- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-08
- Bylos Nr.
- 2A-153-267/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Vytautas Kursevičius, Danutė Burbulienė (pran.)
- Ieškovas
- V., V. G.
- Atsakovas
- A. G.
- Advokatai
- Andrius Kazakevičius, Vidmantas Lazickas
- Kategorijos
- 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Burbulienės,
dalyvaujant ieškovei V. G., ieškovės atstovui advokatui Andriui Kazakevičiui, atsakovui A. G., atsakovo atstovui advokatui Vidmantui Lazickui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui A. G., institucijai, teikiančiai išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. G. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ieškiniu prašydama: 1) neterminuotai apriboti atsakovo A. G. tėvo valdžią vaikų T. G. ir A. G. atžvilgiu; 2) uždrausti atsakovui A. G. matytis su vaikais T. G. ir A. G.; 3) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu A. G. turi du mažamečius vaikus – dukrą T., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnų A., gim. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad Lietuvos Apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu atsakovas buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme už ieškovės nepilnametės dukters A. seksualinį prievartavimą ir išžaginimą. Ieškovės teigimu, ji norinti apsaugoti savo vaikus T. ir A. nuo neigiamos tėvo įtakos, galimos seksualinės prievartos prieš juos. Pažymėjo, jog nors atsakovas jau (duomenys neskelbtini) metus atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau vaikai iki šiol nežino tiesos, kad jų tėvas yra nuteistas už jų vyriausios sesers seksualinį prievartavimą ir išžaginimą. Nurodė, kad mažamečiams vaikams žinia apie jų tėvo padarytus nusikaltimus neabejotinai sukeltų neigiamas pasekmes, o bendravimas su tėvu kenktų vaikų interesams.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino: 1) neterminuotai apribojo tėvo valdžią atsakovui A. G. jo vaikų T. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) atėmė atsakovui A. G. teisę matytis ir kitaip bendrauti su vaikais T. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), nes teisės matytis, bendrauti su vaikais palikimas prieštarautų nepilnamečių vaikų interesams; 3) priteisė iš atsakovo A. G. 127 Lt žyminio mokesčio ieškovei V. G.. Teismas pažymėjo, kad šalys nepareiškė prašymo skirti mažamečiams vaikams T. ir A. teismo psichologinę ekspertizę jų psichinei emocinei būsenai nustatyti. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas nuteistas už labai sunkius nusikaltimus prieš mažametį šeimos narį (2000 m. A. tebuvo (duomenys neskelbtini) metai), prieš T. ir A. artimą žmogų – jų seserį, į tų nusikaltimų pobūdį. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškinys grindžiamas spėliojimais, tuo, kas gali būti ateityje, kad atsakovas taip pat gali pasielgti ir su savo vaikais, o ne dabar egzistuojančiomis žalingomis pasekmėmis jo vaikams. Įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus byloje, išklausęs nepilnamečių vaikų nuomones, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išvadą, atsižvelgdamas išimtinai į nepilnamečių vaikų interesus, o ne į mažametės T. norą bendrauti su tėvu, teismas sprendė, kad atsakovas savo žiauriu ir amoraliu nusikalstamu elgesiu prieš šeimos mažametį narį padarė ir toliau daro ypatingą žalą ir savo mažamečių vaikų T. ir A. G. vystymuisi. Pripažino, kad ateityje ši padėtis negali pasikeisti, vaikams sužinojus tiesą apie savo tėvą, atsakovo veiksmais padaryta žala jo vaikų interesams tik didės. Todėl teismas patenkino ieškovės ieškinį ir atsakovui A. G. neterminuotai apribojo tėvo valdžią jo vaikų T. G. ir A. G. atžvilgiu. Neterminuotai apribojęs tėvo valdžią atsakovui, teismas atėmė jam teisę matytis ir kitaip bendrauti su vaikais, nes tai prieštarautų T. ir A. interesams. Pažymėjo, kad vaikai nuolat jaustų psichologinę įtampą, nesaugumą, netikrumo jausmą dėl iškreiptos informacijos pateikimo, patirtų kitų neigiamų emocijų, sukeltų iš anksto nenumatytų aplinkybių kiekvienu konkrečiu atveju, o tai gali pakenkti nepilnamečiams vaikams. Teismas nenagrinėjo tėvo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nurodydamas, kad reikalavimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo pareikšti Šiaulių miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. G. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas, padaręs klaidingą ir nepagrįstą išvadą, grįstą spėjimu dėl neva ateityje galinčių kilti žalingų pasekmių vaikų vystymuisi atsiradimo dėl atsakovo nuteisimo, konstatavo, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas, įrodytas ir todėl tenkintinas visiškai, tokiu sprendimu faktiškai atimdamas iš atsakovo vaikus, pažeidžiant atsakovo, kaip vaikų tėvo, teises ir teisėtus interesus, ir vaikų teises turėti tėvą, kurį jie myli ir nori būti kartu, sudarydamas ieškovei galimybę visiškai atriboti atsakovą nuo vaikų, juos galės įvaikinti be atsakovo sutikimo ir atsakovui nežinant (CK 3.180 str. 3 d.). Teismas netinkamai taikė CK 3.180 str. nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos tokio pobūdžio bylose.
2. Teismas visiškai nepasisakė ir nevertino to, kas buvo po atsakovo suėmimo, bausmės atlikimo metu, kiek buvo dedama pastangų, kad būtų išlaikytas ryšys, kaip buvo bendraujama, kad buvo daromos pastangos nors ir nedaug prisidėti prie vaikų išlaikymo, ir tai buvo realizuota. Visa tai įrodo, kad teismas buvo neobjektyvus ir šališkas ne tik priimant sprendimą. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 12 str. reikalavimus dėl bylos nagrinėjimo laikantis rungimosi principo, nes atmetus atsakovo prašymą dėl to, kad byloje dėl santuokos nutraukimo esantys dokumentai, – kurie buvo išvardinti atsakovo teiktame teismui prašyme, jų kopijos būtų prijungtos prie šios bylos, kuriais atsakovas įrodinės esminę reikšmę turinčias aplinkybes savo atsikirtimuose dėl pateikto reikalavimo bei įrodymus, paneigiančius ieškovės nurodytas aplinkybes. Kadangi šis atsakovo prašymas nebuvo sprendžiamas pusę metų, o po to ir atmestas, tokie teismo veiksmai, nagrinėjant bylą, įrodo, kad buvo pažeistos ne tik CPK 12 str. nuostatos, bet ir tai, kad teismas buvo neobjektyvus ir šališkas, byla buvo nagrinėjama, sprendimas byloje priimtas pažeidžiant CPK 6 str., 14 str., 252 str. reikalavimus, nes institucija, duodanti išvadą byloje, Vaiko teisių apsaugos skyrius, kuri turėjo savo išvadą teismo posėdyje pateikti tik po visų byloje esančių įrodymų ištyrimo, tokią išvadą pateikė anksčiau, t. y. 2009-02-05. Ši aplinkybė leidžia teigti, kad neištyrus ir neįvertinus visų įrodymų, Vaiko teisių apsaugos skyrius turėjo suformuotą išankstinę nuomonę, kuri yra neobjektyvi. Tačiau teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimus, šia išvada vadovavosi.
3. Nors teismui tokio pobūdžio bylose įstatymu suteikta iniciatyvos teisė, tačiau teismas nusprendė, esant bylos nagrinėjimo metu 2009-03-05 teiktam prašymui, neskirti vaikams, kurie buvo teismo tiktai apklausti ir apklausos metu skirtingai aiškino gyvenimo kartu ir bendravimo aplinkybes, teismo psichologinę ekspertizę jų psichinei emocinei būsenai nustatyti. Tačiau byloje yra prieštaravimų, ir siekdamas juos panaikinti, teismas turėjo savo iniciatyva skirti psichologinę ekspertizę, kad išsiaiškinti, ar vaikų emociniai pasikeitimai, baimės, saugumo jausmo praradimas ir kt. yra tiesiogiai įtakoti atsakovo įvardijamo blogo elgesio, bendravimo su jais, ar tai lemia daugelis kitų išorinių ir vidinių faktorių. Tokia ekspertizė reikalinga, nes reikia nustatyti, ar atsakovo bendravimas, elgesys su vaikais daro jiems žalą ir taip pat nustatyti galimos kieno nors įtakos šalių vaikams buvimą.
4. Bylos nagrinėjimo metu pasikeitė bylą nagrinėjusių teisėjų sudėtis, – bylą nagrinėjus teisėjai Laisvei Aleknavičienei, – 2009-07-30 bylą teismo posėdyje pradėjus nagrinėti teisėjai Eleonorai Matulaitienei, atsakovui prieštaraujant tam, kad byla būtų nagrinėjama toliau nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus ji buvo atidėta ir teikus prašymą pradėti bylą nagrinėti nuo pat pradžios, atsakovo prašymas nebuvo patenkintas, byla faktiškai nebuvo pradėta nagrinėti iš naujo, bylos nagrinėjimas nebuvo atidėtas ir vėliau ji nebuvo pradėta nagrinėti nuo pat pradžios. Todėl, atsakovo manymu, akivaizdu, kad teismas, pažeidęs nurodytas materialinės ir procesinės teisės normas, pažeidė ne tik CPK 16 str. 2 d. nuostatas, bet ir atsakovo teisę į procesinį lygiateisiškumą, nešališką teismą, nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.
Atsiliepimas
Ieškovė V. G. atsiliepimu į atsakovo A. G. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimą nepakeistą. Tuo pačiu ieškovė iš atsakovo prašo priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė atsakovo nurodomų procesinės teisės normų, o jei taip ir buvo, tai galimi pažeidimai neturėjo absoliučiai jokios įtakos teisingam bylos išsprendimui (CPK 329 str. 1 d.). Pažymėtina ir tai, kad atsakovo nurodomi CPK pažeidimai nėra nepriskiriami prie absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl, siekdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo, atsakovas turi įrodyti ne tik proceso pažeidimų faktą, bet ir jų įtaką teisingam bylos išnagrinėjimui. Šiuo atveju ginčo dalykas buvo atsakovo tėvo valdžios apribojimas ir iš to atsirandančios pasekmės, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovas labiau stengėsi įrodyti ieškovės netinkamumą atlikti motinos pareigas, nei gynėsi nuo ieškinio reikalavimo. Nesant ryšio tarp atsakovo prašomų išreikalauti įrodymų ir ieškinio reikalavimo apriboti tėvo valdžią faktinių pagrindų, t. y. smurtavimo prieš ieškovę, vaikus, nusikalstamos veikos prieš šeimos narį įvykdymo, darytos ir daromos psichologinės žalos vaikams, teismo atsisakymas buvo tinkamai motyvuotas. Todėl galima daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nereikalauti įrodymai nesusiję su ieškinio dalyku, o jų neištyrimas byloje neturėjo įtakos teisingam ginčo išsprendimui. Taip pat visiškai nepagrįsti apelianto motyvai dėl CPK 14 str., 16 str. 2 d., 252 str. 2 d. pažeidimų.
2. Kaip vieną iš procesinių pažeidimų atsakovas nurodo teismo atsisakymą skirti ekspertizę, tačiau, ieškovės manymu, teismo atsisakymas buvo pagrįstas. Visų pirma, bylos nagrinėjimo metu atsakovas nei karto nepateikė teismui raštiško prašymo paskirti ekspertizę, antra, atsakovas nė karto nenurodė teismui klausimų, kuriuos jis norėtų užduoti ekspertui, trečia, atsakovas nė karto nenurodė teismui, dėl kokių priežasčių yra būtina skirti teismo ekspertizę. Todėl teismo pozicija atsisakyti skirti ekspertizę yra visiškai pagrįsta ir teisėta.
3. Bylos metu teismas nustatė, kad atsakovas ieškovę mušė vaikų akivaizdoje, kad yra nuteistas ir atlieka bausmę už įvykdytą seksualinio pobūdžio nusikaltimą prieš šeimos narį, kad po suėmimo atsakovo bendravimas su vaikais yra jiems itin žalingas, kad vaikams sužinojus tėvo padaryto nusikaltimo aplinkybes (amžiuje iki 16 metų) būtų sužalota jų normali raida. Aukščiau išvardintos faktinės aplinkybės buvo nustatytos leistinais ir teisėtais įrodymais, t. y. liudytojų paaiškinimais, įsiteisėjusiais teismų sprendimais, specialisto paaiškinimais. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas jokiomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė aukščiau išvardintų faktinių aplinkybių, t. y. jų nenuginčijo ir iš esmės net neginčija apeliaciniame skunde, todėl atsakovas neturi jokio pagrindo teigti, jog teismas netinkamai ar neobjektyviai nustatinėjo faktines bylos aplinkybes, bent jau tas, kuriomis skundžiamajame sprendime remiasi pirmosios instancijos teismas. Teismo nustatytos aplinkybės buvo pakankamas pagrindas taikyti CK 3.180 str. nuostatas, todėl apeliacinis skundas dalyje dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo turi būti atmestas. Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai įgyvendino jam tenkančią pareigą aptikti bei įvertinti vaikams padarytos, daromos ir būsimos žalos faktą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Kolegija nurodo, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Pažymėtina, kad CK 3.183 str. 2 d. reglamentuoja, jog nagrinėjantis ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo teismas nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaikų interesus. CPK normose, reglamentuojančiose bylų, kylančių iš šeimos santykių, nagrinėjimo ypatumus, taip pat nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teisme paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK XIX skyrius ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“). CK ir CPK įtvirtintos teisės normos, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą.
Teisėjų kolegija spręsdama klausimą dėl tėvo valdžios apribojimo vadovaujasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (CK 3.3 str. 1 d.). CK 3.161 str. 3 d. nustatytos tokios vaiko teisės: gyventi kartu su tėvais; būti auklėjamam ir aprūpinamam savo tėvų šeimoje; bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar su jais gyvena kartu, ar skyrium, ir su giminaičiais. Taigi kiekvienu atveju teismui tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo ir pan.
Ieškovė kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovas Lietuvos Apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme už ieškovės nepilnametės dukters A. seksualinį prievartavimą ir išžaginimą (b. l. 21 – 42, tomas 1). Atsakovas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 149 str. 4 d., 150 str. 4 d. ir nubaustas laisvės atėmimu dvylikai metų. Atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) suimtas ir atlieka bausmę (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, mažamečiams vaikams sužinojus, jog jų tėvas nuteistas už tokius nusikaltimus, neabejotinai sukeltų neigiamas pasekmes, o bendravimas su tėvu kenktų vaikų interesams.
Pirmosios instancijos teismas priimtą sprendimą iš esmės grindė tuo, kad atsakovas savo žiauriu ir amoraliu nusikalstamu elgesiu prieš vieną šeimos mažametį narį, padarė ir toliau daro ypatingą žalą mažamečių vaikų T. ir A. G. vystymuisi, todėl ieškinį patenkino visiškai. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytais faktais ir jų vertinimu, todėl teismo sprendime išdėstytų motyvų iš naujo nekartoja. Tačiau kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, kuri, kolegijos manymu, priimta nevisapusiškai išanalizavus bylos duomenis.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad šiuo metu bet kokia negatyvi informacija apie atsakovo atliktą nusikalstamą veiką pablogintų nepilnamečių vaikų savijautą, jų emocinę būklę, padarytų žalą tolimesniam jų vystymuisi. Tai pakankamas pagrindas pripažinti, kad būtina apriboti tėvo valdžią atsakovo nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje kyla klausimas, ar pirmosios instancijos teismas taikė tinkamą tėvų valdžios apribojimo būdą. Pagal CK 3.181 str. 2 d. laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Europos Žmogaus Teisių Teismas šią priemonę taip pat laiko išimtine (Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III § 78). Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus. Atsižvelgdama į atsakovo kaltės pobūdį, teisėjų kolegija pasinaudoja įstatymų leidėjo suteikta diskrecijos teise ir atsakovui nustato laikiną tėvo valdžios apribojimą.
Atsižvelgtina, kad nagrinėjamoje byloje buvo atlikta vaikų apklausa, iš kurios matyti, kad vaikų emocinis ryšys su tėvu nėra negrįžtamai nutrūkęs (b. l. 90 – 91, tomas 2). Byloje taip pat yra pateikta (duomenys neskelbtini) 2007-10-19 psichologinė išvada, kurioje nurodyta, kad atsakovo gyvenime svarbų vaidmenį vaidina vaikai ir atsakovas palaiko ryšius su vaikais (b. l. 80, tomas 1). Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) 2009-09-02 A. G. charakteristikos matyti, kad atsakovas yra charakterizuojamas teigiamai (b. l. 27, tomas 2). Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas vaikų teises ir pareigas, nustatė, kad sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Teisėjų kolegija pažymi, kad, esant bylos duomenimis patvirtintai teisinei situacijai, kai vaikų ir tėvo ryšys yra apsunkintas ir šiuo metu bendravimas gali padaryti žalą tolesnei vaikų socialinei raidai, būtina taikyti atitinkamą įstatyme nustatytą tėvų valdžios ribojimo priemonę kartu ją derinant su įstatyme nustatytomis vaiko teisių įgyvendinimo priemonėmis. Todėl teisėjų kolegija mano, kad tikslingiau susidariusioje situacijoje taikyti ne neterminuotą, o laikiną tėvų valdžios apribojimą. Pastebėtina, kad ir institucija, teikianti išvadą byloje, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė analogišką išvadą, jog tikslinga tėvo valdžią atsakovui apriboti laikinai (b. l. 97 – 98, tomas 2). Šiuo būdu, teisėjų kolegijos nuomone, bus užtikrinamas vaikų interesų įgyvendinimas, tuo pačiu nepaneigiama tėvo teisė turėti galimybes ateityje bendrauti su vaikais.
Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas nesprendė klausimo dėl teismo psichologinės ekspertizės paskyrimo šioje byloje. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas dar 2009-03-05 nutartimi pasiūlė šalims apsispręsti dėl ekspertizės būtinumo (b. l. 163 – 164, tomas 1). Šalys nurodė, kad dėl ekspertizės skyrimo apsispręs vėliau (b. l. 192, 215, tomas 1, b. l. 90, 102 tomas 2). Vis dėlto, išklausęs šalis, atsižvelgęs į byloje apklaustų liudytojų parodymus, teismas padarė išvadą, kad ekspertizės skyrimas byloje nėra būtinas, ir prašymą dėl ekspertizės skyrimo atmetė (b. l. 96, tomas 2). Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į tai, kad prašymo skirti ekspertizę atsakovas nereiškė nei apeliaciniame skunde, nei nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Be to, kolegija pažymi, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 str.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad byloje pakanka įrodymų ir be ekspertizės skyrimo, leidžiančių pripažinti, kad būtina apriboti atsakovo tėvo valdžią. Todėl apelianto argumentas, kad teismas savo iniciatyva neskyrė ekspertizės, yra nepagrįstas, nes teismui konstatavus, jog byloje pakanka įrodymų ir nepriėmus vienai iš šalių palankaus sprendimo, negalima teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Iš byloje esančio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas tyrė ir vertino visus byloje surinktus įrodymus, tačiau priėmė kitokį, nei tikėjosi viena iš šalių, sprendimą. Dėl to teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą dėl įrodymų įvertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų pažeidimo.
Apeliantas nurodo, kad institucija, duodanti išvadą byloje, Vaiko teisių apsaugos skyrius, savo išvadą pateikė neištyrus ir neįvertinus visų įrodymų. O tai, apelianto manymu, leidžia teigti, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius turėjo suformuotą išankstinę nuomonę, kuri yra neobjektyvi.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą dėl tėvų valdžios apribojimo joje privalo dalyvauti vaiko teisių apsaugos institucija, kuri, ištyrusi šeimos gyvenimo sąlygas, pateikia teismui rašytinę išvadą dėl ginčo, kurią teismas įvertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CK 3.184 str.). Nors nagrinėjamoje byloje Vaiko teisių apsaugos skyrius buvo pateikęs išvadą dar 2009-02-05 (b. l. 103 – 105, tomas 1), tačiau 2009-03-05 teismo posėdyje Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė R. J. pareiškė, kad dėl tėvo valdžios apribojimo pobūdžio pasisakys tik išklausius šalių paaiškinimų (b. l. 162, tomas 1). Kaip matyti iš bylos medžiagos, galutinė išvada pateikta 2009-11-10 (b. l. 97 – 97, tomas 2). Tai leidžia pripažinti, kad išvada pateikta tik po visų byloje esančių įrodymų ištyrimo. Todėl apelianto argumentas dėl procesinių pažeidimų sprendžiant dėl Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados pateikimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas buvo šališkas. Tačiau, kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių šiuos teiginius. Pažymėtina, kad atsakovas, pastarajam kilus abejonių teismo nešališkumu, nepasinaudojo ir savo procesine teise reikšti nušalinimą bylą nagrinėjusiam teisėjui. Todėl kolegija konstatuoja, kad apelianto apeliacinio skundo argumentas dėl teismo šališkumo yra nepagrįstas.
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 12 str. reikalavimus dėl bylos nagrinėjimo laikantis rungimosi principo, nes atmetė atsakovo prašymą pridėti santuokos nutraukimo byloje esančius dokumentus.
Teisėjų kolegija apelianto argumentų dėl nurodytų proceso pažeidimų nepripažįsta pagrįstais, turinčiais reikšmės priimto sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Įrodinėjimo priemonės procese turi atitikti joms keliamus įstatymo reikalavimus – įrodymai turi būti susiję su byla (CPK 180 str.), atitikti leistinumo kriterijų, t. y. aplinkybės, kurios pagal įstatymus gali būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 4 d.), ir būti tinkamos formos, t. y. originalai arba tinkamai patvirtinti nuorašai (CPK 198 str., 114 str.). Taigi sprendžiant dėl šalies pateikto įrodymo prijungimo prie nagrinėjamos bylos, visų pirma sprendžiama, ar pateikiamas dokumentas susijęs su ginčo dalyku byloje, yra leistinas ir tinkamos formos. Pirmosios instancijos teismas dalį atsakovo pateiktų dokumentų pridėjo prie šios bylos. Dėl likusių atsakovo minimų dokumentų pažymėtina, kad atsakovas pats pripažino, jog proceso dalyviai šioje byloje yra susipažinę ir su santuokos nutraukimo bylos medžiaga (b. l. 99, tomas 2).
Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 16 str. 2 d. nuostatas dėl bylos nagrinėjimo tvarkos pasikeitus bylą nagrinėjusiam teisėjui.
CPK 16 str. numato bylos nagrinėjimo nepertraukiamumo ir teisėjų sudėties nekintamumo principą. Pagal šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrą nuostatą, kai nagrinėjant bylą keičiasi teisėjų sudėtis, bylos nagrinėjimas turi būti atidėtas ir ji privalo būti pradėta nagrinėti iš pradžios.
Byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo pirmininko 2009-07-10 patvarkymu Nr. 32 pasikeitė bylą nagrinėjusi teisėja ir byla perduota nagrinėti teisėjai E. Matulaitienei (b. l. 1, tomas 2). Teismas 2009-09-15 protokoline nutartimi nutarė bylą pradėti nagrinėti iš pradžios (b. l. 31, tomas 2). Be to, teismas 2009-09-15 nutartimi pripažino, kad atsakovo prašymu pradėjus bylą nagrinėti iš naujo, būtina iš naujo apklausti ir psichiatrę V. M. (b. l. 38 – 39, tomas 2). Atsakovo atstovas pažymėjo, kad nereikia byloje apklaustų asmenų iš naujo apklausti, o atsakovas nurodė, kad bylos nagrinėjimas turėtų būti pradėtas nuo ieškovės paaiškinimų (b. l. 31, tomas 2). Tai pirmosios instancijos teismas ir atliko. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad pasikeitus bylą nagrinėjusiai teisėjai ir pradėjus bylą nagrinėti iš pradžių būtų pažeistos CPK 16 str. 2 d. nuostatos.
Teisėjų kolegija nurodo, kad teismo sprendimas dėl laikino tėvo valdžios apribojimo nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl atsakovas gali kreiptis į teismą dėl laikino tėvo valdžios panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių apribojimas buvo nustatytas (CK 3.182 str. 3 d.). Taigi esant neaiškiam laikui, kada gali išnykti aplinkybės, dėl kurių laikinai apribota tėvo valdžia, ir ar iš viso taip gali atsitikti, teismas gali nenustatyti laikino tėvų valdžios apribojimo termino.
Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys, kad rašymo apsirikimo klaidos teismo sprendime turi būti taisomos CPK 276 str. numatyta tvarka.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, keičia skundžiamą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimą dėl tėvo valdžios apribojimo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies trečiu punktu,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip:
„Ieškinį patenkinti iš dalies.
Laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), jo vaikų T. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Atsakovui A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), laikinai atimti teisę matytis ir kitaip bendrauti su vaikais T. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), nes teisės matytis, bendrauti su vaikais palikimas prieštarautų nepilnamečių vaikų interesams (LR CK 3.180 str. 3 d.).
Priteisti iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei V. G. 127 Lt (vieną šimtą dvidešimt septynis litus) žyminio mokesčio.