo konfliktuoti (priekaištauti dėl to, kad ji išvakarėse šventė draugės gimtadienį). Konflikto metu M. P., suėmęs rankomis ją už plaukų, juos tampė, o jai parkritus ant grindų ne mažiau kaip 5 kartus kumščiu sudavė jai smūgius į veidą bei koja spyrė 2 kartus į dešinį šoną. Po šių smūgių M. P. nuo jos pasitraukė. Ji juto didelį fizinį skausmą. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė M. P., o ją medikai išvežė į gydymo įstaigą, kur jai buvo nustatytas šonkaulio lūžis, veido ir galvos sumušimas. Civilinio ieškinio byloje nereiškia. Prašo M. P. neatimti laisvės, skirti kiek galima švelniausią bausmę, nes M. P. labai stipriai prisideda prie šeimos materialinės gerovės. Tai buvo pirmas kartas, kai M. P. smurtavo prieš ją. Mano, kad tokiam M. P. poelgiui įtakos turėjo alkoholis. M. P. daug kartų atsiprašė jos, po įvykio nebevartoja alkoholio ir reguliariai lankosi pas psichologą. Nori išsaugoti šeimą su M. P. (1 t., 21–22, 25–26 b. l.);

2.4.2. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nerasta daiktų ar dokumentų, reikšmingų nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, iš įvykio vietos niekas nepaimta (1 t., 8–9, 11–13 b. l.);

2.4.3. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajai M. P. nustatytos poodinės kraujosruvos veide, kaktoje, krūtinės ląstos dešinėje pusėje ir dešiniojo 6-o šonkaulio lūžis; sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, mažiausiai 3 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku; pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje galima atmesti tikimybę, kad nukentėjusioji M. P. galėjo susižaloti nugriuvusi; nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą; nukentėjusiajai M. P. nustatytas dešiniojo 6-o šonkaulio lūžis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., 49 b. l.);

2.4.4. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad apie įvykį pranešė nukentėjusioji M. P.; jos sužalojimai – patinimas dešiniame skruoste ir nubrozdinimas ties kaire akimi; jos būsena – šoko būsena, akivaizdi baimė ir didelis susijaudinimas; smurtu įtariamas asmuo – M. P.; jo būklė – matosi kūno sužalojimai, ramus ir akivaizdžiai neblaivus (nustatytas 2,92 ‰ girtumas); nukentėjusioji M. P. paaiškino, kad konflikto metu M. P. mušė ją rankomis (sudavė 5–6 kartus) ir 2 kartus spyrė į dešinės pusės šonkaulius; M. P. sulaikytas (1 t., 17–18 b. l.);

2.4.5. Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad 2023 m. kovo 5 d. 19.45 val. nukentėjusioji M. P. pranešė Bendrajam pagalbos centrui apie tai, kad prieš ją smurtauja vyras (1 t., 74–75 b. l.);

2.4.6. policijos pareigūnų nešiojamų vaizdo kamerų padarytų vaizdo įrašų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad policijos pareigūnų nešiojamų vaizdo kamerų padarytuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip 2023 m. kovo 5 d. laikotarpiu nuo 19.50 val. iki 20.15 val. policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, kaip jie bendrauja su nukentėjusiąja M. P. ir kaltinamuoju M. P., kaip nukentėjusioji M. P. nurodo, kad ją sumušė M. P., kaip atvyksta greitosios medicininės pagalbos darbuotojai, kurie nukentėjusiąją M. P. išveža į gydymo įstaigą, o policijos pareigūnai išveža kaltinamąjį M. P. į policijos įstaigą, kaip policijos pareigūnai nustato kaltinamajam M. P. 2,92 ‰ girtumą (1 t., 77–78 b. l.).

2.5. Ištyręs ir įvertinęs visus pirmiau paminėtus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis M. P. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

3. Bausmės skyrimas

3.1. Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi, o taip pat atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

3.2. Skirdamas bausmę kaltinamajam M. P. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui ir individualizavimui (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis M. P. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, kuriuo keliamas pavojus žmogaus sveikatai. Nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškė smūgių sudavimu ranka ir spyriais koja nukentėjusiajai M. P. į gyvybiškai svarbias kūno vietas – į krūtinės ląstą ir į galvą. Kaltinamasis M. P. smurtavo prieš fiziškai už save silpnesnį asmenį ir jį sužalojo. Nors šiuo metu kaltinamojo M. P. ankstesni teistumai išnykę ir jis laikomas neteistu, anksčiau jis teistas, be kita ko, už chuliganizmą (Pasvalio rajono apylinkės teismo 2003 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu) ir už sunkų sveikatos sutrikdymą (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. birželio 15 d. nuosprendžiu). Be to, Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu baudžiamoji byla pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (dėl kvalifikuoto nesunkaus sveikatos sutrikdymo) buvo nutraukta kaltinamajam M. P. susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. P. patvirtino, kad ankstesni smurto atvejai susiję su alkoholio vartojimu, nes anksčiau jis smurtavo būdamas neblaivus. Šios aplinkybės kaltinamąjį M. P. charakterizuoja kaip linkusį vartoti alkoholį ir smurtauti asmenį. Atsižvelgdamas į visas byloje esančias kaltinamojo M. P. atsakomybės individualizavimui svarbias aplinkybes teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju, nesant pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio nuostatų ir kaltinamajam skirti švelnesnę už sankcijoje numatytą bausmę, kaltinamajam M. P. skiriama vienintelė BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. Tačiau įvertinęs visas pirmiau paminėtas aplinkybes, jų reikšmę ir tarpusavio santykį teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmių tikslus galima pasiekti kaltinamajam M. P. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kuri savo trukme yra švelnesnė už BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį.

3.3. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam M. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė mažinama vienu trečdaliu.

3.4. Spręsdamas dėl kaltinamajam M. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarkos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kaltinamasis M. P. laikomas neteistu, iki aptariamo įvykio jis nebuvo baustas administracine tvarka. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Jis atsiprašė nukentėjusiosios M. P., kuri civilinio ieškinio nepareiškė ir prašo kaltinamajam neatimti laisvės bei skirti kiek galima švelnesnę bausmę. Svarbu tai, kad po aptariamo įvykio kaltinamasis M. P. suprato netinkamo savo elgesio ir gyvenimo būdo pasekmes bei padarė tinkamas išvadas – jis deda pakankamas pastangas keisdamas savo gyvenimą, periodiškai lankosi pas psichologą. Jis vykdo individualią veiklą. Įvertinęs visus svarbius duomenis teismas, nors ir itin griežtai vertindamas kaltinamojo M. P. padarytą nusikalstamą veiką, šiuo konkrečiu atveju mato pareigą išlikti humanišku ir išreikšti pasitikėjimą kaltinamuoju M. P.. Teismo vertinimu, pirmiau aptartas įvykis kaltinamajam taps gera pamoka ir ateityje jis gerokai kritiškiau vertins savo veiksmus bei poelgius. Teismo manymu, šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslus galima pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus ir paskyrus įstatyme numatytas poveikio priemones.

3.5. Parinkdamas poveikio priemones kaltinamajam teismas, be kita ko, įvertina tai, kad alkoholio vartojimas yra reikšmingas kaltinamojo M. P. nusikalstamumo rizikos veiksnys ir neeliminavus šio kriminogeninio veiksnio – nuteistajam M. P. neuždraudus vartoti alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų – šiuo konkrečiu atveju būtų sudėtinga pasiekti bausmių tikslus. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis M. P. turėtų kokią nors priklausomybę psichiką veikiančioms medžiagoms ir paskyrus tokį draudimą kaltinamajam būtų nepagrįstai apsunkintas bausmės vykdymas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. P. patvirtino, kad jis gali savarankiškai susilaikyti nuo alkoholio vartojimo, gydymo nuo priklausomybės ligų jam nereikia. Todėl siekiant sulaikyti kaltinamąjį M. P. nuo naujų panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo, jam, be kita ko, uždraudžiama nustatytam terminui vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

4.1. Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 99,97 Eur dydžio civilinį ieškinį Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytai turtinei žalai atlyginti, prašė šią žalą priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondą administruojančiai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (1 t., 56–60 b. l.). Tačiau ši žala buvo atlyginta ir Panevėžio teritorinė ligonių kasa atsisakė nuo savo civilinio ieškinio (1 t., 69, 72 b. l.).

4.2. Atsižvelgiant į tai, procesas dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukiamas.

5.1. Kaltinamasis M. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. kovo 5 d. 20 val. iki 2023 m. kovo 7 d. 13.57 val. (1 t., 149–151, 154–155 b. l.). Šis kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 2 paros – įskaitomas į jam paskirtos bausmės laiką.

5.2. Kaltinamajam M. P. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 176–178 b. l.) – paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinama.

5.3. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažįstamos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo M. P. valstybei išieškomos 19,20 Eur dydžio proceso išlaidos už teismo procesinių dokumentų įteikimą.

5.4. Byloje nėra daiktų ar dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais teismas

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki laisvės atėmimo 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6 ir 10 punktais, M. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį: 1) per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti (tęsti darbą) arba būti registruotu Užimtumo tarnyboje; 2) per pirmus 6 (šešis) laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje; 3) per pirmus 15 (penkiolika) laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo mėnesių nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Į bausmės laiką įskaityti M. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. kovo 5 d. 20 val. iki 2023 m. kovo 7 d. 13.57 val., t. y. 2 (dvi) paras.

M. P. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Procesą dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš M. P. valstybei 19,20 Eur (devyniolikos eurų 20 ct) dydžio proceso išlaidas už teismo procesinių dokumentų įteikimą (šias išlaidas ne vėliau kaip per 2 (du) mėnesius sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: LT787290000000130151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas); LT057044060007887175 (AB SEB bankas); LT327180000000141038 (AB Šiaulių bankas); LT747400000008723870 (AS „Danske Bank“ Lietuvos filialas); LT744010051001324763 (AS „Luminor Bank“ Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)); LT122140030002680220 (AS „Luminor Bank“ Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB)); LT247300010112394300 („Swedbank“ AB); LT427230000000120025 (UAB Medicinos bankas)) (įmokos kodas 5662).

Išaiškinti M. P., jog mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie proceso išlaidų (už teismo procesinių dokumentų įteikimą) sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.