Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko (įkeistų daiktų savininko) G. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. nutarties, kuria tenkintas kreditorių A. R. ir J. D. pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Kreditoriai A. R. ir J. D. kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrių ir prašė areštuoti įkeistus G. G. nuosavybės teise priklausančius 2 žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad skolininkas G. G. 2008-09-29 paskolos sutartimi pasiskolino iš jų po 20000 Lt, paskolą grąžinti skolininkas įsipareigojo iki 2008-12-29, už laiku negrąžintą paskolą įsipareigojo mokėti 0,3 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo negrąžintos paskolos sumos. Tinkamas prievolių įvykdymas užtikrintas hipotekos lakštu, kuriuo buvo įkeisti G. G. nuosavybės teise priklausantys 2 žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Kadangi skolininkas kiekvienam iš jų yra grąžinęs po 500 Lt paskolos ir po 1500 Lt, likusi skola, delspinigiai, bylinėjimosi išlaidos turi būti išieškotos priverstine tvarka.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2010 m. liepos 15 d. nutartimi nutarė areštuoti įkeistus nekilnojamuosius daiktus: 0,96 ha ir 1,02 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius G. G., uždraudžiant įkeistų daiktų savininkui jais disponuoti, išaiškino daiktų savininkui, kad areštavus įkeistus daiktus, jis neteko teisės perleisti daiktų kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktus arba mažinti jų vertę, įspėjo skolininką (įkeistų daiktų savininką) G. G., kad negrąžinus skolos, t. y. 39000 Lt negrąžintos paskolos, 15720 Lt delspinigių, 132 Lt žyminio mokesčio, iš viso: 54852 Lt, iš kurių A. R. 19500 Lt negrąžintos paskolos, 7860 Lt delspinigių, 66 Lt žyminio mokesčio, iš viso 27426 Lt, J. D. 19500 Lt negrąžintos paskolos, 7860 Lt delspinigių, 66 Lt žyminio mokesčio, iš viso 27426 Lt, per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti, išaiškino skolininkui teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ieškinio teisenos tvarka ir ginčyti delspinigių dydį, išaiškino kreditoriui, kad jeigu skola per vieną mėnesį nuo įkeistų daiktų arešto nutarties nuorašo įteikimo skolininkui ir įkeistų daiktų savininkams dienos nebus grąžinta, kreditorius turi pakartotinai kreiptis su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo. Teismas nustatė, kad skolininkas G. G. užtikrino A. R., J. D. paskolos grąžinimą iki 2008-12-29 pagal 2008-09-29 paskolos sutartį, įkeisdamas skolininkui G. G. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (hipotekos lakštas Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas 2008-10-01). Kreditoriai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, dėl to, kad suėjus skolos grąžinimo terminui prievolė nėra įvykdyta, skola sudaro 39000 Lt negrąžintos paskolos, 15720 Lt delspinigių, 132 Lt žyminio mokesčio, iš viso: 54852 Lt, todėl Hipotekos skyriaus teisėja areštavo įkeistus daiktus. Hipotekos skyriaus teisėja išaiškino, kad ginčas dėl prašomos priteisti sumos dydžio turi būti nagrinėjamas ieškinio teisenos tvarka bendrosios kompetencijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis CK 4.174 str. 1 d., 4.192 str. 1 d., 2 d., 6.256 str. 1 d., CPK 544, 545 str., 558 str. 1 d., areštavo hipotekos sutartimi įkeistus nekilnojamuosius daiktus, t. y. 0,96 ha ir 1,02 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius G. G., bei įspėjo skolininką ir įkeisto turto savininką, kad negrąžinus skolos, palūkanų, delspinigių, žyminio mokesčio išlaidų, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti. Kreditoriai nėra apskundę Hipotekos skyriaus nutarties atskiruoju skundu, byloje viešasis interesas, absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai nenustatyti, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja skolininko G. G. atskirąjį skundą neperžengdami atskirojo skundo ribų (CPK 320 str. 1, 2 d.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kreditoriai A. R., J. D. ir skolininkas G. G. 2008-09-29 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią kreditoriai iki 2008-12-29 suteikė skolininkui G. G. 40000 Lt paskolą. Buvo sudarytas hipotekos sandoris, įformintas hipotekos lakštu Nr.01120080025006, 2008-10-01 įregistruotas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriuje, kuriuo buvo užtikrintas 2008-09-29 paskolos grąžinimas, įkeičiant kreditoriams skolininkui G. G. nuosavybės teise priklausančius 0,96 ha ir 1,02 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Kreditoriai A. R., J. D. 2010-07-14 kreipėsi į Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, kadangi skolininkas, suėjus skolos grąžinimo terminui, skolos negrąžino ir prašė areštuoti skolininkui nuosavybės teise priklausančius įkeistus nekilnojamuosius daiktus. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2010-07-15 nutartimi pareiškimą tenkino. Duomenys, kad kreditoriui yra sumokėta paskola, palūkanos, delspinigiai, nepateikti, o CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto, todėl darytina išvada, kad kreditoriai, turėdami galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkui, pagrįstai kreipėsi dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d.). Ši nutartis nepripažintina nepagrįsta ir neteisėta dėl skolininko atskirajame skunde nurodytų argumentų.

Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad jis yra grąžinęs kreditoriams 5500 Lt, tačiau kreditoriai šį faktą nuslėpė, kad jis nesutinka su ta Hipotekos skyriaus teisėjos nutarties dalimi, kuria nustatyti 15720 Lt delspinigiai (delspinigių dydžiu). Kreditoriai atsiliepimu į atskirąjį skundą nesutinka su apelianto nurodytais argumentais, kad apeliantas jiems yra grąžinęs 5500 Lt, teigia, jog, priešingai, jiems turėtų būti priteisti didesni delspinigiai ne už 160 dienų, kaip buvo nurodyta jų prašyme, bet už 180 dienų. Tai reiškia, jog tarp kreditorių ir skolininko yra kilęs ginčas dėl grąžintos pagal paskolos sutartį sumos dydžio ir delspinigių pagal paskolos sutartį dydžio, tačiau toks ginčas byloje dėl hipotekos teisinių santykių nesprendžiamas. Be to, skundžiama nutartis yra priimta ne dėl priverstinio skolos, delspinigių išieškojimo, šia nutartimi tik areštuotas skolininkui priklausantis įkeistas turtas, skolininkas įspėtas dėl prievolės įvykdymo.

Hipoteka – tai įregistruotas įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų patenkinimas supaprastinta (ne ginčo tvarka) procedūra. Hipotekos paskirtis yra užtikrinti, kad skolininkas iš tikrųjų įvykdytų savo prievolę kreditoriui. Pagal CK 4.174 str. 1 d. hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Kreditorius teisę kreiptis į hipotekos teisėją turi teisę, jei skolininkas įsipareigojimo neįvykdo per hipotekos lakšte nustatytą terminą, taip pat kai laikantis įstatymo nustatytos tvarkos kredito sutartis kreditoriaus yra nutraukiama vienašališkai. Pagal CPK 442 str. 11 p. bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šių bylų (prašymų dėl hipotekos įregistravimo, hipotekos baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje „Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių“. Hipoteka, kaip skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimo būdas, pasižymi greitomis, supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokią specifinę šio kreditoriaus padėtį užtikrina ir hipotekos instituto esmę įtvirtina specialiosios proceso teisės – CPK XXXVI skyriaus – normos. Esant nustatytai hipotekai, kreditorius, nesikreipdamas į teismą ieškinio teisenos tvarka, turi teisę kreiptis su pareiškimu į hipotekos teisėją, kuris, atsižvelgdamas į specialiąsias išieškojimą iš įkeisto daikto reglamentuojančias proceso normas, areštuoja turtą ir įspėja skolininką apie priverstinį išieškojimo nukreipimą į įkeistą turtą. CPK 558 str. numato pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimą ir tenkinimą, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles. Kreipimasis į hipotekos skyrių su pirmuoju pareiškimu iš esmės yra tik prašymas areštuoti įkeistą turtą ir įspėti skolininką vykdyti prievoles, galutinis kreditoriaus apsisprendimas pradėti išieškojimą išreiškiamas pakartotiniu pareiškimu. Dėl to Hipotekos skyriaus teisėja, gavusi kreditorių pareiškimą ir nustačiusi, jog skolininkas skolos kreditoriams per nustatytą terminą nesumokėjo, teisėtai pradėjo priverstinio skolos išieškojimo procedūrą. Hipotekos teisėja pagal pateiktus dokumentus negalėjo spręsti dėl kitokios nei kreditorių pareiškime nurodytos negrąžintos skolos, delspinigių sumos dydžio ir savo iniciatyva nurodyti, kad yra kitokia skolos ar delspinigių suma, nei prašyme yra nurodę kreditoriai. Dėl to kreditoriai atsiliepime atskirąjį skundą nepagrįstai nurodo, kad Hipotekos skyriaus teisėjos nutartis yra su klaidomis.

Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Teismų praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu, palūkanomis, delspinigiais ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų. Hipotekos teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą. CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti. Taigi ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, hipotekos teisėjas nenagrinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010). Tai reiškia, kad ginčas dėl įsiskolinimo, užtikrinto hipoteka, dydžio (nagrinėjamu atveju – dėl skolos, delspinigių dydžio apskaičiavimo) nagrinėtinas CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka. Dėl to Hipotekos skyriaus teisėja pagrįstai priėmusi kreditorių prašymą, patikrinusi, jog egzistuoja visos CK ir CPK numatytos sąlygos priverstiniam skolos išieškojimui iš įkeisto turto, nustačiusi, jog kreditoriai ir skolininkas paskolos sutartyje buvo sutarę dėl delspinigių mokėjimo, kreditoriai prašyme priverstinai išieškoti skolą nurodė, kad skolininkas negrąžino 39000 Lt skolos, nesumokėjo 15720 Lt delspinigių, nutarė areštuoti skolininkui G. G. priklausančius įkeistus nekilnojamuosius daiktus, įspėjo skolininką (įkeistų daiktų savininką) G. G., kad negrąžinus skolos, t. y. 39000 Lt negrąžintos paskolos, 15720 Lt delspinigių, 132 Lt žyminio mokesčio per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, darytina išvada, jog atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 9,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus skolininko atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš apelianto į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2010 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, AB „Swedbank“ įmokos kodas 5660) iš G. G. 9,60 Lt išlaidų, patirtų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme, kurios sumokamos banke į Surenkamąją sąskaitą.