- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-06-04
- Bylos Nr.
- 2A-359-622/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė, Rimvida Zubernienė
- Ieškovas
- Z. Č.
- Atsakovas
- G. P.
- Trečiasis asmuo
- V. Č.
- Advokatai
- Osvaldas Martinkus, Marija Ulbienė
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Rimvida Zubernienė, sekretoriaujant Sigitai Zaksaitei – Dumčiuvienei, dalyvaujant ieškovei Z. Č., ieškovės atstovui advokatui Osvaldui Martinkui, atsakovams G. P., G. P., atsakovų atstovei advokatei Marijai Ulbienei, trečiajam asmeniui V. Č., apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų G. P. ir G. P. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. Č. ieškinį atsakovams G. P., G. P., trečiajam asmeniui V. Č. dėl patalpų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė atidalyti jos dalį iš jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių 47/100 gyvenamojo namo Palangoje, „(duomenys neskelbtini)“ dalių, nustatant, kad jai nuosavybės teise priklauso pirmame aukšte esančios patalpos, pažymėtos indeksais 1-1 (7,67 kv.m.), 1-2 (16,36 kv.m.), 1-3 (3,47 kv.m.), 1-4 (2,06 kv.m.), 1-5 (11,80 kv.m.), 1-6 (13,14), 1-7 (10,07 kv.m.), 1-8 (5,13 kv.m.); bei patalpa 2-4 (4,43 kv.m.), esanti namo priestato 2a2p pirmame aukšte. Taip pat prašė priteisti 4065,55 Lt piniginę kompensaciją už atsakovams atitenkančias 0,43 kvadratinių metrų bendro ploto dalis, 253,34 Lt išlaidas už namo kadastro duomenų patikslinimą, kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pagal paskutinius inventorizavimo duomenis, namas Palangoje, „(duomenys neskelbtini)“, turi 158,65 kv.m. bendro ploto, todėl jai priklausančios 47/100 dalys sudaro 74,56 kv.m. Jos naudojamos patalpos sudaro 44/100 dalis. Tokiu būdu ji naudojasi 4,86 kv.m. mažesne dalimi, nei turima nuosavybės dalis. Jos naudojamos patalpos yra pirmame namo aukšte, atsakovai naudojasi 4 patalpomis, esančiomis namo priestato pirmame aukšte (23,66 kv.m.) ir patalpomis, esančiomis namo bei priestato 2 aukšte (65,29 kv.m.). Atsakovai naudojasi 88,95 kv.m., o tai sudaro 3/100 daugiau, nei jų turima nuosavybės dalis. Atsižvelgiant į tai pageidauja, kad atidalijant iš bendros nuosavybės jai būtų priskirta namo priestato pirmame aukšte esanti patalpa, pažymėta indeksu 2-4 (4,43 kv.m.), kuri turi bendrą sieną su jos naudojama patalpa, pažymėta indeksu 1-3 (3,47 kv.m.). Už likusius 0,43 kv.m. bendro ploto nori piniginės kompensacijos. Reali namo vertė – 1 500 000 Lt, 0,43 kv.m. sudaro 4 065,55 Lt. Už namo kadastro duomenų patikslinimą yra sumokėjusi 478 Lt. Mano, kad atsakovai turi atlyginti jai 53 procentus šios sumos (proporcingai turimai nuosavybės daliai), tai sudaro 253,34 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Atidalijo ieškovei priklausančias patalpas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso gyvenamojo namo Palangoje, „(duomenys neskelbtini)“, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, patalpos, pažymėtos indeksais 1-1 (7,67 kv.m.), 1-2 (16,36 kv.m.), 1-3 (3,47 kv.m.), 1-4 (2,06 kv.m.), 1-5 (11,80 kv.m.), 1-6 (13,14), 1-7 (10,07 kv.m.), 1-8 (5,13 kv.m.), esančios pirmame pastato aukšte, bei patalpa, pažymėta indeksu 2-4 (4,43 kv.m.), esanti namo priestato 2a2p pirmame aukšte. Priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 1 118,97 Lt kompensaciją. Priteisė ieškovei po 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidas iš kiekvieno atsakovo. Priteisė į valstybės biudžetą po 17 Lt bylinėjimosi išlaidas iš kiekvieno atsakovo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl atidalijimo yra pagrįstas ir įrodytas. Atmetė atsakovų argumentą dėl to, jog namo priestatas 2a2p yra pastatytas A. P. lėšomis ir jokia priestato dalis negali būti skirta ieškovei. Teismo nuomone, 1999-03-03 sutartimi A. P. išreiškė savo valią su buvusia namo savininke I. M. dėl namo dalių nustatymo, 53/100 dalys A. P., 47/100 – I. M. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais sumažino ieškovės prašomos kompensacijos dydį.
Šalies argumentai
Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismas nepagrįstai ieškovei priteisė patalpą, pažymėtą indeksu 2-4 (4,43 kv.m.), kuri yra namo priestate. Šią patalpą pasistatė savo lėšomis, ja naudojasi daug metų, patalpoje įrengta jų gyvenamojo namo dalies apšildymo sistema. Tokiu būdu sprendimas pažeidžia jų nuosavybės teises. Ieškovė iš I. M. 2004-05-06 nusipirko 70,96 kv.m. dydžio gyvenamąsias patalpas. Ieškovė priestato 2a2p nepirko, todėl neteisėtai siekia nuosavybės teisės į priestato dalį. 1999-03-03 notaro patvirtinta sutartimi tuometiniai namo Palangoje, „(duomenys neskelbtini)“savininkai I. M. ir A. P. sudarė sutartį, kurioje įtvirtinta, kad I. M. nuosavybės teise atitenka 47/100 dalys gyvenamojo namo ir teisė naudotis 70,96 kv.m. gyvenamojo namo bendro ploto patalpomis. Priestato 2a2p antrame aukšte įrengtos 12 kv.m. patalpos priduotos eksploatuoti 2005-12-31. Dėl to padidėjo namo plotas iki 161,87 kv.m. Nuo šio ploto skaičiuojama ieškovės dalis sudaro 44/100, o atsakovų 56/100. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino 1999-03-03 sutartį dėl nuosavybės dalių perskaičiavimo.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ginčijamą sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovė iš I. M. 2004-05-06 sutartimi nupirko 47/100 dalis pastato – gyvenamojo namo su nebaigtu statyti priestatu 2a2p, viso gyvenamo namo bendras plotas 162,53 kv.m., ½ dalį ūkinio pastato ir 47/100 dalis kiemo statinių. Ieškovės teigimu, jos naudojimui suteiktos patalpos neatitinka turimų 47/100 gyvenamojo namo dalių, todėl prašo atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal pateiktą patalpų atidalijimo projektą.
Viena iš bendraturčio teisių yra teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Taigi bendraturčiams nesusitarus dėl atidalijimo būdo, atidalijimo klausimą pagal bet kurio bendraturčio ieškinį išsprendžia teismas. Esant nesutarimams dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, atidalijimo siekiantis bendraturtis teismui turi įrodyti, kodėl pasirinktas atidalijimo būdas yra priimtiniausias ir kad jis nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Civilinių santykių subjektams tiek valdant, naudojant ir disponuojant nuosavybės teisės objektu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), tiek reikalaujant atidalyti iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), yra nustatyta pareiga elgtis ir veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis). Teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl atidalijimo, taip pat privalo vadovautis minėtais principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, LAT Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008-07-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008, LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Nagrinėjamu atveju ieškovė nuosavybę įgijo remiantis pirkimo-pardavimo sandoriu. Tai yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo būdų (CK 4.47 straipsnio 1 punktas). Ieškovė negalėjo įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pardavėja I. M. I. M. su kitu tuometiniu gyvenamojo namo Palangoje, „(duomenys neskelbtini)“, savininku A. P. sudarė sutartį dėl nuosavybės dalių tarp bendraturčių pakeitimo. Šios sutarties 2 punkte buvo nurodytas ir jos sudarymo tikslas, t.y. jog A. P., turėdamas leidimą rekonstrukcijai, papildomai įsirengė papildomą naudingą plotą. Dėl to padidėjo A. P. tenkanti dalis, jam teko 53/100 gyvenamojo namo bei teisė naudotis patalpomis, sudarančiomis 78,71 kv.m. gyvenamojo namo bendro ploto. Atitinkamai I. M. teko 47/100 dalys ir teisė naudotis patalpomis, sudarančiomis 70,96 kv.m. gyvenamojo namo bendro ploto. Dar 1988 metais A. P. teismine tvarka įgijo teisę pasistatyti papildomas patalpas (katilinę ir tambūrą) prie namo Palangoje, „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 80). Palangos miesto vyriausiasis architektas 1988-05-10 raštu leido A. P. statyti katilinę ir tambūrą prie gyvenamojo namo (t. 1, b. l. 81). Kai ieškovė įsigijo dalį namo, namo priestatas 2a2p dar nebuvo priimtas naudoti. Tai buvo padaryta 2005-12-31 komisijai pripažinus priestatą tinkamu naudoti. Išvardintos aplinkybės leidžia teigti, kad A. P. siekė įgyti priestatą nuosavybės teise ir naudoti jį savo, o ne visų bendraturčių reikmėms. Vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra naujo daikto pagaminimas (CK 4. 47 straipsnio 4 punktas). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad I. M. ar vėliau ieškovė, būtų prisidėję prie priestato statybos. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Jeigu I. M. būtų norėjusi naudotis priestato patalpomis, buvo visos galimybės paminėti tai sutartyje. Todėl darytina išvada, kad ieškovė pirkimo – pardavimo sutartimi įgijo tik tas patalpas, kurios buvo priskirtos jai naudotis. Priestato dalies patalpų priskyrimas ieškovei neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas, kuriuo remiasi ieškovė, neturi teismui prejudicinės galios ir gali būti vertinamas tik kaip rašytinis įrodymas. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos išvada, kad ieškovei priklauso 47/100 namo, kurio bendras plotas 161,07 kv.m., neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Po priestato pridavimo turėjo būti sudarytas naujas dalių perskaičiavimas, nes priestatas teisėtai pastatytas, įrengtas A. P. bei jo įpėdinių lėšomis ir turi būti laikomas pastarųjų nuosavybe. Taigi nors ieškovė ir turi teisę reikšti reikalavimą dėl nuosavybės atidalijimo, pagal byloje esantį projektą tenkinti jos ieškinį nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Kadangi byloje surinkta pakankamai įrodymų ieškiniui išnagrinėti ir sprendimui priimti, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimant naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokiu atveju atsakovams turi būti atlygintos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės Z. Č. 1 750 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei 127 Lt žyminį mokestį atsakovei G. P. Priteisti iš ieškovės Z. Č. 1 750 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti atsakovui G. P.