Telšių apylinkės teismo įsakymas

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Telšiai) prokuroro Dariaus Stulpino pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), našlys, turintis profesinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, teistumas išnykęs

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavaldžiavo panaudodamas fizinę prievartą nukentėjusiam asmeniui, o būtent: 2022 m. spalio 5 d., apie 8.15 val., turėdamas tikslą atsiimti D. K. paskolintus 14 eurų, atėjo į D. K. gyvenamąją vietą, esančią adresu - (duomenys neskelbtini), bei nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas fizinį smurtą, savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą savo teisę, t. y. reikalaudamas, kad D. K. grąžintų jam 14 Eur skolą, rankomis suėmė D. K. už apykaklės, sudavė smūgį į pakaušį, parvertė jį ant grindų, kojomis ne mažiau kaip 10 kartų spyrė D. K. į šonkaulių sritis, sukeldamas fizinį skausmą, tokiu būdu panaudodamas fizinę prievartą padarė didelę žalą D. K. teisėms ir teisėtiems interesams.

V. B., apklaustas kaltinamuoju kaltu neprisipažino ir parodė, jog jis D. K. nemušė. D. K. jam yra skoloje 14 eurų, kurių nėra atidavęs. Jis prieš D. K. fizinio smurto nenaudojo ir jo namuose nėra buvęs. D. K. jam yra skoloje už tai, kad jis jį du kartus iš (duomenys neskelbtini) miestelio vežė į Telšių miestą pas sugyventinę (1 t., b. l. 150-152).

Motyvuojamoji dalis

Be nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų kaltinamojo kaltę įrodo ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teismo posėdžio metu ištirti įrodymai:

Nukentėjusysis D. K. parodė, jog 2022-10-05, apie 9.00 val., į namus adresu - (duomenys neskelbtini), atėjo V. B., apie 50 metų amžiaus, gyv. (duomenys neskelbtini). Užėjęs į miegamojo kambarį, V. B. ėmė reikšti jam pretenzijas dėl skolintų pinigų. Jam sėdint ant lovos bei kilus žodiniam konfliktui, V. B. spyrė jam kojomis bei sudavė smūgius rankomis į nugaros bei galvos sritį ne mažiau 20 kartų. Minėti smūgių sudavimai jam sukėlė fizinį skausmą. Po smūgių sudavimų nugaros srityje atsirado mėlynė, į medikus nesikreipė (1 t., b. l. 10-15).

Papildomų apklausų metu nukentėjusysis D. K. parodė, jog 2022-10-05, apie 9.00 val., atsikėlė bei ruošėsi keliauti į darbą. Tuo metu namuose, adresu - (duomenys neskelbtini), buvo ir jo sugyventinė L. S. Netrukus į namus atėjo pažįstamas kaimynas V. B., apie 50 metų amžiaus, gyv. adresu - (duomenys neskelbtini). Užėjęs į miegamojo kambarį, V. B. ėmė reikšti jam pretenzijas dėl skolintų pinigų. V. B. pasakė: "Kada bus pinigai?". Jis atsakė, kad ruošiasi į darbą, paduos vakare. Gali teigti, kad V. B. buvo skoloje 14 eurų. Jam sėdint ant lovos bei kilus žodiniam konfliktui, V. B. spyrė jam kojomis bei sudavė smūgius rankomis į nugaros bei galvos sritį ne mažiau 20 kartų. Po smūgių sudavimų nukrito ant žemės. L. S. bandė V. B. nustumti, tačiau to padaryti nepavyko, V. B. ją pačią nustūmė nuo savęs. Sudavęs minėtus smūgius, V. B. pasišalino iš namų nežinoma kryptimi. Nieko nelaukęs paskambino Bendrojo pagalbos centro numeriu 112 bei iškvietė pagalbą. Atvykę policijos pareigūnai jam nustatė neblaivumą, medikų pagalbos atsisakė. Gali teigti, kad minėti smūgių sudavimai jam sukėlė fizinį skausmą. Po smūgių sudavimų nugaros srityje atsirado mėlynė, į medikus nesikreipė ir nesikreips ateityje. Po minėto konflikto V. B. nebuvo sutikęs, tačiau iš toli matė, kad jis darbuojasi savo namuose. Civilinio ieškinio nenori reikšti (1 t., b. l. 52-54).

Papildomai nukentėjusysis D. K. parodė, kad tikrai negali tiksliai pasakyti, kiek kartų jam sudavė, nes viskas vyko labai greitai ir dėl patiriamo skausmo neskaičiavo, kiek kartų jam V. B. trenkė. Kai jį trankė, jis tuo metu buvo susirietęs, išgirdo, kaip sugyventinė L. pradėjo šaukti, kad iškvies policiją. Po šių pasakytų žodžių V. B. nieko nesakęs išėjo lauk. Jis negali tiksliai pasakyti, kojomis ar kumščiais trenkė, nes tuo metu buvo užsidengęs veidą, tik juto smūgius, jam skaudėjo, juto fizinį skausmą. Gali skirtis jo parodymai dėl suduotų smūgių. Nes tiksliai negali pasakyti, kiek kartų jam buvo suduota, be to, tą dieną buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Bet tikrai mano, kad suduotų smūgių skaičius galėjo būti apie 10. Vienas smūgis buvo į galvos sritį, kai tuo metu rišosi batus, o likusieji buvo suduoti, kai jis gulėjo ant žemės užsidengęs veidą (1 t., b. l. 74-77).

Iš 2022-10-11, 2023-01-11 ir 2023-03-08 liudytojos L. S., apklausų pas tyrėją ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją matyti, jog ji parodė, kad praėjusių metų rudenį, tikslaus laiko nepasakys, apie pusę devynių ryto, pas ją į namus (duomenys neskelbtini), atėjo kaimynas V. B. V. B. paprašė D. K. grąžinti 15 eurų skolą. D. V. sakė, kad tą pačią dieną uždirbs pinigus ir atiduos. D. ruošėsi eiti į darbą ir rišosi batus atsisėdęs. V. paėmė D. už apykaklės ir pargriovė ant žemės bei pradėjo spardyti D. Įspyrė ne mažiau kaip 10 kartų į šonkaulius. Ji puolė ginti D., tačiau V. B. ją pastūmė į pečių ir ji susitrenkė viršugalvį. Juto skausmą. Ji pasakė, kad iškvies policiją. Ir po šių žodžių jis išėjo, o D. paliko gulėti ant žemės, D. iškvietė policiją. V. B. į kairįjį ir dešinįjį šonus spardė, norėjo spirti ir į galvos sritį, tačiau D. buvo susiėmęs už galvos. Kai V. B. išėjo į lauką, D. pasakė, kad jam skauda visi šonai ir jis visą mėnesį nebėjo į darbą, kur dirba apdailos darbus. Ji sakė, kad važiuojam į medicinos įstaigą, turėjo jis važiuoti į Šiaulius, į ekspertizę, tačiau jis niekur nevyko. Ji nupirko vaistų nuo skausmo. D. po įvykio buvo sunku alsuoti, abu šonai buvo mėlyni (1 t., b.l. 83-86), (1 t., b. l. 89-92), (1 t., b. l. 96-97).

Liudytoja G. S. parodė, jog D. K. gyvena (duomenys neskelbtini) miestelyje. Ji jį pažįsta kaip to pačio miestelio gyventoją. Jo paprašo, kad padėtų prie ūkinių namų darbų. Paskolina jam pinigų, o po to jis atidirba arba tiesiog jam maisto pataiso ir duoda į namus parsinešti. 2022 m. spalio mėn., tikslios dienos nepamena, jo paklausė, ar gali ateiti pas ją į namus pasidarbuoti D. jai atsakė, kad šiuo metu negali ateiti, nes yra sumuštas, labai skauda šonkauliai, pilvas, neturi sveikatos. Sakė, kad jį sumušė V. B. (1 t., b. l. 104-107).

Iš 2022-10-05 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti užfiksuota, jog įvykio vieta yra adresu - (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 23-30).

2022-10-05 asmens apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrint D. K. šonus, kairėje pusėje, šonkaulių srityje, matoma kraujosruva, mėlynė (1 t., b. l. 32-37).

Iš 2022-12-09 įtariamojo V. B. ir nukentėjusiojo D. K. akistatos protokolo matyti, kad V. B. teigia, kad V. B. jo paklausė, kada skola. Atsakė, kad vakare. Dabar pinigų neturi, ruošiuosi į darbą. Nežino gal balsą pakėlė. Jis jam pasakė, ar tu žinai, kas aš esu, ir jį padėjo daužyti. Jis jį pasivertė ant žemės ir iš "koloko" (kumščio) ir kojų pradėjo daužyti. Kiek kartų trenkė, negali pasakyti. 5-6 kartai tikrai buvo. Draugė norėjo apginti, bet tada jis ją nustūmė." (1 t., b. l. 69-71).

Nusikalstamos veikosų kvalifikavimas

Pagal LR BK 294 straipsnio dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, ir tais veiksmais sukeliami įstatyme numatyti padariniai. Turtinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai išdėstyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 1.136 straipsnyje. Vienas iš tokių pagrindų – žalos padarymas (LR CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Žala gali būti tiek turtinė, tiek neturtinė. Reikalavimas patenkinti turtines pretenzijas, atsiradusias LR CK numatytais pagrindais, tačiau pažeidžiant teisės aktais įtvirtintą tokios teisės įgyvendinimo tvarką, esant LR BK 294 straipsnyje numatytiems požymiams, kvalifikuojamas kaip savavaldžiavimas. Savavaldžiaudamas kaltininkas suvokia, kad jis, nors ir neteisėtomis priemonėmis, įgyvendina jam ar kitam asmeniui, jo manymu, realiai priklausančią ar tariamą teisę, kuri nukentėjusiojo ar kito asmens yra pripažįstama ar ginčijama, todėl kvalifikuojant veiką kaip savavaldžiavimą, būtina nustatyti, kad kaltininkas, reikšdamas prievartines turtines pretenzijas, iš tikrųjų turėjo teisinį pagrindą (realios teisės įgyvendinimas) arba sąžiningai klydo, manydamas, kad toks pagrindas egzistuoja (tariamos teisės įgyvendinimas). Tačiau neleistina, kad kvalifikavimo pagrindu būtų vien tik kaltininko subjektyvus gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje taip pat pripažįstama, kad būtina nustatyti, jog kaltininkas sąžiningai klydo, t. y. negalėjo arba neturėjo suprasti, kad jokios realiai egzistuojančios teisės nėra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2009, 2K-122/2010, 2K-562/2011, 2K-114/2014 ir kt.). Šių aplinkybių nustatymas yra svarbus ne tik atskleidžiant LR BK 294 straipsnyje numatytų veikos požymių formalųjį turinį, tačiau ir nustatant padarytos veikos pavojingumą, kuris yra svarbus konstatuojant didelės žalos požymį, taip pat atribojant baudžiamąją ir administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą.

V. B. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, siekdamas atgauti 14 eurų skolą iš D. K., pastarojo reikalavo ją grąžinti, panaudodamas fizinę prievartą, t. y. rankomis suėmė D. K. už apykaklės, sudavė smūgį į pakaušį, parvertė jį ant grindų, kojomis ne mažiau kaip 10 kartų spyrė D. K. į šonkaulių sritis, sukeldamas fizinį skausmą, tokiu būdu panaudodamas fizinę prievartą padarė didelę žalą D. K. teisėms ir teisėtiems interesams.

Bausmės skyrimas

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininkų asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Skiriant bausmę siekiama ne tik nubausti nusikaltėlį, bet ir jį pataisyti, pakeisti, perauklėti, o taip pat užkirsti kelią naujiems nusikaltimams. Bausme nesiekiama sukelti fizinių kančių ar žeminti žmogaus orumą. BK 21 str. nustato, kad kriminalinės bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikaltimų padarymo; 2) nubausti nusikaltimą padariusį asmenį; 3) atimti ir apriboti nuteistajam galimybes daryti naujus nusikaltimus; 4) siekti, kad asmenys atlikę bausmę laikytųsi valstybėje galiojančių įstatymų ir nedarytų naujų nusikaltimų. Asmenų sulaikymas nuo nusikaltimo padarymo vadinamas bendrąja prevencija, kuri pasireiškia bausmės skyrimu ir jos atlikimu.

Spręsdamas kaltinamajam V. B. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio klausimą, teismas įvertina tai, kad kaltinamasis savo veiksmais padarė tyčinę, baigtinę, nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis) priskiriamą veiką. Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė esant išnykusiam teistumui, administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 119-125).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. B. padarė vieną apysunkią tyčinę, baigtinę, nusikalstamą veiką, kas rodo jo neatsakingą požiūrį į įstatymų nustatytas taisykles, dėl padarytos veikos neprisipažino. Lengvinančių aplinkybių (BK 59 str.1 d. 2 p.) ir kaltinamojo atsakomybę jokių sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta (BK 60 str.). Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas solidaus amžiaus, siekdamas neteisėtai – savavaldžiaudamas atgauti skolą. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 dalies nuostatos bausmę sumažinti 1/3 taikomos tik, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, todėl kaltinamojo prašymas dar labiau švelninti prokuroro prašomą bausmę, negali būti tenkintinas. Atsižvelgus į visas minėtas kaltinamojo asmenybę pagrindžiančius faktinius duomenis, jam skirtinas trumpalaikis laisvės atėmimas – areštas, kuris vadovaujantis BK 75 str. atidėtinas tikintis, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam vieną pareigą - dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Prokuroro 2022-10-28 nutarimu V. B. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 153 -155) paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Pareikštų civilinių ieškinių nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 312, 313 straipsniais,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, ir skirti trumpalaikį laisvės atėmimą areštą 40 (keturiasdešimties) parų.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 5 d. 6 p., paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams, įpareigojant V. B. dalyvauti elgesio pataisos programoje.

V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti V. B.

Informuoti V. B. kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su ja gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.