- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2008-09-18
- Bylos Nr.
- 2-611/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
- 113.6.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-239-390/2008 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Heca & Vijuora“ ieškinį atsakovei A. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas bankrutuojanti UAB ,,Heca & Vijuora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas 2002 m. balandžio 22 d. – 2003 m. gruodžio 2 d. laikotarpiu su atsakove A. B. sudarytas vertimo paslaugų teikimo sutartis pripažinti negaliojančiomis, taikyti vienašalę restituciją bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad nuo 2002 m. balandžio 22 d. iki 2003 m. gruodžio 2 d. su atsakove A. B. sudaryti vertimo paslaugų teikimo sandoriai yra tariami, sudaryti tik dėl akių, neketinant sukurti jokių teisinių pasekmių, o tik siekiant iš nemokios įmonės be pagrindo gauti lėšų. Paslaugų objektas – vertimo paslaugos, pagal CK 6.716 straipsnį turėjo būti suteiktos ir perduotos paslaugų pirkėjui. Ieškovui iškėlus bankroto bylą ir administratoriui perėmus dokumentus ir turtą, bendrovėje nerasta jokių duomenų, patvirtinančių vertimo paslaugų suteikimą bendrovei. Sandorių tariamumą patvirtina šios aplinkybės: duomenų bendrovėje apie suteiktas vertimo paslaugas nebuvimas, sandoriuose nėra nurodomos konkrečios užduotys, sandoriuose apibendrintai nurodomos užduotys, iš kurių negalima suprasti kiek ir kokių paslaugų suteikta, tačiau už šių užduočių atlikimą sumokėtos didelės piniginės sumos, kurių skaičiavimas yra neaiškus. Sandoriuose nurodomi paslaugų atlikimo laikotarpiai dubliuojasi, be to nėra duomenų pagrindžiančių teiktų paslaugų reikalingumą ir dažnumą.
Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, ieškovas pateikė prašymą paskirti ekspertizę atsakovės A. B. anglų kalbos žinių lygiui patikrinti ir nustatyti, ar atsakovė pagal turimą anglų kalbos žinių lygį galėjo teikti vertinimo paslaugas bendrovei ir akcininkams. Prašyme nurodė, kad vienas iš sandorių ginčijimo motyvų yra tai, kad atsakovė neturėjo tokios apimties ir lygio vertimo paslaugoms teikti reikiamos kvalifikacijos bei žinių. Ieškovo veikla buvo susijusi su drabužių siuvimo paslaugomis, todėl susirašinėjimo, sąskaitų vertimo ir vertimo iš žodinės kalbos paslaugos yra sudėtingesnio pobūdžio nei bendravimas šnekamąja kalba, todėl būtina nustatyti, ar atsakovė turėjo reikiamą kvalifikaciją ir galėjo šias paslaugas suteikti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2008 m. balandžio 28 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl ekspertizės skyrimo tenkino, paskyrė ekspertizę atsakovės A. B. anglų kalbos žinių lygiui nustatyti ir bylos nagrinėjimą sustabdė. Teismas pavedė ekspertams atsakyti į šiuos klausimus:
1. Koks yra atsakovės A. B. turimų anglų kalbos žinių lygis?
2. Ar pagal savo turimą anglų kalbos žinių lygį atsakovė A. B. galėjo juridiniam asmeniui UAB „Heca & Vijuora“ teikti vertimo paslaugas, versti iš anglų kalbos į lietuvių kalbą dokumentus, sąskaitas, drabužių siuvimo instrukcijas, aprašus, eskizus, paaiškinimus dėl operacijų atlikimo, įmonės balansus, pelno nuostolio ataskaitas bei paaiškinamuosius raštus?
3. Ar atsakovė A. B. pagal turimą anglų kalbos žinių lygį galėjo vertėjauti pokalbiuose, atvykus akcininkams iš Danijos, verčiant pokalbius iš anglų kalbos į lietuvių kalbą ir atvirkščiai?
Nutartyje teismas nurodė, kad ginčo aplinkybių išsiaiškinimui bei atsakovės A. B. anglų kalbos žinių lygio nustatymui ir patikrinimui reikalingos specialios žinios, todėl tikslinga skirti ekspertizę.
Šalies argumentai
Atsakovė A. B. atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 28 d. nutartį panaikinti. Apeliantė nurodo, kad ekspertizės atlikimo metu neįmanoma nustatyti, koks buvo atsakovės anglų kalbos žinių lygis ginčo sutarčių vykdymo metu 2002-2003 metais, o dabartinis jos anglų kalbos žinių lygis bylos išsprendimui nėra reikšmingas. Teigia, kad nėra teisės akto, apibrėžiančio užsienio kalbos žinių lygį, reikalingą tam tikroms vertimo paslaugoms teikti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino atsakovės pateiktų įrodymų, patvirtinančių anglų kalbos studijas. Be to, ginčijamų paslaugų atlikimo realumą patvirtino bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas bankrutuojanti UAB ,,Heca & Vijuora“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad abejonės dėl realaus vertimo paslaugų suteikimo kilo dėl dokumentų, patvirtinančių paslaugos atlikimą, nebuvimo, dėl pagal ginčo sutartis išmokėtų atsakovei pinigų dydžio, ir dėl to, kad vertimo paslaugų sutartys sudarytos ne su vertėjais profesionalais, o su UAB ,,Heca & Vijuora“ dirbančiais darbuotojais, kurių atliekamų pareigų pobūdis nesusijęs su anglų kalbos žinių naudojimu. Ieškovo teigimu, atsakovė tariamas vertimo paslaugas suteikė praėjus 6-7 metams po anglų kalbos dalyko, studijuojant buhalterinę apskaitą, studijų baigimo, todėl nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad praėjus taip pat 6-7 metams nuo tariamų vertimo paslaugų suteikimo atsakovės anglų kalbos žinių lygis galėjo sumažėti iki minimumo. Ieškovas nurodo, kad atsakovės skunde minimi liudytojai byloje buvo atsakovais, kuriems sudarius su ieškovu taikos sutartis, byla jų atžvilgiu buvo nutraukta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi teismas tenkino ieškovo prašymą dėl ekspertizės skyrimo, paskyrė ekspertizę atsakovės A. B. anglų kalbos žinių lygiui nustatyti ir bylos nagrinėjimą sustabdė. CPK 165 straipsnis numato, kad dėl teismo nutarties sustabdyti bylą, išskyrus nutartį sustabdyti bylą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą, gali būti duodamas atskirasis skundas.
Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Civilinio proceso kodeksas pagal bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą (CPK 163 str.) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 str.). Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 straipsnis ne įpareigoja, o suteikia teismui teisę sustabdyti bylą. Byla gali būti sustabdoma tiek paties teismo, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva. Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami civilinio proceso tikslai (CPK 2 str.). Todėl teismas, spręsdamas bylos fakultatyvaus sustabdymo klausimą, net formaliai esant įstatyme numatytam bylos sustabdymo pagrindui, privalo šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes.
Nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas bylą sustabdė vadovaudamasis CPK 164 straipsnio 2 punktu, paskyręs ekspertizę. Ekspertizės skyrimo pagrindas yra poreikis išsiaiškinti tam tikrus bylai reikšmingus klausimus, į kuriuos negali būti atsakyta be specialiųjų mokslo, medicines, meno, technikos ar amato žinių (CPK 212 str. 1 d.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčas tarp šalių kilęs dėl vertimo iš užsienio kalbos paslaugų atlikimo. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo prašymą skirti ekspertizę atsakovės A. B. turimų anglų kalbos žinių lygiui nustatyti, o taip pat atsakyti į klausimą, ar pagal savo turimą anglų kalbos lygį atsakovė A. B. galėjo juridiniam asmeniui UAB „Heca & Vijuora“ teikti vertimo paslaugas, versti iš anglų kalbos į lietuvių kalbą dokumentus, sąskaitas, drabužių siuvimo instrukcijas, aprašus, eskizus, paaiškinimus dėl operacijų atlikimo, įmonės balansus, pelno nuostolio ataskaitas bei paaiškinamuosius raštus.
Atsakovė A. B. atskirąjį skundą grindžia iš esmės tuo, jog, jos nuomone, ekspertizės atlikimo metu neįmanoma bus nustatyti, koks buvo atsakovės anglų kalbos žinių lygis ginčo sutarčių vykdymo metu 2002-2003 metais, be to, nėra apibrėžtas užsienio kalbos žinių lygio reikalavimas tam tikroms vertimo paslaugoms teikti, ir dėl šių priežasčių ekspertai negalės atsakyti į teismo pateiktus klausimus. Teisėjų kolegijos nuomone, šie skundo argumentai dėl teismo pateiktų ekspertams klausimų susiję su ekspertų, o ne teismo kompetencija. Nuspręsti, ar galima atsakyti į ekspertams užduotus klausimus ir pateikti atsakymo motyvus, gali teismo paskirtos ekspertizę atlikti įstaigos specialistai, o ne pirmos ar apeliacinės instancijų teismai. Įstaigai, kuriai pavesta atlikti ekspertizę, pateikus motyvuotą atsakymą ar eksperto išvadą, teismas spręs dėl tolesnių procesinių veiksmų nagrinėjamoje byloje. Teismo paskirtos ekspertizės trukmė nuo teismo valios nepriklauso, todėl atmestinas atsakovės atskirojo skundo argumentas dėl bylos vilkinimo.
Pastebėtina, kad teismui nutarus skirti ekspertizę, klausimus ekspertui turi teisę pateikti ne tik teismas, bet ir byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 213 str.), tačiau ieškovė su ekspertizės skyrimu nesutiko ir minėta procesine teise nepasinaudojo (b.l. 104-105).
Atsakovės atskirojo skundo argumentai ir pateiktas Buivydiškių aukštesniosios žemės ūkio mokyklos 1995 m. vasario 24 d. atsakovei išduotas diplomas (buhalterinės apskaitos specialybė) neduoda pagrindo teigti, kad teismas skyrė ekspertizę ir bylos nagrinėjimą sustabdė nepagrįstai.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmu punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.