- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-09
- Bylos Nr.
- TS-38-1011/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Nuteistasis
- M. S.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2018-04-09 nutarimo Nr. 59-58, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. S. nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-12-22 nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 str. 1 d., 138 str. 1 d., 135 str. 1 d., 63 str. 1, 2, 4, 5 d. 2 p. 7 metų laisvės atėmimo bausme.
Bausmės vykdymo pradžia – 2013-06-23. Bausmės vykdymo pabaiga – 2020-06-23. M. S. 1/2 paskirtos bausmės dalį atliko – 2016-12-23. Neatliktos bausmės dalis 2018-04-05 – 2 metai 2 mėnesiai 19 dienų.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2018-04-09 nutarimu Nr. 59-58 (toliau – ir Nutarimas) nuteistajam M. S. atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutarime nurodoma, kad nuteistasis M. S. ankščiau teistas 5 kartus. Amžius pirmojo teistumo metu 20 metų. Vieną kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas (sąlygas pažeidė). Nusikaltimus įvykdė vienas. Teismo metu nuteistasis kaltės nepripažino. Šiuo metu kaltę pripažįsta pilnai, tačiau linkęs kaltinti susiklosčiusiai aplinkybes. Vienam iš nusikaltimų (plėšimui) būdingas modelis, nusikaltimai sunkėja. Dabartinius nusikaltimus įvykdė vienas. Teigia, kad pirmą kartą buvo nusikaltęs su bendrininkais, pasidavęs draugų įtakai. Šiuo metu įvardinti savo nusikalstamumo priežasčių negali. Pokalbių metu kalbėdamas apie ateities tikslus stebimos suvokimo problemos, yra nusimatęs abstrakčius tikslus, „normaliai gyventi", „sukurti šeimą", tačiau stokoja konkrečių, įgyvendinamų tikslų plano. Socialines situacijas vertina iš savo paties požiūrio taško, taip, kaip tuo metu jas suvokia, turi sunkumų pritaikydamas konkrečioms situacijoms savo įsisavintą informaciją bendresnėms situacijoms, sprendimams. M. S. bausmę Vilniaus pataisos namuose atlieka nuo 2015-01-02, atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Vilniaus pataisos namuose bausmės atlikimo metu nuteistasis režimo reikalavimus pažeidė 6 kartus, už ką buvo nubaustas (2015-10-21 už dienotvarkės pažeidimą bei pornografiją skirtas draudimas 1 mėn. apsipirkti įstaigos parduotuvėje; 2015-11-10 už fizinį smurtą skirta 10 p. BI; 2016-09-22 už fizinį smurtą skirtas draudimas 1 mėn. apsipirkti įstaigos parduotuvėje; 2016-10-12 už fizinį smurtą skirtas papeikimas; 2017-01-12 už fizinį smurtą skirta 5 p. KTP; 2017-01-19 už lokalizacijos pažeidimą skirtas draudimas 1 mėn. apsipirkti įstaigos parduotuvėje). Šiuo metu nuobaudos negalioja, neskatintas. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dirbęs tvarkiniu, tačiau šiuo metu nedirba. Buvo kreipęsis dėl darbo, tačiau įdarbintas nebuvo. Atliekant dabartinę laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, įgijo avalynės gamintojo bei elektros įrenginių remontininko specialybes. Nuteistasis turi neįgalumą, nustatytas 55 % darbingumas. Pasak nuteistąjį, oficialiai jis yra dirbęs tik apie 1 mėn. lentpjūvėje, tačiau buvo atleistas. Teigia, kad padėdavo tėvui, kuris remontuodavo įvairią techniką, taip pat padėdavo tėvams ūkyje. Prieš įkalinimą buvo registruotas darbo biržoje. Vilniaus pataisos namuose kurį laiką dirbo tvarkiniu, šiuo metu nedirba. Buvo kreipęsis dėl darbo, tačiau įdarbintas nebuvo. Tvirtina, kad atliekant ankstesnes laisvės atėmimo bausmes, jis taip pat dirbdavo. Nuteistojo teigimu, išėjęs iš įkalinimo įstaigos, dirbs miškininkystėje, brolis suradęs jam darbo vietą (oficialių patvirtinimų negauta). 2018-03-16 pažymoje Nr. 56-229 dėl vykdomųjų dokumentų nurodoma, kad nuteistasis šiuo metu skolingas pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo 20,53 Eur (išskaičiuota 131,59 Eur). Pagal teismo nuosprendį priteisti ieškiniai 9 769,53 Eur sumai. Šiuo metu nuteistasis kas mėnesį savanoriškai moka antstoliams po 5 Eur. Atlikus nuteistojo nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei – 75 balai, iš jų statiniai – 25 (sumažinti nėra galimybės), dinaminiai veiksniai – 50 balų (yra galimybė mažinti).
Šalies argumentai
Nuteistasis M. S. skundu prašo panaikinti minėtą Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pasak nuteistojo, Komisija priėmė visiškai nemotyvuotą nutarimą. Nurodo, kad paleidžiant jį lygtinai bus pasiektas teisingumo principas bei progresyvaus laisvės atėmimo bausmės strategijos principas, jis įsipareigoja nepažeisti lygtinio paleidimo sąlygų, nurodo, kad jis vykdo socialinės reabilitacijos priemones, mokosi, šiuo metu nedirba, bet kasmet jo skola pagal vykdomuosius raštus mažėja, jis turi neįgalumą, todėl jam turi būti taikomos kažkokios lengvatos, teigia, kad turi gyvenamąją vietą, kalėdamas išmoko vertinti darbą kaip privalumą, žino darbo teikiamą naudą, išėjęs į laisvę planuoja įsidarbinti miškininkystėje. Nurodo, kad tai būtų galimybė kuo greičiau adaptuotis į visuomenę ir siekti tik gerų tikslų, pasižada laikytis nustatytų sąlygų. Savo reikalavimą pagrindė ir teisės aktų, reglamentuojančių lygtinį paleidimą, analize.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. S. skundas atmestinas
Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Nagrinėjant pateiktus prašymus iš esmės vertinamos visos nuteistojo asmenybę ir jo elgesį apibūdinančios aplinkybės, taigi tiek jam palankios, tiek nepalankios. BVK 157 str. 2 d. 2 p. įtvirtinta nuostata, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, faktiškai atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. Taigi, minėtuose BVK straipsniuose gana aiškiai suformuluoti kriterijai, kuriuos nustačius, nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Teismas pažymi, kad tam, jog nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis, ankstesni teistumai, taikytas lygtinis paleidimas ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y., kad pasiekti BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai.
Teismo vertinimu, skunde nurodytos faktinės aplinkybės, kurios apibūdina M. S. asmenybę ir jo veiklą bausmės atlikimo laikotarpiu, buvo fiksuotos ir įvertintos tiek 2018-03-28 socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-54, tiek Nutarime, į jas buvo atsižvelgta sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą.
Nutarime nurodoma, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Į. N. išdėstytas išvadas teismas nustatė, kad jame įvertintos ne tik formalios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, bet ir kiti kriterijai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgta nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigų. Nuteistojo skundo argumentai, kad Nutarimas nepagrįstas ir neteisingas – deklaratyvūs ir nepagrįsti. M. S. bausmę Vilniaus pataisos namuose atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė 6 kartus, šiuo metu nuobaudos nebegalioja, neskatintas. Nutarime nurodoma, kad atlikus M. S. nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei – 75 balai, iš jų statiniai veiksniai sudaro – 25 balus (nekintantys), dinaminiai veiksniai – 50 balų. Todėl, atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę patirtį, ankstyvą amžių pirmo nusikaltimo padarymo metu, nusikaltimams būdingą modelį, į elgesį bausmės atlikimo metu – pataisos namuose nedirba, neskatintas, tik simboliškai dengia nuosprendžiais priteistus civilinius ieškinius, nepadarytas išvadas dėl ankstesnio savo gyvenimo būdo, mąstymą ir elgesį, nėra pagrindo išvadai, jog M. S. padarė esminę pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, taip pat tai, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad šiuo klausimu visų Komisijos narių nuomonė buvo vieninga.
Nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. M. S. praeityje teistas 5 kartus, tačiau iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jo elgesio nepaveikė, todėl galima konstatuoti, kad jam paskirtos bausmės savo tikslų nepasiekė, asmens neatgrasė nuo nusikalstamų veikų darymo. Nusikaltimus, už kuriuos nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-12-22 nuosprendžiu padarė nepraėjus nei mėnesiui nuo paleidimo iš pataisos namų (asmens bylos t. 2, 2 dalis; l. 14–38). Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgtina ne tik į M. S. elgesį laisvės atėmimo įstaigoje, tačiau ir į jo elgesį laisvėje. M. S. elgesys laisvės atėmimo vietoje liudija, kad jis gali laikytis įstatymo normų ir visiems priimtinų elgesio taisyklių tik esant nuolatinei ir pastoviai kontrolei, laisvėje jo nusikalstamą elgesį lemia ekonominės ir finansinės būsenos nestabilumas. Jo teistumai atskleidžia, kad būdamas laisvėje jis gyveno iš nusikalstamų veikų darymo. Tai rodo, kad jis nemotyvuotas aktyviai spręsti savo socialines problemas, bei tai, jog nei lygtinio paleidimo taikymas, nei atliktos bausmės, jų atlikimo metu taikytos reabilitacijos ar integracijos į visuomenę priemonės nesulaikė nuteistojo nuo pakartotinio nusikalstamų veikų darymo. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad M. S. jau kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas. Taigi nepaisant M. S. parodyto pasitikėjimo, M. S. ir toliau elgėsi nusikalstamai, sąmoningai pažeidinėdamas visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Šie duomenys yra itin reikšmingi charakterizuojant jo asmenybę, elgesį iki bausmės atlikimo. Taip pat, kaip jau buvo minėta, ankstesni teistumai didina nusikalstamo elgesio vertinimo rizikos rodiklius, kuriems įstatymų leidėjas suteikia itin didelę reikšmę sprendžiant klausimą, ar asmenį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nuteistojo skunde išdėstyti teiginiai dėl to, kad komisija nekreipė dėmesio į resocializacijos ir integracijos svarbą yra deklaratyvaus pobūdžio ir vertintini kritiškai.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad M. S. atliktos bausmės laikas yra per trumpas, kad būtų pasiekti BK 41 str. 2 d. bausmės tikslai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, taip pat įgyvendinti teisingumo principą. Nuteistojo elgesys laisvėje, nustatyta nusikalstamumo rizika, charakteristikos bruožai teismui taip pat kelia abejonių ar jis ateityje nedarys nusikalstamų veikų.
Teismo vertinimu, Nutarimas yra pakankamai motyvuotas, o jo išvada, kad jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, yra pagrįsta.
Todėl Nutarimo naikinti nėra pagrindo, todėl nuteistojo M. S. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 157 str., Baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 4 d. 1 p., teismas,
nutaria:
Nuteistojo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018-04-09 nutarimo Nr. 59-58 panaikinimo atmesti.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018-04-09 nutarimą Nr. 59-58 palikti nepakeistą.
Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.